Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Agatai Kurlovič, Kristinai Juodelytei, Vaivai Zarembaitei, Nerilei Sinkevičiūtei, Simonai Zdanevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1) 2021 m. spalio 26 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį, vienu trečdaliu sumažinta 30 parų arešto bausme (bausmė atlikta 2022 m. kovo 3 d.);

2) 2022 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, vienu trečdaliu sumažinta 68 MGL (3 400 Eur) dydžio bauda;

3) 2022 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, subendrinta 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams;

4) 2022 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vienu trečdaliu sumažinta 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. liepos 26 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 68 MGL (3 400 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis bei su nustatytais įpareigojimais;

5) 2023 m. birželio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (šešios veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 68 MGL (3 400 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams taikant 6 mėnesius intensyvią priežiūrą. 2023 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

6) 2024 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo ir 68 MGL (3 400 Eur) dydžio baudos bausmė (baudos nesumokėjęs), teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis T. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino. Parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d. įvyko konfliktas. Tuo metu jo mama buvo kieme, o jis vaikščiojo kieme su savo vaiku. Jų iš viso buvo apie 7-8 žmones ir visi neblaivūs, jie užsipuolė jo mamą. Kažko mamos paprašė, o ji pasakė, kad neturi. Mama paprašė pagalbos, pasakė, kad jie visi yra neblaivūs ir tada užpuolė jį. Vaiką, kuriam buvo vieneri metai, nuvedė namo ir išėjo į kiemą jau su pistoletu, nors žinojo, kad pistoletas neveikia. A. M. prieš pradėdamas vytis pradėjo rėkti ant jo, vadinti visokiais žodžiais. Matė, kad jie yra trise, jį pradėjo vytis, todėl pabėgo. Nežino, kodėl puolė, bet jis gynėsi. Po to A. M. sustojo, tada jis pradėjo A. M. vytis. Rado butelį ant žemės ir su juo jam trenkė vieną kartą į galvos sritį, tiksliai nepamena, nes viskas greitai vyko, todėl sunku prisiminti. Vėliau spyrė A. M. porą kartų į pilvą. Sudavė jam, nes tai buvo savigyna. Vienas jų turėjo peilį, kitas vyras atbėgo su teleskopine lazda, kuris buvo kartu su A. M., pradėjo jį vytis, todėl pabėgo. Nenukentėjo tik todėl, kad bėgo nuo jų. Viskas matosi vaizdo įraše. Pneumatinis pistoletas priklauso jam, atsinešė pistoletą savigynai. Pistoletas veikiantis, jį pirko ir turi dokumentus. Iš pistoleto nešaudė, nes nebuvo šovinių. Kai vijosi A. M., ginklo jau neturėjo, nes ginklą išmetė, o kitas asmuo jį paėmė. Įvykio metu buvo blaivus, A. M. ir jo draugai buvo neblaivūs, jis matė, kad jie prie stotelės gėrė alkoholinius gėrimus, todėl įvykio metu nesiorientavo, ką daro. Įvykį matė kaimynai, mama, be to, įvykį užfiksavo ir kameros. Įvykis atkreipė kaimynų dėmesį. Jis pats nukentėjo nuo A. M. Savo elgesį vertina blogai, gailisi. Anksčiau tokių atvejų nebuvo. Pasimetė, nes buvo pirmas kartas, pasižada pasitaisyti. Sutinka su ieškiniais ir jų dydžiais. Turi mažametį vaiką, iki to dirbo, buvo atidėtas bausmės vykdymas. Atliekant laisvės atėmimo bausmę, jo vaiką prižiūri vaiko mama.

Peržiūrėjus vaizdo įrašus T. R. parodė, kad jis yra su mėlynais marškinėliais ir sudavė su buteliu A. M., L. S. - su baltais marškinėliais. Oranžiniais šortais yra E. Z. Vienas iš A. M. kompanijos asmenų laikė teleskopinę lazdą ir ginklą. Asmens su teleskopine lazda nepažįsta, bet, kaip supranta, tai yra A. M. brolis, nes tyrėja pasakė, kad jų pavardės vienodos. Su kuprine yra pats A. M. Pirma nubėgo jis pats, o tada nubėgo A. M. ir vijosi su peiliu, kai jam trenkė, matė pas jį mažą peilį. Tie asmenys atbėgo, o jis išbėgo su šautuvu. Pamatę jį su ginklu, kiti visi pabėgo. Paskutinis vaizdo įrašas yra konflikto pradžia, bet čia ne visas įrašas. Visa pradžia liko neužfiksuota, kaip nubėgo aplink namą.

Nukentėjusysis A. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio metu buvo išgėręs, bare išgėrė 100 g degtinės ir bokalą alaus. Susitiko su draugu, kartu su jais buvo ir jo pilnametis sūnus. Jie sėdėjo ir kalbėjo. Nusprendė eiti namo. Sūnus buvo su dviračiu, jie perėjo gatvę, ėjo per mišką, nes taip arčiau pareiti į namus. Sūnus su dviračiu pargriuvo, nes susipynė kojos, o T. R. su 2 draugais sėdėjo ir pradėjo tyčiotis iš jo sūnaus. Vienas iš T. R. draugų buvo su paspirtuku. T. R. tą dieną buvo su mėlynais marškiniais. Nematė nei kaltinamojo mamos, nei vaiko. Kaltinamasis sėdėjo prie miško ir jie apsipyko žodžiais. Vaikinai atrodė įtartinai, bet negali pasakyti, ar buvo blaivūs, ar ne. Pradėjo eiti namo ir T. R. su draugais vėl pradėjo pyktis su jais. Pamatė, kad eina jo pažįstami į barą, pažįstami norėjo juos apraminti. Vėliau sakė T. R. baigti, nes nenorėjo muštis, bandė su juo pasikalbėti. Pažįstamas perspėjo, kad atsargiai, nes jie šaudo. T. R. ištraukė pneumatinį pistoletą, bandė vieną kartą į jį šauti iš pistoleto, bet išėjo dūmelis, tuo metu T. R. stovėjo už maždaug 3 metrų atstumo. Po to prie miško T. R. ištraukė butelį ir trenkė, nors užsidengė, bet pataikė į kairę ranką. Kai sudavė, jis nukrito, o T. R. jį spardė. Vėliau atsistojo, o T. R. pabėgo, o jis išėjo namo. Į medicininę įstaigą kreipėsi tą pačią dieną, nes sūnus iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nors nenorėjo tą pačią dieną važiuoti, bet nuvežė į Lazdynų ligoninę, paleido tą pačią dieną po 3 val. Vyras su teleskopine lazda buvo pažįstamas, jis ėjo į barą. Jis daugiau pažinojo jo sūnų, jis lazdos neturėjo, teleskopine lazda buvo ne jo, o tikriausiai tų vaikinų. Jis T. R. nesivijo, norėjo su juo pasikalbėti. Paskui jį ne bėgo, o ėjo. Rankose nieko neturėjo. T. R. grėsmės nekėlė, net rankos nekėlė prieš jį. T. R. nereikėjo nuo jo gintis, nes nieko nesiruošė jam daryti. Yra pagyvenęs žmogus ir neis prieš jaunimą, norėjo tik pasikalbėti. Niekaip negalėjo jo įžeisti žodžiais. Norėjo paklausti, ką jie daro, nes jie iš veido atrodė neaiškiai, atrodė kaip išgėrę. Jis buvo netoli T. R. ir kažkaip pasivijo, atsistojo, norėjo pasikalbėti, o T. R. iš krūmų ištraukė butelį ir prieš suduodamas nieko nesakė, tiesiog sudavė ir viskas. Nemano, kad buvo priežastis jam suduoti. Žodžiais su T. R. konfliktavo, kažkaip žodis po žodžio, vienas ant kito. T. R. nepažįsta, ankščiau nėra matęs. Jo draugas nebuvo apklaustas, jis iš baro nuėjo savais keliais, o jie savais, sūnus įvykio metu buvo atsitraukęs į šoną. Kai jį apklausė pareigūnas, buvo šiek tiek neblaivus, nes tą patį vakarą nuvežė į ligoninę ir policija atvažiavo apklausti. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes gerai prisiminė, bet dabar jau praėjo daug laiko. Turtinę žalą grindžia tuo, kad 3 mėnesius neturėjo pajamų. Ieškinyje nurodė (duomenys neskelbtini) Eur sumą už 2 mėn., o nedirbo 3 mėn., iki 2023 m. lapkričio 21 d. Turėjo nedarbingumą, Sodra išmokų nemokėjo, nes buvo neblaivus. Žalos dydį skaičiavo iš priklausomo valandinio užmokesčio, jo vidurkį. Dirba įmonėje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) po visą Lietuvą. Negalėjo dirbti darbo, nes ranka buvo lūžusi, darbe reikia nešioti (duomenys neskelbtini), dėlioti, o ranka buvo gipse. Neturtinę žalą - 3 000 Eur grindžia tuo, kad patyrė daug streso, nemigą, ranką skauda net dabar. Norėjo operaciją daryti, bet peršvietė ir pasakė, kad kol kas nereikia. Gipsuota ranka buvo 2 mėn. Vieną mėn. visa ranka buvo gipsuota nuo peties, o po to gipsas buvo uždėtas iki pusės rankos. Vėliau lankė reabilitacijas apie mėnesį. Dabar kartais skauda šoną, ranką ypač skauda riešą.

Liudytojas M. R., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad žmona su vaiku išėjo į kiemą, jas palydėjo, išnešė į kiemą vežimėlį ir grįžo namo dirbti. Vėliau paskambinusi žmona pasakė, kad kažkas vyksta, kažkas šūkauja, laksto po kiemą, gal bus muštynės. Išėjo į balkoną pasižiūrėti, nes vaikų žaidimų aikštelė, kur buvo žmona su vaiku, yra šalia. Pro langą viskas matėsi - kažkas lakstė, šūkavo, kažkas kažką gaudė, kieme vyko chaosas. Viską stebėjo, pamatė, kad kažkas laksto su lazda ir panašiu daiktu į ginklą, todėl grįžo į kambarį, paėmė telefoną ir pradėjo filmuoti. Neprisimena, nuo kokio momento pradėjo filmuoti. Kai paskambino žmona, išėjo, bet ten nieko nebuvo. Vėliau kažkas išbėgo iš vienos namo pusės, paskui nubėgo į kitą, bet tuo metu telefono su savimi nebuvo pasiėmęs, nefilmavo. Neatsimena, kiek praėjo laiko nuo konflikto pradžios. Dirbo susikoncentravęs, tik po žmonos skambučio išėjo į balkoną ir matė chaosą. Kažkas bėgo už namo į vieną pusę, į kitą pusę, vyko lakstymas. Konflikte dalyvavo 4-5 žmonės, viskas yra filmuotoje medžiagoje. Asmenys, apie kuriuos kalba, nėra pažįstami. Tik tai po kažkurio laiko pagalvojo, kad vienas iš jų galėjo būti kaimynas T. R., kai jis arčiau pribėgo prie namo, atpažino. Nufilmavo, kai T. R. sudavė smūgį buteliu kažkokiam asmeniui, vėliau kitas išbėgo iš miškelio pusės į šaligatvio pusę, rankoje nešėsi lazdą ir panašų daiktą į pistoletą. Įvykio aplinkybes prisiminė geriau, kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas M. R. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d. apie 20.50 val. buvo namuose (duomenys neskelbtini)g., kartu su sūnumi. Žmona tuo metu buvo su kitu vaiku išėjusi į lauką pasivaikščioti. Sulaukė iš sutuoktinės skambučio, kad kieme vyksta kažkoks konfliktas, šūkauja asmenys. Jis išėjo į balkoną pasižiūrėti, kas vyksta. Po to atėjo ir sūnus. Jis (liudytojas) pamatė lakstančius vyriškius. Pamatė vieną vyriškį, kuris vienoje rankoje laikė ginklą, o kitoje teleskopinę lazdą (matėsi, kad metalinė). Vyriškis vilkėjo baltus marškinėlius, džinsinius šortus, avėjo šviesias šlepetes, jis (duomenys neskelbtini) plaukų, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo. Tas vyras vaikėsi vaikinus, tarp kurių buvo ir jo kaimynas T. R.. Tada jis (liudytojas) nuėjo į kambarį, paėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir pradėjo filmuoti. Kai atėjo ir pradėjo filmuoti, pastebėjo, kad visas veiksmas persikėlė prie šalia esančio miškelio. Matė (duomenys neskelbtini) amžiaus vyriškį, iš jo šūkavimo galima buvo suprasti, kad jis neblaivus. Netoli to vyro matė savo kaimyną T. R., kuris vilkėjo violetinius marškinėlius ir tamsius šortus. Su T. R. buvo dar kažkoks vaikinas. Jis (liudytojas) matė, kad vyresnis vyras ėjo link T. R. ir kažką rėkavo. T. R. su vaikinuku pradėjo eiti link to vyro. Matė, kaip T. R. pasilenkė ir nuo žemės paėmė daiktą, panašų į butelį, užsimojo ir su tuo daiktu trenkė vyresniam vyrui vieną kartą į kairį šoną, po ko sudavė į galvą. Pasigirdo stiklo dužimo garsas. Vyresnis vyras nukrito ant žemės. Tada T. R. keletą kartų spyrė gulinčiam vyrui. Vaikinukai norėjo pasišalinti, bet staiga iš miško pasirodė tas vaikinas, vilkintis baltus marškinėlius, su ginklu rankoje ir teleskopine lazda ir pradėjo vytis tuos vaikinukus. Vėliau tas vaikinas, vilkintis baltus marškinėlius, priėjo prie (duomenys neskelbtini) vyro ir jam padėjo. Abu kartu ėjo šalia šiukšliadėžių ir vaikinas, kaip jis (liudytojas) suprato, išmetė ginklą į šiukšliadėžę (1 t., b. l. 74). Papildomos apklausos metu parodė, kad visą įvykį stebėjo iš savo buto balkono. Visa situacija, kurios metu buvo sužalotas žmogus, jam buvo nemaloni, buvo nesaugu, bijojo išeiti iš namų, net įvykį fiksuojant mobiliojo ryšio telefonu girdėjo keiksmažodžius, rėkavimus. Tuo metu aplinka prie namų tikrai buvo nesaugi nei jam, nei kieme buvusiems asmenims. Įvykio metu lauke buvo jo sutuoktinė su mažamečiu vaiku, kuri tiesiog bijojo grįžti namo. Pergyveno dėl jos saugumo. Stebėdamas visą įvykį jautė pavojų ir dėl savo sutuoktinės su vaiku (1 t., b. l. 78). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas A. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad pro langą pamatė, jog iš pradžių iš namo šono, miškelio pusės išbėgo pora vaikinų link stotelės, jiems iš paskos bėgo kaltinamasis su savo draugu, o juos vijosi dar du vyrai. Pamatė, kad tarp jų buvo konfliktas, girdėjo riksmus, necenzūrinius žodžius ir buvo ginklas. Koks ginklas buvo, nežino, gal pneumatinis, bet jis šaudė. Dėl ko kilo konfliktas, nežino. Nematė nei konflikto pradžios, nei pabaigos. Neprisimena, ar buvo kažkoks pokalbis tarp vyrų, ar jie vartojo tik necenzūrinius žodžius. Matė du vaikinus ir bėgantį iš paskos kitą asmenį. Matė, kaip kaltinamasis šaudė į kitus du vyrus, o tie kiti bandė bėgti į namus. Kaltinamasis buvo su šortais, raudonos ar rožinės spalvos, o marškinėlių spalvos neprisimena. Įvykį matė iki to, kaip kaltinamasis su draugu stovėjo ant laiptinės pakylos, o kiti du vyrai stovėjo pievelėje ir jie tarpusavyje „koliojosi“. Kas buvo toliau, neįžiūrėjo ir kuo baigėsi, nežino. Vakare ėjo išmesti šiukšlių, sutiko kitą kaimyną ir pradėjo kalbėtis. Prie jų priėjo nukentėjusysis, vaikinas su dviračiu, kuris sakė, kad jam sužalojo gal. Jis pats to įvykio nematė, bet matė vaizdo įrašus, juose viskas matosi. Su kaltinamuoju nebendravo, bet žino, kad jis gyvena tame pačiame name, todėl iš matymo yra pažįstamas, bet jo vardo ir pavardės, nežino. Kitų teismo posėdyje esančių asmenų nepažįsta. Kokio amžiaus buvo asmenys, pasakyti negali. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas A. S. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d. apie 21 val. būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), išgirdo namo kieme kažkokius šūkavimus. Priėjęs prie lango, pamatė du vaikinus, bėgančius šaligatviu. Po to pamatė vaikiną, vilkintį baltus marškinėlius, džinsinius šortus su pilka kuprine, su kuriuo kartu ėjo vyriškis, vilkintis juodus marškinėlius, tamsiai mėlynus džinsus, kuris rankoje nešė juodą kuprinę. Po to ant įėjimo į laiptinę laiptų pamatė savo kaimyną. Kiek pamena, kaimynas vilkėjo tamsiai mėlynus marškinėlius. Su kaimynu kartu buvo vaikinukas, vilkintis baltus marškinėlius, juodus šortus. Pamatė, kad kaimynas rankoje laikė ginklą ir šaudė į vaikinuką su baltais marškinėliais, džinsiniais šortais ir vyriškį, vilkėjusį juodus marškinėlius. Kaimynas šaudė į jų pusę. Girdėjo ne vieną šūvį, bet nepamena, kiek tiksliai. Tarpusavyje keikėsi necenzūriniais žodžiais. Vaikinas su vyriškiu šaukė jo (liudytojo) kaimynui, kad pastarasis ateitų pas juos išsiaiškinti. Kaimynas kažkaip įbėgo į laiptinę ir jis (liudytojas) daugiau nestebėjo. Po kokių 10 min. jis (liudytojas) išėjo į lauką ir pamatė ant suoliuko sėdintį vyriškį su tamsiais marškinėliais. Šalia jo sėdėjo vaikinukas su baltais marškinėliais. Paklausė kas atsitiko, o vyras su juodais marškinėliais, atsakė, kad į jį šaudė (1 t., b. l. 82-84). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas R. J. R., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad tą dieną, kai įvyko įvykis, buvo savo kambaryje, sėdėjo prie stalo, prie lango. Į konfliktą atkreipė dėmesį nuo tada, kai asmuo kartu su kaltinamuoju T. R. priėjo prie namo. Tuo metu lauke buvo kaltinamasis su keliais žmonėmis, kas tie kiti, nežino. Galbūt tai buvo jo draugai ar pažįstami, jeigu jis buvo su jais. Vienas iš tų žmonių turėjo elektrinį paspirtuką, tiesiog prie namo važinėjosi su paspirtuku. Kaltinamasis prie perėjos važiuodamas su paspirtuku užkliudė žmogų, einantį su dviračiu, dviratininkas nugriuvo ant žemės, bet dėl ko dviratininkas nugriuvo, nežino. Vėliau prie jų priėjo žmonių grupelė. Nežino, ko jie norėjo, negirdėjo, ką jie sakė, nes buvo bute ir langas buvo uždarytas. Kaltinamasis važinėjo su paspirtuku ir bandė prisišaukti žmonių. Vėliau kaltinamasis pabėgo nuo žmonių grupelės prie namo. Tie žmonės, su kuriais buvo kaltinamasis, pasišalino. Kur žmonės pasišalino, nematė arba jau neprisimena. Jis liko su vienu draugu, o žmonių grupelė perėjo per perėją prie kaltinamojo. Vėliau girdėjosi šūkavimai, kad kaltinamasis eitų nuo jų. Kaltinamasis juos provokavo, erzino. Kaltinamasis turėjo juodos spalvos ginklą. Nežino, kokį, gal pneumatinį. Kaltinamasis šaudė į tą žmonių grupelę, kuri ėjo link jų. Jie pradėjo juos gaudyti. Kaltinamasis su žmogumi, su kuriuo buvo kartu, pabėgo į miškelį, kuris yra už namo. Jį gaudė žmonių grupelė. Nematė, kas vyko toliau už namo, nes pro langą nesimato. Vėliau pamatė, kad žmonių grupelė ėjo tolyn iš ten, kur atėjo. Kaltinamasis šaudė iš pistoleto, šūviai buvo negarsūs, kiek kartų šaudė, neatsimena. Žmonių grupelė vėl bėgo. Kaltinamasis pabėgo į namo laiptinę, kurioje gyvena. Kas buvo laiptinėje nematė, neprisimena. Prisimena, kad buvo šūkavimai, bet nematė, kas šūkavo. Ta žmonių grupelė bandė pagauti kaltinamąjį, kai jį vijosi, girdėjosi šūkavimai. Vėliau įvykis persikėlė į kitą namo pusę, kur yra automobilių aikštelė. Per balkoną matė, kad kaltinamasis stumdė ir mušė nukentėjusįjį, bet to žmogaus nepažįsta, kurį mušė. Prisimena, kad kaltinamasis nugriovė nukentėjusįjį ant žemės ir spardė. Kai kaltinamasis spardė nukentėjusį, nukentėjusysis šaukė. Vėliau matė, kaip nukentėjusysis nuėjo į miškelio pusę. Kaip atrodė nukentėjusysis, neprisimena, bet maždaug virš (duomenys neskelbtini) m ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo. Kaltinamasis visą laiką buvo su tuo pačiu žmogumi. Negali detalizuoti, kokius veiksmus, kuris iš asmenų atliko, neprisimena. Prisimena, kad žmogus, su kuriuo buvo kaltinamasis, pasišalino tolyn, o kaltinamasis grįžo į namą, kur jis gyvena. Buvo iškviesta policija. Sulaukė policijos, atvažiavo keletas automobilių. Vienas policijos automobilis atvažiavo prie jų namo, kitas nuvažiavo į kitą gatvės pusę prie žmonių grupelės. Apklausinėjo žmonių grupelę, o prie namo apklausinėjo jo patėvį ir mamą. Žmonių grupelę pasikvietė prieiti prie jų, kur buvo kitas policijos automobilis. Pareigūnai ėjo į namą, kas name vyko, nežino. Po kurio laiko jį pasikvietė policijos pareigūnė papasakoti, kaip matė įvykį. Tyrėja sėdėjo automobilyje su kompiuteriu ir jį apklausinėjo, viską jai papasakojo. Į komisariatą nebuvo kviestas, tuo metu jam buvo (duomenys neskelbtini) m. Daugiau kieme smurtinių atveju nėra matęs. Neatsimena, kaip jautėsi būdamas toje situacijoje, bet tas įvykis buvo neįprastas. Visą įvykį stebėjo atidžiai, jį matė iš 20-30 metrų. Kaltinamąjį žino tik tiek, kad jis yra jų kaimynas, kaip žmogaus nepažįsta. Kad su paspirtuku važiavo kaltinamasis atpažino iš jo aprangos, tačiau negali patvirtinti, kad su paspirtuku važiavęs asmuo buvo tikrai T. R., nėra pilnai įsitikinęs. J. A. nepažįsta.

Liudytojas D. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamasis yra matytas, bet data 2023 m. rugpjūčio 19 d. ir (duomenys neskelbtini) g., nelabai ką sako. Tikriausiai gali būti, kur į šiukšliadėžę išmetė ginklą, jis su kolegomis atvažiavo, tai visi jau buvo išsiskirstę. Po to bendravo su pranešėja, kuri matė visą įvykį. Žino, kad vietoje buvo ne vienas ekipažas. Neatsimena, su kokiais asmenimis bendravo. Teismui pagarsinus pareigūno tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 18) D. K. nurodė, kad atsimena, jog atvažiavo ir nuėjo iki to namo, kur pranešėja nurodė, kad kaltinamasis pasišalino. Viskas yra nurodyta tarnybiniame pranešime, todėl papildomai nieko pasakyti negali. Pranešėja nurodė, kur yra ginklas, todėl jie iškvietė gaisrininkus, kurie pakėlė konteinerį ir ten įlindo paimti. Ginklas buvo pneumatinis, kai pistoletas, juodos spalvos, į kokį modelį buvo panašus, pasakyti negali. Tarnybinį pranešimą rašė tik jis, kolega E. K. nerašė. Nukentėjo asmuo tas, kurį apšaudė, daugiau nukentėjusiųjų neatsimena. Kaltinamąjį rado namuose, kaip jis buvo apsirengęs, neatsimena, bet jis viską neigė. Tarnybiniame pranešime išvardytus asmenis nustatė iš jų žodžių, kuriuos patikrino per duomenų bazę arba iš asmens dokumentų, bet neatsimena, ar tikrino dokumentus.

Liudytojas E. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamasis yra matytas, bet patį įvykį labai sunkiai prisimena, todėl mažai ką gali papasakoti. Atvykus nurodytu adresu asmenų nerado, todėl apvažiavo netoliese esančias apylinkes, ieškojo asmenų. Netoliese esančiame bare rado kelis asmenis, tiksliai neprisimena, kiek jų rado. Jie šalinosi, bet juos sustabdė su kitu ekipažu, kuris irgi reagavo į šitą įvykį. Bendravo su jais, tada nuėjo į įvykio vietą. Prisimena, kad tiems asmenims darė dalines apžiūras. Jie, atrodo, figūravo tame įvykyje, nes jie pradėjo pasakoti apie įvykį, apie muštynes. Neprisimena, ar buvo sužalotų asmenų. Prisimena, kad paaiškėjo, jog moteris turėjo filmuotą medžiagą, tuomet ir prasidėjo, kas, kur, kaip, bet detaliau negali pasakyti. Atvažiavo Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, įkišo kopėčias ir buvo tikriausiai rastas pneumatinis ginklas. Jis buvo juodas ir kažkaip geltonai nudažytas. Pats ginklą matė, savo tarnybiniame telefone turi nuotrauką. Kaltinamasis matytas, nes pas jį užėjo į butą. Namuose buvo jis ir jo tėvai, dar buvo mažas vaikas. Neprisimena, ką su kaltinamuoju kalbėjo ir ar jis buvo blaivus, bet buvo adekvatus ir sukalbamas. Teko matyti filmuotą medžiagą, nurodytu adresu prie pastato žmonės lakstė, kažkokie asmenys bėgo link miško. Buvo filmuota iš mobiliojo, kokybė buvo bloga. Buvo, kad priartina, atitolina, kažkokie garsai, bėgioja asmenys. Tame vaizdo įraše buvo matyti, kad praeidamas kažkoks asmuo išmeta ginklą, todėl rausėsi tame konteineryje, kad rasti ginklą. Jeigu nebūtų to įrašo, nežinotų, kur tas ginklas, nebent iš tos moters žodžių būtų sužinoję. Neprisimena, ar buvo ant pastatų kameros, su tuo įvykiu daugiau dirbo tyrėjai.

Liudytojas L. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis ten buvo, T. R. ir dar kartu buvo trečias draugas. Susitiko su T. R., kuris dar buvo su vaiku, jie vaikščiojo, grįžo atgal prie namų. T. R. nuėjo į namus, o jis liko su kitu draugu E., kuris buvo su paspirtuku. Paprašė, kad leistų pavažiuoti su paspirtuku ir nuvažiavo į kitą kelio pusę link „Maxima“, o ten buvo tie vyrai. Vienas iš jų važiavo priekyje su dviračiu, jis buvo girtas, kreivai važiavo ir po to nukrito. Pasakė jam, kad nevažinėtų girtas, kad gali dar ir žmogų užkliudyti, o jis pradėjo kažką rėkti, todėl pasiuntė jį ir nuvažiavo atgal prie T. R. namo, prie E. Davė jam paspirtuką ir atsisukęs pamatė, kad visi tie vyrai bėga paskui juos. Pradėjo gaudyti, pribėgo prie namo. Nežino, gal jie norėjo juos visus mušti. Draugas su paspirtuku pamatęs, kad jie atbėga, pasiėmė paspirtuką ir pabėgo. Liko vienas ir tada iš laiptinės išėjo T. R., bet tuo metu jis jau buvo už namo, nes dviese jį nusivijo. Jiems sakė eiti iš ten, tada kaip ir konfliktas apsiramino, bet tada išgirdo garsus iš namo priekio, vienas nubėgo per vieną pusę, o kitas nuėjo prie jo, bet nubėgo pas T. R. T. R. buvo ant laiptų viršuje, o tie visi aplinkui. Jis su T. R. pradėjo bėgti, bėgo per mišką. Juos vijosi vienas, bet jis nukrito ir susitrenkė galvą ir jie pabėgo. Po kokių 15-20 minučių grįžo. Abu su T. R. buvo namuose, kai pareigūnai atvyko, jie policiją matė per balkoną. Neatsimena, kuris iš jų susitrenkė galvą. Vienas kažkuris ten vijosi juos su T. R. Visą laiką matė T. R., o tas žmogus bėgo paskui juos, o po to nebebėgo, bet gulėjo. Nežino, kodėl jis gulėjo, kritimo momento nematė. T. R. buvo blaivus. Tų vyrų buvo apie 6-8, jie visi buvo prie „Maxima“, ten yra naktinis baras. Neatsimena, kaip buvo apsirengęs T. R., E. ir jis. E. galėjo būti su oranžiniais marškinėliais, bet jis pasišalino pirmas. Mano, kad E. matė konflikto pradžią. Aplink namą yra kameros, namo kampus filmuoja. Dėl žmogaus galvos sužalojimo, neatsimena. Dviese bėgo su T. R., specialiai tarp medžių, kad vyras atsitrenktų ir nebesivytų.

Nukentėjusiojo A. M. 2023 m. rugpjūčio 20 d. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d. apie 20.30 val. buvo netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), su sūnumi N. M. Jo sūnus važiavo dviračiu ir nukrito prie perėjos. Netoliese buvo kita, trijų asmenų kompanija. Sūnui nukritus, jaunuolis su paspirtuku ėmė juoktis. Tarp jo sūnaus ir šių jaunuolių kilo žodinis konfliktas. Jis (liudytojas) po truputį atsiskyrė nuo sūnaus ir ėjo link namų, esančių (duomenys neskelbtini). Vaikinas su paspirtuku nuvažiavo. Jis (nukentėjusysis) buvo jau prie miškelio, kai išgirdo, kad jį kviečia. Atsisuko ir pamatė tuos pačius jaunuolius. Sakė jiems, kad eina namo, klausė, ko jie nori ir pamatė, kaip jaunuolis su mėlynais marškinėliais bandė iššauti, išrūko tik dūmelis. Norėjo pasikalbėti, bet vaikinas eidamas link jo (nukentėjusiojo), nuo žemės pakėlė stiklinį degtinės butelį ir laikydamas jį dešinėje rankoje mažiausiai du kartus trenkė į galvos kairę pusę. Butelis dužo, o jam buvo prapjautas skruostas, bėgo kraujas. Smūgio metu taip pat lūžo jo (nukentėjusiojo) kairė ranka. Po šių smūgių jis (nukentėjusysis) nukrito ant žemės, o tas pats jaunuolis jį spardė. Nežino kiek kartų įspyrė. Jis pajautė fizinį skausmą. Galimai buvo praradęs sąmonę, nes visko neatsimena. Netoliese buvęs asmuo jį apgynė, nuvydamas jaunuolį. Sūnus iškvietė jam greitąją medicininę pagalbą, nes jam nenustojo bėgti kraujas. Nuvykus į Lazdynų ligoninę, jam diagnozuota kairės ausies žaizda, veido žaizda, kairio rankos alkūnkaulio kūno lūžis, kairio skruosto pjautinė žaizda. Galvą jam siuvo, ranką po savaitės operuos (1, t. b. l. 6-9).

Iš registruojamų duomenų apie įvykį matyti, kad gautas pranešimas įvykį 2023 m. rugpjūčio 19 d. 20.55 val., kad kieme mušasi 6 vyrai su teleskopinėmis lazdomis. Vienas iš jų su apykoje ir iš kažko šaudo. Šalinasi link namo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16-17).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio D. K. 2023 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareigūnai patruliuodami tarnybiniu automobiliu 2023 m. rugpjūčio 19 d. gavo pranešimą, kad kieme, (duomenys neskelbtini) mušasi 6 vyrai. Pranešime buvo nurodyta, kad asmenys prie miško, vienas iš jų su apykoje. Atvykę adresu (duomenys neskelbtini), rado minėtus asmenis. Tai buvo M. K., R. A., J. A.. J. A. paaiškino, kad prie (duomenys neskelbtini) namo, lauke sukonfliktavo su kita nepažįstama kompanija, vienas iš jų pradėjo į jį šaudyti iš ginklo, vėliau asmenys pasišalino. Tas, kuris šaudė, vilkėjo mėlynus marškinėlius, šortus, pasišalino į (duomenys neskelbtini) namą. Pranešėja atvyko į vietą ir paaiškino, kad visą konfliktą nufilmavo. Taip pat paaiškino, kad asmenį, kuris šaudė, pažįsta, kad tai T. R., kuris po konflikto ginklą išmetė į šiukšlių konteinerį, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo. Bendraujant su T. R., jis iš pradžių paaiškino, kad niekur nebuvo ir į nieką nešaudė, o vėliau nurodė, kad sukonfliktavo su nepažįstamais (1 t., b. l. 18).

Iš 2023 m. rugpjūčio 19 d. – 2023 m. rugpjūčio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – kiemas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Netoli įvykio vietos, ant esančio takelio žolės rastos raudonos spalvos dėmės. Šalia šių dėmių rastos permatomo stiklo šukės, ant kurių yra taip pat raudos spalvos dėmės. Įvykio vietos apžiūros metu paimta raudonos spalvos dėmės nuoplova ir stiklo šukė. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta. Nuotraukose Nr. 21, 35, 36 užfiksuotos ant žolės esančios raudonos dėmės (1 t., b. l. 19-30).

Iš vaizdo įrašų ir jų 2023 m. lapkričio 22 d. jų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti penki vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „1692472733507.mp4“ užfiksuota daugiabučio stovėjimo aikštelė priparkuoti automobiliai, „2023-08-19 22.08 val.“. Matyti, kaip iš kiemo pusės su paspirtuku atvažiuoja vaikinukas baltos spalvos marškinėliais, juodais šortais bei baltos spalvos sportbačiais, tatuiruotės ant abejų kojų šlaunų. Pastato ant šaligatvio paspirtuką, atrakiną priparkuotą juodos spalvos automobilį BMW, iš automobilio durelių paima juodos spalvos daiktą ir nueina šaligatviu. Iš paskos prieina vaikinukas su juodos spalvos marškinėliais, oranžinės spalvos šortais, baltais sportbačiais su juodais elementais. Vaikinukas prieina prie palikto paspirtuko, po to nueina prie anksčiau minėto vaikinuko. Matosi, kad vaikšto šaligatviu. Matosi iš kiemų pusės atbėgantys trys vaikinai. Kiti du bėga į kitą pusę. Vienas iš jų su šviesios spalvos šortais, tamsios spalvos marškinėliais, kepuraite su snapeliu (tamsios spalvos) bei su raudonos spalvos kuprine. Kitas pilkai-baltais marškinėliais, tamsios spalvos šortais, tamsiais sportbačiais. Bėgioja po kiemą. Iš namo laiptinės išeina vaikinas su mėlynais marškinėliais, juodais šortais bei su juodais sportbačiais. Savo dešinėje rankoje laiko daiktą, panašų į ginklą. Vaikinas taikosi į ankščiau minėtus vaikinukus, kurie slapstosi už krūmų t. y. į vaikinuką su šviesios spalvos šortais, tamsios spalvos marškinėliais, kepuraite su snapeliu (tamsios spalvos) bei su raudonos spalvos kuprine bei į vaikinuką su pilkai-baltais marškinėliais, tamsios spalvos šortais, tamsiais sportbačiais. Kartu su vaikinuku su raudonos spalvos kuprine yra vaikinukais su pilkais marškinėliais bei rudais šortais.

Vaizdo įraše „1692471980784.mp4“ matomas daugiabučio namo kiemas, priparkuoti automobiliai, išėjimas iš laiptinės, data ir „2023-08-19 22.11 val.“. Matosi iš kiemo pusės einantys 4 jaunuoliai, vienas iš jų pradeda bėgti, t. y. vaikinukas su baltos spalvos marškinėliais bei mėlynos spalvos šortais. Kiti trys pasišalina šaligatviu nežinoma kryptimi.

Vaizdo įraše „1692472343195.mp4“ matoma automobilių stovėjimo aikštelė, kelias, šaligatviai, šalia įmontuoti du žalios spalvos suoliukai, data „2023-08-19 22.13.03 val.“. Matomas vaikinas su mėlynos spalvos marškinėliais, juodais šortais. Išbėga galimai iš namo laiptinės. Paskui nueina vyras su juodais marškinėliais, tamsiai mėlynos spalvos džinsais, kairėje rankoje nešasi juodos spalvos kuprinę. Vaizdo įrašo kampe matomas vaikinas su mėlynos spalvos šortais, pilkais marškinėliais, pilka kuprine ((duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo), su baltom šlepetėmis. Keliu, vaizdo įrašo dešinėje pusėje matomas nuvažiuojantis paspirtuku vaikinukas su juodos spalvos marškinėliais, oranžinės spalvos šortais. Iš vaizdo įrašo kairėje pusėje esančio miškelio pusės matosi už elektros skydinės nubėgantis vaikinas su baltos spalvos marškinėliais, juodais šortais. Taip pat matomas šaligatviu bėgantis vaikinas su mėlynos spalvos marškinėliais, juodais šortais. Jį vejasi vaikinas su mėlynos spalvos šortais, pilkais marškinėliais, pilka kuprine ((duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo), su baltom šlepetėm. Vaikinas su mėlynos spalvos marškinėliais, juodais šortais pabėga nuo vaikino. Matosi, kad paskui jį bėgantis vaikinas su mėlynos spalvos šortais, pilkais marškinėliais, pilka kuprine ((duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo), su baltom šlepetėn apsisuka ir vaikšto kiemu. Jis savo dešinėje rankoje laiko lazdą, kairėje rankoje laiko daiktą, panašų į ginklą. Po ko šaligatviu nueina į miškelį. 22.15 val. iš miškelio pusės ateina vaikinas su mėlynos spalvos šortais, pilkais marškinėliais, pilka kuprine ((duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo), su baltom šlepetėm bei vyras su juodos spalvos marškinėliais bei tamsiai mėlynomis džinsinėmis kelnėmis, su juodos spalvos kuprine rankoje. Abu nueina šaligatviu. Vaikinukas, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, vis grįžta kažką komentuodamas, po ko nueina.

Vaizdo įraše „1692471727041.mp4“, data ir laikas „2023-08-19 22.16 val.“, matomas iš miškelio pusės ateinantis vaikinas su mėlynos spalvos šortais, pilkais marškinėliais, pilka kuprine ((duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo), su baltom šlepetėmis bei vyras su juodos spalvos marškinėliais bei tamsiai mėlynomis džinsinėmis kelnėmis, su juodos spalvos kuprine rankoje. Abu nueina šaligatviu. Vaikinukas (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo vis grįžta kažką komentuodamas, po ko nueina šaligatviu paskui vyrą.

Vaizdo įraše „20230819_205639(1).mp4“ matomas daugiabučio namo kiemas, šaligatvis. Iš kairės miškelis, šalia jo takeliu matomas einantis vaikinas su mėlynos spalvos marškinėliais, juodais šortais, paskui kelių metrų atstumu eina vyras su juodos spalvos marškinėliais, tamsiomis džinsinėmis kelnėmis, kairėje rankoje nešasi juodos spalvos kuprinę. Link jų takeliu ateina vaikinas su baltos spalvos marškinėliais, juodais šortais, baltos spalvos sportbačiais. Apsisuka ir vaikinas su mėlynos spalvos marškinėliais, abu eina link vyro su juodos spalvos marškinėliais, tamsiomis džinsinėmis kelnėmis, su juoda kuprine. Matosi, kaip vaikinukas su mėlynos spalvos marškinėliais pasilenkia, kažką pakelia nuo žemės (panašų į butelį, stiklinį). Vaikinas, pakėlęs daiktą, panašų į butelį, bėga link vyro su juodos spalvos marškinėliais, tamsios spalvos džinsinėmis kelnėms. Vaikinukas su mėlynais marškinėliais užsimoja ir su minėtu daiktu, trenkia vyrui į kairįjį šoną, po ko suduoda su minėtu daiktu į galvos sritį. Girdimas stiklo dužimo garsas. Vyras po smūgio krenta ant žemės, prie jo prieina vaikinukas su mėlynais marškinėliais bei juodos spalvos kelnėmis ir dešine koja suduoda vyrui galimai į pilvo sritį. Apsisuka, vyras tuo metu atsisėda, vaikinukas grįžta ir dar kartą suduoda su dešine koja galimai į galvos sritį. Vyras krenta. Galimai vaikinas dar kartą trenkia vyrui (už krūmų nesimato), nubėga. Matomas iš miškelio išeinantis vaikinas su mėlynos spalvos šortais, pilkais marškinėliai, pilka kuprine ((duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo), rankoje laikydamas lazdą pradeda vytis vaikiną su mėlynos spalvos marškinėliais ir juodais šortais. Vaikinukas nuo jo pabėga. Vyras, nešantis ginklą ir teleskopinę lazdą, prieina prie nukentėjusiojo. Kartu nueina. Matyti, kad vyras priėjo prie šiukšlių konteinerio kažką išmeta (1 t., b. l. 93-95).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 23 d. specialisto išvados Nr. G 2574/2023(01) matyti, kad Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. P. pateikė išvadą, kad A. M. padaryta: kairiojo skruosto pjautinė žaizda – pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti stiklas, taip pat tiriamajam padaryta kairės ausie kaušelio muštinės žaizdos, kairiojo alkūnkaulio kūno daugiaskevedrinis lūžis – kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis ir tiriamojo patikslintomis aplinkybėmis ir laiku. Veido ir kairės ausies kaušelio žaizdos visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą, kairiojo alkūnkaulio lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau 10 dienų, šio lūžio padarymas sukėlė fizinį skausmą. A. M. minėti sužalojimai galėjo būti padaryti esant jam bet kokioje padėtyje, kai neuždengtos sužalotos vietos. Sužalojimai galėjo būti padaryti kitam asmeniui/asmenims sudavus tris smūgius, kuo galėjo būti stiklinis butelis, kuris galėjo sudužti: po vieną smūgį į veido kairę pusę ir į kairės ausies kaušelį ir vieną smūgį į kairę ranką, galimai ginantis nukentėjusiajam nuo smūgio (1 t., b. l. 99-100).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. rugsėjo 4 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-2393071-23 matyti, tirti pateiktas pistoletas yra šaudyti tinkamas Turkijos pramoninės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis pistoletas „EKOL ES P66 C“ Nr.90-G21HP-000804, skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro pneumatiniams ginklams skirtomis „BBs“ tipo kulkomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateiktas pistoletas yra pneumatinis nešaunamasis ginklas ir priskiriamas D kategorijos ginklams, kadangi jo sviedinio kinetinė energija yra tarp 2,5 J ir 7,5 J. (1 t., b. l. 104-105).

Motyvuojamoji dalis

III Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, būtinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020, 2K-266-648/2022).

Pagal teismų praktiką nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-266/2009, 2K-450/2010, 2K-32-511/2017).

Iš byloje apklaustų nukentėjusiojo bei liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį, parodymų matyti, kad tarp kaltinamojo ir kartu buvusių jo draugų bei nukentėjusiojo ir su juo buvusių asmenų kilo konfliktas, tačiau nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų atlikęs neteisėtus veiksmus prieš kaltinamąjį, jie nėra tarpusavyje pažįstami, jų nesieja asmeniniai santykiai ir būtent asmeninio pobūdžio konflikto taip pat nebuvo, kas galėtų patvirtinti T. R. smurtinių veiksmų paskatas (kaip minėta, konfliktas buvo kilęs, tačiau jis nebuvo asmeninio pobūdžio ir jame, liudytojų parodymais, dalyvavo daugiau asmenų). Nors kaltinamasis teigė gynęsis, tokių aplinkybių teismas nenustatė (jos bus išsamiau aptartos pasisakant apie veikimą būtinosios ginties situacijoje). Taigi T. R. smurtinius veiksmus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdytą, atliko prieš akivaizdžiai apsvaigusį nukentėjusįjį, iš esmės nesant tam konkrečių priežasčių. Dėl šių nustatytų aplinkybių spręstina, kad fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas dėl chuliganiškų paskatų.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Antai, smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).

Kaip minėta, kaltinamasis neginčijo kaltinimo aplinkybių, susijusių su A. M. sužalojimu, tačiau teigė šiuos veiksmus atlikęs gindamasis. Teismas sutinka su kaltinamojo gynėjo teiginiais, jog baudžiamojoje byloje yra pateikti tik fragmentiški įrašai, iš kurių nėra galimybės nustatyti nenutrūkstamą įvykio, konflikto eigą, taip pat byloje nebuvo nustatinėjami visi šį konfliktą matę ar jame dalyvavę asmenys (nepaisant to, kad policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, asmenų tapatybes nustatė). Vis tik teisme buvo apklausti asmenys, tiesiogiai stebėję situaciją, ir, teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma paneigia kaltinamojo poziciją, kad jis atliko aptariamus kaltinime nurodytus veiksmus prieš nukentėjusįjį, gindamasis.

BK 28 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.

Pagal teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022).

Byloje nustatyta, kad prieš suduodant smūgius buteliu ir spiriant koja nukentėjusiajam, buvo kilęs konfliktas tarp kelių asmenų, tą patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai N. M., R. S. – R., M. R., A. S., R. J. R., L. S. Pastarųjų teigimu, konfliktas prasidėjo N. M. nukritus nuo dviračio, kuomet šalia buvę asmenys pradėjo juoktis, vėliau, kaip matyti ir iš byloje esančių įrašų, konfliktas vyko daugiabučio namo kieme. Vis dėlto, iš byloje nustatytų aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo elgesys būtų kėlęs realų pavojų.

Kaltinamasis, jausdamas pavojų sau, kaip teigia, turėjo galimybę apskritai iš šio konflikto pasišalinti, t. y. grįžti į namus, ką pastarasis ir padarė, tačiau vis tik jis grįžo atgal į įvykio vietą, išsinešęs iš namų ginklą. Iš vaizdo įrašo „1692472733507.mp4“ matyti, kad kaltinamasis, išėjęs iš namo laiptinės bei stovėdamas ant laiptų, ištiesė ranką, kurioje buvo ginklas, akivaizdžiai nukreipdamas į kieme buvusius žmones (tuo metu kieme buvę žmonės slėpėsi už krūmų), ir kurį laiką stovėjo ant laiptų, padėjęs rankas ant turėklų, šalia kaltinamojo žmonių nebuvo. Vaizdo įraše „20230819_205639(1).mp4“, kuriame užfiksuoti kaltinamojo smūgiai, taip pat nematyti, kad nukentėjusysis būtų atlikęs veiksmus, kėlusius pavojų kaltinamajam. Matyti, kad A. M. stovėjo atsisukęs į kaltinamąjį ir už jo buvusį asmenį, kiek priartėjo prie jų, tačiau jokių veiksmų neatliko. Tuo tarpu, T. R., staiga pagriebęs ant žolės gulėjusį butelį, pribėgo prie nukentėjusiojo ir smūgiavo jam kelis kartus – du kartus sudavė buteliu bei spyrė koja. Po tokių pastarojo veiksmų nukentėjusysis liko gulėti, iš lėto bandė svyruodamas keltis, kai tuo tarpu T. R. nubėgo tolyn. Nors kaltinamasis teigė, kad kartu su nukentėjusiuoju buvęs asmuo turėjo teleskopinę lazdą, iš tų pačių vaizdo įrašų matyti, kad ją vis tik pirmasis turėjo su kaltinamuoju buvęs asmuo, be to, kaltinamajam užsimojus buteliu, asmens su teleskopine lazda rankoje net nebuvo šalia. Liudytojos R. S. – R. parodymais, kaltinamasis pats kvietė vyrus, su kuriais konfliktavo, pas save kažką išsiaiškinti. Liudytojo R. J. R. teigimu, kaltinamasis kitus asmenis provokavo, erzino. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti, kad aptariamoje situacijoje būtų kilęs pavojus kaltinamojo sveikatai ir gyvybei ir būtų reikėję gintis nuo nukentėjusiojo. Teismas neįžvelgia pagrindo pripažinti T. R. veikus būtinosios ginties sąlygomis.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis T. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų kategorijoms. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, kaltinamasis praeityje teistas, daugiausia už veikų nuosavybei padarymą, nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Daug kartų baustas administracine tvarka laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2023 m. už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, smulkias vagystes, baudų nesumokėjęs (1 t., b. l. 149), iki bausmės atlikimo dirbo, vykdė individualią veiklą (1 t. b. l. 122). Duomenų apie registravimąsi priklausomybės ligų ar psichiatro įskaitose nėra.

Nors T. R. viso proceso metu kaltę nurodė pripažįstantis, faktinių aplinkybių neginčijo, vis tik nurodė, kad gynėsi šio įvykio metu, priešingu atveju, būtų buvęs sužalotas pats. Esant tokioms aplinkybės, kaltinamojo prisipažinimas laikytinas deklaratyviu ir nėra pagrindo pripažinti esant jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kita vertus, kaltinamasis išreiškė kritišką savo veiksmų įvertinimą, nurodė pasimokęs. Nors nėra pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai teismas atsižvelgs paskirdamas bausmę bei nustatydamas jos dydį.

Iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Naujoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

T. R. veikas padarė būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą (2022 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo padarymo, kurį įvykdė jau sulaukęs pilnametystės). Nors T. R. teistas už kitokio pobūdžio veikų padarymą, vis tik, būdamas jauno amžiaus, nusikalto ne kartą, buvo nuteistas ir už apysunkių nusikaltimų padarymą. Šiuo atveju, veikas jis padarė tuo metu, kad jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų.

T. R., būdamas jauno amžiaus, yra ne kartą teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, jam buvo skiriamos savo pobūdžiu švelnesnės bausmės – areštas, tačiau tai nesustabdė nuo neteisėto elgesio pasirinkimo, be to, veikas padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias, taip pat veikos padarymo aplinkybes bei sukeltas pasekmes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus abiejų straipsnių sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį, nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (toks dydis nustatytinas įvertinus jau minėtas aplinkybes – jauną kaltinamojo amžių, padarytos veikos nėra tapačios anksčiau įvykdytoms, kritiškai įvertino savo veiksmus, nurodė dėsiantis pastangas atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą). Bausmės tarpusavyje bendrintinos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, esant idealiai sutapčiai.

Kaltinamasis šiuo metu atlieka 2024 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos padarytos iki priimant šį nuosprendį, bausmės bendrintinos 63 straipsnio pagrindu, taikant kaltinamajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimą.

V. Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis T. R. atsakingas už nukentėjusiojo A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK ir CK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo ir civilinės ieškovės patirtą žalą.

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo už nukentėjusiajam A. M. dėl patirtų sužalojimų suteiktas gydymo paslaugas iš kalto asmens priteisti 633,52 Eur, taip pat 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 111-114). Civilinė ieškovė į teismo posėdį neatvyko, bet pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaikė.

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Nukentėjusiojo gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas įrodymais, byloje nustatyta, kad A. M. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo teisei priešingais veiksmais, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydytas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad nukentėjusiajam atitinkamos paslaugos buvo suteiktos nuo 2023 m. rugpjūčio 19 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d., bendra suteiktų paslaugų suma - 633,52 Eur. Žala iki šiol nėra atlyginta, kaltinamasis ieškinį pripažino, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš T. R. priteistina Vilniaus teritorinei ligonių kasai 633,52 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Byloje taip pat pateiktas nukentėjusiojo A. M. 2023 m. lapkričio 29 d. pareiškimas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 60), kuriame jis prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu bei nurodo, kad jam nusikalstama veika padaryta (duomenys neskelbtini) Eur turtinė žala ir 3 000 Eur neturtinė žala. Teisiamojo posėdžio metu A. M. nurodė, kad 3 mėnesius neturėjo pajamų, (duomenys neskelbtini) Eur suma yra už 2 mėnesių nedarbo laikotarpį, nors nedirbo 3 mėnesius. Turėjo 3 mėnesius nedarbingumą iki 2023 m. lapkričio 21 d., Sodra išmokų nemokėjo, nes įvykio metu buvo neblaivus. Turtinės žalos dydį skaičiavo pagal valandinį užmokestį, jo vidurkį. Neturtinę žalą 3 000 Eur grindžia tuo, kad patyrė daug streso, turėjo nemigą, ranką skauda iki dabar. Norėjo daryti operaciją, bet peršvietė ir pasakė, kad kol kas nereikia. Gipsuota ranka buvo 2 mėnesius. Vieną mėnesį visa ranka buvo gipsuota nuo peties, o po to gipsas buvo uždėtas iki pusės rankos. Vėliau lankė reabilitacijas apie mėnesį laiko, turi reabilitacijų lapelius. Dabar kartais skauda šoną, ypač skauda rankos riešą, reikia dirbti, ne viską gali pakelti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>.

Turtinę žalą nukentėjusysis grindžia tuo, kad buvo laikinai nedarbingas ir negavo pajamų, nedarbingumo laikotarpis jam apmokėtas nebuvo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nukentėjusiajam A. M. konstatuota kairiojo skruosto pjautinė žaizda, kairės ausies kaušelio muštinė žaizda, kairiojo alkūnkaulio kūno daugiaskeveldrinis lūžis, dėl šių sužalojimų nukentėjusysis buvo pristatytas į gydymo įstaigą. Iš nukentėjusiojo A. M. teisiamojo posėdžio metu pateiktų duomenų, t. y. VšĮ Karoliniškių poliklinikos medicininės pažymos kopijų matyti, kad A. M. neatvyko į darbą laikotarpiai yra atitinkamai nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. iki rugpjūčio 28 d., rugpjūčio 29 d., rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 12 d., rugsėjo 13 d. – rugsėjo 29 d., rugsėjo 30 d. – spalio 10 d., spalio 11 d. – spalio 24 d., spalio 25 d. – lapkričio 9 d., lapkričio 10 d. – lapkričio 21 d. (2 t., b. l. 39-46), taigi iš viso – tris mėnesius. Nukentėjusysis pateikė 2024 m. kovo 21 d. pažymą Nr. 3, kurioje atsispindi išmokėtas darbo užmokestis už 2023 m. birželį, liepą bei dalį rugpjūčio mėnesio, taip pat pažymą Nr. 4, kurioje atsispindi darbo užmokesti už 2023 m. gruodį, 2024 m. sausio ir vasario mėnesius. Matyti, kad iki įvykio, t. y. už birželio mėnesį nukentėjusiajam išmokėta ir priskaičiuota suma yra 348,68 Eur, už liepos mėnesį – 396,36 Eur. Taigi, vidutiniškai nukentėjusiajam per mėnesį išmokama suma – 372,52 Eur. Nukentėjusysis prašo priteisti negautas pajamas už du jo nedarbingume išbūtus mėnesius, kas, įvertinus gaunamų pajamų vidurkį (skaičiuojant pagal pateiktus duomenis iki įvykio), sudaro (duomenys neskelbtini) Eur. Nukentėjusysis aptariamu laikotarpiu buvo nedarbingas ir negavo pajamų dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.).

Šioje byloje pripažintina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta dėl jo sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimo tiek įvykio metu, tiek ir po jo jautė fizinį skausmą, kuris, pastarojo teigimu, išliko ilgą laiką, taip pat jautė stresą, kitus neigiamus išgyvenimus. Bylos duomenimis, po įvykio nukentėjusysis buvo pristatytas į gydymo įstaigą, siūtos žaizdos, imobilizuota ranka. Iš nukentėjusiojo pateiktų duomenų matyti, kad dėl rankos lūžio pas gydytoją ortopedą traumatologą vyko ir 2023 m. spalio 11 d., nuimtas gipsas, rekomenduota kairės rankos riešo bei alkūnės mankšta, reabilitacinis gydymas, taip pat rekomenduota vengti fizinio krūvio dar keturias savaites. Iš pateiktų duomenų taip pat matyti, kad nukentėjusiajam buvo atliekamos įvairios procedūros (masažas, magnetoterapija ir kt.).

Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad A. M. buvo sužalotas dėl tyčinių, pakankamai intensyvių kaltinamojo T. R. veiksmų, nukentėjusiajam nustatyti įvairūs sužalojimai – kairiojo skruosto pjautinė žaizda, ausies kaušelio muštinės žaizdos, taip pat ir alkūnkaulio daugiaskeveldrinis lūžis, o dėl pastarojo sužalojimo nukentėjusiajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdytas. Taigi, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, neturtinės žalos nustatymo kriterijus, suformuotą teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose byloje, į padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir jam iš kaltinamojo priteistina 3 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Byloje pateikta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam T. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.1, 14.2.2.1. punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 742,92 Eur.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, kad pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Kaltinamasis T. R. atlieka laisvės atėmimo bausmę, taigi tuo teismas sprendė kad gynėjo dalyvavimas buvo būtinas. Be to, kaltinamasis jau kurį laiką atlieka bausme, nedirba, pastovių pajamų neturi. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, be to, jo turtinė padėtis nėra gera. Įvertinus šias aplinkybes, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikintina.

Baudžiamosios bylos duomenimis (pateiktais elektronine forma), nustatyta, kad kaltinamasis T. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. rugpjūčio 19 d. 22 val. 40 min iki 2023 m. rugpjūčio 20 d. 16 val. 31 min. Nurodytas laikas, kaltinamojo išbūtas laikiname sulaikyme, įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą galutinę bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai įvykio vietos apžiūros metu paimtos: raudonos dėmės nuoplova ir stiklo šukė su raudonos spalvos dėme (perduotos saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (1 t., b. l. 31). Pneumatinis pistoletas, 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimu perduotas saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą (1 t., b. l. 106-07, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas kaip veikos padarymo įrankis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kompaktinio disko laikmena su vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 – 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Vadovaujantis BK 27 straipsniu, T. R. pripažinti recidyvistu.

Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti bausmes apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 3 metų ir 68 MGL dydžio bauda, taikant dalinį sudėjimą, prie griežtesnės 2024 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės ir 68 MGL dydžio baudos pridėti dalį (9 mėnesius) šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams ir 68 MGL (3 400 Eur) dydžio baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityti 2024 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bei atliktos bausmės dalį ir jame nurodytus įskaitytinus laikotarpius.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti T. R. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 19 d. 22 val. 40 min iki 2023 m. rugpjūčio 20 d. 16 val. 31 min. (vieną dieną), prilyginant ją vienai laisvės atėmimo dienai.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš T. R. 633,52 Eur (šešis šimtus trisdešimt tris eurų ir 52 euro centų) žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies priteisti jam iš kaltinamojo 745,04 Eur turtinei bei 3 000 (tris tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: raudonos dėmės nuoplovą ir stiklo šukę su raudonos spalvos dėme – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Pneumatinį pistoletą, perduotą saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip veikos padarymo įrankį.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, šį terminą suimtam nuteistajam skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.