Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-11-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1162-1132/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-20
Bylos Nr.
eII-1162-1132/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00997-2025-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė
Pažeidėjas
T. B.
Advokatai
Elmaras Urbonas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-1162-1132/2025
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00997-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.6; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. lapkričio 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Vitalijai Krylovai, Kristinai Matjošaitienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam T. B., jo atstovui advokatui Elmarui Urbonui,

ekspertui J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. B. atstovo advokato Elmaro Urbono skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos M. M. 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) T. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir paskirta 850 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 13 (trylikai) mėnesių, už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 9 d. 17.15 val. (duomenys neskelbtini), krašto keliai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,69 prom. girtumas.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais T. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto T. B. (toliau – ir pareiškėjas) atstovas advokatas Elmaras Urbonas pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną T. B. atžvilgiu nutraukti arba pakeisti skundžiamą nutarimą ir paskirti minimalų specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą 6 mėnesiams ir 6 mėnesius uždrausti vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Skunde nurodoma, jog pats pareiškėjas kaltę pripažino, nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Protokolo surašymo metu nurodė, kad ryte gėrė 2 alaus. Šiuo metu gailisi dėl susidariusios situacijos, tačiau mano, kad vairavo neviršydamas nustatytos girtumo ribos. T. B. buvo nustatytas 0,71 promilių neblaivumas, po nemažiau 15 minučių buvo nustatytas 0,69 promilių neblaivumas. Atėmus paklaidą pažeidėjo naudai traktuotinas 0,69 ir 0,67 prom. neblaivumas. Antra patikra buvo atliekama policijos automobilyje, dėl oro trūkumo T. B. patyrė ligos priepuolį.

Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti įrodymai, paneigiantys pažeidimo metu nustatytas aplinkybes. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 9 d. 19.00 val. T. B. kraujyje nustatyta mažiausia 0,39 promilės etilo alkoholio koncentracija. Nagrinėjimo metu buvo nurodyta, kad T. B. serga reta liga, dėl kurios poveikio alkoholį organizmas skaido labai lėtai. T. B. dėl šios ligos yra pripažintas neįgaliu (pateiktos gydytojo ir neįgalumo pažymos), šios ligos poveikis alkoholio skaidymo prasme jam nebuvo žinomas iki šio įvykio. T. B. poreikis vairuoti transporto priemonę yra būtinas pastoviam lankymuisi pas gydytojus ir vykstant į darbą, nes jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), t. y. toli nuo gydymo įstaigų ir nuo darbo.

Nagrinėjant bylą policijoje buvo pateikta asmens darbovietės rekomendacija, kurioje pareiškėjas charakterizuojamas teigimai ir prašoma atsižvelgti į tai, kad T. B. nuo 2017 m. nėra turėjęs administracinių nuobaudų. Visuma šių aplinkybių rodo, kad šis asmuo nėra linkęs nusižengti ir turi pagrindą prašyti jo nebausti arba skirti minimalias sankcijas. Dėl to buvo prašoma T. B. nebausti arba skirti minimalų terminą apribojant teisę vairuoti transporto priemones. Neatsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, T. B. buvo paskirtas specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 13 mėnesių ir paskirta 850 eurų bauda.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje žmogaus organizme alkoholio mažėjimas dažnai vertinamas remiantis moksliškai patvirtinta Vidmarko formule, kuria apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės/val. (nuo 0,0025 prom./min. iki 0,0033 prom./min.). Šiuo atveju ši aplinkybė turėjo būti vertinama atsižvelgiant į T. B. ligos diagnozę. Administracinę bylą nagrinėjęs pareigūnas, darydamas nurodytas išvadas, iš esmės pažeidė ANK 569 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes jos nepagrįstos teisiniais argumentais dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir nepašalinti prieštaravimai, esantys tarp bylos priešingų įrodymų. Dėl nurodytų aplinkybių, skundžiamajame nutarime pažeidžiant ANK 569 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, remiamasi prielaidomis ir byloje esančius įrodymus įvertinus selektyviai, atrinkus asmens kaltę patvirtinančius duomenis ir visiškai ignoruojant jo kaltę paneigiančius įrodymus, nepašalinus pagrįstų abejonių dėl asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, buvo priimtas neteisėtas nutarimas, kuris turi būti panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena T. B. atžvilgiu nutraukta.

Paprastai pareigūnai vairuotojų patikrinimą atlieka tik alkotesteriu, laikantis numatytos tvarkos, bei alkotesterio naudojimo taisyklėmis ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tik tuo atveju, jeigu dėl alkoholio matuokliu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punktą siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, medžiotojas ar vidaus vandenų transporto priemonės vairuotojas yra blaivus, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką įvertina bendrą asmens būklę. Įvertinę bendrą asmens būklę ir pagrįstai įtarę, kad asmuo neblaivus, atlieka šių Taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčiuose nurodytus veiksmus. Norint įvertinti ar šiuo atveju pareigūnai atliko pirminį asmens blaivumo vertinimą, ar nustatė neblaivumo požymius, prašoma prie bylos prijungti T. B. pirminio asmens blaivumo vertinimo aktą ir vaizdo registratoriaus, buvusio policijos automobilyje, įrašą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas, nesilaikydamas įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 567 ir 569 straipsniai) ir nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų (ANK 566 straipsnio 1 dalis), skundžiamame nutarime nurodė prieštaringus argumentus, nepašalino byloje esančių pagrįstų abejonių dėl T. B. neblaivumo laipsnio tikrinimo metu ir taip padarė esminius proceso teisės pažeidimus. Šie pažeidimai lėmė esminį materialiosios teisės normos – ANK 422 straipsnio 5 dalies – pažeidimą (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl skundžiamas nutarimas yra naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena T. B. atžvilgiu nutrauktina.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, jog policijos pareigūnams 2025 m. rugpjūčio 9 d. sustabdžius T. B., jo neblaivumas buvo patikrintas alkotesteriu „Drager alcotest 7510 ARRF-0168“. Pirmuoju tikrinimu 17.15 val. buvo nustatytas 0,71 prom. neblaivumas, antruoju – 17.30 val. 0,69 prom. neblaivumas. Alkotesterio tuo metu galiojantis patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad alkotesteriui „Drager alcotest 7510 ARRF-0168“ patikra buvo atlikta 2025 m. balandžio 15 d. ir išduotas sertifikatas, kuris galioja iki 2025 m. spalio 14 d., taigi patikrinimo metu sertifikatas buvo galiojantis, matavimo priemonė atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus, ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus. Iš Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1d. įsakymu Nr. 4-523 patvirtinto Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo matyti, kad alkotesteriai privalo būti tikrinami pakankamai dažnai – kas pusę metų, todėl daryti išvadą, kad po sertifikato išdavimo ir jo galiojimo metu alkotesterio rodmenys gali būti nepatikimi, nėra jokio pagrindo. Alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0168 patikros sertifikate nurodomos matavimo ribos ir prietaiso tikslumas – matuojant 0,01-1,00 ribose prietaiso paklaida sudaro ± 0,017 prom., kitose ± 1,7 proc. Policijos pareigūnai vertindami alkotesterio parodymus, prieš pareikšdami kaltinimą T. B., apskaičiavo ir nurodė mažiausią atliktų patikrinimų prietaiso parodymą, t. y. 0,69 prom. neblaivumas, bei T. B. naudai bylos nagrinėjimo metu paskaičiuojama prietaiso paklaidos ribos bei nurodoma, kad asmeniui buvo nustatytas 0,67 prom. neblaivumas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės“ reglamentuoja transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo nustatymo taisykles. Šioje byloje nėra nustatyta apsvaigimo patikrinimo procedūros pažeidimų, nėra pagrindo teigti, kad alkotesteriu atliktų matavimų duomenys neteisingi. Byloje esantis nusižengimo padarymo metu galiojęs alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris yra tinkamas naudojimui, nustatytas jo tikslumas ir matavimo ribos.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad T. B. kraujas tyrimui paimtas 2025 m. rugpjūčio 9 d. 19.00 val. (daugiau nei po 1 val.), išvadoje konstatuojama, kad T. B. kraujyje nustatyta mažiausia 0,39 promilės etilo alkoholio koncentracija. Bylą nagrinėjęs pareigūnas įvertino, kad T. B. policijos pareigūnų buvo sustabdytas ir patikrintas dėl girtumo 2025 m. rugpjūčio 9 d. 17.15 val. (antras – 17.30 val.), o jo kraujas patikrinimui Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje priduotas 2025 m. rugpjūčio 9 d. 19.00 val., t. y. daugiau nei po 1 val., o tyrimui pas specialistą pateiktas tik 2025 m. rugpjūčio 11 d., ir neparodo T. B. tikrojo blaivumo/neblaivumo transporto priemonės vairavimo metu. Tiksliausi ir artimiausi duomenys dėl T. B. neblaivumo buvo užfiksuoti policijos pareigūnams atlikus du neblaivumo patikrinimus tik jį sustabdžius ir parodo realų jo neblaivumą automobilio vairavimo metu. Natūralu, kad žmogaus organizmas laikui bėgant alkoholio molekules skaldo ir šalina iš organizmo, ir žmogaus neblaivumo lygis matuojant promilėmis mažėja. Be to neatmestina, kad asmeniui daugiau nei per valandą galėjo būti atlikta priverstinio detoksikavimo medicininė procedūra. Teismų praktika tokio pobūdžio bylose vertinant ar asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie bylą nagrinėjančiam pareigūnui nėra privalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Paprastai pareigūnai vairuotojų patikrinimą atlieka tik alkotesteriu, laikantis numatytos tvarkos, bei alkotesterio naudojimo taisyklėmis ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais. Pareiškėjui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas.

Numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Sutikti su pareiškėjo skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką pareiškėjas akcentuoja ir skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Asmens interesas išvengti atsakomybės pagal įstatymo nustatytas sankcijas Institucijos vertinimu negali paminti visuomenės intereso, prevencinių atsakomybės taikymo tikslų ir pažeidėjo nubaudimo, tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Policijos pareigūnas 2025 m. rugpjūčio 9 d. pildydamas neblaivumo nustatymo aktą nustatė neblaivumo požymius: 1) iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; 2) nerišli kalba; 3) nekoordinuoti judesiai. Su aktu pareiškėjas supažindintas pasirašytinai. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad nusižengimą asmuo įvykdė tyčia.

Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Pareiškėjui buvo žinomas iš anksto teisės aktų reikalavimas, kad asmuo vairuodamas transporto priemonę turi būti blaivus ir dėl to turėjo elgtis atsakingai bei nepažeidinėti teisės normų, nevykdyti administracinių nusižengimų, kurie priskiriami šiurkštiems pažeidimams ir už kurių įvykdymą įstatymų leidėjas numatė griežtas sankcijas, imperatyvų specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimą. Pabrėžtina, kad asmuo puoselėdamas šeimyninius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, turi būti itin atidus, nes nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjo ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų. Administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus administracinio nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami įstatyme įvardijant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį nusižengimą, pareiškėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai atitinka formuojamą teismų praktiką. Jeigu pareiškėjas nebūtų pastebėtas patruliuojančių pareigūnų, būtų pasiekęs savo tikslą ir būtų apskritai išvengęs administracinės atsakomybės, be to neatmetama galimybė, kad dėl apsvaigusio asmens dalyvavimo viešajame eisme galėjo kilti ir skaudžių pasekmių bei nukentėti ir kiti eismo dalyviai. Todėl paskirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas bus tinkama poveikio priemonė siekiant administracinių nuobaudų tikslų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo prašo išskirtinių sąlygų, t. y. save iškelia aukščiau įstatymo reguliavimo, kitų eismo dalyvių interesų dėl saugios aplinkos, saugaus eismo. Tokių pritaikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neatitiktų ANK 22 straipsnyje reglamentuotų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, pažeistų proporcingumo ir protingumo principus. Tenkinus asmens skundą būtų pažeisti protingumo, proporcingumo, lygiateisiškumo principai. Pareiškėjo įvykdytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi būdamas neblaivus jis valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, jo neblaivumas žymiai viršijo leistiną normą.

Pareiškėjas T. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo įsitikinęs, jog važiavo blaivus. Nustatytas girtumas yra susijęs su reta liga, dėl kurios organizmas neskaido alkoholio ir šia liga serga metus laiko. Sveikas žmogus, praėjus penkioms valandoms po tokio alkoholių gėrimų kiekio pavartojimo, galėtų vairuoti. Jis išgėrė „alyne“ pirkto du butelius gyvo alaus. Sutinka su nustatytu neblaivumo laipsniu, važiuodamas jautėsi gerai, bet nepažįsta savęs ir jeigu būtų žinojęs, būtų nevairavęs. Supranta, kad nusižengė, bet skundas buvo pateiktas, nes buvo tikimasi švelnesnės bausmės. Atsižvelgiant į kraujo tyrimą, nutarimas turėtų būti naikinamas. Blogiausiu atveju teisė vairuoti galėtų būti apribota pusei metų, kartu taikant alkobloką, kadangi transporto priemonė yra būtina. Jo žmona ir brolis yra neįgalūs, todėl jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, reikia važiuoti pas gydytojus. Šiuo metu gyvena pas brolį, bendradarbis nuveža į darbą ir parveža namo. Taip pat broliui pasamdyta slaugė ir atvažiuoja mama.

Liudytoja V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad kartu buvo pagrybauti, po to grįžę tvarkė grybus ir T. B. išgėrė nepilną butelį (gal 0,7 l) gyvo alaus, iki penkių laipsnių, tai buvo iki 12 val. Po to pasidarė pietus, pasnaudė ir apie 15 val. prabudę atsigėrė kavos. Kadangi buvo karšta vasaros diena, pagalvojo nusipirkti vaisių ir nuvažiavo iki „Maksimos“. Nuvažiavo, apsipirko, ir grįžtant atgal jiems pamirksėjo, kad stovi policija, bet, kadangi T. B. nebuvo jokių simptomų, nebuvo kvapo, nesijautė blogai, jie važiavo toliau, juos sustabdė policijos pareigūnai, papūtė ir parodė tokius skaičius, kurių jie nesitikėjo. Po to jis šnekėjo su gydytoju, kuris paaiškino, kad ta liga yra tokia, jog vienu metu gali rodyti 0,2, o po poros valandų kilti dar aukščiau. Policijos pareigūnai elgėsi nemandagiai, dėl ligos paprašė laiką praleisti lauke, bet jį uždarė į automobilį, kuriame buvo karšta, todėl vyras pradėjo prastai jaustis. Ji pasakė, kad vyras serga ir tada ją išvadino neadekvačia, liepė pūsti, o parodžius nulius pasakė, kad taip negali būti, pradėjo tikrinti jos dokumentus, žiūrėjo ar yra kitų nusižengimų. Kol visa tai vyko, jos vyrą ištiko priepuolis ir tada pareigūnai jį išleido. Vyras yra vienintelis maitintojas ir vienintelis, kuris vežioja, todėl be teisių yra sudėtinga.

Ekspertas J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pirmiausia reikia pradėti nuo tos versijos, jog pareiškėjas išgėrė du butelius penkių laipsnių stiprumo alaus. Taigi, 100 ml yra 5 ml alkoholio, 1 litre yra 50 ml. Jeigu medicininiai dokumentai yra šių metų, greičiausiai pareiškėjas nėra patyręs kažkokių ypatingų savo kūno persitvarkymų, dietos, numetęs svorio. Patikrinimas dėl kardiologinių ligų rizikos rodo, kad jis sveria 106 kilogramus. Yra naudojama formulė, kuri nustato vyriškos lyties asmens kūno masės biologinės terpės, kurioje prasiskaido į kūną patekusi medžiaga indeksą. Naudojant minėtą formulę, masė, kurioje biologinėje terpėje pasiskaido į kūną įvestoji substancija yra 70 kilogramų. Viena iš tų terpių yra kraujas, kuri yra tyrimo taikinys. Taigi, į 70 kilogramų išdalinus 50 vienetų alkoholio, pateisina 0,69 promilių girtumą. 17.15 val. buvo pirmas pūtimas, nustatyta 0,71, o po 15 minučių 0,69, kas demonstruoja alkoholio kiekio mažėjimą per 0,02 vieneto. Statistinio lietuvio kūnas, neatsižvelgiant į jokias ligas, fizinį aktyvumą, geba susitvarkyti su alkoholio kiekiu, kuris yra įsitvirtinęs biologinėje terpėje, nuo 0,1 iki 0,25 per valandą greičiu. 15 minučių padauginus iš 4, kas sudarytų valandos skaičiavimą, rodo 0,08, o tai per dvi šimtąsias nepasiekia statistinės normos, ir galėjo būti nulemtas sulėtėjusios medžiagų apykaitos. Patekęs į organizmą alkoholis nuteka į skrandį, kuriame iki 20 proc. alkoholio per gleivinę patenka į kraujotaką. 80 proc. neįsisavinto alkoholio patenka į žarnyną ir tada yra koncentracijos šuolis į viršų. 90 procentų alkoholio yra utilizuojama kepenyse, 10 procentų tam tikromis aplinkybėmis gali deginti raumenys. Taigi, gydytojo apeliacija į antinksčius, į skydliaukę, kad tai neva gali mažinti alkoholio utilizavimą, tai tokių mokslinių įžvalgų nėra, be to, kaip ir minėta, pareiškėjas tarp abiejų alkoholio kiekio matavimų nebuvo išskirtinis. Jeigu skaičiuojant atgal nuo laboratorinio kraujo ištyrimo, prie nustatytų 0,39 promilių skaičiuojant mažuoju utilizavimo greičiu, pridėjus 0,3, grįžtama prie pirmiau nustatyto 0,69, todėl jokios ligos įtakos čia nėra. Taigi, iš pateiktų duomenų matoma, jog pateikta versija dėl išgerto alkoholio kiekio arba jo vartojimo laiko prasilenkia su tiesa.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė Institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamu nutarimu T. B. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir paskirta 850 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 13 (trylikai) mėnesių už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 9 d. 17.15 val. (duomenys neskelbtini), krašto keliai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,69 prom. girtumas. Tokiais veiksmais pažeidė KET 14 punkto reikalavimus.

Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1 100 eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija, kad prieš vairuodamas transporto priemonę vartojo alkoholio ir padarė administracinį nusižengimą, tačiau pateiktame skunde nurodo, kad policijos pareigūnai netinkamai įvertino jo neblaivumą, taip pat nuvykus į gydymo įstaigą, jo kraujyje buvo nustatyta 0,39 promilių etilo alkoholio koncentracija. Be to, po įvykio jam buvo nustatyta reta liga, dėl kurios organizmas lėčiau skaido alkoholį.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimus, liudytojos parodymus, eksperto paaiškinimus, ištyręs byloje esančius rašytinius ir daiktinius įrodymus, daro išvadą, jog pareiškėjo T. B. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, yra įrodyta.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad policijos pareigūnas T. B. patikrinimą atliko alkotesteriu, kurio patikra galiojo iki 2025 m. spalio 14 d. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas T. B. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų, nėra. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jei dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Byloje pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas, nurodant galimas paklaidas, alkotesterio numerį, patikros metodiką ir pan. Šis sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas T. B. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu pasibaigęs nebuvo. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose matoma, kaip pareiškėją sustabdžiusiai pareigūnei patikrinus T. B. bekontakčiu alkotesteriu, šis parodė teigiamą rezultatą. Be to, paklausus pareiškėjo ar jis vartojo alkoholį, pareiškėjas patvirtino, kad buvo išgėręs du alaus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjas buvo patikrintas alkotesteriu ir 17.15 val. buvo nustatytas 0,71 ±0,017 promilių girtumas, o 17.30 val. buvo nustatytas 0,69 ±0,017 promilių girtumas. Pareiškėjas nesutikdamas su policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatais, pasinaudojo savo teise ir pats nuvyko į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje 2025 m. rugpjūčio 9 d. 19.00 val. paėmus kraują ir atlikus tyrimus, T. B. kraujyje rasta etilo alkoholio koncentracija – 0,39 promilės. Taigi, toks apsvaigimo laipsnis administracinės atsakomybės neužtraukia. Tuo tarpu pažymėtina, jog teismų praktikoje konstatuota, kad suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100 – 125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15 – 0,2 promilės per valandą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-51-2016). Vaistų arba paties alkoholio indukuotos fermentinės sistemos alkoholį gali metabolizuoti 1,5 – 2 karto greičiau. Piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu kraujyje etanolio koncentracija mažėja 0,3 – 0,4 promilės per valandą greičiu. Taigi, praėjus atitinkamam laikotarpiui, net ir nesiimant jokių specialių priemonių alkoholio kiekiui dirbtinai sumažinti, dalis alkoholio iš organizmo pasišalina. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad medicininio tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N575-2452/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-12-2013).

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad teismui pateiktos išvados ir medicininės apžiūros rezultatai iš esmės nenuneigia kitų, kartu su alkotesterio parodymais vertintinų Institucijos surinktų ir teismo ištirtų įrodymų, o ir pats pareiškėjas neneigia prieš sėdant už automobilio vairo vartojęs alkoholinius gėrimus. Juolab, kraujo mėginys po alkotesterio parodymų buvo paimtas praėjus daugiau nei valandai po tikrinimo alkotesteriu (t. y. praėjus 1 val. 45 min. po pirmojo tikrinimo alkotesteriu, ir 1 val. 30 min. po antrojo tikrinimo alkotesteriu), o po tam tikro laiko tarpo kraujyje natūraliai sumažėjo ir alkoholio koncentracija.

Teismo posėdžio metu ekspertas J. V. paaiškino, kad alkoholis iš pareiškėjo organizmo buvo šalinamas 0,08 promilių per valandą greičiu ir tai tik per dvi šimtąsias nesiekia normalaus statistinio vidurkio, kuris yra 0,1 – 0,25 promilės per valandą, ir tai galėjo nulemti sulėtėjusi medžiagų apykaita, bet ne pareiškėjo nurodytos ligos. Taigi, eksperto teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai paneigia pareiškėjo teiginius, kad alkoholis iš jo organizmo skaidomas lėčiau dėl jam diagnozuotos ligos. Pareiškėjo keliamos prielaidos, kad jo organizmas alkoholį šalina lėčiau, atmestini kaip nepagrįsti, tuo labiau, jog nenustatyta jokių alkotesterio netinkamo naudojimo aplinkybių.

Atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką, patikrinimo alkotesteriu metu gautus neblaivumo rezultatus, jo duomenis vertinant kartu su kitais bylos įrodymais, laikytinas geriausiai atspindėjusiu T. B. būseną vairavimo metu, todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, nenustačius jokių alkotesterio netinkamo naudojimo aplinkybių, jam nustatytas 0,69 ± 0,017 promilės girtumas abejonių nekelia.

Aptarti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį – jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (tai yra daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Todėl įvertinus paminėtąsias aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Tiek skunde, tiek ir teismo posėdžio metu pareiškėjas T. B. paaiškino, kad jeigu teismas nematytų pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, tuomet prašė paskirti 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones terminą ir 6 mėnesių draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Kaip jau minėta, pareiškėjas nurodė, jog iki 12 val. buvo išgėręs du butelius penkių procentų stiprumo gyvo alaus, po to papietavo, pamiegojo, išgėrė kavos ir apie 17.00 val. vyko į parduotuvę. Pareiškėjas teigė nesijautęs apsvaigęs, o dėl ligos jo organizmas alkoholį skaido lėčiau. Pareiškėjas taip pat teigė, kad jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, taip pat rūpinasi neįgalumą turinčiu broliu. Be to, anksčiau administracine tvarka nebuvo baustas, darbovietės charakterizuojamas teigiamai.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog nutarime nenurodyti jokie argumentai ir motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas skirti pareiškėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 13 (trylikai) mėnesių, o ne straipsnio sankcijoje numatytas alternatyvias administracinio poveikio priemones. Tokių motyvų Institucija nenurodė ir atsiliepime. Atsiliepime nenurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos priimant skundžiamą nutarimą ir kurios turėtų esminės įtakos nuobaudos individualizavimui.

Atkreiptinas dėmesys, jog ANK 422 straipsnio 6 dalies nuostatos, leidžiančios taikyti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą ir papildomą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – yra alternatyvios ir savaime nešvelnina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties. Aiškinamajame rašte dėl ANK 422 straipsnio 6 dalies pakeitimo nurodyta, kad tikimasi, jog nustačius galimybę asmeniui paskirti naują administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip sumažės asmenų, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, pakartotinių nusižengimų, jie nepraras vairavimo įgūdžių, bus sudaryta galimybė neprarasti darbo, susijusio su transporto priemonių vairavimu. Siūlomas teisinis reguliavimas nustatys galimybę neblaiviems vairuotojams taikyti alternatyvaus pobūdžio nerepresines administracinio poveikio priemones. Teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės atitinka įstatymo leidėjo valią, kai galima taikyti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą ir papildomą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tai atitinka ir aukštesnės instancijos teismų praktiką.

Kaip jau minėta, pareiškėjas skunde prašė paskirti 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones terminą ir 6 mėnesių draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Baigiamųjų kalbų metu pareiškėjo atstovas prašė paskirti 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones terminą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).

Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad pareiškėją sustabdžiusiam pareigūnui patikrinus T. B. bekontakčiu alkotesteriu, šis parodė teigiamą rezultatą. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Pirmojo tikrinimo metu pareiškėjui buvo nustatytas 0,71 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo tikrinimo – 0,69, įvertinus paklaidą – 0,67 promilės neblaivumas, kas rodo, jog nesuvokti savo apsvaigimo objektyviai nebuvo įmanoma. Pareiškėjo teiginys, jog vairuodamas transporto priemonę nesijautė neblaivus, jokios reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui neturi ir yra neįtikinamas. Be kita ko, įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumas, neabejotinai įvertino apsvaigusio asmens vairavimo ypatumus ir administracinę atsakomybę nustatė būtent nuo tokio neblaivumo laipsnio, spręsdamas, kad vairuodamas transporto priemonę, kai nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumo laipsnis, asmuo negali tinkamai vertinti savo veiksmų ir tokiu būdu gali kelti pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Šios aplinkybės rodo, jog pareiškėjas vairavo apgirtęs ir veikė tyčia, o jo veiksmai buvo itin pavojingi, keliantys pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad pareiškėjas sėdo už vairo, kai tą pačią dieną prieš penkias valandas buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, rodo, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neįsitikinęs savo būsena ir tyčia. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, prieš vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, privalo įsitikinti, kad yra visiškai blaivus. Be to, skunde pareiškėjas nurodė, jog alkoholį vartojo tą pačią dieną iki 12 val. ir transporto priemonę vairavo 17.15 val. Taigi pareiškėjas ne tik suvokė, kad alkoholius gėrimus vartojo praėjus vos penkioms valandoms iki automobilio vairavimo bei nesiėmė jokių priemonių įvertinti savo galimą neblaivumo laipsnį ir pasikliovė asmeniniu subjektyviu savo savijautos vertinimu.

Administracinio nusižengimo padarymo metu pareiškėjas nebuvo pradedantysis vairuotojas, taigi, kaip patyręs vairuotojas, prieš vairuodamas automobilį turėjo elgtis atsakingai ir įvertinti, kad yra neblaivus, numatyti galimas tokio elgesio pavojingas pasekmes, taip pat tai, kad už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam numatyta griežta administracinė atsakomybė, kuri jam gali sukelti nepatogumų.

Vertinant pareiškėjo asmenybę, pažymėtina, kad pareiškėjas penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas, neteistas, charakterizuojamas teigiamai. Šios byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles. Pareiškėjui nustatytas penkiasdešimt procentų dalyvumo lygis iki 2026 m. sausio 7 d., visgi duomenų, kad dėl sveikatos būklės būtų apribotas jo mobilumas, teismui nepateikta.

Pažymėtina, jog būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga kasdieniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti pareiškėjo nuvykimą į darbą, taip pat neįgalaus brolio priežiūrą, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad į darbą jį nuveža ir parveža bendradarbis, todėl akivaizdu, jog pareiškėjo galimybės dirbti ir gauti pajamas, reikalingas jo šeimos narių išlaikymui, nėra apribotos, juolab, pareiškėjo darbinė veikla nėra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu. Be to, pareiškėjas teigė, jog šiuo metu gyvena su broliu, yra pasamdyta slaugė, prižiūrėti brolį padeda ir mama, todėl, teismo vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad dėl to, jog pareiškėjas laikinai neturės šios teisės, nebus tinkamai pasirūpinta jo ir jo šeimos narių poreikiais. Sutiktina, jog laikinai atėmus teisę vairuoti transporto priemones, pareiškėjas ir jo šeimos nariai patirs tam tikrų nepatogumų, tačiau šios aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, todėl jis turėjo būti ypatingai suinteresuotas nedaryti administracinio nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė.

Pareiškėjas, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad T. B., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Šiuo atveju, įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris ženkliai viršija leistiną ribą bei pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės skyrimas T. B. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

Teismas daro išvadą, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė. T. B. veiksmai atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl T. B. pagrįstai nubaustas dėl šio nusižengimo padarymo. Visgi, įvertinus tai, kad pareiškėjas prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, ši aplinkybė pripažintina lengvinančia jo atsakomybę. Pripažinus T. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, iš naujo spręstinas nuobaudos individualizavimo klausimas.

Teismas, atsižvelgdamas į T. B. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę – nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant T. B. ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio nuobaudą – 800 Eur baudą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas sutinka įsirengti antialkoholinį variklio užraktą, administracinio poveikio priemonė dar nebaigta vykdyti, pareiškėją charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nenustačius aplinkybių, dėl kurių sankcijoje numatytos alternatyvios administracinio poveikio priemonės skyrimas T. B. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, T. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintinas iki 6 mėnesių bei skirtinas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vieneriems) metams. Kita skundžiamo nutarimo dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

T. B. atstovo advokato Elmaro Urbono skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)):

pripažinti T. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi;

T. B. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirti 800 (aštuonių šimtų) Eur baudą;

sutrumpinti T. B. paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 (šešių) mėnesių bei skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 (vieneriems) metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Tamošaitienė