- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- I-3566-281/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00071-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti (t. I, b. 1. 1–2, 125).
Paaiškino, kad jis laikotarpiu nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio buvo laikomas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žmogaus orumą žeminančiomis ir kankinimams prilygstančiomis sąlygomis. Teigė, kad buvo pažeisti minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimai. Į kameros plotą buvo įskaityti ir joje esantys baldai. Nebuvo galimybių prie stalo pavalgyti, nes tik dvi kėdės, o ir stalas per mažas. Be to, nurodė, kad sienose veisėsi pelėsis, buvo drėgna. Kamerose buvo prastas apšvietimas dėl to suprastėjo regėjimas. Kameroje nuolat sklido nemalonus kvapas, dėl to pareiškėją pykino ir atsirado virškinimo sutrikimų. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K pateikė neatitinkančią tiesos ir klaidinančią teismą medžiagą, t. y. 2015-09-10 kameroje Nr. 123 buvo laikomas dar su dviem asmenimis, o ne kaip nurodyta vienas. Be to, ir kitose kamerose, kur nurodyta, kad jis buvo laikomas vienas, iš tikrųjų buvo laikomi trise. Pažymėjo, kad ventiliacija neveikė. Sanitarinis mazgas atskirtas sienele, jo privatumą atliekant gamtinius reikalus pažeidė kamerą stebintys pareigūnai. Dėl skunde nurodytų laikymo sąlygų pareiškėjas teigia patyręs dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, suprastėjo psichinė savijauta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 10–17).
Paaiškino, kad pareiškėjas buvo laikomas nepažeidus ploto reikalavimo nurodytais atsiliepime laikotarpiais. Be to, tam tikrais laikotarpiais jo nebuvo įstaigoje. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemeliu, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių, pripažino, kad galėjo būti pažeistas ploto reikalavimas. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pabrėžė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis švaros ir tvarkos. Kamerose laikomiems asmenims išduodama kalcinuota soda kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus atitinkamą finansavimą. Vykdomi graužikų naikinimo darbai. Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji palikti ūkio darbams atlikti. Akcentavo, kad teisės aktuose nėra reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą plotą iš bendro gyvenamosios patalpos ploto. Sanitarinis mazgas yra tinkamai atskirtas sienele nuo bendros patalpos. Toks įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pabrėžė, kad kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Pareiškėjo prašymą priteisti neturtinę žalą laikė nepagrįstu bei vertino kaip siekį pasipelnyti iš valstybės. Pažymėjo, kad pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nei žalos, nei jos dydžio, nei priežastinio ryšio nepagrindė. Prašė priteisti 6 Eur realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimo, t. y. už 100 lapų pateiktų kopijų teismui.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2015 rugsėjo mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn., sąlygomis, galimai neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
Pareiškėjas teigia, kad jis kamerose Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį minimalųjį gyvenamąjį plotą. Taip pat asmeniui tenkantį kameros plotą dar mažino baldai.
Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal šio įstatymo 44 str. 1 d., suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p., vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, kaip ir iki 2015-10-30 galiojusi HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.
Atsakovės atstovo pateikta medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-09-10 iki 2016-08-31 Lukiškių TI-K buvo laikomas šiose kamerose: 7,42 kv. m ploto kameroje Nr. 123 (1 asm.), 34,71 kv. m ploto kameroje Nr. 258 (3-7 asm.), 7,18 kv. m ploto kameroje Nr. 371 (2 asm.), 7,58 kv. m ploto kameroje Nr. 314 (1 asm.), 6,34 kv. m ploto kameroje Nr. 112A (2 asm.), 8,09 kv. m ploto kameroje Nr. 306 (1-2 asm.), 7,87 kv. m ploto kameroje Nr. 265 (1-2 asm.), 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 122 (2 asm.), 7,79 kv. m ploto kameroje Nr. 313 (1-2 asm.), 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 108 (1 asm.), 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 118 (2 asm.), 26,63 kv. m ploto kameroje Nr. 389 (1-3 asm.), 7,68 kv. m ploto kameroje Nr. 288 (1-2 asm.), 7,45 kv. m ploto kameroje Nr. 115 (1 asm.), 7,25 kv. m ploto kameroje Nr. 382 (1 asm.), 29,44 kv. m ploto kameroje Nr. 387 (2-4 asm.), 7,70 kv. m ploto kameroje Nr. 321 (1-2 asm.), 17,02 kv. m ploto kameroje Nr. 405 (1-3 asm.), 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 106 (1 asm.), 7,75 kv. m ploto kameroje Nr. 311 (1 asm.), 7,83 kv. m ploto kameroje Nr. 263 (2 asm.), 7,48 kv. m ploto kameroje Nr. 110 (1 asm.), 7,61 kv. m ploto kameroje Nr. 317 (1 asm.).
Pareiškėjo teigimu, dalis iš šių atsakovo pateiktų duomenų yra neteisingi. Pareiškėjas nurodė, jog kameroje Nr. 123 2015-09-10 pareiškėjas buvo laikomas ne vienas, o dar su dviem asmenimis (t. I, b. l. 125). Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad 2015-09-10 kameroje Nr. 123, kurios plotas 7,42 kv. m. buvo kalinamas pareiškėjas (t. I, b. l. 10). Pagal atsakovo pateiktus patikslintus duomenis, šioje kameroje pareiškėjas buvo kalinamas vienas, tai atsakovas papildomai grindžia pateikta Nuteistųjų (suimtųjų) laikomų Lukiškių TI-K kamerų ir kalinių jose patikrinimo žurnalo kopija, pagal kurią kameroje Nr. 123 2015-09-10 buvo laikomas vienas asmuo (b. l. 172). Nepaisant to, A. R. administracinės bylos Nr. I-7748-331/2016 medžiaga patvirtina, kad kameroje Nr. 123 tą pačią, t. y. 2015-09-10, dieną kameroje buvo laikomas ir A. R. (b. l. 9). Taigi viena vertus atsakovė teigia, kad kameroje Nr. 123 2015-09-10 pareiškėjas buvo laikomas vienas, kita vertus administracinėse bylose esantys duomenys patvirtina, kad kameroje Nr. 123 2015-09-10 buvo laikomi tiek V. B., tiek A. R.. Pareiškėjo teigimu, jis kameroje Nr. 366 taip pat buvo laikomas ne vienas, o su kitais asmenimis. Sulyginus nagrinėjamos administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. I-3566-281/2018 duomenis nustatyta, kad nors atsakovo pateiktų duomenų pagrindu matyti, kad pareiškėjas 2015-09-15 ir 2015-09-17 kameroje Nr. 366 buvo laikomas vienas (t. I, b. l. 169–172), tačiau administracinėje byloje Nr. I-3566-281/2018 esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad kameroje Nr. 366 nurodytomis dienomis taip pat buvo laikomas ir A. R.. Teismas papildomai pastebi, kad pareiškėjo paprašius patikslinti ar informacija dėl kitose kamerose laikomų asmenų skaičiaus atitiko tikrovę, pareiškėjas nurodė, kad buvo pateikęs duomenis ir originalius dokumentus dėl kamerose kalinamų asmenų skaičiaus, nusiskundimų dėl kitos neteisingos informacijos nenurodė (t. II, b. l. 16).
Apibendrinus šiuos duomenis matyti, kad pareiškėjas teigia, jog kamerose Nr. 123 ir Nr. 366 buvo laikomas su dar dviem asmenims, taigi, jo teigimu, šiose kamerose buvo trys asmenys. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad kamerose Nr. 123 ir Nr. 366 2018-09-10, 2018-09-15, 2018-09-17 dienomis buvo laikomas ne tik jis, bet ir dar vienas asmuo – A. R.. Lukiškių TI-K patikslino ginčo kamerose laikomų asmenų skaičių, pateikė rašytinius įrodymus, jog kamerose Nr. 123 ir Nr. 366 buvo laikoma po vieną asmenį. Duomenų, kad kamerose Nr. 123 ir Nr. 366 būtų laikomas trečias asmuo pareiškėjas nepateikė, nenurodė trečiojo asmens vardo, pavardės. Teismo vertinimu, esant prieštaringiems duomenims, laikytina, kad arba nagrinėjamoje administracinėje byloje, arba administracinėje byloje Nr. I-7748-331/2016 pateikti duomenys yra neteisingi. Tačiau, nepaisant atitinkamų duomenų netikslumo, sutinkant su pareiškėjo nurodytais argumentais, kad kameroje jis buvo laikomas ne vienas, vis tik, minimalaus ploto reikalavimai nebūtų pažeisti. Kaip minėta, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, taip pat nedetalizavo, kad buvo trečiasis kameroje laikomas asmuo, o atsakovė šiuos argumentus paneigė pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl daryti išvadą, kad kamerose Nr. 123 ir Nr. 366 buvo laikomi trys asmenys, nėra objektyvaus pagrindo. Kadangi kameros Nr. 123 plotas yra 7,42 kv. m., o kameros Nr. 366 plotas yra 7,81 kv. m., konstatuotina, kad šioje kameroje laikant du asmenis, minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimai pažeisti nebuvo. Todėl apibendrinus visus šiuos duomenis, teismas daro išvadą, kad minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas buvo pažeistas iš viso 6 paras, t. y. nuo 2015-10-14 iki 2015-10-18 ir 2016-03-10.
Europos Žmogaus Teisų Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2016-10-20 sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr. 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017 ir kt.). Lukiškių TI-K atsiliepime nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, kurios plotas – apie 0,56 kv. m. Kadangi nustatyta, jog Lukiškių TI-K kameroje Nr. 371 ir 112A aktualiu laikotarpiu nuo 2015-10-14 iki 2015-10-18 ir 2016-03-10 pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimas, vadinasi, nurodytu laikotarpiu Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal galiojančią nacionalinę teisę. Atitinkamai, vertinant Lukiškių TI-K veiksmus pagal Konvenciją, nustatyta, kad nurodytais laikotarpiais pareiškėjui, kuris buvo laikomas kamerose, iš kurių bendro ploto atimtas ir kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas (0,56 kv. m), teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto. Vadinasi, nurodytu laikotarpiu, kuomet pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrintas vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimas, Lukiškių TI-K pažeidė ir Konvencijos 3 straipsnį.
Pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas atskirtas sienele, jo privatumą atliekant gamtinius reikalus pažeidė kamerą stebintys pareigūnai.
Iki 2015-10-31 galiojančios Higienos normos 76:2010 21 punktas nustatė, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją priimtame 2009-03-12 sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2016-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktai). Taigi nesant duomenų, kad sanitarinis mazgas kamerose, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, buvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios kamerose dalies, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisė į privatumą objektyviai galėjo būti pažeista jo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, t. y. nuo 2015-09-10 iki 2015-10-22, nuo 2016-03-10 iki 2016-04-11, nuo 2016-05-26 iki 2016-05-30, nuo 2016-06-03 iki 2016-06-08, nuo 2016-07-21 iki 2016-07-25, nuo 2016-07-29 iki 2016-08-03, nuo 2016-08-05 iki 2016-08-08, nuo 2016-08-12 iki 2016-08-17, nuo 2016-08-18 iki 2016-08-22, nuo 2016-08-26 iki 2016-08-31, iš viso 119 parų.
Pareiškėjas nurodė, kad sienose veisėsi pelėsis, buvo drėgna. Kamerose buvo prastas apšvietimas dėl to suprastėjo regėjimas. Kameroje nuolat sklido nemalonus kvapas, dėl to pareiškėją pykino ir atsirado virškinimo sutrikimų. Be to, neveikė ventiliacija.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Tokios pat nuostatos įtvirtintos ir iki 2015-10-31 galiojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010. Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natūralią dienos šviesą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3 papunktis). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).
Pažymėtina, kad pareiškėjas abstrakčiai nurodė aplinkybes, susijusias su higienos normų reikalavimų pažeidimais. Pareiškėjas šių aplinkybių nedetalizavo. Be to, iš Vilniaus visuomenės patikrinimo aktų matyti, kad buvo tikrintos toliau nurodytos kameros, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas: Nr. 123, 112A, 371, 121, 314, 122, 306, 108, 265, 258, 115, 110, 389, 359, 387, 311 (t. I, b. l. 22, 26 –27, 29, 32–33, 38, 40, 43–44, 46 –47, 48 –50, 56–57, 61, 64–65, 66, 69, 72, 74, 77–78). Šiose tikrintose kamerose pareiškėjo nurodomų higienos normų pažeidimų nenustatyta. Nors kameroje Nr. 313 2015-02-24 – 2015-02-27 sienos apačioje nustatyti pelėsio požymiai (t. I, b. l. 35), pažymėtina, kad pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas tik 2016-03-22, todėl toks pažeidimas jo teisių objektyviai negalėjo pažeisti. Kameroje Nr. 314 patikrinimo metu nustatytas pažeidimas, nes buvo atsilupusių sienos dažų, paviršiai nelygūs, netinkami valymui (t. I, b. l. 36–37), tačiau grįžtamosios kontrolės metu 2015-12-10 - 2015-12-11 konstatuota, kad nustatyti pažeidimai pašalinti (t. I, b. l. 39). Juodos dėmės ant sienų buvo nustatytos ir kameroje Nr. 115, tačiau šioje kameroje atliktas paprastasis remontas, sienų vietos, kur buvo nustatytos dėmės, nušlifuotos bei užglaistytos (t. I, b. l. 71). Todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų ir pareiškėjo teisių pažeidimo.
Teismas pažymi, kad iš patikrinimo aktų matyti, kad likusios kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo atlikti patikrinimai. Nepaisant to, abstraktus pareiškėjo argumentų pobūdis nesudaro pagrindo išvadai, kad kameros neatitiko higienos normų reikalavimų. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K administracijai būtų teikęs prašymus ar skundus dėl netinkamų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų. Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų higienos normų reikalavimų laikomi nepagrįstais ir neįrodytais. Pareiškėjo nusiskundimai dėl apšvietimo reikalavimų pažeidimo nėra konkretūs, skunde nenurodyta, kuriose kamerose ir kuriuo metu buvo pažeista jo teisė į tinkamą apšvietimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo kamerose būtų konstatuotas apšvietimo normų pažeidimo faktas.
Pažymėtina, kad atskira vėdinimo sistema veikiančiam Lukiškių TI-K neturėjo būti įrengta (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktas), todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo vėdinimo atmestini kaip nepagrįsti. Lukiškių TI-K yra eksploatuojamas, o neatlikus kapitalinio remonto, atskiros vėdinimo sistemos įrengti nėra galimybių. Kameros vėdinamos per langus ir Vilniaus visuomenes sveikatos centras, atlikęs patikrinimus, tokių pažeidimų nenustatė (t. I, b. l. 22–90).
Taip pat akcentuotina, kad Lukiškių TI-K įstaiga yra išlaikoma iš valstybės biudžeto, todėl remontas šioje įstaigoje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kaip matyti iš pateiktų patikrinimo aktų, Lukiškių TI-K nuolat atlieka remontus ir stengiasi gerinti kalinimo sąlygas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad šiuo atveju nėra objektyvių duomenų išvadai, kad atsakovės atstovo veiksmai buvo neteisėti užtikrinant higienos normos reikalavimų laikymąsi, todėl šioje dalyje atsakovės atstovei civilinė atsakomybė nekyla.
Pareiškėjas nurodo, kad kameroje buvo tik dvi kėdės, tačiau teismas pažymi, kad vien nurodytų teiginių pagrindu neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų nenustatytina. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.6–14.9 punktais, kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti, viršutinių drabužių pakaba. Vadinasi, kamerose privalomai turi būti lovos, stalai ir kėdės (suolai), spintelės arba lentynos knygoms ir daiktams bei spintelė ar lentyna maisto produktams, drabužių pakabos. Kitų baldų, kaip pvz., po lovomis įrengiamų dėžių asmeniniams daiktams sudėti ar spintų, kamerose būti neprivalo. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodyta, jog visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms sudėti, tačiau dėl pakankamai mažo kamerų ploto ne visuomet įmanoma įrengti papildomų baldų. Pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose arba vienas pats arba su dar vienu asmeniu, todėl dvi kėdės kameroje buvo pakankamos suteikti galimybę kameroje atsisėsti abiems laikomiems asmenims.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emociniu sukrėtimu, depresija, teigia, kad suprastėjo jo psichinė savijauta. Pažymėtina, kad pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių teisės aktų reikalavimų neatitinkančio laikymo Lukiškių TI-K poveikio jo psichikai ir sveikatos būklei, teismui nepateikė. Pareiškėjas taip pat nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį nepakankamo ploto privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje analogiško pobūdžio bylose (2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015) taip pat yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Akcentuotina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).
Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimą tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindą spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).
Teismas pažymi, kad pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K pažeidžiant privatumą naudojantis sanitariniais mazgais iš viso 119 parų, taip pat 6 paras buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą. Teismo vertinimu tai galėjo sukelti pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, dėl kurių yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Taigi atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais (119 paros), taip pat neužtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas 6 paras, į šio pažeidimo mastą, jo trukmę, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-756/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1348-602/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1062/2018), į aplinkybę, kad pareiškėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, taip pat į faktą, kad pareiškėjas dalį laiko kamerose buvo laikomas vienas, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir jam priteistinas 450 Eur neturtinės žalos dydis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovas prašo iš pareiškėjo priteisti 6 Eur realiai patirtų išlaidų už A4 formato lapų kopijų parengimą susijusių su bylos nagrinėjimu. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje. Kaip šiuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgiant į tai, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu., 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo V. B. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, netenkinti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.