Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Ieškovė B. K. prašo nutraukti jos santuoką su atsakovu E. K. dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – K., K.; nustatyti nepilnamečio vaiko D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina B. K., priteisti iš atsakovo E. K. nepilnamečiui vaikui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-01-05 iki vaiko pilnametystės, ieškovę paskiriant dukros lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti atsakovo E. K. su nepilnamečiu vaiku D. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

Neporiniais metais sausio 1 d., vasario 16 d., gegužės 1 d., šv. Velykas, Tėvo dieną, liepos 6 d., lapkričio 1 d., gruodžio 9 d. ir per šv. Kalėdas, atvykstant atsakovui pas ieškovę B. K. į namus 10.00 val. ir būnant kartu su vaiku iki 12.00 val.

Poriniais metais kovo 11 d., Tėvo dieną, birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., gruodžio 9 d., per Naujus metus atvykstant atsakovui pas ieškovę B. K. į namus 15.00 val. ir būnant kartu su vaiku iki 17.00 val.

Esant galimybei tėvas bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės trečiadienį iš anksto suderinęs bendravimo laiką su vaiko motina prieš vieną dieną nuo 11.00 val. iki 14.00 val. vaiko motinai B. K. dalyvaujant.

Tėvai apie vaiko ligą praneša vienas kitam ne vėliau kaip likus 1 dienai iki bendravimo su vaiku pradžios.

Vaiko motina įsipareigoja netrukdyti vaiko tėvui bendrauti su dukra pagal teismo patvirtintą grafiką. Vaiko sezoniniais drabužiais, higienos priemonėmis ir kitais jam reikalingais daiktais pasirūpina vaiko motina.

Vaiko motina įsipareigoja netrukdyti dukrai bendrauti su jos tėvu telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis.

Kai dukra būna su tėvu, ji pilnai išlaikoma tėvo sąskaita.

Trumpalaikių tėvo ir dukters bendravimų metu dalyvauja vaiko motina, gali dalyvauti vaiko tėvo motina ir vaiko motinos motina.

Nesutinka dėl ilgalaikių tėvo bendravimų su dukra.

Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., 1-2, 169 b. l.).

Atsakovas E. K. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės nustatyti atsakovo E. K. su nepilnamečiu vaiku D. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

Vaiko tėvas bendrauja su savo dukra kas antrą (porinį mėnesio) savaitgalį, pasiimant vaiką iš motinos B. K. namų (arba kitos sutartos su vaiko motina vietos) šeštadienį 11.00 val. ir grąžina vaiką į motinos namus (arba į kitą sutartą su vaiko motina vietą) sekmadienį 18.00 val.

Neporiniais metais sausio 1 d., vasario 16 d., gegužės 1 d., šv. Velykas, Tėvo dieną, liepos 6 d., lapkričio 1 d., gruodžio 9 d. (per tėvo gimtadienį), per šv. Kalėdas atsakovui pasiimant vaiką bendravimui šventės išvakarėse iš vaiko motinos namų (arba kitos sutartos su vaiko motina vietos) 18.00 val., o grąžinant šventės dienos pabaigoje 18.00 val.

Poriniais metais kovo 11 d., Tėvo dieną, birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., gruodžio 9 d. (per tėvo gimtadienį), per Naujus metus pasiimant vaiką bendravimui šventės išvakarėse 18.00 val., o grąžinant šventės dienos pabaigoje 18.00 val. į motinos namus (arba kitą sutartą su vaiko motina vietą).

Esant galimybei tėvas bendrauja su savo vaiku ir kiekvienos savaitės trečiadienį, iš anksto suderinęs bendravimo laiką su vaiko motina telefonu (prieš 1 dieną) nuo 17.00 val. iki 19.00 val.

Kiekvienais metais vasaros metu vieną savaitę iš eilės, įspėjus apie bendravimo pradžią prieš 2 savaites vaiko motiną.

Kiekvienais metais vaiko žiemos atostogų metu tėvas bendrauja su vaiku 5 dienas iš eilės, įspėjus apie bendravimo pradžią prieš 2 savaites vaiko motiną.

Jeigu dėl svarbios priežasties (pvz., tėvo ar vaiko ligos ir pan.) tėvas negali bendrauti su vaiku pagal sutartą grafiką, tėvų susitarimu jo bendravimas su dukra perkeliamas į kitą abiem tėvams priimtiną laiką.

Vaiko motina įsipareigoja netrukdyti vaiko tėvui bendrauti su dukra pagal sudarytą grafiką ir, vaikui vykstant bendrauti su tėvu, perduoti jam vaiko sezoninius drabužius, higienos priemones bei kitus daiktus, reikalingus vaikui būnant pas tėvą.

Vaikui būnant pas tėvą, jis įsipareigoja netrukdyti dukrai bendrauti su jos motina telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis. Tokius įsipareigojimus prisiima ir vaiko motina vaikui būnant su ja.

Kai dukra būna su tėvu, ji pilnai išlaikoma tėvo sąskaita.

Vaiko tėvas įsipareigoja prieš pasiimant dukrą bendravimui, informuoti vaiko motiną apie vietą, kurioje vyks bendravimas.

Trumpalaikiai tėvo ir dukros bendravimai gali būti dalyvaujant vaiko motinai arba vaiko tėvo motinai.

Ilgalaikiai tėvo ir dukros bendravimai turi būti organizuojami tik dalyvaujant vaiko tėvo motinai jos namuose arba kitoje vietoje.

Abu tėvai vienodomis teisėmis dalyvauja vaiko auklėjime. Tėvai įsipareigoja nedelsiant informuoti vienas kitą apie vaiko ligas, nelaimingus atsitikimus su jais, pasikeitus vaiko telefono Nr. bei gyvenamosios vietos pakeitimą. Abu tėvai įsipareigoja vienas kitam nenustatinėti vaiko prieš vieną iš jų.

Abu tėvai supranta, kad tėvo pasiėmimas nepilnametės dukros bendravimui priklauso nuo vaiko noro bendrauti su tėvu, todėl tėvai įsipareigoja nedaryti jokios neigiamos įtakos vaikui ir nereikalauti vaiko pasiėmimo bendrauti prieš jo valią.

Abu tėvai supranta, kad jeigu jie darys dukrai neigiamą įtaką, gali būti svarstomas klausimas dėl šio susitarimo pakeitimo.

Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., 81-86 b. l.).

Ieškovė B. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateikta medicininė pažyma. 2017-05-09 teismo posėdžio metu ji prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad 2012-10-20 Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką su atsakovu E. K.. (duomenys neskelbtini) jiems gimė duktė D. K.. Santuokoje bendro turto neįgijo, kreditorių neturi. 2015-12-21 jai gulint ligoninėje atsakovas tvirkino dukrą, nors Šiaulių apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą nesurinkus pakankamai įrodymų, tolimesnis gyvenimas tapo neįmanomas, ji nedėjo pastangų susitaikyti su atsakovu. Mano, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes tvirkino dukrą, ją bandė uždusinti su pagalve. Tai gali patvirtinti jos motina L. V.. Nors iš atsakovo prašo priteisti vaikui išlaikymą po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau sutinka, jog atsakovas mokėtų po 80 Eur kas mėnesį. Dukrai per mėnesį būtiniesiems poreikiams reikia 200 Eur. Ji niekur nedirba, yra neįgali, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 134 Eur, 15,20 Eur išmoka vaikui, todėl išlaikymui neužtenka. Nors atsakovas taip pat neįgalus, tačiau jo pajamos didesnės, todėl jis turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi. Ji vaikui gali skirti 80 Eur, iš atsakovo prašo priteisti vaikui išlaikymą po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau sutinka, jog atsakovas mokėtų po 80 Eur kas mėnesį. Dukra serga bronchine astma, nuo 2017-09-01 lanko darželį. Turėjo butą, tačiau jis parduotas ir nupirkta dalis gyvenamojo namo Radviliškyje. Gyvena ½ dalyje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio jos motinai L. V. kartu su motina ir savo dukra. Ten yra 2 kambariai, virtuvė, tualetas, šildymas, vanduo, vieno aukšto namas. Po to įvykio atsakovui neleidžia bendrauti su dukra, nes jis nemoka su ja tinkamai elgtis. Jai trečia santuoka, kitose santuokose gimusių vaikų neturi. Kai mergaitė bus 10 metų ir norės pas tėtį, ji išleis. Neleidžia kalbėti mergaitei su tėvu per skype, nes internetas yra jos motinos L. V.. Kartais motina ir jai neleidžia parašyti SMS žinutės, daro jai įtaką, bet tai jos labui. Kai Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai pasakė, jog reikia vykdyti nutartį dėl tėvo laikino bendravimo su vaiku, nes skirs baudą, tada jau vykdė. Sutinka, kad atsakovas su dukra bendrautų, bet tik trumpai ir jai dalyvaujant, nesutinka dėl ilgalaikio bendravimo. Vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja. Išlaikymo sau priteisti neprašo. Prašo palikti K. pavardę.

Ieškovės atstovas advokatas Vigintas Strička prašė ieškinį tenkinti visiškai, palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir atstovaujamosios nurodytas aplinkybes, o priešieškinį prašė atmesti.

Atsakovas E. K. su ieškiniu sutiko iš dalies, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus (1 t., 40-44 b. l.), priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. 2017-05-09 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis savo dukrą myli, nei ją tvirkino, nei dusino, B. K. motina jau nuo pat pradžių siekė juos išskirti, ką ir padarė. Kai ieškovė buvo ligoninėje, yra vaiku pasirūpinęs, ir valgyti daręs, ir sauskelnes keitęs, susitvarkė. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina neprieštarauja. Iš išlaikymo mokėti sutinka po 80 Eur per mėnesį, nes yra neįgalus nuo vaikystės, dėl ligos susirasti darbo nėra galimybės. Gauna 168 Eur šalpos pensiją ir 63,74 Eur našlaičio pensiją, viso – 231,74 Eur. Neturi jokio turto, gyvena su motina E. P. ir patėviu, kuris augino nuo vaikystės, nes jo tėvas miręs, kurie suteikia jam gyvenamąjį būstą. Jam pačiam padeda išsilaikyti motina su patėviu. Sutinka, kad nuo to laiko, kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė, išėjo gyventi pas tėvus ir neteikia dukrai išlaikymo. Nori su vaiku bendrauti, bet ieškovė ir jos motina neleidžia, daro įvairias kliūtis, net nesilaiko nutartimi numatytos laikinos bendravimo su dukra tvarkos. Jei nesikištų ieškovės motina, jie galėtų gyventi. Su vaiku nori bendrauti tik dalyvaujant savo motinai E. P., nes žino, ką ieškovė ir jos motina gali padaryti, nori išvengti nemalonumų.

Atsakovo atstovė advokatė Zoja Kastėnienė su ieškiniu sutiko iš dalies, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus (1 t., 40-44 b. l.) ir jos atstovaujamojo išdėstytas aplinkybes, priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, E. P. su ieškiniu sutiko iš dalies, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus (1 t., 106-108 b. l.), priešieškinį prašė tenkinti. 2017-05-09 teismo posėdžio metu paaiškino, kad E. K. yra jos sūnus, turi neįgalumą dėl protinio atsilikimo nuo vaikystės. Jos sūnaus ir ieškovės B. K. santuokos metu gimė dukra D. K., kurią jos sūnus ir ji labai myli, tačiau su ja neleidžia bendrauti ieškovė ir jos motina L. V.. Sugalvojo tuoktis, ji apie tai nežinojo, sužinojo vėliau, pietus kavinėje užsakė. Gimus D. K. pirko rūbus, davė šeimai pinigų, pirmą kartą mergaitę numaudė, ieškovės motina pasakė, jog daugiau vaikų nebus. Pradžioje ieškovė su atsakovu gyveno B. K. močiutės bute. Viskas buvo gerai. Kai močiutė mirė, prasidėjo problemos. B. K. motina norėjo parduoti tą butą, vėliau ir pardavė, nupirko bendrabutį. Ji nuolat pas juos važiuodavo, veždavo maistą, nupirko buitinę techniką, skalbimo mašiną. Sūnus dukros netvirkino, jis augino 20 metų jaunesnę seserį, nieko panašaus nebuvo. Vėliau pas sūnų su šeima jai neleido lankytis ieškovės motina. Šeimai ėmė trūkti pinigų, susidomėjo socialiniai darbuotojai, reikėjo rodyti kvitus, todėl nutarė išsiskirti. Nustačius laikiną bendravimo tvarką, ieškovė jos nevykdo, vaikas praktiškai visada serga. Kai pavykdavo pabendrauti su mergaite, ji tėvo buvo labai pasiilgusi.

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (1 t., 189 b. l.) ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovas L. G. nurodė, kad palaiko savo išvadą, skyriaus duomenimis ieškovė gyvena su savo motina L. V. ir dukra D. K. jos motinai ½ dalyje nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Mergaitė su motina jaučiasi pakankamai saugiai, todėl jos gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškove. Atsakovas turi neįgalumą, pajamos mažos, susirasti darbo neturi galimybių, vaikas mažas, todėl 80 Eur išlaikymo dydis atitiktų tėvo turtinę padėtį ir vaiko interesus. Atlikus ekspertizę, paaiškėjo, jog vaikui brangiausias yra tėvas, atsakovas gali savarankiškai rūpintis vaiku. Ieškovė nesilaiko teismo nustatytos laikinos tėvo su vaiku bendravimo tvarkos, vengia leisti jiems susitikti ir bendrauti, jos piktybiškumas akivaizdus. Taip pat stebimas vaiko močiutės E. P. ir vaiko supratimas, vaikas jaučiasi saugus, bendrauja pozityviai. Atsakovas prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, ji turi būti nustatyta vaiko interesais, nes bendravimas su tėvu dėl ieškovės ir jos motinas yra negalimas, be to, atsakovo bendravimo tvarka geresnė, todėl skyrius palaiko jo pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarką.

Iš santuokos liudijimo matyti, kad santuoka tarp šalių įregistruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 701 (1 t., 3 b. l.). Santuokoje gimęs vaikas D. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis (1 t., 8 b. l.).

Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja CK trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30,3.35-3.36,3.85,3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl iširusios santuokos, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija – preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013; 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis tvirkino jų mažametę dukrą D. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2015-12-31 ji gulėjo ligoninėje, o mergaitė buvo palikta su jos motina L. V. ir sutuoktiniu E. K.. Jos motina, atėjusi pas ją į ligoninę, pasakė, kad ji E. K. paliko dukrą D. K. ir 20 minučių buvo išėjusi iš buto, o vakare keičiant sauskelnes jai dukra pasakė, kad atsakovas išsitraukė savo lytinį organą ir liepė jai su juo žaisti. Tas pačias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje liudytoja apklausta L. V.. Atsakovas tai neigė. Dėl minėtų aplinkybių ieškovė B. K. kreipėsi į policiją su pareiškimu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį dėl mažametės D. K. tvirkinimo atsakovo atžvilgiu. Iš Šiaulių apygardos prokuratūros 1–ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2016-02-25 nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00361-16 nutraukimo (1 t., 55-63 b. l.) matyti, jog 2016-02-25 minėtas ikiteisminis tyrimas atsakovo E. K. atžvilgiu nutrauktas vadovaujantis BPK 212 str. 2 p., nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo E. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 str. 1 d. padarymo, panaikinant 2016-01-04 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi įtariamajam E. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios mažametės D. K.. B. K. vėl kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, 2017-07-04 ieškovės prašymu jis buvo atnaujintas, tačiau nuo 2018-01-04 E. K. leista matytis ir bendrauti su dukra D. K. (3 t., 92-93 b. l.).

Atsakovas E. K. šiai dienai nėra nuteistas už tyčinį nusikaltimą, jo atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl ieškovė, įrodinėdama atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, negali remtis CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija, atsakovo kaltę ir savo teiginius ji privalo įrodyti, t. y. tinkamai pagrįsti. Atsakovo kaltės dėl vaiko tvirkinimo ji nepagrindė jokiais leistinais įrodymais. Ji paties įvykio nematė, o tik žino iš savo motinos L. V. teiginių. Pati liudytoja L. V. taip pat nieko nematė, tik numano, kad taip galėjo atsitikti, nes vakare keičiant sauskelnes anūkė apie tai galimai kalbėjo. Kitų asmenų, patvirtinančių ieškovės ir liudytojos L. V. parodymus, byloje nėra. 2016 m. atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00361-16 metu tai taip pat nebuvo nustatyta, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (1 t., 55-63 b. l.). Iš globos namų „Užuovėja“ atlikto psichologinio įvertinimo (2 t., 63-66 b. l.) matyti, kad D. K. mama tyrimo metu itin atkakliai siekė įtikinti Pagalbos centro psichologus, kad jos dukra patyrė seksualinę prievartą, negavusi norimų reakcijų iš vieno specialisto, kreipdavosi į kitą. Mama primygtinai reikalavo esant jai paklausti D., ką jai padarė tėtis, nes, anot mamos, tik prie jos mergaitė pasakys, kad tėtis jai „kišo tą daiktą į burną ir smaugė“. Greta to, mama atkakliai prašė paklausyti garso įrašą savo telefone, kuriame galimai jos dukra sako, ką tėvas padarė. Pokalbio metu prasitarė, kad norėtų, jog D. tėvui būtų uždrausta bendrauti su dukra ir, kad jai labai svarbu, jog Pagalbos centro specialistai įvertinimo išvadoje patvirtintų, jog D. patyrė seksualinę prievartą. Taip pat Pagalbos centro psichologų konstatuota, kad iš duomenų, gautų pokalbio su mama metu, galima manyti, kad ji itin dažnai su dukra kalba apie galimai patirtą seksualinę prievartą, vis klausia dukters to paties klausimo („ką tau tėtis padarė“), primena atsakymą į jį. Specifinių duomenų, leidžiančių kelti įtarimą apie galimai patirtą seksualinę prievartą, minėto tyrimo metu negauta (2 t., 63-66 b. l.). Iš 2017 m. rugsėjo 5 d. – lapkričio 30 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-158/2017 (3 t., 60-73 b. l.) matyti, kad tiesioginių duomenų apie D. K. daromą kurio nors iš artimųjų (mamos B. K. ar senelės L. V.) poveikį negauta – D. K. pati to neįvardija, tai nustatyti būtinas ilgesnis tyrimo laikotarpis. Nepaisant to, D. K. žodžiai apie jos tėvo netinkamą seksualinio pobūdžio elgesį jos atžvilgiu yra vertinami, kaip išsakyti jai daromo poveikio išdavoje (ekspertizės akto 10 punktas). Be to, D. išsakyti skundai dėl tėvo elgesio, vos atvykus į ekspertizės įstaigą, yra pagausėję detalėmis lyginant su 2016-02-25 nutraukto ikiteisminio tyrimo rašte teikiama informacija, kas ne tik prieštarauja vaiko raidai, bet ir rodo jai daromą poveikį. Akivaizdu, jog ieškovė atsakovo kaltės dėl vaiko tvirkinimo ar dusinimo neįrodė, o tik išsakė savo prielaidas. Tai ji pati pripažino ir teismo posėdyje, nurodydama, jog atsakovo kaltės įrodymų ji neturi. Be to, paaiškėjo, kad mergaitė apie tėvo galimai netinkamą elgesį kalba jai daromo poveikio įtakoje. Teismas remtis prielaidomis negali, todėl minėtas ieškovės argumentas dėl atsakovo kaltės, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Teismo nuomone, sutuoktiniai, nustoję gyventi kartu, abu pažeidė sutuoktinių pareigas, savo teiginius grindžia pačių artimiausių giminaičių parodymais, kurie gali būti šališki ir tendencingi, kiti liudytojai byloje duoti parodymus nebuvo pakviesti, kitų įrodymų nepateikta. Teismas turi pagrindą konstatuoti, kad abu sutuoktiniai per mažai dėjo pastangų šeimai išsaugoti, neieškojo kompromisų, nebuvo lojalūs ir nerodė pagarbos vienas kitam, todėl aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutraukimo galimai didesnė, negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Dėl ieškovės ir jos motinos L. V. reiškiamų nepagrįstų priekaištų, kitų šeimos narių poreikių nepaisymo ir jų ignoravimo šeimos santykiai buvo įtempti, dėl to sutuoktinių santykiai blogėjo. Atsakovas, 2016-01-04 jam paskyrus kardomąją priemonę, paliko šeimą ir išėjo gyventi pas savo motiną ir patėvį, kur gyvena iki šiol. Nuo tada jis išlaikymo dukrai neteikė, tai pats pripažino teismo posėdyje, iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme nebandė susitaikyti su ieškove ir atkurti santuokinius santykius, be to, to nenorėjo ir pati ieškovė, kuri nuolat yra įtakojama savo motinos ir leidžia tai motinai daryti, nesirūpindama šeima, nesiekdama išsaugoti santuokos. Nors atsakovas siekia bendrauti su savo nepilnamete dukra, tačiau ieškovė visais įmanomais būdais stengiasi, jog to neįvyktų. Šitokiu elgesiu abi šalys iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas būti lojaliam, gerbti vienas kitą ir moraliai remti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnio 1, 2 dalys). Abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl jų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius; abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokai iširti, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai nesugebėjo dėl savo charakterio ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba. Santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nutrūko dėl abiejų sutuoktinių netinkamo elgesio šeimoje, santarvės, lojalumo vienas kitam nebuvimo, todėl visų šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o kadangi sutuoktiniai neišreiškė jokio noro jų šeimą išsaugoti, taikytis neketina, jų santuoka nutrauktina dėl abiejų jų kaltės (CK 3.61 str. 2 d., CPK 178, 185 str.). Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

Nutraukus šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktiniams turint bendrą vaiką ir nesant ginčo dėl pavardžių, jiems paliekamos turimos pavardės: ieškovei – jos turėta ikisantuokinė pavardė, kuri sudarant santuoką nebuvo keičiama, – K., atsakovui – K. (CK 3.69 str.).

Byloje nesprendžiamas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas, nes abi šalys yra iš dalies darbingos (B. K. 45 procentai darbingumas, o E. K. – 35 procentai darbingumas, 1 t., 22, 23, 45, 46 b. l.) ir išlaikymo viena iš kitos nereikalauja.

Abu sutuoktiniai bendrai santuokoje įgyto nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (1 t., 9-13 b. l.), todėl nesprendžiamas ir minėto turto padalinimas. Abu sutuoktiniai jokių kreditorių, nei abu kartu, nei kiekvienas atskirai neturi, todėl nesprendžiamas prievolių kreditoriams paskirstymo klausimas.

Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio vaiko D. K. gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama tuo, kad su dukra ją sieja tvirtesni emociniai ryšiai, nei su atsakovu; ji dukrą augina nuo gimimo ir daugiau laiko ją augina ir prižiūri viena. Byloje dėl to ginčo nėra, nes atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta ir skyriaus atstovas teismo posėdžio metu pritarė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškove. Iš 2017 m. rugsėjo 5 d. – lapkričio 30 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (3 t., 60-73 b. l.) matyti, jog analizuojant D. K. santykį su mama, nekelia abejonių jų artimas ir glaudus ryšys. Teismas taip pat mano, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas, nes yra nustatyti tvirtesni motinos emociniai ryšiai su vaiku nei tėvo.

Atsakovas pareiškė priešieškinį (1 t., 81-86 b. l.), prašydamas nustatyti bendravimo su dukra D. K. tvarką, nes ieškovė apkaltino jį vaiko tvirkinimu, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, po to jis buvo nutrauktas, o vėliau – ieškovės iniciatyva atnaujintas. Iš pradžių jam buvo taikoma kardomoji priemonė, draudžianti matytis su dukra, tačiau ir ją panaikinus ieškovė visomis priemonėmis stengėsi trukdyti jam bendrauti su dukra, neleido su ja susisiekti kitomis ryšio priemonėmis (mobiliuoju telefonu ar per Skype). Minėtas aplinkybes patvirtino trečiasis asmuo atsakovo motina E. P., nurodydama, jog ir jai nėra leidžiama matytis su anūke, dėl ko Radviliškio rajono apylinkės teisme jos iniciatyva yra iškelta civilinė byla Nr. 2-32-1029/2018 dėl bendravimo su anūke D. K.. Ieškovė nurodė, jog ji nenori, kad atsakovas bendrautų su dukra, nes jis tvirkino dukrą, taip pat patikslino ieškinį ir pasiūlė kitą tėvo su vaiku bendravimo tvarką (1 t., 169 b. l.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl galimo mažametės D. K. tvirkinimo ieškovė B. K. kreipėsi į policiją su pareiškimu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00361-16 pagal BK 153 straipsnio 1 dalį dėl mažametės D. K. tvirkinimo atsakovo E. K. atžvilgiu. Iš Šiaulių apygardos prokuratūros 1–ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2016-02-25 nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00361-16 nutraukimo (1 t., 55-63 b. l.) matyti, jog 2016-02-25 minėtas ikiteisminis tyrimas atsakovo E. K. atžvilgiu nutrauktas vadovaujantis BPK 212 str. 2 p., nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo E. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 str. 1 d. padarymo, panaikinant 2016-01-04 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi įtariamajam E. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios mažametės D. K.. B. K. vėl kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, 2017-07-04 ieškovės prašymu jis buvo atnaujintas, taikant atsakovo atžvilgiu aukščiau paminėtą kardomąją priemonę. Iš Šiaulių apygardos prokuratūros 1–ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro S. K. 2018-01-04 nutarimo, priimto ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-00361-16, (3 t., 92-93 b. l.) matyti, jog buvo pakeistos Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartimi E. K. paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusios ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygos, nustatyta, jog E. K. gali matytis ir bendrautis su dukra D. K. dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui ar Socialinės paramos skyriaus atstovui.

Atsakovas E. K. yra nepilnamečio vaiko D. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (1 t., 8 b. l.), dėl ko jam atsiranda pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.

CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti savo turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, kt.).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad būtinos išlaidos dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį sudaro apie 200,00 Eur, ji ketina vaiko išlaikymui skirti 80,00 Eur, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui D. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur kas mėnesį nuo 2016 m. sausio 5 d., nes atsakovas tuo metu išsikėlė iš namų ir išlaikymo vaikui neteikė, iki vaiko pilnametystės. Siekdama pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo dydį, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikui per mėnesį vidutiniškai reikia: 60,00 Eur maistui, 20,00 Eur avalynei, aprangai, 20,00 Eur išlaidoms už komunalinius mokesčius, 40,00 Eur higienos prekėms, skalbikliams, 40,00 Eur vaistams ir vitaminams, 10,00 Eur žaislams, lavinimo priemonėms, 10,00 Eur laisvalaikiui, kitoms išlaidoms (1 t., 25, 157-167 b. l., 2 t., 25 b. l.). Ieškovė taip pat nurodė ir pateikė paskaičiavimus, jog 2016 m. liepos mėnesį dukros būtiniems poreikiams tenkinti užteko 114,32 Eur (1 t., 168 b. l.). Mergaitė lanko lopšelį - darželį, serga bronchine astma (1 t., 19, 20 b. l., 2 t., 34-36, 39-40 b. l.), nuo 2017-06-20 iki 2018-06-19 jai nustatyti mišrūs specifiniai raidos sutrikimai (tarimo, kalbos ar pan.) (2 t., 158-159 b. l.). Ieškovė nedirba, yra iš dalies darbinga, netektas darbingumas 55 procentai (1 t., 22, 24 b. l.), gauna apie 150,00 Eur per mėnesį (1 t., 14-15 b. l.), turėjo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau jos motinos L. V. iniciatyva jis buvo parduotas ir motinos vardu nupirkta dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., 9-10 b. l.), registruotino kilnojamojo turto neturi (1 t., 12 b. l.), kitų pajamų neturi. Ieškovė mano, jog atsakovo pajamos didesnės, todėl jis didesne dalimi turi prisidėti prie dukros išlaikymo.

Atsakovas E. K. savo atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, jog sutiktų mokėti tik po 80,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį nepilnamečiui vaikui, nes ieškovės prašomo priteisti 120,00 Eur išlaikymo jis mokėti neturi galimybės. Jis yra neįgalus nuo vaikystės, jam reikalingas pagalbininkas, netektas darbingumas 65 procentai (1 t., 45-46 b. l.), diagnozės kodas – (duomenys neskelbtini), dėl ligos susirasti bei dirbti jokio darbo nėra galimybės, nes paaiškėjus, kad turi psichikos problemų, joks darbdavys nepriima į darbą, todėl tikėtina, jog jo turtinė padėtis ateityje nesikeis. Gauna 168,00 Eur šalpos pensiją ir 63,74 Eur našlaičio pensiją, viso – 231,74 Eur. Neturi jokio turto (1 t., 50, 51 b. l.), gyvena su motina E. P. ir patėviu, kuris augino nuo vaikystės, nes jo tėvas miręs, kurie suteikia jam gyvenamąjį būstą. Jam pačiam pragyvenimui per mėnesį reikia apie 90,00 Eur (1 t., 52-53 b. l.), jam padeda išsilaikyti motina su patėviu. Sutinka, kad nuo to laiko, kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė, išėjo gyventi pas tėvus ir neteikė dukrai išlaikymo, nes ieškovė nenurodė sąskaitos numerio, nors apie tai prašė per socialinę darbuotoją. Dukrai sutinka mokėti išlaikymą po 80,00 Eur per mėnesį ir moka šiuo metu.

Ištyręs byloje pateiktus įrodymus, teismas negali sutikti su ieškovės argumentais, kad jos auginamo mažamečio vaiko būtiniausi poreikiai kas mėnesį siekia apie 200,00 Eur, nes ji pati nurodė, jog jie gali būti ir mažesni - 2016 m. liepos mėnesį dukros būtiniems poreikiams tenkinti užteko 114,32 Eur (1 t., 168 b. l.), juo labiau, kad pačios ieškovės pajamos siekia apie 150,00 Eur. Taip pat konstatuotina, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės teiginius, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei jos, kas įgalintų atsakovą prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo didesne dalimi, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas yra tik iš dalies darbingi, atsakovo darbingumas net mažesnis, nes ligos pobūdis sunkesnis, nei ieškovės, nustatytas neterminuotai, todėl atsakovui susirasti bei dirbti jokio darbo nėra galimybės, nes paaiškėjus, kad turi psichikos problemų, niekas nepriima į darbą, todėl tikėtina, jog jo turtinė padėtis ateityje nesikeis, nors atsakovo šalpos pensija neįgaliajam didesnė, tačiau ieškovė turėjo jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą (butą), gautą paveldėjimo būdu po močiutės mirties, kurį pardavusi, įsigijo bendrabutį, o vėliau ir jį pardavusi gautas pinigines lėšas investavo į dabartinį gyvenamąjį būstą (1/2 dalį gyvenamojo namo, įregistruoto motinos vardu), atsakovas jokio turto neturėjo ir neturi, nei vienas neturi kreditorių ir kitų išlaikytinių, todėl atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį, konstatuotina, kad abiejų šalių turtinė padėtis panaši ir abiejų šalių dalys vaiko išlaikymo prievolėje turėtų būti lygios. Pažymėtina, kad vien ieškovės teismo posėdyje duotais žodiniais paaiškinimais ir pateiktais kvitais teismas negali remtis, nes jos nurodytas aplinkybes dėl vaiko poreikių iš esmės paneigia kiti įrodymai – ieškovės nurodytos šeimoje gautos faktinės pajamos per mėnesį (apie 150,00 Eur) yra daug mažesnės, negu ji nurodė, kad skiria vien paties vaiko (D. K.) išlaikymui per mėnesį. Jau atmetus pačios ieškovės pragyvenimui skirtas lėšas, lėšas, skirtas vaiko poreikių tenkinimui, ieškovė pagal savo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį tegalėjo maksimaliai išleisti iki 150-160 Eur kas mėnesį vaikui. Kad paramą vaikui ir jai pačiai teikia jos motina, ji neteigė ir neįrodinėjo bei neįrodė.

Be to, ieškovė prašė priteisti išlaidas, patirtas dėl dokumentų gavimo iš VĮ Registrų centro ir VĮ Regitra – 15,48 Eur (1 t., 26 b. l.), kurios laikytinos kitomis pagrįstomis išlaidomis ir turėtų būti priteistos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 10 p.). Atsakovas prašė priteisti išlaidas, patirtas dėl dokumentų gavimo iš VĮ Registrų centro, VĮ Regitra ir banko – 28,45 Eur (1 t., 87-91 b. l.), kurios laikytinos kitomis pagrįstomis išlaidomis ir turėtų būti priteistos proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės (CPK 88 str. 1 d. 10 p.). Atsakovas taip pat prašė priteisti 30,62 Eur kelionės išlaidas, patirtas dėl vykimo į Vilnių ir atgal ekspertiniam tyrimui atlikti. Kadangi teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizė buvo skirta atsakovo prašymu, ekspertizės atlikimui į Vilnių turėjo vykti taip pat ir ieškovė su šalių nepilnamete dukra, kuri taip pat turėjo tokių pačių kelionės išlaidų, tačiau nepateikė tai patvirtinančių dokumentų ir nepareiškė prašymo jų priteisti iš atsakovo, todėl laikytina, jog minėtos išlaidos atitinka ieškovės patirtas išlaidas ir atsakovui iš ieškovės nepriteistinos. Be to, ieškinį patenkinus iš dalies (pareikšti 4 ieškinio reikalavimai), priešieškinį patenkinus visiškai (pareikštas 1 priešieškinio reikalavimas, t. y., ne dėl visų ieškinio reikalavimų buvo reiškiamas priešieškinis), t. y., patenkinus ir atmetus apie 50 procentų reikalavimų, abiem šalims bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos, joms priteisiant vienai iš kitos, po 50 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi abi šalys patyrė išlaidų, prašydamos pažymų iš valstybės institucijų, taip pat atsakovas, dar prašydamas pažymos iš banko, nors sąskaitos išrašą galėjo pats atsispausdinti pasinaudojęs elektronine bankininkyste, laikytina, jog abiejų šalių patirtos kitos bylinėjimosi išlaidos yra apylygės ir vienai iš kitos nepriteistinos, kiekviena iš šalių paliktina prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat, šioje byloje atsižvelgtina į tai, kad ieškovė raštu nenurodė turėjusi bylinėjimosi išlaidų – išlaidų advokato Viginto Stričkos pagalbai apmokėti, taip pat teismo posėdžio metu nebuvo gautas atitinkamas atstovo prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (CPK 98 str. 1 d. ), todėl teismas neturi pagrindo spręsti patirtų išlaidų priteisimo iš atsakovo ieškovei klausimo.