Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjams A. B., V. B., P. G., N. G., S. K., S. M., A. P., jų atstovei advokatei Angelei Ikasalienei,

nedalyvaujant, Valstybės įmonės Turto banko, Varėnos rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovams,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. B., V. B., P. G., N. G., S. K., S. M., A. P., pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų – garažų statinių valdymo nuosavybės teisėmis – nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškime nurodytas garažų pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas laikantis statybos metu galiojusios tvarkos. Pareiškėjai statybos būdu įgiję nuosavybės teisę, tačiau juridiškai nebeegzistuojant garažų kooperatyvui, negali atkurti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų neteismine tvarka. Garažų kooperatyvas „Tauras“ kaip juridinis asmuo neegzistuoja, nes įstatymų nustatyta tvarka nebuvo perregistruotas į bendriją. Nuosavybės teisės į garažų boksus neregistruotos nei fizinių, nei juridinių asmenų vardu. Garažų kadastriniai matavimai atlikti 2023 m. balandžio 11 d., garažų boksų statiniams suteiktas vienas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Buvusio garažų kooperatyvo „Tauras“ nariai, garažų savininkai Varėnos rajono savivaldybei kasmet moka žemės nuomos mokestį. Varėnos rajono savivaldybės administracija kasmet apmokestina visus garažų savininkus (naudotojus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokesčiu, išsiųsdama jiems pranešimus. Atliekant garažų statinių kadastrinius matavimus, kiekvienas garažo savininkas parodė savo naudojamą garažą matininkei D. T.. Garažai buvo išmatuoti, sudaryta viso garažų masyvo kadastrinių matavimų byla ir kiekvieno savininko atskirų garažų boksų bylos. VĮ Registrų centre garažų pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) neįregistruotas, nuosavybės teisės į šį pastatą neregistruotos.

Pareiškėjų atstovė advokatė Angelė Ikasalienė teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjų pareiškimą. Nurodė, kad savivaldybė leido statyti garažus ir visas garažų masyvas buvo pastatytas laikantis nustatytos tvarkos. Nesant kooperatyvo, garažų masyvo įteisinti negali. Kooperatyvas turėjo persiregistruoti į bendriją, bet tai nebuvo padaryta, todėl pareiškėjai negali įsiregistruoti nuosavybės. Atlikus kadastrinius matavimus suteiktas unikalus numeris bendram garažų masyvui ir kiekvienam garažui. Savivaldybė išrašo vieną sąskaitą dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo, kurį pateikia V. B. ir jis apmoka, o tada susirenka iš kitų narių. Mokama ir už šiukšlių išvežimą. Atliekant kadastrinius matavimus, kiekvienas savininkas parodė matininkei savo garažą bei jį atrakino. Nuosavybės teisės į visą pastatą nėra įregistruotos. Pareiškėjai kreiptis į Registrų centrą negali, nes turi būti teisinis pagrindas, o šiuo atveju tą galėjo padaryti kooperatyvas, tačiau jo jau nėra. Pasisakant dėl pareiškėjos N. G. – ji į kooperatyvą įstojo 1987 m., jau baigiantis statyboms, iš R. N. perimdama jo teises ir pareigas. Ji pabaigė statybas ir atlygino jam už pajų.

Pareiškėjas P. V. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad visi pareiškėjai šioje byloje priklausė garažų kooperatyvo „Tauras“ nariams bei, kad jie nuosavybės teise valdo garažo boksus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai garažų pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis valdo atitinkamus garažų boksus, nurodytus jų garažų kadastrinių matavimų bylose, nuosavybės teisę įgiję sukūrę naują daiktą.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010-12-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010). CPK 445 straipsnio norma nustatanti sąlygas, reikalingas juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamu atveju tokios sąlygos yra. Pareiškėjai negali gauti dokumentų, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre būtų registruoti jų nurodyti garažai ir įregistruotos jų nuosavybės teisės į turimus garažų boksus. Savivaldybė leido statyti garažus garažų kooperatyvui „Tauras“ bei visas garažų masyvas buvo pastatytas laikantis nustatytos tvarkos. Tačiau šiuo metu nesant kooperatyvo (jam neegzistuojant), pareiškėjai negali įsiregistruoti nuosavybės į garažus. Juridinis faktas nustatytinas tuo tikslu, kad pareiškime nurodytas garažų pastatas būtų registruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, įregistruojant į atskirus garažų boksus pareiškėjų nuosavybės teises.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateiktu atsiliepimu į pareiškėjų pareiškimą nurodę, kad pareiškėjai teismui nėra pateikę VĮ Registrų centras atsisakymo įregistruoti garažų boksus, todėl nėra aišku ar pareiškėjai yra pasinaudoję galimybe įregistruoti nekilnojamojo turto objektus ir nuosavybės teises į juos administracine, o ne teismine tvarka. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkymas – tam tikrų juridinių faktų įregistravimas ar išregistravimas registre – atliekamas pagal nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktus, atitinkamą juridinį faktą nustatančius (panaikinančius) dokumentus, ir yra tik išvestinis veiksmas (civilines teises ir pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais yra siejamas civilinių teisių bei pareigų atsiradimas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad „<...> turto registracija viešame registre atlieka visų pirma teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją.<...> Asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt.“(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-399/2010). Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjai statybos būdu įgiję nuosavybės teisę, tačiau juridiškai nebeegzistuojant garažų kooperatyvui, negali atkurti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų neteismine tvarka. Pareiškėjai kreiptis į Registrų centrą dėl nuosavybės teisių įregistravimo negali, nes tam turi būti teisinis pagrindas. Tą galėjo padaryti tik kooperatyvas, tačiau jo jau nėra.

Iš pateikto pareiškimo turinio darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju reiškiamas reikalavimas CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, numatančiu, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-05 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015-06-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-415/2015).

CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-21 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018-09-27 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių dokumentų matosi, kad Varėnos rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1983 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 202 nuspręsta organizuoti garažų statybos kooperatyvą „Tauras“. Šiuo sprendimu buvo patvirtintas kooperatyvo narių sąrašas ir įstatai. Kooperatyvo narių sąrašas keitėsi, archyve išsaugoti Varėnos miesto autogaražų kooperatyvo „Tauras“ narių sąrašai, iš kurių matosi, kad pareiškėjai V. B., G., A. P. nurodyti 1983 m. liepos 13 d. narių sąraše, A. B., S. K. – 1986 m. lapkričio 26 d. sąraše. Pareiškime nurodoma, kad N. G. ir S. M. į kooperatyvo narius įstojo 1987 metais, dokumentai dėl jų priėmimo neišlikę, tačiau jų priklausymą garažų kooperatyvo „Tauras“ nariams ir tai, kad jie nuosavybės teise valdo garažų boksus patvirtino šio kooperatyvo buvęs pirmininkas P. V. B., kuris faktiškai ir šiuo metu bent iš dalies atlieka šias funkcijas. Be to teismo posėdžio metu liudytojas R. N., gimęs (duomenys neskelbtini), patvirtinęs, kad garažą perleido N. G.. Mokėjimo lapeliai ateidavo jo vardu, o jis juos perduodavo N. G.. N. G. pabaigė garažo statybas, ji atlygino jam turėtas išlaidas dėl garažo statymo. Be to, iš Varėnos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984 m. vasario 14 d. potvarkio Nr. 5 matosi, kad individualiųjų garažų statybos kooperatyvui „Tauras“ buvo suteiktas 32,5 arų žemės sklypas. 1987 m. balandžio 29 d. surašytas kooperatinių garažų kooperatyvo „Tauras“ priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas. Valstybinė komisija sudaryta Varėnos rajono vykdomojo komiteto 1987 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 54p. Statytoju įvardintas kooperatyvo pirmininkas V. B. (pareiškėjas šioje byloje). Šiuo aktu priimtas naudoti 65 boksų garažas. Objektas pastatytas remiantis Varėnos rajono architekto 1984 m. spalio 11 leidimu Nr. 966-49, pagal Varėnos rajono architekto gamybinės grupės statybos projektinę ir sąmatinę dokumentaciją. Aukščiau nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškime nurodytas garažų pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas laikantis statybos metu galiojusios tvarkos. Garažų kooperatyvas „Tauras“ kaip juridinis asmuo neegzistuoja, nes įstatymų nustatyta tvarka nebuvo perregistruotas į bendriją. Pareiškėjai nurodę, kad nuosavybės teisės į garažų boksus neregistruotos nei fizinių, nei juridinių asmenų vardu.

Garažų kadastriniai matavimai atlikti 2023 m. balandžio 11 d., garažų boksų statiniams suteiktas vienas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant garažų statinių kadastrinius matavimus buvo sudaryta viso garažų masyvo kadastrinių matavimų byla ir kiekvieno savininko atskirų garažų boksų bylos. VĮ Registrų centre garažų pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) neįregistruotas, nuosavybės teisės į šį pastatą neregistruotos, tai patvirtina VĮ Registrų centro išrašai.

Įvertinus liudytojo parodymus bei atlikus pateiktų įrodymų vertinimą konstatuotina, kad juose esančių duomenų pakanka padaryti išvadai, kad pareiškėjų A. B., V. B., P. G., N. G., S. K., S. M., A. P. pareiškimas yra pagrįstas, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai garažų pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis valdo atitinkamus garažų boksus, nurodytus jų garažų kadastrinių matavimų bylose, nuosavybės teisę įgiję sukūrę naują daiktą. Ginčo dėl nurodyto fakto nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių registravimo Valstybės įmonėje Registrų centras tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad:

pareiškėjas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane Nr. 7, esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini);

pareiškėjas P. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane Nr. 12, esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini);

pareiškėjas G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane Nr. 6, esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini);

pareiškėja N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane Nr. 13, esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini);

pareiškėja S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane Nr. 10, esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini);

pareiškėjas S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane Nr. 8, esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini);

pareiškėja A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane Nr. 11, esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.