- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-10
- Bylos Nr.
- TA-19-968/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00636-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 37.5Nuobaudos ir paskatinimo priemonės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas, Tarnyba), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjui Tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Kalėjimas) atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, mirė jo tėvas. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pateikė Kalėjimo viršininkui prašymą leisti nuvykti į tėvo pašarvojimą, kuris numatytas (duomenys neskelbtini), nuo 10 val. iki 14 val., bei prašyme nurodė, kad sutinka asmeninėmis lėšomis padengti konvojavimo išlaidas. Kalėjimo viršininkas (jo funkcijas laikinai atliekantis pareigūnas) 2023 m. vasario 13 d. rašte Nr. SN-23-251 „Dėl prašymo“ (toliau – ir 2023 m. vasario 13 d. raštas) nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo, motyvuodamas tuo, kad trumpalaikės išvykos galimybė numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems asmenims (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 67 str. 1 d.). Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Kalėjimo 2023 m. vasario 13 d. rašto, 2023 m. vasario 24 d. rašte Nr. 2S-444 „Dėl skundų nagrinėjimo“ (toliau – ir 2023 m. vasario 24 d. raštas) pritarė Kalėjimo pozicijai.
2.2. Ginčui aktuali teisės norma, įtvirtinta BVK 67 straipsnio 1 dalyje, yra diskriminacinio pobūdžio, nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje ir BVK 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu lygybės principu. Nors BVK diferencijuoja skirtingas laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų padėtį, tačiau toks diferencijavimas susietas su asmens elgesiu ir turi tikslą motyvuoti gerą elgesį. Išvyka į mirusio artimojo laidotuves niekaip nesuponuoja asmeniui komforto ar pramogos elemento, todėl akivaizdu, jog tai, kad tokios paskirties išvykos galimumas nenumatytas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančiam asmeniui, nėra niekaip susijęs su laisvės atėmimo bausmės režimo diferencijavimo paskirtimi. Aptariamas apribojimas negali būti siejamas ir su saugumo veiksniu, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji gali išvykti iš pataisos įstaigos dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, pas sveikatos priežiūros specialistus, teisėsaugos pareigūnus. Nagrinėjamu atveju gali būti keliamas klausimas dėl apsaugos apimties (šiame kontekste pažymėta, kad pareiškėjas atlieka bausmę lengvojoje grupėje), bet negalėjo būti išvis paneigiama galimybė nuvykti į artimojo laidotuves.
2.3. Pareiškėjas neteko galimybės paskutinį kartą pamatyti savo tėvą ir aptariamu jautriu momentu pabūti kartu su savo šeima dėl beprasmio biurokratinio nesusipratimo ar gal tiesiog atsainaus valstybės įstaigos požiūrio. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio mėn. įvykusiame informaciniame renginyje buvo informuotas, jog jis turėtų galimybę nuvykti į artimojo laidotuves, tokiu būdu sukuriant jam klaidingą lūkestį. Pareiškėjas, negalėdamas apsilankyti tėvo laidotuvėse, patyrė gilius neigiamus išgyvenimus ir prarado bendravimo galimybę su laidotuvėse dalyvavusiais kitais savo šeimos nariais (tokiu laikotarpiu artimųjų parama, bendrumo jausmas jam buvo itin reikšmingi ir būtini). Suvokęs, kad negalės nuvykti į laidotuves, pareiškėjas patyrė dvasinį sukrėtimą, lėmusį emocinę depresiją, dėl kurios jam teko 2 kartus kreiptis į medicinos specialistus ir vartoti raminamuosius.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. Kalėjimo viršininkas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, bei į galiojantį teisinį reguliavimą (BVK 67 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 142 p.), nesuteikdamas pareiškėjui trumpalaikės išvykos, veikė teisėtai ir pagrįstai, o priešingi pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs ir niekuo nepagrįsti.
3.2. Pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – valstybės institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų, todėl jam negali būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Be to, pareiškėjas, apibūdindamas patirtą žalą, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais ir samprotavimais. Pareiškėjas nepagrindė priežastinio ryšio tarp Kalėjimo veiksmų (neveikimo) ir tariamai atsiradusių pasekmių, kuriomis grindžiamas žalos atsiradimas. Pareiškėjas taip pat nepagrindė prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. L. skundą.
5. Teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
5.1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pateikė Kalėjimo viršininkui prašymą, kuriuo prašė suteikti jam trumpalaikę išvyką į (duomenys neskelbtini) vyksiančias jo tėvo laidotuves.
5.2. Kalėjimas 2023 m. vasario 13 d. rašte informavo pareiškėją, kad jam nebus suteikta trumpalaikė išvyka į laidotuves, nes pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
5.3. Tarnyba 2023 m. vasario 24 d. rašte nusprendė netenkinti pareiškėjo skundo dėl Kalėjimo 2023 m. vasario 13 d. rašto.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, jog nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, negali būti leidžiama išvykti už pataisos įstaigų ribų, kadangi tai aiškiai nustatyta BVK, kurio privalu laikytis kalinimo įstaigų pareigūnams sprendžiant klausimą dėl trumpalaikės išvykos suteikimo nuteistajam. Kalėjimo 2023 m. vasario 13 d. rašte aiškiai nurodomas BVK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas ir paaiškinama pareiškėjui, kad, vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, trumpalaikė išvyka už pataisos įstaigos ribų negali būti suteikta. Pareiškėjas nenurodė skunde ir nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas pažeidė BVK nuostatas, reglamentuojančias nuteistųjų teises į trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigų ribų.
7. Teismas, išnagrinėjęs ginčo aplinkybes, nenustatė aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nes Kalėjimo viršininkas, priimdamas sprendimą neleisti pareiškėjui išvykti į tėvo laidotuves, laikėsi teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas neįrodė atsakovo (jo atstovo) neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius atsakovo (jo atstovo) neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebūtina papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes, kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo skundą.
III.
8. Pareiškėjas V. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.
9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus (be kita ko, apie diskriminaciją dėl socialinės padėties, susiejant ją su laisvės atėmimo bausmės rūšimi, kuri laikytina tik formaliu nuteistųjų teisinio statuso skirtumu) ir tvirtina, jog teismas ginčą vertino siaurai, apsiribodamas BVK 67 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neišnagrinėdamas bylos išsamiai ir visapusiškai bei nepasisakydamas dėl esminių skundo argumentų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje situacijoje aptariama teisės norma turėjo būti vertinama kritiškai, prioritetą teikiant BVK 4 straipsnio 1 dalies 2 punktui (nuteistųjų lygybės principui), taip pat vadovaujantis Konstitucija ir kitais nacionaliniais įstatymais.
Atsiliepimas
10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, Jis papildomai akcentuoja įstatymo teisėtumo prezumpciją bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimus dėl laisvės apribojimo priemonių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo V. L., kuris Pravieniškių 2-ajame kalėjime atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, reikalavimo priteisti jam 50 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, už tai, kad jam nebuvo leista nuvykti į (duomenys neskelbtini) nuo 10 val. iki 14 val. vykusį jo mirusio tėvo pašarvojimą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Kalėjimo sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo suteikti jam trumpalaikę išvyką į tėvo laidotuves, įformintas Kalėjimo 2023 m. vasario 13 d. rašte, yra suderinamas su teisės aktų nuostatomis (konkrečiai – BVK 67 str. 1 d.), todėl neegzistuoja viena iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo (jo atstovo) neteisėti veiksmai.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo ginčą, nepasisakė dėl esminių skundo argumentų bei nepagrįstai apsiribojo BVK 67 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
14. Apeliacinės instancijos teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje konstatavęs, kad tai, ar nagrinėjamu atveju pareiškėjui gali būti priteistas žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), tiesiogiai priklauso nuo BVK 67 straipsnio aiškinimo ir taikymo, sustabdė bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1196 redakcija) 67 straipsnio 1 dalies nuostata „Terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda arba be jos išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų dėl artimojo mirties“ tiek, kiek trumpalaikės išvykos į artimojo laidotuves BVK 67 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti suteiktos nustatytus kriterijus atitinkantiems terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, tačiau tuos pačius kriterijus atitinkantys nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, neturi galimybės paminėtomis sąlygomis ir tvarka išvykti į artimojo laidotuves jokiose situacijose ir absoliučiai, nepriklausomai nuo elgesio bausmės atlikimo metu bei laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno individualizuoto nuteistojo nusikalstamo elgesio žemos rizikos, vien dėl jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės, neprieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 2 daliai ir 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2024 m. birželio 4 d. nutarime Nr. KT47-N7/2024 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2022 m. birželio 28 d. redakcija) 67 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir 2024 m. birželio 4 d. nutarimas) nutarė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1196 redakcija, TAR, 2022-07-14, Nr. 2022-15495) 67 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal ją nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nėra suteikiama teisė į trumpalaikes išvykas iš bausmės atlikimo vietos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2, 3 dalims, 22 straipsnio 4 daliai, 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
16. Apeliacinės instancijos teismas, 2024 m. birželio 5 d. nutartimi atnaujinęs bylos nagrinėjimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, nenustatęs byloje aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
17.1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) Kalėjimo administracijai pateikė prašymą, kuriame prašė suteikti galimybę išvykti į (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo J. L. laidotuves, ir nurodė, kad tėvas bus pašarvotas (duomenys neskelbtini) nuo 10 val. iki 14 val. bei, kad pareiškėjas už konvojavimą atsiskaitys iš savo sąskaitos.
17.2. Kalėjimo administracija 2023 m. vasario 13 d. raštu Nr. SN-23-251 šio pareiškėjo prašymo netenkino, motyvuodama tuo, kad pagal BVK 67 straipsnio 1 dalį trumpalaikė išvyka dėl artimojo mirties gali būti suteikta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, o pareiškėjas yra nuteistas bausme iki gyvos galvos.
17.3. Pareiškėjas Kalėjimo administracijos 2023 m. vasario 13 d. raštą apskundė Lietuvos kalėjimų tarnybai, kuri 2023 m. vasario 24 d. raštu Nr. 2S-444 netenkino pareiškėjo skundo.
18. Ginčui aktualus laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų trumpalaikių išvykų dėl svarbių priežasčių, taip pat ir dėl artimojo mirties, reglamentavimas yra įtvirtintas BVK (2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1196 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. sausio 1 d.) 67 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda arba be jos išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų dėl artimojo mirties ar sunkios ligonio gyvybei gresiančios ligos, kuri patvirtinta gydytojų išvada, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam ar jo artimiesiems, jeigu apie tai laisvės atėmimo vietų įstaigoje gauti kompetentingos institucijos dokumentai.
19. Kaip jau buvo minėta, Konstitucinio Teismo 2024 m. birželio 4 d. nutarimu buvo pripažinta, kad BVK 67 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal ją nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nėra suteikiama teisė į trumpalaikes išvykas iš bausmės atlikimo vietos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2, 3 dalims, 22 straipsnio 4 daliai, 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas 2024 m. birželio 4 d. nutarime konstatavo, kad įstatymo leidėjas, BVK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinęs tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems, skirtingai nei terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, nėra suteikiama teisė dėl artimojo mirties, sunkios artimojo gyvybei gresiančios ligos ar gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam ar jo artimiesiems, išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų, net jei jie atitinka įstatyme nustatytas su jų asmenybe, elgesiu bausmės atlikimo metu, taip pat su jų išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu aplinkiniams galinčio kilti pavojaus rizika susijusias sąlygas, nepaisė Konstitucijoje, inter alia (be kita ko, įskaitant) jos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, neužtikrino šiems nuteistiesiems deramos pagal Konstitucijos 21 straipsnio 2, 3 dalis ginamo orumo apsaugos, taip pat neproporcingai apribojo Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalyje garantuojamą teisę į asmeninio ir šeimos gyvenimo apsaugą.
20. Taigi, tiek Kalėjimo administracija, priimdama 2023 m. vasario 13 d. raštą, tiek Tarnyba, priimdama 2023 m. vasario 24 d. raštą vadovavosi Konstitucinio Teismo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai teisės norma (BVK 67 str. 1 d.), todėl tokie individualūs administraciniai aktai negali būti pripažinti teisėtais, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 2 p.).
21. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
22. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.
23. Atsižvelgusi į konstatuotus neteisėtus Pravieniškių 2-ojo kalėjimo, Tarnybos pareigūnų veiksmus, priėmus sprendimus, prieštaraujančius aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms, spręstina, kad atsakovo (jo atstovo) veiksmai buvo neteisėti Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, o pareiškėjo teisės buvo pažeistos, todėl jam turi būti atlyginta patirta neturtinė žala. Administracinėje byloje yra duomenų, kad pareiškėjo sveikatai ir neigiamai savijautai, įskaitant jo lūkesčius, susijusius su Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo parengiamaisiais darbais, su kuriais jis buvo supažindintas 2022 m. gruodžio mėnesį vykusiame susirinkime ir kuriuose buvo siūloma BVK 67 straipsnyje nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teisė į trumpalaikę išvyką dėl artimojo mirties būtų suteikiama, be kita ko, nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tiesioginės įtakos galėjo turėti byloje konstatuotas teisės pažeidimas (priimti aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms prieštaraujantys sprendimai), todėl pareiškėjui nesuteikus galimybės nuvykti į (duomenys neskelbtini) nuo 10 val. iki 14 val. vykusį jo mirusio tėvo pašarvojimą, teisėjų kolegijos nuomone, nustatytas atsakovo (jo atstovo) padarytas pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi, tarp nurodyto atsakovo (jo atstovo) padaryto pažeidimo ir pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys.
24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jeigu jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, ir ar teisės pažeidimo fakto pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka.
25. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (žr., pvz., 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-427-1047/2023, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1124-1062/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-716-261/2020).
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka (žr., pvz., LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-895-821/2022, 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-492/2020).
27. Įvertinusi byloje ginamų vertybių (be kita ko, nuteistojo orumo, jo teisės į asmeninio ir šeimos gyvenimo apsaugą) turinį, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį (be teisėto pagrindo apribota jo teisė į asmens privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą), atsižvelgusi į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo teises ir į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, turi būti priteisiama 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos nuomone, ši suma yra proporcinga atsakovo (jo atstovo) padarytam pažeidimui ir pakankama pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Nors skunde pareiškėjas prašė, kad jam būtų priteistas 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jam turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
28. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą pažymėdama, kad tokį pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimą lėmė Konstitucinio Teismo 2024 m. birželio 4 d. nutarime plėtojama Konstitucijos nuostatų sampratos oficialioji doktrina. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisiamas 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo V. L. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nutartis neskundžiama.