- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- e2-958-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00109-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- G. P.
- Ieškovas
- V. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2288-258/2021 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui G. P. dėl skolos priteisimo, peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu už akių tenkino ieškovo V. S. ieškinį – priteisė ieškovui V. S. iš atsakovo G. P. 64 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo dienos (2021 m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 295 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. 2021 m. gegužės 20 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovo G. P. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovas prašė peržiūrėti sprendimą už akių ir jį panaikinti, ieškinį atmesti, kviesti nurodytus liudytojus bei išreikalauti įrodymus. Pareiškimas buvo grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti, o apie civilinę bylą atsakovas sužinojo atsitiktinai. Visi šios civilinės bylos procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo paskutinės darbovietės – įmonės (duomenys neskelbtini), adresu, tačiau atsakovo reali gyvenamoji vieta tuo metu buvo adresu (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina su pareiškimu teikiama būsto nuomos sutartis), o praėjus porai dienų po procesinių dokumentų išsiuntimo į darbovietę, atsakovas buvo atleistas iš darbo (duomenys neskelbtini), todėl jokių procesinių dokumentų negavo. Atsakovas ieškovo ir antstolės D. P. siųstų pretenzijų dėl skolos grąžinimo taip pat niekada negavo. Tikėtina, kad šios pretenzijos / el. laiškai yra suklastoti, dėl šių ieškovo veiksmų yra kreiptasi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Apie civilinę bylą Nr. e2-1670-258/2021 buvo sužinota atsitiktinai iš trečiųjų asmenų – policijos tyrėjos, vykdžiusios atsakovo apklausą, nagrinėjant ieškovo pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą.
2.2. Atsakovas ir ieškovas vystė bankinę sistemą (ang. banking core solution), kurios potencialią pastebėjo „Landmark capital“ investicinis fondas. Investicinis fondas atsakovo ir ieškovo vystomam verslui finansuoti į ieškovo sąskaitą pervedė 135 000 Eur. Ieškovas iš šios investicinio fondo investuotos sumos 64 000 Eur pervedė atsakovui, tai patvirtina ir paties ieškovo į bylą pateikti dokumentai. Pinigai buvo skirti išimtinai bendro atsakovo ir ieškovo vystomo verslo (programinės įrangos) plėtojimui. Tiek atsakovas, tiek ieškovas pervedamų pinigų niekada nelaikė paskola ir puikiai suprato, kad pinigai yra skirti išimtinai bendrai vystomo verslo projekto finansavimui. Nepaisant to, kad atsakovas niekada neturėjo teisinės pareigos grąžinti ieškovui 64 000 Eur, tačiau, nepasisekus verslo projektui, atsakovas minėtą pinigų sumą 2020 metų pavasarį ieškovui geranoriškai grąžino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 22 d. nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
4. Atsižvelgdamas į tai, kad sprendimas už akių buvo priimtas atsakovui nepateikus į bylą atsiliepimo ir ieškovui ieškinyje suformulavo prašymą, esant įstatymo numatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių, teismas sprendė, jog egzistavo teisinis pagrindas priimti sprendimą už akių.
5. Įvertinęs tai, kad pirmą kartą atsakovui procesiniai dokumentai nesėkmingai buvo siųsti atsakovo gyvenamosios vietos ir deklaruotos vietos adresu – (duomenys neskelbtini), kad antrą kartą 2021 m. vasario 20 d. atsakovo gyvenamosios vietos adresu išsiųsti procesiniai dokumentai su 30 dienų saugojimo terminu buvo grąžinti teismui 2021 m. kovo 24 d., ir tai, kad procesiniai dokumentai nesėkmingai buvo išsiųsti atsakovui jo darbovietės (duomenys neskelbtini) adresu, ir remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendė, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai. Teismas pažymėjo, kad apie atsakovo faktinę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), teismui nebuvo žinoma, nes atsakovas nebuvo joje deklaravęs savo gyvenamosios vietos. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas buvo prisijungęs prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP), todėl visi byloje teikiami procesiniai dokumentai jam turėjo būti matomi.
Atsiliepimas
6. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad, apie civilinę bylą Nr. e2-1670-258/2021 atsitiktinai sužinojęs iš ikiteisminį tyrimą vykdžiusios tyrėjos, jis 2020 m. kovo mėnesį prisijungė prie EPP ir atsidarė civilinės bylos Nr. e2-1670-258/2021 kortelę, tačiau, pamatęs ieškovo atskirąjį skundą ir neturėdamas teisinio išsilavinimo, pagalvojo, jog pateikus atskirąjį skundą, bylos nagrinėjimas sustabdomas iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovui apie pareikštą ieškinį buvo žinoma dar kovo mėnesį. Dar kovo mėnesį susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, atsakovas turėjo matyti teismo pranešimus su jam teismo nustatytu terminu atsiliepimui pateikti, tačiau prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti ar pateikti informaciją apie bylos eigą atsakovas teismui neteikė. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas elgėsi pasyviai, o svarbios priežastys, dėl kurių atsiliepimas nebuvo pateiktas, neįrodytos.
Žemesnės instancijos teismas
7. Susipažinęs su prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovo pateiktais įrodymais, teismas darė išvadą, kad atsakovo nurodytos aplinkybės ir teikiami įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju tam tikrų aplinkybių neįvertinimas galėjo turėti įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.
8. Teismas nurodė, kad sprendimu už akių tenkintas ieškinys, kuriuo buvo prašoma priteisti skolą remiantis šalių sudarytu sandoriu, ieškovas pateikė mokėjimo pavedimo išrašą, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta, jog 64 000 Eur suma yra paskola, kuri buvo suteikta atsakovui, pinigai pervesti į atsakovo asmeninę sąskaitą. Atsakovas nepateikė duomenų apie šios paskolos grąžinimą. Iš atsakovo pateikto šalių susirašinėjimo el. paštu matyti, kad ieškovas klausdavo atsakovo dėl paskolos grąžinimo, taip pat ragino atsakovą grąžinti skolą, tai, teismo vertinimu, papildomai patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai santykiai. Nors atsakovas tvirtina, kad jis minėtus 64 000 Eur ieškovui grąžino, tačiau nepateikia jokių pinigų grąžinimo faktą patvirtinančių įrodymų. Kadangi visi reikšmingi įrodymai turėjo būti pateikti su pareiškimu, teismas darė išvadą, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų priimto sprendimo už akių teisėtumą.
9. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į atsakovo teismui teikiamų paaiškinimų ir paaiškinimų, teiktų ikiteisminio tyrimo metu, nenuoseklumą. Iš ikiteisminio tyrimo metu atsakovo pateiktos faktinių aplinkybių versijos matyti, kad programinį kodą sukūrė pats atsakovas, o nepavykus verslo projektui, atsakovas iš kartu su ieškovu vystyto verslo pasitraukė ir grąžino pinigus ieškovui geranoriškai 2019 metų pabaigoje. Tuo tarpu šioje byloje nurodoma, kad pinigai grąžinti 2020 metų pavasarį. Be to, neatitinka teismui bei ikiteisminio tyrimo pareigūnui dėstomos aplinkybės, susijusios su programinio kodo panaudojimu. Teismo vertinimu, tokie nenuoseklūs atsakovo argumentai dėl paskolos grąžinimo, nesant jokių įrodymų, patvirtinančių paskolos grąžinimą, nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas nei jos buvo padarytos priimant sprendimą už akių.
Atsiliepimas
10. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovo ir antstolės D. P. siųstų pretenzijų dėl skolos grąžinimo jis niekada negavo, kad šios pretenzijos / el. laiškai yra suklastoti ir dėl šių ieškovo veiksmų atsakovas yra kreipęsis į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, teismo nuomone, nekeičia situacijos vertinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį – peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą už akių. Su skundu pateikia naujus rašytinius įrodymus. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Skundžiama nutartis priimta vadovaujantis netinkamu, formaliu CPK normų, reglamentuojančių sprendimo už akių peržiūrėjimo institutą, aiškinimu. Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis sprendimo už akių tikslas yra civilinio proceso koncentruotumo principo užtikrinimas, nenustatant objektyvios materialios ginčo tiesos, tačiau, pasyviajai šaliai pasikreipus į teismą, turi būti užtikrinamas pagrindinis civilinio proceso tikslas – teisingas bylos išnagrinėjimas ir materialios tiesos nustatymas. Šiuo atveju teismas nepagrįstai suabsoliutino tai, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai ir kad atsakovas pats yra kaltas dėl savo pasyvaus elgesio proceso metu.
11.2. Nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvios aplinkybės, lėmusios atsakovo pasyvumą bylos proceso metu. Procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) bei atsakovo paskutinei darbovietei – įmonei (duomenys neskelbtini), tačiau tuo laikotarpiu, kai buvo įteikinėjami procesiniai dokumentai, atsakovo faktinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina su prašymu teikta būsto nuomos sutartis ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 1 d. nutartis), o atsakovas įmonėje (duomenys neskelbtini) jau nebedirbo. Be to, teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovo prisijungimo prie EPP sistemos aplinkybę. Atsakovas prie EPP sistemos prisijungė tik dėl atsitiktinai policijos tyrėjos pateiktos informacijos. Prisijungęs prie EPP sistemos, nebūdamas kvalifikuotas teisininkas, atsakovas dėl akivaizdaus teisinio išsilavinimo trūkumo suklydo, manydamas, kad, ieškovui pateikus atskirąjį skundą, yra sustabdomas civilinės bylos nagrinėjimas, todėl nesiėmė jokių veiksmų.
11.3. Teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų sprendimo už akių pagrįstumą. Su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti įrodymai patvirtina, kad 64 000 Eur, kuriuos ieškovas pervedė atsakovui, nebuvo išmokėti kaip paskola, maža to, šie pinigai ieškovui geranoriškai buvo grąžinti, tai patvirtina šios aplinkybės: atsakovas kartu su ieškovu dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), ieškovas buvo atsakovo vadovas; užbaigus vieno iš projektų vystymą (duomenys neskelbtini), ieškovas ir atsakovas nusprendė dirbti savarankiškai – imtis bankams ir finansiniams startuoliams skirtos programinės įrangos kūrimo / vystymo projekto; vystomos bankinės sistemos potencialą pastebėjo „Landmark capital“ investicinis fondas, kuris vystomam verslui finansuoti į ieškovo sąskaitą pervedė 135 000 Eur (šias aplinkybes gali patvirtinti „Landmark capital“ investicinio fondo direktorius, kurį pareiškime peržiūrėti sprendimą už akių buvo prašoma kviesti liudytoju, ir ieškovo banko išrašo kopija, kurią pareiškime dėl sprendimą už akių peržiūrėjimo buvo prašoma išreikalauti); ieškovas iš šios investicinio fondo investuotos sumos 64 000 Eur pervedė atsakovui, tai patvirtina paties ieškovo pateikti dokumentai, pinigai buvo skirti išimtinai bendrai vystomo verslo plėtojimui; išsiskyrus atsakovo ir ieškovo požiūriui į bendrą verslą, atsakovas iš kartu su ieškovu vystyto verslo pasitraukė, o ieškovas ir toliau vysto verslą – (duomenys neskelbtini), teikia bankinių sprendimų IT paslaugas ir iš to gauna (arba ateityje gaus) pelną; nors ir neturėdamas teisinės pareigos, tačiau, vedamas moralinių paskatų, atsakovas 64 000 Eur ieškovui grąžino dar 2020 metų pavasarį (šias aplinkybes, kaip nurodyta pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovas išsamiai išdėstys ir paaiškins teismo posėdyje). Tiek šioje civilinėje byloje, tiek ir ikiteisminiame tyrime atsakovas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad pinigus, vedamas išimtinai moralinių paskatų, ieškovui grąžino 2020 metų pavasarį. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo paaiškinimai raštu, kurie buvo teikti ikiteisminio tyrimo metu (atskirojo skundo priedas Nr. 1)
11.4. Faktas, kad ieškovas reikalauja priteisti skolą galimai suklastotų dokumentų pagrindu, negali būti laikomas nereikšmingu, kadangi iš ne teisės nekyla teisė (lot. ex in juria non oritur jus). Vadinasi, iš galimai neteisėtų (galimai suklastotų) dokumentų negali kilti teisėtas reikalavimas dėl tariamos skolos priteisimo. Dėl nepagrįsto atsisakymo ieškovo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą yra pateiktas skundas ikiteisminio tyrimo teisėjui (atskirojo skundo priedas Nr. 2).
Atsiliepimas
12. Ieškovas V. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
12.1. Teismas pagrįstai atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų aplinkybių nepripažino svarbiomis ir pateisinančiomis atsakovo pasyvumą šioje byloje. Atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu turėjo realias galimybes pareikšti savo poziciją byloje. Tokių galimybių proceso metu buvo net kelios – teismo pakartotinai siunčiami pranešimai atsakovo gyvenamosios vietos ir darbovietės adresais, atsakovo gauta informacija apie vykstantį procesą iš ikiteisminį tyrimą atliekančios pareigūnės, galiausiai, atsakovas pats buvo prisijungęs prie bylos kortelės teismų informacinėje sistemoje, tačiau nei viena iš šių galimybių pateikti savo poziciją byloje atsakovas nepasinaudojo. Tik teismui priėmus jam nepalankų sprendimą už akių, atsakovas tapo aktyvus, tačiau atsakovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nėra pateikta racionalaus paaiškinimo, kodėl atsakovas buvo pasyvus viso proceso metu, nors žinojo apie jo atžvilgiu reiškiamus reikalavimus. Atsakovo pateikti paaiškinimai vertintini tik kaip jo gynybinė pozicija.
12.2. Atsakovo paaiškinimas dėl jo prisijungimo prie teismų informacinės patvirtina, kad atsakovas iš anksto kryptingai buvo nusprendęs ignoruoti tiek ieškovą, tiek teismą. Ši aplinkybė, kuri teismo nebuvo suabsoliutinta, akivaizdžiai patvirtina teismo išvadą, kad atsakovas žinojo apie bylą. Atsakovas yra pakankamą išsilavinimą turintis asmuo, aktyviai veikiantis versle, kuriame užima gana aukštas pozicijas, kad suprastų teisinio proceso reikšmę ir prasmę bei iš to atsirandančias teisines pasekmes.
12.3. Ieškovo pateikti įrodymai bylą nagrinėjančiam teismui sudarė pakankamą pagrindą padaryti išvadą, kad ieškinyje nurodytos teisinę reikšmę turinčios aplinkybės egzistavo. Faktinės aplinkybės ir ieškovo pateikti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovą ir atsakovą siejo paskolos teisiniai santykiai. 2019 m. vasario 14 d, pavedime, kuriuo ieškovas pervedė atsakovui 64 000 Eur, aiškiai buvo nurodytas pavedimo tikslas – paskola, ir ši suma buvo realiai pervesta atsakovui, t. y. atsakovas šią pinigų sumą gavo ir ja disponavo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paaiškinančių, kur faktiškai buvo išleista neva bendro su ieškovu verslo tikslams skirta pinigų suma. Atsakovas ieškovui nėra grąžinęs minėtos pinigų sumos, o atsakovo teiginys, kad pinigai buvo grąžinti, yra melagingas, neparemtas jokiais objektyviais įrodymais. Jeigu įrodymai, patvirtinantys pinigų grąžinimo faktą, egzistuotų, akivaizdu, kad jie būtų buvę pateikti kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
12.4. Atsakovo su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai neturėtų būti priimami, kadangi neegzistuoja CPK 314 straipsnyje numatytos sąlygos, būtinos naujų įrodymų priėmimui apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
14. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
15. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė šiuos naujus rašytinius: ikiteisminio tyrimo metu teiktus paaiškinimus, 2021 m. birželio 22 d. skundą dėl 2021 m. birželio 15 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą V. S. atžvilgiu, ir el. laiško išrašą.
16. CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės nagrinėjamam klausimui aplinkybes.
17. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo su skundu teikiami rašytiniai įrodymai yra susiję su tam tikrais jo skundo argumentais ir kad šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi jie kartu su skundu buvo išsiųsti ieškovui, todėl preziumuojama, jog ieškovas su jais yra susipažinęs, jie priimami ir vertinami kitų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų kontekste.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
18. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
19. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra išaiškinęs, kad sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, bet ne teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai (ar procesinio dokumento nepateikusiai) šaliai ir ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu; teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą. CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą; teismas negali priimti sprendimo už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018 28–31 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Remiantis CPK 287 straipsnio 1 dalimi, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis). Taigi pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius.
21. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Toliau ir bus pasisakoma dėl to, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja kuri nors iš minėtų aplinkybių.
22. Atskirajame skunde visų pirma tvirtinama, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą teisminį procesą, t. y. jam teismo siųsti procesiniai dokumentai nebuvo pasirašytinai įteikti, todėl vien dėl to negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
23. Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą.
24. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo – atstovui pagal įstatymą. Nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes, teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Taigi pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, t. y. vienas iš atvejų, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.
25. CPK tiesiogiai nenustato draudimo priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, nors sprendimo už akių priėmimas ir jo įteikimas tokia forma pirmiau aptartu atveju neprieštarauja įstatymui, tačiau, atsižvelgiant į sprendimo už akių instituto specifiškumą, teismas tokiu atveju turėtų būti ypač atidus, įsitikinti, kad kitu būdu nėra galimybės realiai informuoti asmenį apie teismo procesą, ir užtikrinti, jog nebūtų užkirsta teisė kreiptis į teismą.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018, yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, tik tokiu atveju, kai įsitikina, jog asmuo, dėl kurio priimamas sprendimas už akių, realiai buvo informuotas apie pradėtą civilinę bylą. Kitaip tariant, svarbu užtikrinti, kad asmuo būtų bent vieną kartą tinkamu būdu ir laiku informuotas apie prieš jį pradėtą teismo procesą. Tik tokiu atveju bus užtikrintas šalių lygiateisiškumas ir atitiktis CPK įtvirtintai sprendimo už akių paskirčiai (nutarties 32 punktas). Taip pat minėtoje nutartyje pažymėta, kad teismas, nesant duomenų apie realų informavimą apie pradėtą civilinę bylą, turėtų priimti įprastą sprendimą, nes pastaruoju atveju yra atliekamas išsamus įrodymų tyrimas ir vertinimas, priešingai nei sprendimo už akių atveju, kuomet atliekamas tik formalus įrodymų vertinimas.
27. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovui procesiniai dokumentai buvo siųsti jo gyvenamosios vietos ir deklaruotos vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Antrą kartą procesiniai dokumentai išsiųsti 202 m. vasario 20 d. tuo pačiu gyvenamosios vietos adresu su 30 dienų saugojimo terminu, tačiau procesiniai dokumentai 2021 m. kovo 24 d. buvo grąžinti teismui. Procesiniai dokumentai papildomai buvo nusiųsti atsakovui į jo darbovietę – įmonę (duomenys neskelbtini), tačiau jie taip pat teismui buvo sugrąžinti, kadangi nepavyko jų įteikti. Įvertinus minėtus duomenis, darytina išvada, kad realiai atsakovas apie pradėtą teisminį procesą teismo nė karto nebuvo informuotas.
28. Tačiau pasisakant šiuo aspektu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nurodė, jog, nors jis ir negavo teismo siųstų procesinių dokumentų, tačiau, atsitiktinai sužinojęs apie jo atžvilgiu pradėtą bylą, 2021 metų kovo mėnesį buvo prisijungęs prie EPP ir atsidaręs civilinės bylos Nr. e2-1670-258/2021 kortelę (pareiškimo 2.17 papunktis). Vadinasi, pats atsakovas neneigia to, kad jis nuo kovo mėnesio vis dėlto žinojo apie jo atžvilgiu prasidėjusi teisminį procesą (sprendimas už akių priimtas 2021 m. balandžio 29 d.), todėl ta aplinkybė, jog atsakovas faktiškai negavo teismo siųstų procesinių dokumentų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant dėl to, ar atsakovas žinojo apie jo atžvilgiu inicijuotą bylą, tampa nereikšminga.
29. Atsakovo teigimu, susipažinęs su civilinės bylos Nr. e2-1670-258/2021 medžiaga, jis pamatė ieškovo atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atmestas jo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir, neturėdamas teisinio išsilavinimo, pagalvojo, kad, pateikus atskirąjį skundą, bylos nagrinėjimas sustabdomas iki skundo išnagrinėjimo, todėl jam iki to laiko nereikia imtis jokių papildomų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas tokias atsakovo nurodytas pasyvaus jo procesinio elgesio priežastis vertino kaip deklaratyvias. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nesutikti su šia teismo išvada dėl nepagrįsto atsakovo pasyvumo, tačiau pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiavertiškai ar svarbiau negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo nurodyti svarbias neatvykimo į teismą priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus įvykdymas yra reikšmingas dėl CPK 288 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių taikymo – jeigu teismas nustato, jog šalies pasyvumo priežastys, lėmusios sprendimo už akių priėmimą, buvo nesvarbios, panaikinus sprendimą už akių šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, iš priešingos šalies negali būti priteistas žyminis mokestis už pareiškimo padavimą, ji gali gauti tik 50 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris priklausytų pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, taip pat jai gali būti paskirta iki 300 Eur bauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
31. Taigi, grįsdamas nutartį, kuria atsisakė tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino tai, jog atsakovo nurodomos pasyvumo priežastys yra deklaratyvios. Dėl šios priežasties teismo nustatytos aplinkybės dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikimo šiuo atveju negalėjo būti pagrindas netenkinti atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
32. Spręsdamas dėl to, ar atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai ir su juo pateikti rašytiniai įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, teismas akcentavo tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų priimto sprendimo už akių pagrįstumą, ir atkreipė dėmesį į jo šioje byloje pateikiamos aplinkybių versijos ir ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių nenuoseklumą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu atsakovas nurodė, kad pinigus grąžino 2019 metų pabaigoje, tuo tarpu šioje byloje nurodoma, jog pinigai grąžinti 2020 metų pavasarį.
33. Kaip matyti iš pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinio, pareiškime atsakovas nurodė aplinkybes, kurios, jo nuomone, paneigia pirmosios instancijos teismo, priėmusio sprendimą už akių, išvadą dėl to, kad jį ir ieškovą siejo paskolos teisiniai santykiai, pateikė savo įvykių versiją, ginčijo ieškovo su ieškiniu pateiktų el. laiškų, kurie, ieškovo teigimu, patvirtina, jog jį ir atsakovą siejo paskolos teisiniai santykiai, tikrumą, pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad dėl minėtų el. laiškų galimo suklastojimo jis kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, be to, pareiškime suformulavo prašymą apklausti liudytoją ir prašė išreikalauti iš ieškovo rašytinius įrodymus.
34. Įvertinęs atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinį, byloje kilusio ginčo pobūdį bei tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, o ieškovas su ieškiniu nepateikė paskolos sutarties, kuria grindžia reikalavimą priteisti iš atsakovo 64 000 Eur skolą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai ir su juo pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nes, pasitvirtinus atsakovo nurodomai įvykių versijai, nebūtų pagrindo priimti tokį sprendimą už akių, koks priimtas nagrinėjamoje byloje, ir tai sudaro pagrindą sprendimą už akių panaikinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis, 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
35. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vien argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, jog pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas net ir tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis nepateikia naujų įrodymų, o tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus.
36. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą, todėl nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Dėl bylos procesinės baigties
37. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad atsakovo atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių naikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatomis, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą, atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017 15 punktas; 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 11 punktas).
39. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, šalims išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas, tai turės būti padaryta išnagrinėjus bylą iš esmės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atsakovo G. P. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.