Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-290-909/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-26
Bylos Nr.: 2-290-909/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-19614-2019-2
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys atmestas.

Teisėjas: Justa Raciūtė (pirm.)
Ieškovas: S. K.
Atsakovas: akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, ADB Gjensidige
Trečiasis asmuo: A. D., uždarosios akcinės bendrovės „Rent2GO“, UAB "Rent2GO", Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, "Lietuvos draudimas"
Advokatai: Romualdas Vitkus, Dovydas Raišu

Kategorijos

2.1.5.1.2.6Iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams
2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.2.4.8.2Prejudiciniai faktai

Civilinė byla Nr. 2-290-909/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19614-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.6; 2.1.5.4; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.2.4.8.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,sekretoriaujant Katažynai Grinevič,dalyvaujant ieškovės S. K. atstovui advokatui Romualdui Vitkui,atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovei Kamilei Usavičienei,trečiajam asmeniui A. D.,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Rent2GO“ atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. patikslintą ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: A. D., uždaroji akcinė bendrovė „Rent2GO“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ 3 057 Eur turtinės žalos, 1 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 23 d., apie 19.50 val., ieškovei važiuojant automobiliu MB C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Titnago gatve, Vilniaus mieste ir sustojus prie pėsčiųjų perėjos, į ieškovės vairuojamą automobilį atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis Toytota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. D., minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Rengt2GO“. Dėl šio autoįvykio šalys užpildė eismo įvykio deklaraciją, padarė nuotraukas ir nustatytu laiku pranešė kaltininko A. D. vairuoto automobilio draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“. Paaiškino, kad autoįvykyje ieškovės automobiliui sulaužė transporto priemonės galinę dalį, bagažinę, kurioje vežė vaikišką vežimėlį, kurį nepataisomai sugadino, sulamdė. Taip pat salone buvęs mobilus telefonas nuo smūgio nukrito ir atsitrenkė į automobilio metalines konstrukcijas ir sudaužė kameros stiklą, dėl ko neveikė fotografavimo kamera. Po autoįvykio ieškovės vairuojamą automobilį apžiūrėjo atsakovės ekspertas, surašė defektinį aktą ir nustatė automobilio žalos dydį – 1 493 Eur. Visgi ieškovė pridūrė, kad atsakovė neįvertino nei sulaužyto vežimėlio, nei mobilaus telefono sugadinimo, nors apie tai ieškovė informavo žodžiu ir raštu. Todėl ieškovė pateikė rašytinius įrodymus bei nurodė autoįvykyje atsiradusios žalos dydį: automobilio žala – 1 493 Eur; vaiko vežimo sulankstymas – 199 Eur; sugadintas mobilusis telefonas – 165 Eur; iš viso 1 857 Eur. Atsakovė 2017 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. S04-690329 ieškovę informavo, kad autoįvykį pripažino nedraudiminiu ir tuo pagrindu atsisakė atlyginti žalą. Šį sprendimą atsakovė pakartotinai patvirtino 2019 m. vasario 13 d. raštu Nr. 20-7879. Pagal atsakovės pareiškimą ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris tęsėsi nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. Per šį laikotarpį ieškovę atstovavo gynėjas (advokatas), kuriam ji sumokėjo 1 200 Eur už suteiktas paslaugas. Taigi bendra dėl atsakovės kaltės ieškovės patirta turtinė žala sudaro 3 057 Eur. Ikiteisminis tyrimas 2018 m. gruodžio 3 d. nutrauktas neįrodžius nusikalstamos veikos fakto, tačiau atsakovė nesutiko ir apskundė nutarimą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris prokuroro nutarimą panaikino ir nors sutiko, kad autoįvykis buvo, kad automobilius vairavo ieškovė ir A. D., tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjui kilo klausimas dėl galimai suklastotos eismo įvykio deklaracijos. Visgi Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį panaikino ir paliko galioti priimtus prokurorų nutarimus, kuriais ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Ieškovė paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu atliktas tyrimas dėl pasikėsinimo sukčiauti galimai inscenizavus eismo įvykį. Tyrimo metu buvo bandoma paneigti įtariamųjų ieškovės ir A. D. iškeltą versiją dėl įvykio aplinkybių. Atlikus visus įmanomus procesinius veiksmus, ieškovės ir A. D. iškeltos versijos dėl įvykio aplinkybių paneigti nepavyko. Negauta duomenų, kad į eismo įvykį patekusius automobilius galėjo vairuoti kiti asmenys, vaizdo įrašas to taip pat nepaneigė. Todėl išvada, kad ieškovė ir A. D. suklastojo 2017 m. rugsėjo 23 d. eismo įvykio deklaraciją, ieškovės teigimu, tėra prielaida. Atkreipė dėmesį į atsakovės 2017 m. lapkričio 20 d. pranešimą, kuriuo pripažino, kad abiejų eismo dalyvių parodymai sutampa tarpusavyje, todėl nėra pagrindo abejoti, jog parodymai netikslūs, ar gali būti suprasti kitaip.

Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos ieškovė nurodė, kad autoįvykio metu patyrė šoką, po įvykio ilgą laiką jautėsi sukrėsta, iki šiol jaučia baimę vairuoti automobilį, todėl jai iš atsakovės turėtų būti priteisiama 500 Eur neturtinė žala. Paaiškino, kad atsakovė išgalvotais motyvais nepagrįstai apkaltino ieškovę, dėl ko vyko ikiteisminis tyrimas, ieškovę apklausinėjo policijoje, ieškovė privalėjo aiškintis dėl to, ko nepadarė, ieškovė jautėsi įžeista ir pažeminta. Be to, ieškovė augina nepilnametę dukrą ir į apklausas turėjo vykti kartu su vaiku, kadangi nebuvo kam vaiko prižiūrėti. Galutinis sprendimas priimtas 2019 m. gegužės 14 d., kuomet ieškovė laukėsi antrojo vaiko. Šios aplinkybės, ieškovės teigimu, neigiamai atsiliepė jos būsenai ir galimai laukiamo kūdikio sveikatai. Atsakovė dėl savo neatsakingų veiksmų turi atlyginti neturtinę žalą, kurią vertina taip pat 500 Eur. Todėl iš viso ieškovei turi būti atlyginta 1 000 Eur neturtinė žala.

Atsiliepimas

Atsakovė ADB „Gjensidige“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė teismo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime atsakovė nurodė, kad 2017 m. sausio 19 d. UAB „Rent2GO“ su atsakove sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraudė transporto priemonę Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo įvairių rizikų. Neatsiejama draudimo sutarties dalimi yra Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 049. 2017 m. vasario 6 d. UAB „Rent2GO“ su atsakove sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraudė Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę. 2017 m. rugsėjo 23 d. transporto priemonės MB C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. atsakovės internetinėje svetainėje www.gjensidige.lt užregistravo du pranešimus apie 2017 m. rugsėjo 23 d. įvykusį eismo įvykį, t. y. UAB „Rent2GO“ pranešimas ir ieškovės. Abiejų pranešančių eismo įvykį asmenų pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje nurodyti tie patys duomenys, kas vairavo automobilį, nubraižytos schemos, iš kurių matyti, kad Toyota Prius atsitrenkė į Mercedes Benz prie pėsčiųjų perėjos. Deklaracijos penktame laukelyje nurodomi liudytojai, tačiau šis neužpildytas, kaltę dėl eismo įvykio parašu patvirtino A. D.

Atsakovės darbuotojams dėl eismo įvykio kilo įtarimų, kadangi ieškovė kategoriškai atsisakė bendrauti su žalą administruojančiais draudiko darbuotojais. Susisiekti ieškovės nurodytu telefono numeriu nepavykdavo, nes juo atsiliepdavo R. V. Atsakovei įtikinus, kad būtina apklausti ieškovę, jie nurodė susitikimo laiką bei vietą, R. V. dalyvavo apklausoje, nurodydamas ieškovei, kaip atsakyti į atsakovės nurodytus klausimus. R. V. ne kartą figūravo tiek ADB „Gjensidige“, tiek kitų draudikų reguliuotose eismo įvykio žalos bylose. 2017 m. spalio 8 d. ieškovė raštu išreiškė pasipiktinimą, kad žalą reguliuojantys draudiko darbuotojai vengė bendrauti nuotoliniu būdu (elektroniniu paštu), reikalavo atsakyti į su įvykiu nesusijusius klausimus bei paprašė nebeskambinti, o bendrauti el. paštu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad 2017 m. spalio 9 d. antrą kartą apklausė A. D. Į apklausą A. D. atvyko automobiliu Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 12 d. apklaustas raštu R. V. 2017 m. spalio 6 d. atsakovė raštu apklausė UAB „Grafija“ darbuotoją D. M., nes greta šios įmonės yra tariamo eismo įvykio vieta, o išvažiavimas iš įmonės teritorijos yra iš karto už pėsčiųjų perėjos. D. M. nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 23 d. apie 20.05 val. išvažinėjo darbovietės teritorijos pro pagrindinius vartus į Titnago gatvę ir pasuko į kairę. Šalia esančioje perėjoje jokios avarijos nepastebėjo. Nurodytas aplinkybes D. M. patvirtino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Atsakovė nurodė, kad iš UAB „Grafija“ gavo įvažiavimo į teritoriją apsaugos vaizdo kameros įrašą, kuriame matyti 2017 m. rugsėjo 23 d. vaizdas laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 20.45 val.

Atsakovė pažymėjo, kad yra pateiktos 2017 m. lapkričio 14 d. UAB „Rent2GO“ ir R. V. telefono numerių skambučių išklotinės. Išanalizavus išklotinių duomenis, nerado duomenų, kad ieškovė skambino R. V.

Papildomai atsakovė pridūrė, kad 2018 m. kovo 21 d. ikiteisminio tyrimo metu A. D. pateikus peržiūrėti vaizdo įrašą, kuriame matyti kaip Titnago g. į kiemą įvažiuoja Nissan Murano ir iš jo išlipa vyriškis bei moteris su vaiku ant rankų – duoti parodymus atsisakė, nes norėjo pasitarti su teisininku ir po to suformuluoti atsakymą. 2018 m. balandžio 6 d. dar kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. D. pateikė versiją, kad Nissan Murano automobiliu jo paties prašymu atvyko sūnus D. D. ir sustojo šalia eismo įvykio, o kadangi buvo gana šalta, A. D. su S. K. įsėdo pasišildyti. Pasėdėjus kurį laiką sūnus apsisuko ir įvažiavo į vietą, kuri užfiksuota vaizdo įraše. Ikiteisminio tyrimo metu pateikus ieškovei vaizdo įrašą, nurodė, kad vaizdo įraše užfiksuotas veiksmas jau po eismo įvykio, kuomet R. V. su dukra atvyko pagal jos skambutį.

Taip pat pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. sausio 14 d. R. V. ir A. D. intensyviai bendravo telefonu, dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo, derino susitikimų laiką ir kt. Iš mobiliojo ryšio telefonų numerių išklotinės analizės nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d. nurodė, kad A. D. su sūnumi D. D. 2017 m. rugsėjo 23 d. kontaktavo keturis kartus. Išanalizavus ieškovės naudojamo telefono numerio išklotines, nustatyta, kad toliau iš Vilniaus išvykusi nebuvo, jokių prisijungimų Kauno mieste ar šalia Kauno neužfiksuota.

Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi apie tai, kad draudimo išmoka dėl 2017 m. rugsėjo 23 d. eismo įvykio nebus mokama ieškovę informavo 2017 m. lapkričio 20 d. pranešimu, tad ieškinio senaties terminas suėjo 2018 m. lapkričio 20 d.

Šalies argumentai

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės atsakovės paaiškino, kad žalos sureguliavimo metu surinkti duomenys leido įtarti apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, todėl visiškai pagrįstai ir teisėtai pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ikiteisminį tyrimą pradeda ne draudikas, o prokuratūra, taigi pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo savaime negali būti laikomas neteisėtu veiksmu.

Dėl 1 200 turtinės žalos (bylinėjimosi išlaidų) ikiteisminio tyrimo metu atlyginimo atsakovė pažymėjo, kad ieškovė klaidingai nurodė, esą ikiteisminis tyrimas pradėtas jos, ieškovės atžvilgiu, nes įtarimai ikiteisminio tyrimo metu jai nebuvo pateikti. Atkreipė dėmesį, kad 2019 m. gegužės 29 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 18/01-10 yra pateikta 600 Eur suma už dalyvavimą apklausų metu, kurios neva truko šešias valandas. Tačiau tai yra netiesa. Ieškovė ikiteisminio tyrimo metu dalyvaujant advokatui buvo apklausta du kartus – 2018 m. sausio 10 d. (nuo 13.05 iki 14.45) ir 2018 m. kovo 21 d. (nuo 9.48 iki 10.18). Apklausos truko 140 min, t. y. 2,33 valandos, o ne 6 valandas, kaip nurodyta sąskaitoje. 2019 m. gegužės 29 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 18/01-10 nurodyta, kad už ieškovės keturių valandų konsultavimą baudžiamojoje byloje patirta 200 Eur. Lieka neaišku, dėl kokių priežasčių ir kokiais konkrečiais klausimais prireikė keturias valandas ieškovei konsultuotis su advokatu, kuomet ji buvo apklausiama liudytojos statusu.

Dėl 500 Eur neturtinės žalos dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovė paminėjo, kad ieškovė nenurodė jokio teisės akto, kokiu pagrindu ji reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, tad ir reikalauti neturtinės žalos priteisimo neturi teisinio pagrindo. Ieškovei įtarimai nebuvo pareikšti, apklausta du kartus, tad šie nepatogumai neturėtų būti pakankami neturtinei žalai atsirasti. Ieškovė nepatogumus patyrė ne dėl to, kad atsakovė kreipėsi su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą, o todėl, kad ikiteisminį tyrimą vykdančios institucijos sprendė esant reikalinga atlikti šiuos veiksmus. Taigi, šie nepatogumai priežastiniu ryšiu nesusiję su atsakovės veiksmais arba pernelyg nutolę nuo jų.

Atsiliepimas

Atsakovė kategoriškai nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 23 d. eismo įvykis nėra draudiminis. Paaiškino, kad eismo įvykis imituotas, o ikiteisminio tyrimo nutraukimas nesuponuoja išvados, jog 2017 m. rugsėjo 23 d. įvykis yra draudžiamasis/nedraudžiamasis, kokiomis aplinkybėmis jis iš tiesų įvyko ir ar deklaruoto įvykio dalyviai draudikui teikė teisingą informaciją apie jį. Aptariamu atveju iš byloje esančių įrodymų, deklaruoto eismo įvykio dalyvių, su jais susijusių asmenų elgesio bei parodymų galima teigti, jog įvykis inscenizuotas, netikras, sukeltas tyčia, siekiant gauti draudimo išmoką, kas atitinka nedraudžiamojo įvykio apibrėžimą, todėl draudimo išmoka negali būti priteista.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą ir prašė patikslintą ieškinį atmesti, bylą nagrinėti AB „Lietuvos draudimas“ atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepime AB „Lietuvos draudimas“ paaiškino, kad ginčo eismo įvykio metu tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir MB C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio savininko galiojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Nurodė, AB „Lietuvos draudimas“ nebuvo informuotas apie įvykį. Atitinkamai jokių žalos administravimo veiksmų neatliko, jokių dokumentų negavo, nerinko ir nevertino, todėl duoti bylai reikšmingų paaiškinimų negali. Trečiasis asmuo atsiliepime vertino įsiteisėjusio 2020 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, todėl mano, kad ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atsiliepimu prašė dėl pareikšto patikslinto ieškinio spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepime teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi procesiniai veiksmai, siekiant išsiaiškinti, ar buvo įvykdyta nusikalstama veika dėl pasikėsinimo sukčiauti galimai inscenizavus eismo įvykį ir nenustačius konkrečių eismo įvykio inscenizavimo veiksmų, patvirtinančių apgaulės ir išankstinės tyčios požymių, ikiteismini tyrimas pagrįstai prokuroro buvo nutrauktas. Nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl negali išsakyti savo pozicijos dėl pareikšto ieškinio ir prašė spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Rent2GO“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė tenkinti ieškovės patikslintą ieškinį pilna apimtimi, priteisti UAB „Rent2GO“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 20 d. UAB „Rent2GO“ gavo pranešimą iš ADB „Gjensidige“ „Dėl 2017.09.23 įvykio Bylos Nr. CLT1573104“, kuriuo pranešė, jog įvykis nedraudžiamasis. Šiuo atveju draudimo bendrovė UAB „Rent2GO“ nesumokėjo 7 840 Eur automobilio patirtos žalos sumos. UAB „Rent2GO“ atsiliepime iš esmės pažymėjo, kad patyrė žalą, atsakovė eismo įvykio aplinkybes vertino klaidingai, nepagrįstai. Pridūrė, kad šiuo atveju visos automobilio žalos atsiradimo aplinkybės yra įrodytos, tačiau draudimas neišmoka pareiškėjui išmokos po įsiteisėjusio ikiteisminio tyrimo sprendimo. Taip pat akcentavo, kad UAB „Rent2GO“ pagrindinis verslas yra pavėžėjo paslaugų teikimas, todėl laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki pat šiandien dėl draudiko aplaidumo ir neatidumo negalėjo tinkamai eksploatuoti automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko privalėjo nuomotis kitą automobilį iš UAB „Gorinta“, todėl papildomai patyrė 11 070 Eur žalą.

Ieškovė dubliku palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir iš esmės išdėstė analogiškas aplinkybes.

Papildomai akcentavo, kad šioje byloje iš esmės turėtų būti remiamasi prokuratūros ir Vilniaus apygardos teismo priimtais sprendimais, o ne atsakovės nepagrįstais samprotavimais. Pabrėžė, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių duomenų, kad į eismo įvykį patekusius automobilius galėjo vairuoti kiti asmenys, vaizdo įrašas taip pat nepaneigė tokių aplinkybių. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsiliepime nepagrįstai teigė, jog ieškovė ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausinėjama kaip liudytoja, t. y. įtarimai jai nebuvo pareikšti. Ieškovė pasisakė dėl aplinkybių, susijusių su R. V. ir A. D. bendravimo laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. sausio 14 d., ir paaiškino, kad jie bendravo po eismo įvykio, nei vienas iš jų negalėjo būti abejingas nei dėl draudimo išmokos, nei dėl žalos atlyginimo. Ieškovė akcentavo, kad R. V., ieškovė ir A. D. iki eismo įvykio nebuvo pažįstami, o R. V. A. D. kontaktus sužinojo iš draudimo bendrovės eksperto ir todėl jų telefoniniai pokalbiai nieko bendro neturi su pačiu įvykiu. Dėl senaties termino ieškovė teigė, jog šiuo atveju taikytina trejų metų ieškinio senatis, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas. Ieškovė pasisakė, kad duomenų apie pirktą vaiko vėžimėlį pateikti negali, kadangi pirktas pagal skelbimą internete iš privataus asmens ir sumokėta pinigų suma, kuri nurodyta ieškinyje.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė tripliką, teismo prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė procesiniame dokumente iš esmės akcentuoja eismo įvykio detales ir eigą, palaiko atsiliepime išdėstytus motyvus. Papildomai pabrėžė, jog atsakovės pateikti įrodymai bei paaiškinimai akivaizdžiai patvirtino, kad eismo įvykio dalyvių nurodomos ir eismo įvykio deklaracijoje pateiktos aplinkybės buvo visai kitokios, nei realiame eismo įvykyje, akcentavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-937-820/2020. Atsakovė pabrėžė, kad ieškovė negali reikalauti draudimo išmokos priteisimo už eismo įvykį, kuriame nedalyvavo, dėl kurio aplinkybių klaidino atsakovę ir sukeltas tyčia. Atkreipė dėmesį, jog tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimas, civilinėje byloje Nr. 2-937-820/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2A-228-866/2021) darė išvadą, kad eismo įvykis sukeltas tyčia, tokioje situacijoje apskritai neatsirado nukentėjęs asmuo, kuriam Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pagrindu turi būti mokama draudimo išmoka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė patikslintame ieškinyje ir dublike išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad vežimėlio vertė eurais sudaro 165 Eur (kas atitinka 199 JAV dolerius), todėl ieškovė sumažina patikslinto ieškinio reikalavimą dėl žalos už sugadintą vežimėlį priteisimo nuo 199 Eur iki 165 Eur. Eismo įvykio deklaracija yra pagrindinis dalykas, kuriuo turėtų vadovautis draudimo bendrovė. Nustatyta, kad autoįvykyje dalyvavo būtent tie automobiliai, kuriuos ir vairavo būtent ieškovė ir A. D.. Avarijos metu ieškovės automobiliui buvo padaryta žala, kurios dydį įvertino draudimo bendrovė, o ne pati ieškovė, vadinasi, atsakovė pripažįsta būtent šį žalos dydį (1 493 Eur). Dėl telefono sugadinimų nurodė, kad buvo pažeista kamera ir neveikė ekranas, pati kamera veikė, remontas už stikliuką kainavo 165 Eur, tiek ir prašo atlyginti, telefonas buvo pirktas naujas, tačiau jau buvo panaudotas apie dvejus metus, garantija jau buvo pasibaigusi. Draudimo bendrovė nei telefono, nei vežimėlio sugadinimų neįvertino. Atsakovė nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes dėl autoįvykio yra kaltas A. D., taigi jo, kaip vairuotojo, civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu apdraudusi draudimo bendrovė (atsakovė), privalo pagal įstatymą apmokėti ieškovės patirtus turtinius nuostolius, todėl įrodinėti atsakovės kaltės nagrinėjamu atveju nereikia. Ieškovė prašo ir neturtinės žalos atlyginimo dėl patirtų išgyvenimų atliekant ikiteisminį tyrimą, kuriame jai buvo pareikšti įtarimai, kurie vėliau nepasitvirtino, ieškovė patyrė psichologinę traumą, tuo metu buvo nėščia, turėjo mažametį vaiką. Dėl ieškinio senaties termino ieškovės atstovas nurodė, kad šiuo atveju taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nes santykiai tarp šalių šiuo atveju kildinami ne iš draudimo teisinių santykių, o iš žalos atlyginimo, kadangi prašoma priteisti ne draudimo išmoką, o atlyginti žalą.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytas aplinkybes ir prašė patikslintą ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad šiuo atveju prejudicinę galią turi ne ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, o civilinėje byloje Nr. e2-937-820/2020 nustatytos aplinkybės, toje byloje buvo nustatyta, kad ieškovė nedalyvavo eismo įvykyje, taigi ieškovė negali reikalauti atlyginti žalą už eismo įvykį, kuriame nedalyvavo, tai nėra draudžiamasis įvykis. Jei ieškovė ieškinį grindžia bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, tuomet turi būti įrodyti neteisėti atsakovės veiksmai, šiuo atveju atsakovas turėtų būti kitas – žalą padaręs asmuo, o ne atsakovė. Nagrinėjamoje byloje taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris yra praleistas ir jam atnaujinti nėra pagrindo, nes ieškovė yra konsultuojama ir ginama advokato, todėl turėjo žinoti apie ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimo už automobilio sugadinimus, kadangi įvykis nedraudžiamasis. Dėl telefono atstovė pažymėjo, kad pateiktus įrodymus matyti, kad telefonas priklauso kitam asmeniui – R. V., be to, nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad telefonas iš tikrųjų buvo sugadintas, nėra duomenų apie atliktą telefono remontą. Dėl vežimėlio sugadinimų atstovė nurodė, kad nėra konkretizuota kokie defektai atsirado, ar jis remontuotinas, be to, prašoma atlyginti jo vertę, nurodant naujo vežimėlio kainą, tačiau pati ieškovė nurodė, kad pirko vežimą pagal skelbimą dėvėtą. Neturtinės žalos taip pat nėra pagrindo atlyginti, kadangi nustatyta, kad ieškovė eismo įvykyje nedalyvavo, be to, nėra jokių duomenų apie sveikatos sutrikdymą. Atstovė pažymėjo, kad kreipimasis į teisėsaugos institucijos pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, todėl šiuo atveju neįrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Taip pat nėra pagrindo atlyginti ikiteisminio tyrimo metu patirtų advokato išlaidų, kadangi vėlgi nėra atsakovės neteisėtų veiksmų, pati ieškovė pasirinko dalyvauti su advokatu, tai nebuvo privaloma.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. D. nurodė, kad palaiko ieškovės poziciją, mano, kad ieškovės reikalavimai turi būti tenkinami, byloje turi būti atsižvelgiama į prokuratūros pateiktas išvadas, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo. Paaiškino, kad automobilį vairavo būtent jis, po eismo įvykio abu apžiūrėjo automobilį kartu su vairuotoja, sužeistų asmenų nebuvo, pats darė nuotraukas iš visų pusių, po susidūrimo bagažinė buvo stipriai sulankstyta, įlenktas kampas, buvo pravira, matėsi, kad bagažinėje yra daiktų, matėsi joje esantys ratukai, tačiau, ar tai vežimėlio ratukai, tuo metu tiksliai nepastebėjo, nes prie jo jokie daiktai iš bagažinės išimti nebuvo, paties vežimėlio pažeidimų nematė, nes prie jo bagažinė nebuvo atidarinėjama. Teismo posėdžio metu, apžiūrėjęs nuotrauką (I tomas, b. l. 135), nurodė, kad per pravirą bagažinę matė būtent šį ratuką. Nurodė, kad matė, kaip ieškovė irgi mobiliuoju telefonu fotografuoja automobilio sugadinimus, tačiau nematė, ar tai buvo būtent tas telefonas, dėl kurio prašoma žalos atlyginimo, taip pat nematė, ar ieškovės telefonas buvo kaip nors pažeistas ar sugadintas, pažymėjo, kad net ir esant pažeistam ekrano ar priekinės kameros stikliukui, nuotraukas telefonas apskritai gali fiksuoti su galine kamera. Paaiškino, kad ieškovė po susidūrimo buvo šoko būsenoje, kurį laiką dar sėdėjo automobilio viduje, sužalojimų nesimatė, taip pat pabrėžė, kad ir jis pats buvo šoko būsenoje.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Rent2GO“ atstovas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad dėl patirtos žalos byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, ikiteisminis tyrimas ieškovei neabejotinai sukėlė dvasinių išgyvenimų, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jokio sukčiavimo modelio dėl eismo įvykio nebuvo. Prašė priteisti trečiojo asmens naudai iš pralaimėjusios šalies trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Trečiųjų asmenų AB „Lietuvos draudimas“, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovai į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimai jiems įteikti tinkamai ir laiku, byloje yra šių trečiųjų asmenų prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Byla išnagrinėta tretiesiems asmenims teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

2017-01-19 UAB „Rent2GO“ su ADB „Gjensidige“ sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. GJELT Nr. 2377407, kuria apdraudė transporto priemonę Toyota Prius valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo įvairių rizikų (I tomas b. l. 98). Neatsiejama šios draudimo sutarties dalimi yra Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 049. 2017-02-06 UAB „Rent2GO“ su ADB „Gjensidige“ sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. AYAS 01 10303329, kuria apdraudė Toyota Prius valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę (I tomas b. l. 205-206).

2017 m. rugsėjo 23 dienai transporto priemonės MB C220 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 416201560/01.

Teismui pateikta 2017 m. rugsėjo 23 d. eismo įvykio deklaracija, iš kurios matyti, kad eismo įvykio laikas nurodytas 2017 m. rugsėjo 23 d. 19.50 val., vieta – Titnago g., Vilnius. Minėtoje deklaracijoje ieškovė užpildė A transporto priemonės skiltį, A. D. B transporto priemonės skiltį. Eismo įvykio schemoje pavaizduota, kad „B“ pažymėta A. D. vairuojama transporto priemonė Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į „A“ pažymėtą ieškovės automobilį MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas galinę dalį ieškovės automobilio dalį, bei taip pažeisdamas „B“ automobilio priekinę dalį. A. D. deklaracijoje parašu patvirtino, kad yra atsakingas už padarytą žalą (I tomas, b. l. 42). Apie eismo įvykį atsakovei pranešimais pranešė UAB „Reng2Go“ (2017 m. rugsėjo 25 d. 10:57 val.) bei S. K. (2017 m. rugsėjo 25 d. 15:37 val.) (I tomas, b. l. 202-204). Atsakovė išskyrė dvi žalos bylas dėl transporto priemonės ir dėl transporto priemonėje sugadinto turto Nr. CLT1573360 ir Nr. CLT1573373.

2017 m. spalio 4 d. atsakovė pateikė ieškovei užpildyti klausimyną žalos byloje Nr. CLT1573360, ieškovė atsakė į dvidešimt tris klausimus, susijusius su eismo įvykio aplinkybėmis, tuo pačiu dvejose schemose pavaizduodama automobilių padėtis prieš susidūrimą ir po (I tomas, b. l. 93-97).

Byloje pateiktas 2017 m. spalio 20 d. ADB „Gjensidige“ pranešimas dėl 2017 m. rugsėjo 23 d. įvykio, kuriuo informavo, kad atlieka įvykio aplinkybių bei apgadinimų, susijusių su įvykiu, tyrimą. Taip pat nustatė žalos (automobilio sugadinimų) dydį 1 493 Eur, kai remontas netikslingas (I tomas, b. l. 16).

2017 m. lapkričio 20 d. ADB „Gjensidige“ pranešimu Nr. S04-690329, 2017 m. rugsėjo 23 d. eismo įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Pranešime nurodyta, kad atlikusi įvykio aplinkybių išsamų ištyrimą, atsakovė nustatė, kad pateiktos aplinkybės yra melagingos, kad įvykis yra tyčinis, suplanuotas tarpusavyje. Taip pat informavo, kad jog surinkta medžiaga bus perduota teisėsaugos institucijoms, inicijuojant ikiteisminį tyrimą dėl visų eismo dalyvių veiksmų vertinimo, siekiant neteisėtai gauti draudimo išmokas, taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo baigtis niekaip neįtakos ir nekeis atsakovės sprendimo (I tomas, b. l. 43).

Pagal atsakovės 2017 m. spalio 20 d. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2018 m. spalio 2 d. ieškovei įteiktas pranešimas apie įtarimą ikiteisminio tyrimo metu surinkus pakankami faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad ieškovė pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (I tomas, b. l. 38).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-57928-17 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankami duomenų pagrindžiančių eismo įvykio dalyvių (A. D. ir S. K.) ir R. V. kaltę įtariant inscenizavus eismo įvykį (I tomas, b. l. 24-37).

2019 m. vasario 13 d. atsakovė pranešimu dėl pakartotinio prašymo žalos byloje Nr. CLT1573360, atsakė ieškovei, informuodama, kad esant nutrauktam ikiteisminiam tyrimui, atsakovė spręs dėl tokio nutarimo apskundimo ir neturi pagrindo keisti 2017 m. lapkričio 20 d. priimto sprendimo (I tomas, b. l. 51).

2019 m. kovo 5 d. ieškovė prašymu kreipėsi į atsakovę dėl žalos bylos kopijos išdavimo, nurodydama, kad, jos manymu, atsakovė turėjo išankstinę nuomonę dėl atsisakymo atlyginti nuostolius, todėl prašė suteikti prieigą prie žalos bylos, siekiant išsiaiškinti joje nustatytą informaciją (I tomas, b. l. 52). 2019 m. kovo 25 d. atsakovė atsakė į ieškovės prašymą, nurodydama, kad nepateiks žalos bylos medžiagos kopijos, kadangi atsakovė apskundė nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (I tomas, b. l. 53).

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. balandžio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atsakovės skundą dėl 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą tenkino iš dalies panaikindamas minėtą nutarimą dalyje. 2019 m. gegužės 14 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro R. B. 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir vyriausiojo prokuroro E. P. 2019 m. kovo 1 d. nutarimą palikti nepakeistus (I tomas, b. l. 20-23).

Pateiktos nuotraukos iš eismo įvykio vietos, kuriose matomi sudaužytas MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinė automobilio dalis bei Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinė dalis. Taip pat matomos kelyje pabirusios automobilių detalės, kiti automobilių aplankstymai, gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis perėjos vaizdas (I tomas, b. l. 110-126, 207).

Byloje pridėtas UAB „Grafija“ teritorijos stebėjimo kameros įrašas 2017 m. rugsėjo 23 d. (II tomas, b. l. 1-2).

2017 m. lapkričio 6 d. elektroniniu laišku į adresą (duomenys neskelbtini) iDeal servisas atsakė į serviso užklausą Nr. 141392 dėl telefono įrenginio stiklo keitimo, korpuso keitimą, esant įrenginiui neremontuotinam, pateiktų remonto sąmatą. Servisas atsakyme nurodė, kad ekrano keitimas kainuoja 165 Eur, su galimybe telefoną identiško modelio įrenginiu pakeisti už 380 Eur (I tomas, b. l. 17).

Iš internetinės svetainės www.ebay.com puslapio matyti, kad naujo vaikiško vežimėlio kaina 199 JAV dolerių, t. y. 165,02 Eur (I tomas, b. l. 18).

Siekiant įrodyti 1 200 Eur ieškovės patirtas išlaidas, samdantis advokatą ikiteisminio tyrimo metu, byloje pridėta 2019 m. gegužės 29 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 18/01-10, pagal kurią ieškovė iš viso advokatui sumokėjo 1 200 Eur sumą: konsultavimas baudžiamojoje byloje – 200 Eur; dalyvavimas apklausų metu – 600 Eur; kiti veiksmai baudžiamojoje byloje – 400 Eur (I tomas, b. l. 19).

Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje byloje 2019 m. spalio 21 d. nutartimi sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-25029-820/2019 (II tomas b. l. 30-32).

2020 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą byloje Nr. e2-25029-820/2019 (vėliau numeris pakeistas į e2-937-820/2020), kurioje ieškovas UAB „Rent2GO“ pateikė ieškinį atsakovei ADB „Gjensidige“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: AB „Lietuvos draudimas“, S. K., A. D., UAB „Vežimo korporacija“ dėl draudimo išmokos priteisimo ir nuostolių atlyginimo. UAB „Rent2GO“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 7 840 Eur žalos atlyginimo, 783,57 Eur palūkanas, 11 070 Eur patirtus nuostolius. 2020 m. spalio 8 d. sprendimu teismas atmetė ieškovo ieškinį (II tomas, b. l. 55-65).

2021 m. sausio 12 d. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo UAB „Rent2GO“ apeliacinį skundą ir nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-228-866/2021 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą (II tomas, b. l. 66-77).

Išnykus šios bylos sustabdymo pagrindui, 2021 m. vasario 2 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas (II tomas, b. l. 75-76).

Dėl teismo sprendimo, priimto kitoje civilinėje byloje, prejudicinės galios

Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įvertinant įrodymus, bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų.

Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 dalimi, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalimi). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-10 nutartis c/b Nr. 3K-3-203/2007; 2008-02-04 nutartis c/b Nr. 3K-3-37/2008; 2008-06-25 nutartis c/b Nr. 3K-3-337/2008; 2009-04-02 nutartis c/b Nr. 3K-3-554/2009).

Kaip buvo minėta, ši civilinė byla 2019 m. spalio 21 d. nutartimi buvo sustabdyta iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-25029-820/2019 (vėliau numeris pakeistas į e2-937-820/2020), kadangi buvo nustatyta, kad minėtoje byloje nagrinėjamos aplinkybės didžiąja dalimi sutampa, o nustatyti faktai dėl 2017 m. rugsėjo 23 d. įvykusio eismo įvykio turės prejudicinę galią šioje byloje. Pažymėtina, kad prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis. Taigi, 2020 m. spalio 8 d. sprendimas civilinėje byloje e2-937-820/2020, kuris 2021 m. sausio 12 d. apeliacinės instancijos teismo nutartimi nutartimi paliktas nepakeistas (Nr. e2A-228-866/2021), įgijo šiai bylai prejudicinę galią. Šiuo atveju atsakovė remiasi aptartais teismų procesiniais sprendimais ir juose nustatytomis prejudicinėmis aplinkybėmis kaip pagrindu atmesti ieškinio reikalavimus, nes teismai nustatė, kad eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodė ieškovė eismo įvykio deklaracijoje. Ieškovė nurodytose bylose dalyvavo trečiojo asmens statusu, todėl turėjo galimybę teikti argumentus dėl byloje įrodinėjamų aplinkybių. Eismo įvykio aplinkybės bei įvykio pripažinimas nedraudžiamuoju buvo minėtų bylų įrodinėjimo dalykas. Todėl spręstina, kad nurodytose bylose nustatyti faktai atitinka prejudiciniams faktams keliamus reikalavimus ir ši išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, vadovaudamas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, remiasi aplinkybėmis, kurias nustatė teismas civilinėje byloje Nr. e2-937-820/2020 ir jų visų, išdėstytų sprendimo 44-63 punktuose, papildomai nekartoja.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas byloje Nr. e2-937-820/2020 padarė išvadą, kad byloje esamų aplinkybių visuma: S. K. teiginiai, kad buvo Kaune, nors faktiškai nebuvo, jog grįždama iš Kauno važiavo pro Titnago gatvę, kad R. V. buvo nuo pietų iki vakaro pas pusbrolį Vaduvos gatvėje, kad eismo įvykis įvyko kitu laiku nei nurodoma eismo įvykio deklaracijoje, kad eismo įvykio dalyviai derino parodymus apie eismo įvykį, kad siekė laikytis sutartų parodymų, kad eismo įvykio dalyviai nedalyvavo eismo įvykyje, kad eismo įvykį sukėlė kiti asmenys ir kitos aukščiau minėtos aplinkybės, leidžia daryti labiausiai tikėtiną išvadą, jog eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodo eismo įvykio dalyviai eismo įvykio deklaracijoje ir eismo įvykis sukeltas tyčia. Šioje byloje daryti priešingas išvadas teismas neturi pagrindo, kadangi papildomų įrodymų, kurie paneigtų prejudicinius faktus, šioje byloje ieškovė nepateikė. Pažymėtina, kad teismas byloje Nr. e2-937-820/2020 atitinkamas išvadas byloje padarė remdamasis tais pačiais įrodymais, kurie pateikti ir šioje byloje: eismo įvykio deklaracija, 2017 m. lapkričio 20 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-57928-17 medžiaga bei joje esančiais liudytojų R. V., S. K., A. D., D. M., S. K., D. D. parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl mobiliojo ryšio telefono numerių išklotinių analizės, tyrėjo atliekama R. V. telefoninių pokalbių kontrole, UAB „Grafija“ įvažiavimo į teritorijos apsaugos vaizdo kamerų įrašais.

Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 8 d. teismo sprendimo 64 punkte nurodyta, kad: „Iš vaizdo įrašo matyti, kad pro eismo įvykio vietą automobiliai važiavo nemažindami greičio ir nekeisdami savo eismo juostos iki 20:09:46, paskutinė nekeičianti juostos transporto priemonė pravažiavo 20:09:09 – 20:09:11. Vėliau, apie 20:09:46 prie eismo įvykio privažiavo automobilis, šviesos jo užgeso 20:09:52. Link šio automobilio nuėjo eismo įvykio dalyviai – A. D. ir S. K. su dukra ant rankų. Pro eismo įvykio vietą 20:10:21 – 20:10:23 važiavusi transporto priemonė, aplenkdama eismo įvykio vietoje buvusias transporto priemones, persirikiavo į priešpriešinio eismo juostą, kaip ir vėliau pro šią vietą važiavusios kitos transporto priemonės (pvz.: 20:11:39 – 20:11:41 ir kt.). Priešinga nei eismo įvykio dalyvių kryptimi važiuojanti transporto priemonės jau lėtino greitį ir stabdė prieš eismo įvykio vietą (žr. pvz.: vaizdo įrašas 20:11:19 – 20:11:22 ir kt.). Šios aplinkybės leidžia daryti neabejotinas išvadas, kad:

1.1. Eismo įvykis įvyko apie 20:09:46.

1.2. Į eismo įvykio vietą eismo įvykio dalyviai ir jų automobiliai atvyko atskirai.

Žemesnės instancijos teismas

1.3. Eismo įvykio dalyviai eismo įvykio metu nebuvo savo transporto priemonėse, kurios dalyvavo eismo įvykyje, t. y. nedalyvavo eismo įvykyje.

Eismo įvykį sukėlė ne eismo įvykio deklaracijoje nurodyti tretieji šios bylos asmenys – S. K. ir A. D..“

Teismas 2020 m. spalio 8 d. sprendimo 66 punkte nurodė, kad „Apibendrinant nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog vaizdo įrašas daugiau nei akivaizdžiai patvirtina, jog eismo įvykio dalyvių nurodomos ir eismo įvykio deklaracijoje pateiktos aplinkybės buvo visai kitokios, nei buvo realiame eismo įvykyje“.

Šioje byloje teismas neturi pagrindo daryti priešingas išvadas, nes byloje nepateikta šiuos teismo nustatytus faktus ir padarytas išvadas paneigiančių įrodymų.

Teismas pažymi, kad trečiojo asmens A. D. paaiškinimai, duoti šio teismo posėdžio metu, kiek tai susiję su jo nurodytomis aplinkybėmis dėl ieškovės elgesio iškart po eismo įvykio, nepatvirtinti kitais įrodymais ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl vadovautis A. D. paaiškinimais byloje nėra pagrindo.

Ieškovė bei trečiasis asmuo UAB „Rent2GO“ teigė, kad šiuo atveju byloje turi būti vadovaujamasi ikiteisminio tyrimo medžiaga ir teismų priimtais procesiniais sprendimais, kuriais buvo paliktas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju teismas nėra saistomas ikiteisminiame tyrime prieitų išvadų baudžiamosios teisės kontekste kaip prejudicinių faktų. Pažymėtina, jog įrodinėjimo standartas baudžiamojoje ir civilinėje byloje skiriasi, taigi, asmens veiksmai gali nesukelti teisinių padarinių baudžiamosios teisės prasme, tačiau gali sukelti tokius teisinius padarinius civilinės teisės prasme.

Dėl reikalavimo atlyginti eismo įvykio metu patirtą turtinę ir neturtinę žalą

Ieškovė byloje reiškia atsakovei reikalavimą atlyginti 1 823 Eur turtinę žalą (dėl sugadinto automobilio, vežimėlio ir telefono), nurodo, kad atsakovė nepagrįstai vengia išmokėti draudimo išmoką.

Byloje nustatyta, kad atsakovė 2017 m. spalio 20 d. pranešimu informavo ieškovę, kad nustatytos žalos dėl automobilio sugadinimų dydis 1 493 Eur, kai remontas netikslingas, taip pat informavo, kad dėl įvykio aplinkybių bei apgadinimų atsakovė atlieka tyrimą, o tolesnius žalos nagrinėjimo žingsnius informuos papildomai (I tomas b. l. 16). 2017 m. lapkričio 20 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju (I tomas, b. l. 43). Atsakovė, pripažindama įvykį nedraudžiamuoju, vadovavosi tuo, kad po atsakovės atlikto išsamaus tyrimo analizės nustatyta, kad draudikui pateiktos aplinkybės dėl eismo įvykio yra melagingos.

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Minėto Draudimo įstatymo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo, arba atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsakingas draudikas privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu per minėtą terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos (išskyrus atvejus, kai žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje). Priėmus sprendimą baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje, išmoka turi būti išmokėta per 14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarimo gavimo dienos (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalis).

Pabrėžtina ir tai, kad TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Sprendžiant klausimą, ar eismo įvykio deklaracijoje nurodytam kaltam dėl eismo įvykio asmeniui atsirado civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, turi būti nustatytos arba paneigtos to asmens civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, pagrindus ir bendruosius žalos atlyginimo principus nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti šias sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp asmens neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis), kaltę (CK 6.248 straipsnis).

Šiuo atveju atsakovei nustačius, kad įvykis neturi atsitiktinumo ar netikėtumo elemento bei nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, pripažino, kad įvykis nedraudžiamasis, taigi, draudimo išmoka ieškovei nebuvo išmokėta. Kaip jau minėta, prejudicinę galią šiuo atveju turinčiame 2020 m. spalio 8 d. sprendime taip pat buvo konstatuota, kad eismo įvykis vertintinas kaip nedraudžiamasis, tą patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas 2021 m. sausio 12 d. nutartyje nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai ištyręs nagrinėjamos bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo medžiagą, vaizdo įrašą pagrįstai nustatė, jog civilinės teisės prasme labiau tikėtina aplinkybė, jog eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodo eismo įvykio dalyviai eismo įvykio deklaracijoje ir eismo įvykis sukeltas tyčia, todėl draudikė (atsakovė) pagrįstai pripažino eismo įvykį nedraudžiamuoju. Taigi, pripažinus eismo įvykį nedraudžiamuoju, nėra pagrindo ieškovei išmokėti draudimo išmoką, todėl ieškovės reikalavimai dėl turtinės žalos, sukeltos eismo įvykio metu, atlyginimo atmestini kaip nepagrįsti (CK 6.1014 straipsnis). Papildomai pažymėtina ir tai, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės ne tik žalą dėl automobilio sugadinimo (1 493 Eur), bet ir žalą dėl vaiko vežimo sugadinimo (165 Eur) ir žalą dėl mobilaus telefono sugadinimo (165 Eur). Šiame kontekste papildomai akcentuotina ir tai, kad ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad mobilus telefonas buvo iš tikrųjų pažeistas (nepateiktos foto nuotraukos, iš kurių būtų galima identifikuoti pažeidimus), telefono pažeidimo fakto nepatvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo A. D., o ieškovės pateiktas bendro pobūdžio atsakymas iš „iDeal“ serviso dėl telefono įrenginio stiklo keitimo, korpuso keitimo (I tomas, b. l. 17) taipogi nepatvirtina būtent ieškovei priklausančio telefono pažeidimo fakto, juolab nepatvirtina aplinkybės, kad telefonas buvo realiai remontuotas ir tokio dydžio išlaidos ieškovės buvo faktiškai patirtos. Paminėtina ir tai, kad ieškovė byloje nepateikė pakankamų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti atitinkamus vežimėlio sugadinimus, o ieškovės pateikta skelbimo iš interneto nuoroda su nurodyta vežimėlio kaina (199 JAV doleriai) (I tomas, b. l. 18) visiškai nepatvirtina aplinkybės, kad būtent tokios firmos ir tokio modelio vežimėlį ieškovė ir turėjo, nes byloje nepateikti vežimėlio įsigijimo dokumentai, ieškovė nurodė, kad vežimėlį pirko iš fizinio asmens pagal skelbimą, kas suponuoja išvadą, kad vežimėlis pirktas ne naujas, o tai sudaro prielaidas abejoti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumu.

Byloje ieškovė reiškia atsakovei reikalavimą priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kurią ji patyrė dėl to, kad eismo įvykio metu patyrė šoką, po įvykio ilgą laiką jautėsi sukrėsta ir iki šiol jaučia baimę vairuoti automobilį prisimindama šį įvykį. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė nurodo šią žalą patyrusi būtent dėl autoįvykio, dėl kurio kaltas yra trečiasis asmuo A. D., tačiau šiam asmeniui reikalavimo nereiškia, o žalą prašo priteisti iš atsakovės, kaip kalto asmens transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudiko. Tačiau pripažinus šį įvykį nedraudžiamuoju, atsakovei nekilo pareiga atlyginti ieškovės neturtinę žalą, juolab, kad ir įrodymų, kurie pagrįstų patyrus tokią žalą, į bylą nepateikta, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl neturtinės žalos egzistavimo yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstos kitais byloje esančiais įrodymais. Akcentuotina ir tai, kad teismui nustačius, kad eismo įvykis kilo kitomis aplinkybėmis, nei nurodė ieškovė ir teismui padarius išvadą, kad eismo įvykį sukėlė ne eismo įvykio deklaracijoje nurodyti tretieji šios bylos asmenys – S. K. ir A. D., nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė apskritai dėl eismo įvykio patyrė neturtinę žalą. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovė prašė taikyti vienerių metų ieškinio senatį reikalavimui dėl draudimo išmokos priteisimo, nes ieškinio senaties terminas suėjo 2018 m. lapkričio 20 d. Tuo tarpu ieškovė teigė, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas yra treji metai ir jis nėra praleistas, kadangi reikalavimas reiškiamas dėl žalos atlyginimo. Su šia ieškovės pozicija teismas neturi pagrindo sutikti.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės pareikšti ieškinį dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.125 straipsnio 7 dalį, sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad vienerių metų ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo, kada draudikas atsisako vykdyti sutartinę prievolę – išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam (trečiajam asmeniui) arba nepateikia jokio atsakymo į pretenziją per Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatytą 30 dienų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016, 48 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-1075/2020, 40 punktas).

Byloje nustatyta, kad atsakovei 2017 m. lapkričio 20 d. pranešimu Nr. S04-690329 informavus ieškovę, jog eismo įvykį pripažįsta nedraudžiamuoju ir atsisakius išmokėti draudimo išmoką, ieškovė sužinojo apie galimą savo teisių pažeidimą, taigi ieškinio senaties terminas baigėsi 2018 m. lapkričio 20 d., tuo tarpu į teismą su ieškiniu ieškovė kreipėsi 2019 m. liepos 1 d., t. y. jau po ieškinio senaties termino pasibaigimo (I tomas, b. l. 1). Žinodama apie savo teisių pažeidimą, ieškovė turėjo visas galimybes kreiptis į teismą, siekdama apginti savo galimai pažeistus interesus, o ikiteisminio tyrimo baigtis nagrinėjamu atveju, ieškovės pažeistų interesų kontekste neturėjo turėti įtakos, be to, ieškovė nenurodė svarbių priežasčių, kurios galėtų būti pagrindas ieškinio senaties terminą atnaujinti. Ieškovės teiginiai, kad šiuo atveju taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nes reikalavimas kildinamas iš delikto, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi akivaizdu, kad ieškovė reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo reiškia remdamasi būtent draudimo teisiniais santykiais, nurodo, kad atsakovė žalą jai privalo atlyginti tuo pagrindu, kad žala padaryta asmens, kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonės civilinės atsakomybės valdytojo draudimu, juolab, kad šiuo atveju ieškovė net neįrodinėja privalomų sąlygų atsakovės bendrajai deliktinei atsakomybei kilti.

Ieškovė prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu teismas nustatys, kad jis praleistas. Ieškovė nenurodė jokių svarbių ieškinio senaties praleidimo priežasčių, o tokių nenustatė ir teismas bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad tai, jog vyko ikiteisminis tyrimas, nėra pagrindas laikyti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes ieškovė galėjo pateikti ieškinį, juolab, kad viso ikiteisminio tyrimo metu buvo konsultuojama ir ginama profesionalaus teisininko advokato. Esant šioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino praleidimas yra ir savarankiškas pagrindas ieškovės ieškinio reikalavimams dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmetimui (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, patirtą ikiteisminio tyrimo metu

Byloje ieškovė reiškia atsakovei reikalavimą atlyginti jai žalą, kilusią dėl to, kad atsakovės inicijuoto ikiteisminio tyrimo metu ji patyrė 1 200 Eur išlaidų advokato išlaidoms padengti bei patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nes buvo nepagrįstai įtariama nusikalstamos veikos padarymu, jautėsi įžeista ir pažeminta, neturtinę žalą vertina 500 Eur.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis).

Deliktinei, kaip ir sutartinei atsakomybei, taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Ieškovė savo reikalavimus atsakovei dėl jos patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kildina iš atsakovės veiksmų paduodant pareiškimą ikiteisminio tyrimo įstaigai. Pagal kasacinio teismo praktiką vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, pažymėtina, kad esminės reikšmės turi ne baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų išteisinimo faktas, o nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, kas teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl baudžiamojo persekiojimo, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės liudytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, ar atsakovės, iš kurios prašoma priteisti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę), atitinkamas veikimas gali būti pripažintas neteisėtas, žalą ieškovei sukėlęs veiksmas, ką byloje siekė įrodyti ieškovė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnio 1 dalis). BPK 164 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai; ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Apibendrinant aptartas normas, pažymėtina, kad dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo sprendžia ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas ar prokuroras.

Kiekvienoje konkrečioje byloje vertinant, ar asmuo kreipdamasis su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl kito asmens galimo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo sąžiningai naudojosi tokia savo teise, reikia nustatyti, ar tikrasis kreipimosi tikslas buvo siekti išaiškinti galimą nusikalstamą veiką, ar vien tik sąmoningai siekti pakenkti tam tikram asmeniui jį apkaltinus be jokio pagrindo nusikalstamos veikos padarymu; taip pat svarbu nustatyti subjektyvias besikreipiančio asmens galimybes vertinti skundžiamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012).

Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga elgtis atsargiai ir dėmesingai, kitaip tariant, laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių, o nustatant, ar veiksmai buvo teisėti, taikytini ir protingumo, sąžiningumo, rūpestingumo standartai.

Kaip jau minėta įstatymas numato galimybę asmenims teikti skundus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o ikiteisminės įstaigos pareigūnams tenka diskrecijos teisė nuspręsti, ar duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti pagal nukentėjusiojo asmens pareiškimą pakanka, ar jo nepradėti, ar pradėtą nutraukti, ar perduoti bylą į teismą. Tai, kas numatyta įstatymo, t. y. naudojimasis įstatyme suteiktomis procesinėmis teisėmis, negali būti laikoma priešingu teisei (neteisėtu) elgesiu, jeigu nenustatytas piktnaudžiavimas šia teise.

Vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis dėl savo galimai pažeistų teisių gynybos gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, esminę reikšmę turi ne ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas, o nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo; tai teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi teisminės gynybos, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės rodytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsakovė turėjo pakankamą pagrindą pateikti pareiškimą ir nurodyti ieškovę bei kitus eismo įvykio dalyvius, kaip jos įtariamus asmenis. Atsakovė nurodė, kad tiriant eismo įvykio aplinkybes, ieškovė atsisakė bendrauti nustatant žalos dydį, be to, eismo įvykio dalyviai pateikė informaciją apie eismo įvykį, kuri, atsakovės vertinimu, neatitiko atsakovės turimos objektyvios informacijos – vaizdo įrašų medžiagos. Pagal atsakovės turimą filmuotą vaizdo medžiagą galima buvo spręsti, kad eismo įvykis įvyko kitu laiku, nei nurodo ieškovė ir kitas eismo įvykio dalyvis. Iš vaizdo įrašo medžiagos atsakovė galėjo daryti prielaidą, jog įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodo ieškovė, nes vaizdo įraše atsakovė nustatė, kad į eismo įvykio vietą ieškovė atvyko kitomis transporto priemonėmis, nei nurodoma, todėl galėjo pagrįstai manyti, jog ieškovė bei kiti eismo dalyviai pateikia neteisingą informaciją, siekdami nepagrįstai gauti draudimo išmoką. Teismo vertinimu, atsakovės nurodomos aplinkybės yra objektyvios, leidusios suabejoti dėl ieškovės duomenų patikimo. Taigi, darytina išvada, kad atsakovė turėjo pakankamą pagrindą kreiptis į policijos pareigūnus ir, be kitų asmenų, galimai neteisėtų veikų padarymu įtariant ir ieškovę.

Aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo nutrauktas, nei patvirtina, nei paneigia fakto, jog atsakovė veikė išimtinai nesąžiningai ar neteisėtai. Ikiteisminis tyrimas nebūtinai turi baigtis apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ir perduotas į teismą. Be to, ir teisme asmuo gali būti išteisintas dėl baudžiamosios atsakomybės pagrindų nebuvimo. Tačiau tai niekaip neįtakoja ir neriboja pareiškimą pateikusio asmens teisės kreiptis su pareiškimu į valstybės įgaliotus pareigūnus pagal jų kompetenciją, nurodant savo teiginius apie galimai neteisėtas veikas. Konstatuotina, jog byloje nustatytos aplinkybės neįrodo aiškiai išreikšto atsakovės piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis teisminės gynybos negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu CK 6.246 straipsnio prasme. Apibendrinant darytina išvada, jog šiuo atveju ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovės ieškinio reikalavimai dėl turtinės (1 200 Eur) ir neturtinės (500 Eur) žalos, patirtos dėl ikiteisminio tyrimo, atlyginimo atmestini kaip nepagrįsti. Neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, teismas papildomai dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.

Kiti procesiniuose dokumentuose byloje dalyvaujančių asmenų nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Patikslintą ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir advokato teisinės pagalbos išlaidos) neatlyginamos.

Atsakovė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl prašymas nesprendžiamas.

Trečiasis asmuo UAB „Rent2GO“ byloje pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad už atsiliepimo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje trečiasis asmuo patyrė 340 Eur atstovavimo išlaidų. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas prašė šias išlaidas priteisti iš pralaimėjusios šalies.

Trečiojo asmens teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įtvirtina CPK 47 straipsnio 2 dalis, kuri nurodo, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas. Išimtys, t. y. tos teisės, kurių neturi tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, yra nurodytos CPK 47 straipsnio 2 dalis, kurioje nėra nurodyta, jog šie asmenys neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, to nenumato ir bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančios taisyklės (CPK 79-100 straipsniai). Lietuvos apeliacinio teismo ir kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-751/2011).

Sprendžiant dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vertintina, ar prašomos priteisti bylinėjimosi yra pagrįstos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcijos aktualios atitinkamo procesinio dokumento parengimo arba atstovavimo teismo posėdyje momentu) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Iš bylos duomenų nustatyta, kad trečiojo asmens prašomas priteisti 340 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro atsiliepimo parengimas ir atstovavimas teismo posėdyje. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo byloje dalyvavo ieškovės iniciatyva (ieškinyje trečiuoju asmeniu šį asmenį nurodė būtent ieškovė, be to, trečiojo asmens dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu tenkinus būtent ieškovės prašymą, pareikštą 2021 m. rugpjūčio 5 d. metu). Šiuo atveju prašomų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.17 punktai), pagrindo jo sumažinti pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį nėra. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys atmestas, yra pagrindas priteisti iš ieškovės, kaip pralaimėjusios šalies, trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas – 340 Eur (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Dėl pašto išlaidų

Teismo turėtos pašto išlaidos šioje byloje sudaro 29,15 Eur. Patikslintą ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės S. K. patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės S. K. trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Rent2GO“ naudai 340 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės S. K. valstybės naudai 29,15 Eur (dvidešimt devynis eurus penkiolika centų) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė