- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2-937-820/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19084-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Trečiasis asmuo
- A. D., S. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rent2GO“
- Atsakovas
- akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“
- Advokatai
- Romualdas Vitkus
- Kategorijos
- 2.1.5.1.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rent2GO“ ieškinį atsakovui akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, tretieji šios bylos asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: akcinė bendrovė „Lietuva draudimas“, S. K., A. D. ir uždaroji akcinė bendrovė „Vežimo korporacija“, dėl draudimo išmokos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
1.1. Atlyginti ieškovui UAB „Rent2GO“ iš atsakovo ADB „Gjensidige“ patirtą 7 840 EUR žalą už automobilio TOYOTA PRIUS (duomenys neskelbtini) sugadinimą eismo įvykio metu;
1.2. Atlyginti ieškovui UAB „Rent2GO“ iš atsakovo ADB „Gjensidige“ 783,57 EUR (6 proc. dydžio) palūkanų sumą nuo neapmokėtos sumos;
1.3. Atlyginti ieškovui UAB „Rent2GO“ iš atsakovo ADB „Gjensidige“ patirtų 11 070,00 EUR kito automobilio nuomos išlaidų;
1.4. Atlyginti ieškovui UAB „Rent2GO“ iš atsakovo ADB “Gjensidige“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas UAB „Rent2GO” nurodė, jog 2017 m. lapkričio 20 d. gavo pranešimą iš ADB „Gjensidige“ „Dėl 2017.09.23 įvykio Bylos Nr. CLT1573104”, kuriame nurodyta, kad “atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sutinkamai su Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 str., Kasko draudimo taisyklių Nr. 049 5.5 p., 5.6 p. ir 5.17 p., ADB “Gjensidige” pripažįsta šį įvykį nedraudžiamuoju“.
3. Draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Draudimo taisyklių 17.3 punkte nustatyta, kad draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos ar ją mažinti, jei apdraustasis dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai įvykdė arba netinkamai vykdė taisyklėse nustatytas pareigas.
4. Draudimo bendrovė nepateikė įrodymų, kad jis tinkamai atliko draudiko pareigą supažindinti ieškovą su draudimo sutarties sąlygomis. Aplinkybė, kad ieškovas buvo pasirašęs draudimo liudijimo pirmo lapo skiltyje, kurioje nurodoma, jog parašas patvirtina tai, jog prieš pasirašant sutartį asmuo buvo supažindintas su Draudimo taisyklėmis ir kopiją gavo, nėra laikytina pakankamu ir tinkamu vartotojo supažindinimu su draudimo taisyklių, kurios yra draudimo sutarties dalis, sąlygomis. Klientas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad atsisakymas išmokėti draudimo išmoką vien už formaliai nustatytą melagingus parodymų (nepateikiant jokių tai pagrindžiančių įrodymų ir ikiteisminis tyrimas baigtas Kliento naudai) pateikimą nustatytų neproporcingai didelę draudėjo civilinę atsakomybę už draudimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą, pažeistų teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalimi, draudikas privalo ištirti visas su įvykiu susijusias aplinkybes, ir to objektyviai nėra įmanoma padaryti pokalbio telefonu metu. Draudiko atstovė patvirtino pareiškėjui aplinkybę dėl galiojančio draudimo liudijimo ir tai, kad, jeigu pareiškėjas remontuos automobilį draudiko rekomenduojamame servise, pripažinus įvykį draudžiamuoju bus išmokama reikiama išmoka pagal sąmatą. Draudikas sukėlė pagrįstą lūkestį, kad bus išmokėta draudimo išmoka transporto priemonės žalai atlyginti. Ieškovas pats kreipėsi į servisą ir derino remonto darbus bei laiką, nesulaukęs galutinio draudiko sprendimo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju.
6. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Ieškovas prašo teismo iš atsakovo priteisti ieškovo naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas pagal įstatymą (CK 6.210 str.), kas sudaro 783,57 EUR sumą.
7. UAB „Rent2GO“ pagrindinis verslas yra pavėžėjo paslaugų teikimas, todėl laikotarpiu 2017 m. spalio 25 d. iki šios dienos dėl Draudiko aplaidumo ir neatidumo negalėjo tinkamai eksploatuoti automobilio TOYOTA PRIUS, dėl ko privalėjo nuomotis kitą automobilį iš UAB „Gorinta”. Draudėjas papildomai patyrė 11 070,00 EUR žalą dėl nuomos. Tai patvirtina bendradarbiavimo sutartis, sąskaita už nuomos paslaugas nurodytai sumai. Draudėjas nebūtų patyręs tokios žalos, jeigu Draudikas būtų tinkamai, operatyviai ir laiku išmokėjęs draudimo išmoką UAB „Rent2GO“ įmonei ir automobilis būtų laiku sutvarkytas, dėl ko UAB „Rent2GO“ darbuotojai galėtų tinkamai vykdyti pavežėjų veiklą. UAB “Rent2GO” kas mėnesį moka dideles sumas už draudžiamus automobilius, o iš Draudiko gauna neteisingą informaciją, nenorą mokėti išmokas ar visišką ignoravimą, todėl remiantis protingumo ir sąžiningumo principais bei nurodant tai, kad Atsakovas yra stambus rinkos dalyvis draudimo srityje, Atsakovas privalo atlyginti ir 11 070 EUR sumą už pakaitinio automobilio nuomą (visi su tuo susiję dokumentai pridedami prie ieškinio).
8. Remiantis CK 6.38 str. 1 d. bei 6.256 str. 1 d., sutartinių santykių šalys yra įpareigotos vykdyti savo prievoles sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutartį. Akivaizdu, jog Atsakovas pažeidė šią pareigą, todėl ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jo teisės ir teisėti interesai.
Šalies argumentai
9. Ieškovo teigimu visa atsakovo skola šiai dienai yra 19 693,57 EUR (7840,00 EUR - pagrindinė skola; 783,57 EUR - palūkanos pagal įstatymą; 11 070 EUR už pakaitinio automobilio nuomą).
10. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Ieškovas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei teismo nuomone terminas yra praleistas. Ieškovo teigimu terminas nėra praleistas, nes vyko ikiteisminis tyrimas ir ieškovas laukė ikiteisminio tyrimo pabaigos, bandė taikiai išspręsti klausimą bei laukė galutinio atsakovo sprendimo atsisakyti mokėti draudiminę išmoką. Ši aplinkybė yra pagrindas nuo jos faktinio atsiradimo skaičiuoti ieškinio senaties terminą arba jį atnaujinti.
II. Atsakovo atsikirtimų santrauka
11. Atsakovas ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Atsakovas nurodė, jog ieškovas UAB „Rent2GO” 2017 m. sausio 19 d su ADB „Gjensidige“ sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. GJELT Nr. 2377407, kuria apdraudė transporto priemonę TOYOTA PRIUS valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo įvairių rizikų. Neatsiejama šios draudimo sutarties dalimi yra Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 049 (toliau - Taisyklės).
13. 2017 m. vasario 6 d. UAB „Rent2GO” su ADB „Gjensidige“ sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. AYAS 01 10303329, kuria apdraudė TOYOTA PRIUS valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę.
14. Ieškovas informavo atsakovą jog 2017 m. rugsėjo 23 d. įvyko draudiminis eismo įvykis. Įvykis žalą reguliuojančiam ADB „Gjensidige" darbuotojams sukėlė įtarimų, kadangi S. K. vengė bendrauti su žalą administruojančiais draudiko darbuotojais, todėl buvo atliktas detalesnis tyrimas.
15. 2017 m. rugsėjo 28 d. apklausiamas raštu A. D. iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes (įvykio laikas 19:50, važiavo iš serviso (duomenys neskelbtini) , Vilnius, į (duomenys neskelbtini) gatvę, kito eismo įvykio dalyvio nepažįsta ir kt. Atsakydamas į klausimyno klausimus A. D. nurodė galimai klaidinančias aplinkybes.
16. 2017 m. spalio 4 d. apklausiama raštu S. K. nurodė, kad į eismo įvykio vietą atvažiavo viena iš Kauno nuo Gariūnų pusės; su kitu eismo įvykio dalyviu nėra pažįstama; įvykus eismo įvykiui skambino vyrui; kitų į eismo įvykio vietą atvažiavusių automobilių ar atėjusių žmonių nematė.
17. Atsakovo pateiktas vaizdo įrašas įrodo, jog ginčo eismo įvykis galėjo įvykti kitomis aplinkybėmis, nei nurodo ginčo įvykio dalyviai.
18. 2017 m. spalio 20 d. ADB „Gjensidige" kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
19. 2017 m. lapkričio 14 d. ADB „Gjensidige" paprašė UAB „Rent2GO” ir R. V. pateikti telefono numerių skambučių išklotines. Išanalizavus išklotinių duomenis nebuvo rasta duomenų, kad S. K. skambino R. V..
20. 2017 m. lapkričio 20 d. ADB „Gjensidige" priėmė sprendimą 2017 m. rugsėjo 23 d. eismo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju.
Atsiliepimas
21. Atsakovui teigimu yra akivaizdu, jog tariamo eismo įvykio dalyviai slepia tikrąsias aplinkybes, o draudikui bei ikiteisminio tyrimo metu teikė tikrovės neatitinkančią informaciją:
21.1. Eismo įvykio deklaracijoje ir apklausų metų nurodytas neteisingas įvykio laikas (19:50), nes 20:07 išvažiuojant UAB „Grafija" darbuotojui jokio įvykio perėjoje nebuvo. Nuo 19:30 iki 20:00 vyko netrukdomas judėjimas (duomenys neskelbtini) gatve.
21.2. A. D. ir S. K. įvykyje nedalyvavo, nes į eismo įvykio vietą atvyko Nissan Murano automobiliu 20:09:27 ir galimai laukė kol įvyks „eismo įvykis".
21.3. A. D., S. K. ir R. V. nurodytos aplinkybės susijusios su atvykimu į eismo įvykio vietą yra paneigtos objektyvių įrodymų.
22. A. D. su R. V. po eismo įvykio intensyviai bendravo susitikę bei telefonu nors draudikui nurodė, to nedarę.
Atsiliepimas
23. Atsakovo teigimu, įrodymų visetas, deklaruoto eismo įvykio dalyvių, su jais susijusių asmenų elgesys, bei parodymai leidžia teigti, jog įvykis buvo inscenizuotas, netikras, sukeltas tyčia, siekiant gauti draudimo išmoką, kas atitinka nedraudžiamojo įvykio apibrėžimą, todėl draudimo išmoka negali būti priteista.
24. Nukentėjusiajam yra atlyginamos tik būtinos ir protingos išlaidos, kurios šiam buvo privalomos. Ieškovas nepagrindžia automobilio nuomos poreikio, tad vien nuomos faktas nesuponuoja išvados, kad šios išlaidos buvo priverstinės ir būtinos. Ieškovo pateiktoje bendradarbiavimo sutartyje nėra kalbama apie automobilio nuomą, o sąskaitose faktūrose nėra nurodyta kokios konkrečiai sutarties pagrindu koks automobilis kokiam tikslui yra nuomojamas. Dėl to, šių išlaidų neįmanoma susieti su tariamu eismo įvykiu. Draudiko 2017 m. lapkričio 20 d. atsisakymas mokėti draudimo išmoką niekaip nekliudė ieškovui įsigyti kitą analogišką ar remontuoti apgadintą automobilį. Vadinasi, apsispręsdamas nuomoti kitą automobilį, jei taip buvo, ieškovas veikė savo rizika ir yra pats atsakingas už šių išlaidų atsiradimą.
25. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą, nes įstatymas numato sutrumpintą ieškinio senaties terminą draudimo teisiniuose santykiuose, o ieškinys patiktas jį praleidus.
III. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų santrauka
26. Tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog iš esmės sutinka su atsakovo pozicija.
27. Nurodė, jog apie įvykį nebuvo informuotas, išmokos nemokėjo, tyrimo neatliko, todėl negali pateikti jokių svarbių bylai duomenų.
28. Tretysis asmuo S. K. atsiliepime į ieškinį, su ieškiniu sutiko ir nesutiko su atsakovo argumentais.
29. Nurodė, kad jai važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve ir sustojus prie pėsčiųjų perėjos į jos automobilį atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis, kurį vairavo tretysis asmuo A. D..
30. Eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją ir pranešė draudimo bendrovei.
31. Draudimo bendrovė neišmokėjo draudimo išmokos už trečiajam asmeniui padarytą žalą. Draudimo bendrovė nepagrįstai atsisakė išmokėti draudiminę išmoką motyvuodama tuo, jog eismo įvykio dalyvių parodymai netikslūs.
32. Pagal atsakovo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas nenustačius nusikaltimo sudėties, t. y. nenustatytas eismo įvykio inscenizavimas siekiant gauti nepagrįstą draudiminę išmoką.
Atsiliepimas
33. Trečiojo asmens AB Lietuvos draudimo teiginiai vertinti, kaip bendras draudikų siekis išvengti draudiminių išmokų mokėjimo.
34. Draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jų reikšmę, laikyti pagrindu atsisakyti vykdyti prievoles, todėl ieškinys laikytinas pagrįstu, o smulkūs neatitikimai eismo įvykio dalyvių paaiškinimuose nėra reikšmingi.
35. Tretysis asmuo su R. V. bendravo mobiliąja programėle, todėl galėjo būti neužfiksuoti duomenys telefono išklotinėse. Atsakovo prielaidos neparemtos objektyviais duomenimis, todėl nėra pagrindo atsisakyti mokėti draudiminę išmoką.
Atsiliepimas
36. Tretysis asmuo A. D. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu sutiko.
37. Nurodė, jog sutinka su pareikštu ieškiniu ir ieškinio reikalavimais. Atsakovas pažeidžia ieškovo teises neišmokėdamas žalos atlyginimo.
38. Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalį draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sąlygų pažeidimo sunkumą, priežastinį ryšį. Ieškovas savo prievoles įvykdė tinkamai, todėl atsakovas nepagrįstai atsisako išmokėti draudimo išmoką.
39. Atsakovas neįrodė, jog įvykis yra nedraudiminis ir ikiteisminis tyrimas parodė, jog nėra neteisėtų veiksmų siekiant inscenizuoti eismo įvykį ar pasisavinti draudimo išmoką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Teismas konstatuoja:
40. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
41. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).
42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad teismas, formuluodamas sprendimo motyvus, turi pateikti įtikinamus argumentus, kodėl teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą. Pasirinkęs tokį teisinio argumentavimo stilių, teismas, siekdamas įtikinti bylos šalis ir visuomenę sprendimo teisingumu, ne tik nurodo, kad jo išvados yra teisingos, bet ir tai, kodėl kitos, konkuruojančios teisės normų taikymo alternatyvos negalimos šioje byloje. Tokie, t. y. papildomi, argumentai tik sustiprina teismo sprendimo motyvus ir leidžia tinkamai įgyvendinti CPK 270 straipsnio 4 dalies ir 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).
43. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
44. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas buvo apdraudęs pas atsakovą savo transporto priemonę TOYOTA PRIUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – PRIUS) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
45. PRIUS buvo naudojamas pavėžėjimo paslaugoms teikti ( t., p. 42-49).
46. Iš Eismo įvykio deklaracijos (1 t., p. 17) matyti, kad 2017 m. rugsėjo 23 d. 19:50 valandą įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiojo asmens A. D. vairuojama transporto priemonė PRIUS atsitrenkė į trečiojo asmens S. K. vairuojamą transporto priemonę MERCEDES BENZ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – MB), kuri buvo sustojusi prie pėsčiųjų perėjos.
47. Atsakovas 2017 m. lapkričio 20 d. Pranešimu Nr. S04-690332 (1 t., p. 18) informavo ieškovą, jog įvykį pripažįsta nedraudžiamuoju, nes eismo įvykio dalyvių nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės.
48. Pagal atsakovo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. Nutarimu Nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-57928-17 (1 t., p. 27-40) ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankami duomenų pagrindžiančių eismo įvykio dalyvių (A. D. ir S. K.) ir R. V. kaltę įtariant inscenizavus eismo įvykį.
49. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. V. (1 t., p. 101-103) nurodė, jog kartu su dukrele nuvyko pas draugą Simoną į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur jį nuvežė jo draugas R. V., nes jo partnerė S. K. vyko susitikti su klientais į Kauną. Apie 20 valandą liudytojui R. V. paskambino partnerė S. K. ir pranešė, jog pateko į avariją (duomenys neskelbtini)gatvėje. Liudytojo R. V. teigimu, jo draugas S. (vėliau nurodė, jog tai pusbrolis S.) jį su dukra atvežė į eismo įvykio vietą. Atvykęs pastebėjo, jog MB stovėjo už perėjos, o PRIUS stovėjo už MB, taip pat už perėjos, tik arčiau jos. S. K. R. V. paaiškino, jog per perėją ėjo žmogus, todėl ji stabdė ir pajuto smūgį į galinę MB dalį.
50. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. V. nurodė, jog pas draugą Simoną jį su dukra atvežė R. V.. Tačiau ikiteisminio tyrime metu liudytojas R. V. nepatvirtino šios R. V. versijos (1 t., p. 97-98). Akistatos metu R. V. nurodė, jog suklydo teigdamas, kad jį su dukra pavežė R. V., nes praėjo daug laiko ir jis neprisimena (1 t., p. 99-100).
51. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja paklausta S. K. nurodė, jog eismo įvykio dieną klientui, esančiam Kaune, ji nuvežė prekes. Kliento nepažįsta, jokių duomenų neturi, kontaktų neišsaugojo. Grįžtant jos gyvenimo partneris R. V. pranešė, jog su dukra yra pas draugą Simoną, kurio S. K. nepažįsta, (duomenys neskelbtini) gatvėje , Vilniuje. Vykdama nuo Gariūnų, ji išsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, teismo vertinimu, S. K. nepateikė logiško paaiškinimo, kodėl ji pasirinko maršrutą į (duomenys neskelbtini) gatvę per (duomenys neskelbtini) gatvę, nes maršrutas yra sudėtingesnis, apvažiavimas aplink, kai galėjo važiuoti tiesiai į (duomenys neskelbtini) gatvę (duomenys neskelbtini). Liudytoja nurodė, jog važiuodama pamatė per pėsčiųjų perėją einantį žmogų, lyties nurodyti negali, ir sustabdė savo MB prieš pėsčiųjų perėją. Stovint prieš perėją pajuto smūgį į galą ir pamatė, jog atsitrenkė PRIUS. Nurodė, jog nepastebėjo jokių žmonių ar automobilių aplink eismo įvykio vietą. Nurodė, jog pirma nufotografavo eismo įvykio vietą, po to pranešė savo partneriui, kad atvyktų. Papildomai apklausta liudytoja ikiteisminiame tyrime (1 t., p. 113-114) po video medžiagos apžvalgos, nurodė, jog partnerio R. V. draugas S. pavežė liudytoją su dukra iki artimiausio kiemo. Į Simono automobilį buvo atsisėdusi, su dukra, nes sušalo. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog buvo atsiėdusi ne į S., o D. D. automobilį Nissan Murano.
52. Ikiteisminiame tyrime liudytoju apklaustas tretysis asmuo A. D. (1 t., p. 115-117) nurodė, jog atsitrenkė į staiga prieš pėsčiųjų perėja sustojusį MB. Pėsčiųjų nematė, todėl staigus stabdymas buvo netikėtas ir smūgis buvo stiprus.
53. Iš Tarnybinio pranešimo Dėl mobiliojo ryšio telefono numerių išklotinių analizės (1 t., p. 157-158) matyti, kad eismo įvykio dieną trečiojo asmens A. D. telefono ryšiu nebuvo bendrauta nei su trečiuoju asmeniu S. K., nei jos partneriu R. V.. Eismo įvykio dieną trečiojo asmens S. K. telefonas buvo apie 11:17 valandą ir 12:26 valandą buvo prisijungęs prie bokšto (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone. Vėliau 20:11 ir 20:26 valandą buvo prisijungęs prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio veikimo zonoje yra ir eismo įvykio vieta. Pagal išklotinės analizės duomenis vyriausias tyrėjas padarė išvadą, jog S. K. iš Vilniaus išvykusi nebuvo, nes nebuvo jokių mobilaus ryšio telefono, kurį ji turėjo važiuodama į Kauną, prisijungimų kelyje į Kauną, Kaune ir kelionėje atgal. Išanalizavus R. V. išklotines nustatyta, jog jo mobilusis telefonas apie 12:19 valandą buvo prisijungęs prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone. Apie 20:19 valandą buvo prisijungęs prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), apimančio eismo įvykio vietą. Iš išklotinės matyti, jog R. V. nebendravo su trečiuoju asmeniu A. D., S. K. ir R. V..
54. R. V., S. K. ir kiti asmenys teigė, jog jie bendraudavo mobiliosiomis programėlėmis, kurių duomenų nefiksuoja mobilaus tinklo operatorius išklotinėse. Tačiau visus susisiekimus fiksuoja pati mobilioji aplikacija. Byloje nėra duomenų, jog eismo įvykyje dalyvavę asmenys ir jų artimieji tarpusavyje bendravo per mobiliąsias aplikacijas. Be to, išklotinės rodo, jog įprastai S. K., R. V. ir A. D. su artimaisiais bendraudavo mobiliuoju telefonu. Atsižvelgiant į tai teiginiai, jog prieš eismo įvykį ir iškart po jo buvo bendraujama su artimaisiais mobiliosiomis programėlėmis, o ne telefonu, atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).
55. Telefonų išklotinių analizė leidžia daryti labiausiai tikėtinas išvadas, kad:
55.1. S. K. nebuvo išvykusi į Kauną ir į (duomenys neskelbtini) gatvę atvyko ne iš Kauno, nes mobilaus ryšio telefonas pagal savo technines charakteristikas negalėjo kelionėje į Kauną, Kaune ir kelionėje atgal neprisijungti prie mobilaus ryšio bokštų.
55.2. S. K. partneris R. V. nebuvo (duomenys neskelbtini) gatvėje pas Simoną su dukra, nes objektyvūs duomenys - mobilaus ryšio telefono prisijungimų prie mobilaus ryšio bokštų patvirtina, kad jo nurodomu laiku (duomenys neskelbtini) gatvės veikimo zonoje jo telefono užfiksuota nebuvo.
56. Po eismo įvykio atliekant R. V. telefoninių pokalbių kontrolę (1 t., p. 165-166) vyriausiasis tyrėjas nustatė, jog R. V. po eismo įvykio nuolat bendravo su A. D. ir nuolat kalbėjo apie eismo įvykį. Be to, buvo užfiksuotas R. V. pokalbis su S. K., kurio metu R. V. pasakė: „ko čia taip anksti pergyveni“, o S. K. atsakė: „tu sakei, kad viskas bus gerai, o dabar matai, kad taip nėra“. Po valandos R. V., paskambinęs S. K., pasakė, jog nieko ten nėra, visai nemotyvuota ir nesuk sau galvos. Po A. D. parodymų davimo ikiteisminiame tyrime kalbėjo apie apklausą ir duotus parodymus, siekė kalbėti ne telefonu, susitikus arba norėjo, kad skambintų iš „lievo“ telefono. Pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultaciją, žargonas „lievas“ reiškia padirbtas, piratinis, nelegalus, t. y. telefonas, kurio priklausomybės negalima nustatyti - nelegalus. S. K. advokatas domėjosi S. K. partnerio R. V., ar A. D. nepakeitė policijoje parodymų, nes tuomet gausis nesąmonė. Prašė R. V. patikslinti ar A. D. laikosi pozicijos, kad eismo įvykis tikrai įvyko, ar A. D. nepakeitė parodymų. R. V. paskambino A. D. ir pasiteiravo, ar jis nepakeitė parodymų, A. D. atsakė, jog nepakeitė, bet tai ne telefoninis pokalbis. Šią informaciją, kad A. D. nepakeitė parodymų, R. V. perdavė S. K. advokatui. Analogiški duomenys užfiksuoti ir vykdant A. D. mobilaus telefono duomenų fiksavimą (1 t., p. 167-168). Šios aplinkybės leidžia daryti labiausiai tikėtiną išvadą, jog R. V. ir A. D. tarėsi ir siekė nuslėpti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes.
57. Liudytoju ikiteisminiame tyrime apklaustas D. M., kuris matomas ir byloje esančiame vaizdo įraše (1 t., p. 169-170) nurodė, jog iš darbo išvyko apie 19:58 valandą (vaizdo įraše išvykimas užfiksuotas 20:07 val.) ir tuo metu eismo įvykio pėsčiųjų perėjoje nebuvo. Nuo išvažiavimo iki eismo įvykio vietos ir perėjos yra labai mažas atstumas – kelios dešimtys metrų (1 t., p. 185-186), todėl išvažiuodamas liudytojas neabejotinai būtų matęs avariją.
58. Ikiteisminiame tyrime liudytoju apklaustas S. K. (1 t., p. 173-174) nurodė, jog yra R. V. pusbrolis, bendrauja apie 15 metų. Eismo įvykio dieną R. V. su dukra buvo atvykęs pas jį į namus (duomenys neskelbtini) gatvėje ir buvo po pietų ir buvo iki vakaro, kol paskambino S. K. ir informavo, jog pateko į eismo įvykį ir jis R. V. su dukra nuvežė į eismo įvykio vietą ir išvažiavo. Teismo vertinimu šie parodymai abejotini, nes mažai tikėtina, kad R. V. su dukra vyktų pas pusbrolį nesitaręs, kai jų bendravimas nebuvo nuolatinis, nes nebuvo fiksuotų skambučių su S. K. eismo įvykio dieną. Be to, nuo pietų iki vakaro nebuvo fiksuota R. V. telefono prisijungimų prie mobilaus ryšio bokštų, veikiančių (duomenys neskelbtini) gatvės zonoje.
59. Liudytojas D. D. (1 t. p. 175-176) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog į eismo įvykio vietą atvyko po eismo įvykio, kai jam paskambino tėvas – tretysis asmuo A. D.. Jis buvo priparkavęs automobilį šalutiniame kelyje, prie UAB „Grafija“ įvažiavimo.
60. Eismo įvykio dalyviai teigia, jog į eismo įvykio vietą A. D. sūnus su Nissan Murano atvyko po eismo įvykio. S. K. teigia, kad jos partneris su dukra į eismo įvykio vietą atvyko po eismo įvykio.
61. Iš atsakovo pateikto UAB „Grafija" įvažiavimo į teritoriją apsaugos vaizdo kameros įrašo, daryto prieš ir po eismo įvykio, t. y. 2017 m. rugsėjo 23 d. nuo 19:30 iki 20:45, matyti, kad:
61.1. Nuo 19:30 iki 20:00 vyksta automobilių judėjimas (duomenys neskelbtini) gatve netrukdomai, t. y. automobiliai abejomis kryptimis važiuoja nestabdydami ir nepersirikiuodami į priešpriešinę eismo juostą.
61.2. 20:07:04 - 20:07:19 iš UAB „Grafija" teritorijos išvažiuoja lengvasis automobilis ir
pasuka į kairę (duomenys neskelbtini) g. pusę link (duomenys neskelbtini). Šiuo automobiliu išvažiuoja D. M., kuris apklaustas liudytoju ikiteisminiame tyrime patvirtino, jog jam išvažiavus iš teritorijos, avarijos prie pėsčiųjų perėjos nebuvo. Ši aplinkybė leidžia teigti, jog eismo įvykio dalyviai eismo įvykio deklaracijoje nurodė neteisingus eismo įvykio laiko duomenis. Abu eismo įvykio dalyviai turėjo mobiliuosius telefonus ir po eismo įvykio skambino artimiesiems, todėl galėjo ir privalėjo nurodyti tikslesnį eismo įvykio laiką. Be to, eismo įvykio dalyviai nurodė, jog fotografavo iškarto po eismo įvykio, todėl fotonuotraukų metaduomenyse neabejotinai yra išlikęs jų darymo laikas, tačiau tokių įrodymų eismo įvykio dalyviai nepateikė, deklaracijoje nurodyto laiko ir vaizdo įraše nurodyto laiko skirtumų nepagrindė (CPK 178 straipsnis).
61.3. 20:07:43 prie UAB „Grafija" įmonės vartų iš kairės pusės nuo (duomenys neskelbtini). privažiuoja ir sustoja automobilis Nissan Murano.
61.4. 20:09:27 iš automobilio priekinės keleivio pusės išlipa A. D. ir stebi dešinę (duomenys neskelbtini) gatvės pusę link pėsčiųjų perėjos.
61.5. 20:09:43 iš dešinės (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, eismo įvykio vietos, matosi artėjančios automobilio šviesos, tačiau automobilis vaizdo kameros neprivažiuoja, jo šviesos užgesta.
61.6. 20:09:49 A. D. nueina eismo įvykio vietos link. Tuo pačiu metu iš automobilio Nissan Murano galinės dešinės keleivio vietos išlipa S. K. su vaiku bei taip pat nueina eismo įvykio vietos link.
61.7. 20:10:00 išlipa Nissan Murano vairuotojas ir žiūri į eismo įvykio vietos pusę.
61.8. 20:10:46 Nissan Murano vairuotojas užgesina automobilio variklį bei taip pat nueina pėsčiųjų perėjos link. Eismo įvykio dalyviai apklausti liudytojais ikiteisminiame tyrime nurodė, jog eismo įvykio vietą fotografavo iškarto po eismo įvykio iki atvykstant artimiesiems, tačiau vaizdo įraše matyti, kad fotografuojama vėliau, t. y. artimiesiems atvykus.
61.9. 20:15:22 uždegamos eismo įvykio vietoje stovėjusio automobilio šviesos ir apie 20:15:45 iš įvykio vietos apsisukęs į dešinę pusę nuvažiuoja eismo įvykyje priekyje buvęs automobilis, t. y. MB.
61.10. 20:28:12 prie įvykio vietos privažiuoja baltos spalvos lengvasis krovininis automobilis su avarinėmis šviesomis apsisuka ir 20:29:16 nutempia PRIUS automobilį į dešinę (duomenys neskelbtini) g. pusę.
61.11. 20:28:18 prie Nissan Murano automobilio grįžta jo vairuotojas, įsėda.
61.12. 20:29:35 Nissan Murano vairuotojas pasukęs į dešinę (duomenys neskelbtini) g. pusę nuvažiuoja.
62. Pagal akivaizdžius ir objektyvius bylos duomenis – vaizdo įrašo duomenis ir neturinčio jokio suinteresuotumo liudytojo D. M. parodymus nustatyta, jog 20:07:03 - 20:07:19 pėsčiųjų perėjoje eismo įvykio dar nebuvo. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, jog atvykus Nissan Murano ir stovint pravažiuojantys automobiliai važiuoja nelėtindami, nestabdydami ir nekeisdami eismo juostų, todėl darytina išvada, jog atvykus Nissan Murano ir stovint prie UAB „Grafija“ išvažiavimo, dar eismo įvykio nebuvo (laikas vaizdo įraše 20:07:43). Eismo įvykio dalyviai nurodo, jog po eismo įvykio fotografavo eismo įvykio vietą ir vėliau skambino savo artimiesiems. Daugiau nei akivaizdu, jog per keliasdešimt sekundžių (24 s) nuo laiko, kai išvažiavo liudytojas (20:07:19 val.) ir pėsčiųjų perėjoje nebuvo eismo įvykio negalėjo įvykti tiek įvykių: įvykti pats eismo įvykis, S. K. išlipusi nufotografuoti eismo įvykį, į eismo įvykio vietą atvykti A. D. sūnus su Nissan Murano, kuris atvyko 20:07:43, bei R. V. su dukra. Vien šie nesutapimai neabejotinai įrodo, jog eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodo eismo įvykio dalyviai.
63. Nuo eismo įvykio atsitikimo iki eismo įvykyje dalyvavusių automobilių pasitraukimo iš eismo įvykio vietos praėjo apie 5 (MB) ir 18 (PRIUS) minutės. Akivaizdu, jog per tiek laiko negalėjo nei atvykti į eismo įvykio vietą deklaruojamo eismo įvykio dalyvių artimieji, nei jie galėjo spėti užpildyti eismo įvykio deklaraciją.
64. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pro eismo įvykio vietą automobiliai važiavo nemažindami greičio ir nekeisdami savo eismo juostos iki 20:09:46, paskutinė nekeičianti juostos transporto priemonė pravažiavo 20:09:09 – 20:09:11. Vėliau, apie 20:09:46 prie eismo įvykio privažiavo automobilis, šviesos jo užgeso 20:09:52. Link šio automobilio nuėjo eismo įvykio dalyviai – A. D. ir S. K. su dukra ant rankų. Pro eismo įvykio vietą 20:10:21 – 20:10:23 važiavusi transporto priemonė, aplenkdama eismo įvykio vietoje buvusias transporto priemones, persirikiavo į priešpriešinio eismo juostą, kaip ir vėliau pro šią vietą važiavusios kitos transporto priemonės (pvz.: 20:11:39 – 20:11:41 ir kt.). Priešinga nei eismo įvykio dalyvių kryptimi važiuojanti transporto priemonės jau lėtino greitį ir stabdė prieš eismo įvykio vietą (žr. pvz.: vaizdo įrašas 20:11:19 – 20:11:22 ir kt.). Šios aplinkybės leidžia daryti neabejotinas išvadas, kad:
64.1. Eismo įvykis įvyko apie 20:09:46.
64.2. Į eismo įvykio vietą eismo įvykio dalyviai ir jų automobiliai atvyko atskirai.
64.3. Eismo įvykio dalyviai eismo įvykio metu nebuvo savo transporto priemonėse, kurios dalyvavo eismo įvykyje, t. y. nedalyvavo eismo įvykyje.
64.4. Eismo įvykį sukėlė ne eismo įvykio deklaracijoje nurodyti tretieji šios bylos asmenys – S. K. ir A. D..
65. Eismo įvykio dalyvių teigimu nebuvo jokių liudytojų, galinčių patvirtinti jų teiginius. Šie teiginiai abejotini. Jei S. K. stabdė prieš pėsčiųjų perėją praleisdama pėsčiąjį ir gavo staigų stiprų smūgį į automobilio galą, akivaizdu, jog bent vienas liudytojas turėjo būti. Eismo įvykio dalyviai galėjo ir privalėjo nurodyti liudytoją, tačiau to nepadarė, todėl S. K. teiginiai apie netikėtai pasirodžiusį liudytoją vertintini, kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).
66. Apibendrinant nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog vaizdo įrašas daugiau nei akivaizdžiai patvirtina, jog eismo įvykio dalyvių nurodomos ir eismo įvykio deklaracijoje pateiktos aplinkybės buvo visai kitokios, nei buvo realiame eismo įvykyje.
67. Byloje esamų aplinkybių visuma: S. K. teiginiai, kad buvo Kaune, nors faktiškai nebuvo, jog grįždama iš Kauno važiavo pro (duomenys neskelbtini) gatvę, kad R. V. buvo nuo pietų iki vakaro pas pusbrolį (duomenys neskelbtini) gatvėje, kad eismo įvykis įvyko kitu laiku nei nurodoma eismo įvykio deklaracijoje, kad eismo įvykio dalyviai derino parodymus apie eismo įvykį, kad siekė laikytis sutartų parodymų, kad eismo įvykio dalyviai nedalyvavo eismo įvykyje, kad eismo įvykį sukėlė kiti asmenys ir kitos aukščiau minėtos aplinkybės, leidžia daryti labiausiai tikėtiną išvadą, jog eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodo eismo įvykio dalyviai eismo įvykio deklaracijoje ir eismo įvykis sukeltas tyčia.
68. Aukščiau minėtų aplinkybių visuma yra pagrindas atsakovui ginčo eismo įvykį vertinti nedraudiminiu ir atsisakyti mokėti draudimo išmoką (CK 6.1014 straipsnio 1 dalis, Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 5.5, 5.6 ir 5.17 punktai), todėl ieškinys šioje dalyje laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
69. Ieškovo reikalavimas dėl kito automobilio nuomos išlaidų ir palūkanų priteisimo yra išvestiniai, todėl atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestini ir išvestiniai reikalavimai.
70. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Ieškovas teigia, jog senaties terminas nėra praleistas, o jei yra praleistas, prašė jį atnaujinti. CK 1.125 straipsnio 7 dalis nustato sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.
71. Atsakovas 2017 m. lapkričio 20 d. Pranešimu Nr. S04-690332 (1 t., p. 18) informavo ieškovą, jog eismo įvykį pripažįsta nedraudžiamuoju ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Tuo pačiu informavo, jog sprendimo neįtakos ikiteisminio tyrimo baigtis. Šiuo pranešimu atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo atsisakymą mokėti draudimo išmoką, todėl apie savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo 2017 m. lapkričio 20 d., tuomet ieškinio senaties terminas baigėsi 2018 m. lapkričio 20 d. (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ieškinį pareiškė 2019 m. birželio 26 d., t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
72. Ieškovas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą. Ieškovo nurodomos aplinkybės, jog bandė tartis taikiai su atsakovu, jog vyko ikiteisminis tyrimas, nėra pagrindas laikyti, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes ieškovas galėjo pateikti ieškinį ir esant jo nurodomoms aplinkybėms, aplinkybės yra subjektyvios, grindžiamos paties ieškovo subjektyviu manymu. Be to, atsakovas minėtame Pranešime aiškiai nurodė, jog nekeis priimto sprendimo, t. y. sprendimas dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką yra galutinis, todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
73. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, teismas nenustatė svarbių priežasčių ieškinio senaties termino atnaujinimui, todėl ieškinys atmestinas ir kitu, savarankišku pagrindu, pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
74. Šis sprendimas neužkerta kelio ieškovui reikšti reikalavimus kitiems asmenims, kurie galėjo padaryti žalą ieškovui.
75. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
76. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
77. Tretysis asmuo S. K. patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 1 200 EUR (3 t., p. -), kurios priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies – ieškovo (CPK 98 straipsnis).
78. Teismas patyrė 37,43 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.
79. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti ieškinį.
Priteisti trečiajam asmeniui S. K. (kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „Rent2GO“ (kodas 302696748) 1 200 EUR (vieną tūkstantį du šimtus euro) išlaidų, patirtų advokato pagalbai pamokėti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Rent2GO“ (kodas 302696748) 37,43 EUR (trisdešimt septynis euro ir 43 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.