Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S.–U. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Ž. S., S. S., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja patikslintame pareiškime išdėstė savo poziciją, teismas nustatė suinteresuotiems asmenims terminą atsiliepimams į patikslintą pareiškimą pateikti, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas iš esmės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka yra galimas ir nepažeistų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų, jeigu dėl tokios bylos nagrinėjimo tvarkos nebūtų pareikšta prieštaravimų. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į nurodytą, vadovaudamasis ekonomiškumo ir operatyvumo principais, 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalis), nekviečiant byloje dalyvaujančių asmenų į teismo posėdį, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, taip pat įteikus teismo nutartį.

6. Byloje dalyvaujantys asmenys per teismo nustatytą terminą, t. y. iki 2023 m. gegužės 19 d., nepateikė teismui papildomų rašytinių paaiškinimų ar įrodymų. Prašymų civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teisme negauta. Byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

7. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

8. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. S. priėmė sutuoktinės A. S. palikimą, faktiškai pradėdamas palikimą valdyti.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad P. S. mirė 2021 m. spalio 29 d., o jo sutuoktinė A. M. S. mirė 2018 m. rugsėjo 4 d. (Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Tiek pareiškėja, tiek pareiškėjos brolis Ž. S. ir sesuo S. S. bei palikėjos sutuoktinis (pareiškėjos tėvas) P. S. po A. M. S. mirties į notarų biurą kreipėsi. Remiantis byloje esančiu Testamentų registro išrašu, palikimo priėmimo data - 2021 m. gruodžio 29 d. Visgi siekiant priimti palikimą, pavelėjimo byla negalėjo būti užvedama, kadangi po A. M. S. mirties, P. S., pareiškėja, pareiškėjos brolis bei sesuo nepriėmė A. M. S. palikimo dėl atsiradusių P. S. sveikatos problemų, kitų iškilusių rūpesčių. Mirus P. S., A. S. palikimo klausimas liko tinkamai nesutvarkytas.

10. Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, nuosavybės įregistravimo pagrindas: 1994 m. lapkričio 24 d. Gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 1994 m. lapkričio 24 d. Nekilnojamasis turtas, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, bei žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise registruotas P. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, nuosavybės įregistravimo pagrindai: 2001 m. kovo 28 d. Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. liepos 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Pareiškėja nurodė, kad po motinos A. M. S. mirties P. S. toliau gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, butu disponavo kaip savu, rūpinosi, mokėjo mokesčius. Šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėja pateikė mokėjimo pavedimus, sumokėtą sąskaitą su prisegtu čekio kvitu, patvirtinančius aplinkybes apie mokėtus komunalinius mokesčius. Taip pat pateiktas dokumentas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus dėl sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“. Iš minėto dokumento, kartu pateiktos valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad sodas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, privatizuotas ir pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl sklypo registracijos.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

13. Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

14. Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

16. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po pareiškėjos motinos A. M. S. mirties faktiškai bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, toliau liko gyventi pareiškėjos tėvas P. S. iki jo paties mirties 2021 m. spalio 29 d. Teismui pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad P. S. butu rūpinosi, mokėjo mokesčius, disponavo juo kaip savo nuosavybe, taip pat rūpinosi ir kitu likusiu nekilnojamuoju turtu.

17. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ir antros eilės įpėdiniais. Pareiškėja į notarų biurą dėl palikimo priėmimo faktiškai kreipėsi po P. S. mirties paveldėjimo bylai užvesti. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. M. S. mirties jos palikimo dalį būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Kaip minėta, iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad po A. M. S. mirties P. S. butą prižiūrėjo, tvarkė, naudojosi turtu kaip savo nuosavybe, be to, bute P. S. buvo registravęs savo gyvenamąją vietą. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjos mirties momento) P. S. faktiškai atliko aktyvius veiksmus ir priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, todėl laikomas priėmusiu visą palikimą.

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad P. S. po A. M. S. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstas ir tenkintinas.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

20. Teismas šioje byloje patyrė 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, remiantis CPK 92 straipsniu ir 443 straipsnio 6 dalimi, į valstybės biudžetą priteistinos iš pareiškėjos V. S.–U..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos V. S.–U. patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2021 m. spalio 29 d., priėmė sutuoktinės A. M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2018 m. rugsėjo 4 d., palikimą, pradėdamas faktiškai palikimą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Priteisti iš pareiškėjos V. S.–U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 19,92 Eur (devyniolika eurų devyniasdešimt du centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, išaiškinant, kad nurodyta suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo pavedimo kopiją būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.