- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-17
- Bylos Nr.
- e2S-707-642/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00154-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- M. R., Kretingos rajono savivaldybės administracijos
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Kretingos rajono žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. R. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria buvo išnagrinėtas pareiškėjo M. R. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1212-666/2018 pagal pareiškėjos Kretingos rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo savivaldybei, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Kretingos rajono žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. R. 2022 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-1212-666/2018 ir paskirti bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą; atmesti Kretingos rajono savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracijos) pareiškimą dėl statinių – 4 vnt. grūdų saugyklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) – pripažinimo bešeimininkiais; iš Savivaldybės administracijos priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas nurodė, kad Plungės apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-1212-666/2018 pagal pareiškėjo Kretingos rajono savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) pareiškimą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais. Teismas 2018 m. kovo 14 d. priėmė sprendimą tenkinti Savivaldybės administracijos pareiškimą – teismas pripažino bešeimininkiais ir nusprendė perduoti Savivaldybei statinius, iš jų ir grūdų saugyklas (metalines 10 vnt.) (paskirtis – inžinerinė), esančias adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – grūdų saugyklos). Civilinė byla Nr. e2YT-1212-666/2018 išnagrinėta, neįtraukus į procesą suinteresuotų asmenų. Pareiškėjas M. R. yra kilnojamųjų daiktų – grūdų saugyklų – savininkas, dar 2007 m. teisėtai nusipirkęs šias saugyklas. Apie teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimą pareiškėjas sužinojo ir su civilinės bylos Nr. e2YT-1212-666/2018 medžiaga susipažino tik šių metų rugsėjo mėnesį. Tai, kad priimtas teismo sprendimas iš esmės pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus ir kad kitos išeities nėra kaip tik kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjas suprato, gavęs Savivaldybės administracijos atsakymą 2022 m. lapkričio 17 d. Paminėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnio 1 dalyje nurodytas trijų mėnesių terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą nėra praleistas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Ginčijamu sprendimu išspręsta dėl neįtrauktų į bylą asmenų – pareiškėjo M. R. – nuosavybės teisių, nors Savivaldybės administracija apie tai, kad prašomos pripažinti bešeimininkėmis grūdų saugyklos priklauso pareiškėjui, turėjo žinoti. Teismui buvo pateikti dokumentai, kuriuose buvo nurodyta, kad grūdų saugyklos savininkai – pajininkų grupė, bet teismas nesiaiškino, kas yra pajininkų grupė, kodėl jie nebėra savininkai, ir pajininkų grupės neinformavo. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjas mano, kad teismo sprendime neteisingai taikyta CK 4.57 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Sprendimu bešeimininkiu pripažintas pareiškėjui M. R. priklausantis kilnojamasis turtas ir perduotas Savivaldybės nuosavybėn. Neišsamiai įvertinus bylos medžiagą, padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą ir turi tiesioginės įtakos pareiškėjo M. R. turtinėms teisėms.
Atsiliepimas
3. Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į M. R. prašymą, jame nurodė, kad pateikto prašymo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūrai.
4. Kretingos rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. Ž. pateikė teismui atsiliepimą, jame nurodė, kad palaiko M. R. prašymą ir prašė jį tenkinti. Žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) „(duomenys neskelbtini)“ grūdų saugyklas (2018 m. kovo 14 d. sprendimu pripažintas bešeimininkiais statiniais), 4 vnt. (sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini) eilės Nr. (duomenys neskelbtini)), dar 2007 m. pardavė M. R.. Šios grūdų saugyklos nėra ir nebuvo statiniai, t. y. nėra nekilnojamasis daiktas, todėl neregistruotinas ir gali būti lengvai perneštas į kitą vietą nepakeičiant jo paskirties, nesumažinant vertės ir t.t. Civilinė byla Nr. e2YT-1212-666/2018 išnagrinėta, nepranešus suinteresuotiems asmenims – pajininkų grupei ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ bei suinteresuotam asmeniui M. R.. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ apie vykstančius procesus dėl bešeimininkio turto pripažinimo ir perdavimo Savivaldybei, apie iškeltą ir nagrinėjamą bylą nežinojo, todėl negalėjo tinkamai dalyvauti procese, apie tai informuoti pareiškėjo M. R.. Savivaldybės administracija žinojo, kam priklauso statiniai ir grūdų saugyklos. 2015 m. Savivaldybės atstovai buvo atvykę adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas M. R. Savivaldybės atstovams nurodė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo telefono numerį, susisiekė su juo, nurodė, kad vertinama statinių būklė, prašė atvykti įleisti į statinių vidų, pokalbio metu ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas patvirtino, kad grūdų saugyklos parduotos M. R.. Savivaldybės atstovai tuo metu nenurodė, kad vykdo procedūras dėl turto pripažinimo bešeimininkiu.
5. Kretingos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į M. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašė M. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eYT-1212-666/2018 atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas į Savivaldybės administracijos Statybos skyrių dėl ginčo grūdų saugyklų kreipėsi 2021 m. rugpjūčio mėnesį, Juridiniame skyriuje 2021 m. rugpjūčio 18 d. jam buvo suteikta konsultacija telefonu, 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikta teismo sprendimo kopija. Terminas proceso atnaujinimui yra akivaizdžiai praleistas. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – Reglamentas) VII skirsnio ,,Kiti inžineriniai statiniai“ klasifikavimą, kiti inžineriniai statiniai – tai kiti inžineriniai statiniai, kurie nėra pastatai. Kaip pavyzdžiai Reglamente yra pateikiami kiti inžineriniai statiniai – bunkeriai, techniniai stebėjimo bokštai, vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai ir kt. Reglamente paminėti statiniai montuojami taip pat kaip ir bokštinės grūdų saugyklos. Bokštinės grūdų saugyklos yra sumontuotos vietoje atliekant statybos darbus – metaliniais ankeriais pritvirtintos prie betoninio pamato. Betoniniai pamatai yra įkasti į žemę. Be to, grūdų saugykloms uždengti įrengtas stogas, dengtas asbestcementiniais lakštais, mūrytos silikatinių plytų sienelės ir kt. statybos darbai. Visi žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) registruoti pastatai ir statiniai yra tarpusavyje susiję, tarnauja vienas kitam. Pažymėtina, kad bokštinės grūdų saugyklos Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis, yra registruotos kaip ,,kiti inžinieriniai statiniai“. Administracija iki kreipimosi į teismą su pareiškimu įvykdė visas daiktų pripažinimo bešeimininkiais procedūras (statiniai buvo įtraukti į statinių, kurie neturi savininkų (ar savininkai nežinomi), sąrašą, surašyti statinių apskaitos aktai, du kartus spaudoje buvo kviečiami atsiliepti statinių savininkai ar asmenys, turintys teisių į statinius, informacija apie statinius buvo skelbiama seniūnijų informaciniuose stenduose bei Kretingos rajono savivaldybės interneto svetainėje). Įvykdžius nurodytas procedūras, asmenų, kurie reikštų teises į statinius, neatsirado. Šių objektų niekas neprižiūrėjo, jie buvo apleisti, dėl šios priežasties Administracija buvo priversta spręsti statinių perėmimo klausimą įstatymų nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Plungės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi nutarė pareiškėjo M. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Kretingos rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo savivaldybei, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas, užbaigtoje įsiteisėjusiu 2018 m. kovo 14 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1212-666/2018 atmesti. Teismas skyrė M. R. 300 Eur baudą už priesaikos sulaužymą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip teigia, apie galbūt pažeistas jo teises žinojo nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. ir reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo turėjo iki 2021 m. lapkričio 23 d., tačiau tai padarė praėjus daugiau nei vieniems metams. Pareiškėjas prašymo atnaujinti praleistą terminą byloje neprašė. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas objektyviai galėjo išvengti 3 mėnesių termino praleidimo; pareiškėjas nebuvo rūpestingas ir atidus.
Šalies argumentai
11. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 pagrindu, t. y. jog Plungės apylinkės teismas 2018 m. kovo 14 d. sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų, o būtent – pareiškėjas nebuvo įtrauktas į procesą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Plungės apylinkės teismas 2018 m. kovo 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-1212-666/2018 nusprendė, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija įvykdė visas daiktų pripažinimo bešeimininkiais procedūras (statiniai buvo įtraukti į statinių, kurie neturi savininkų (ar savininkai nežinomi), sąrašą, surašyti statinių apskaitos aktai, informacija skelbta interneto svetainėje, tris kartus spaudoje buvo kviečiami atsiliepti statinių savininkai ar asmenys, turintys teisių į statinius, nė vienas asmuo, turintis turtinių teisių į minėtus statinius, į Administraciją nesikreipė, todėl pareiškime išvardyti statiniai pagrįstai pripažinti bešeimininkiais ir perduotini Kretingos rajono savivaldybei.
12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas M. R., prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje, teigia, kad yra kilnojamųjų daiktų – grūdų saugyklų – savininkas, dar 2007 m. teisėtai nusipirkęs šias saugyklas iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip įrodymą jis pateikė 2007 m. vasario 10 d. sąskaitą faktūrą (Serija TZB Nr. 632687) ir kasos pajamų orderį (Serija SAC Nr. 20831588). Byloje duomenų, jog šis turtas iš tiesų pardavimo metu priklausė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, nėra.
13. Kaip matyti iš 2018 m. kovo 14 d. teismo sprendimo, bešeimininkiu pripažintas ir kitas nekilnojamasis turtas, kurio buvimo vieta yra ten pat, kur ir pareiškėjo nurodomos grūdų talpyklos, (duomenys neskelbtini), tačiau ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, kuri, kaip teigia pareiškėjo atstovė, ir buvo šio turto savininkė, jokių pretenzijų nereiškia.
14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktų dokumentų – 2007 m. vasario 10 d. sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio – patikimumo patikrinti nėra galimybės dėl praėjusio ilgo laiko nuo jų surašymo dienos. Pareiškėjui procese davus melagingus parodymus (už tai jam paskirta bauda kaip už priesaikos sulaužymą), teismui kilo abejonių ir dėl šių duomenų teisingumo, todėl pateikti duomenys nėra pakankami konstatuoti, jog pareiškėjas yra minėto turto savininkas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas padarė išvadą, kad teigti, jog teismas 2018 m. kovo 14 d. sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų asmenų, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo – pareiškėjas neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto pagrindo buvimo.
16. Teismas bylos nagrinėjimo metu patikrino ir nustatė, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija įvykdė visas daiktų pripažinimo bešeimininkiais procedūras (tikrino informaciją registruose, ją viešino, ieškojo savininkų pakankamą laiko tarpą), todėl priėmė sprendimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu. Teismas nurodė, kad nesant pagrindo teigti, jog pareiškėjas yra turto, pripažinto bešeimininkiu, savininkas, nėra pagrindo teigti, jog teismas padarė teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant sprendimą, t. y. nėra ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
17. Pareiškėjas M. R. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-437-1068/2023 ir išspręsti klausimą iš esmės arba Plungės apylinkės teismui perduoti iš naujo nagrinėti klausimą dėl proceso atnaujinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Apeliantas nurodo, kad M. R. nebuvo tinkamai informuotas apie egzistuojantį 2018 m. kovo 14 d. Plungės apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-1212-666/2018.
17.2. Apeliantas akcentuoja, kad jis nežino, kaip žurnale atsirado jo parašas. Teigia, kad jei žurnale būtų pasirašęs už teismo nutarties gavimą, būtų turėjęs teismo sprendimą ir nedelsiant būtų pasinaudojęs jam suteiktomis teisėmis dėl savo pažeistų teisių gynimo.
Šalies argumentai
17.3. Pažymima, kad teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus reiktų vertinti kritiškai, kadangi liudytojos yra suinteresuoto asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos darbuotojos ir suinteresuotos liudyti Kretingos rajono savivaldybės administracijos naudai. Pareiškėjo nuomone, vargu ar galima atsiminti, kad prieš dvejus metus kreipėsi M. R. ir jam buvo įteiktas teismo sprendimas ir apie tokį dokumento įteikimą buvo pažymėta žurnale.
17.4. Teismas nurodo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai (2007 m. vasario 10 d. sąskaita faktūra ir kasos pajamų orderio kvitas) kelia abejonių dėl šių duomenų teisingumo, tačiau konkrečiai nepagrindžia, kodėl šie dokumentai kelia abejonių.
Atsiliepimas
18. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo apelianto M. R. atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Papildomai informavo, kad apelianto nurodomas ginčo turtas teisės aktų nustatyta tvarka valdyti patikėjimo teise VĮ Turto bankui perduotas nebuvo. Be to, minėtu turtu VĮ Turto bankas niekada nedisponavo ir šis turtas nebuvo perduotas jam patikėjimo teise.
19. Suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama apelianto atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
19.1. Rašysenos ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertizei pateiktame Kretingos rajono savivaldybės administracijos Pirminės teisinės pagalbos apskaitos registre PAP, kuris pradėtas 2021 m. sausio 4 d. ir baigtas 2021 m. gruodžio 30 d., 47 lape, 2021 m. rugpjūčio 23 dienos įrašo Nr. 415 skiltyje „Asmens parašas“, pasirašė M. R., o tai neabejotinai pagrindžia, jog terminas proceso atnaujinimui yra akivaizdžiai praleistas. Nepagrįstas atskirojo skundo teiginys, jog apeliantas nežino, kaip žurnale atsirado jo parašas, nors teismo posėdžio metu jis nurodė, jog teismo sprendimo kopiją dėl turto pripažinimo bešeimininkiu jam pateikė administracija, tik nurodė, kad tai įvyko 2022 metais.
19.2. Nepagrįstas skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos yra suinteresuotos liudyti administracijos naudai. Manytina, kad tiek D. V., tiek J. G. patvirtino tai, kas byloje pagrįsta rašytiniais įrodymais (įrašais Pirminės teisinės pagalbos 2021 m. pareiškėjų registracijos žurnale).
Atsiliepimas
19.3. Pažymima, kad ginčo bokštinės grūdų saugyklos iki pripažinimo bešeimininkėmis stovėjo valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, bet jokių veiksmų daugiau negu 10 metų apeliantas neatliko. Ši aplinkybė taip pat pagrindžia apelianto nerūpestingumą.
19.4. Administracijos vertinimu ir į bylą teiktų paaiškinimų pagrindu, bokštinės grūdų saugyklos yra nekilnojamieji daiktai. Jos, Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis, yra registruotos kaip ,,kiti inžinieriniai statiniai“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
21. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
22. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 9 punkte nurodytais pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai, pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Kaip ne kartą buvo pažymėta, kad šios civilinio proceso stadijos tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo, – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).
24. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nurodė, kad pareiškėjas M. R. yra kilnojamųjų daiktų – grūdų saugyklų (4 vnt. grūdų saugyklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) – savininkas, dar 2007 m. teisėtai nusipirkęs šias saugyklas. Apie teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimą pareiškėjas sužinojo tik šių metų 2022 m. rugsėjo mėnesį. Tai, kad priimtas teismo sprendimas iš esmės pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus ir kad kitos išeities nėra kaip tik kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjas suprato gavęs Savivaldybės administracijos atsakymą 2022 m. lapkričio 17 d. Pareiškėjo teigimu, ginčijamu sprendimu išspręsta dėl neįtrauktų į bylą asmenų – pareiškėjo M. R. nuosavybės teisių, nors Savivaldybės administracija apie tai, kad prašomos pripažinti bešeimininkėmis grūdų saugyklos priklauso pareiškėjui, turėjo žinoti. Teismui buvo pateikti dokumentai, kuriuose buvo nurodyta, kad grūdų saugyklos savininkai – pajininkų grupė, bet teismas nesiaiškino, kas yra pajininkų grupė, kodėl jie nebėra savininkai, ir pajininkų grupės neinformavo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą, be kita ko, konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė nei CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, nei 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.
25. Kasacinis teismas konstatavo, kad, nuspręsdamas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismas turi vertinti, ar, atsižvelgiant į teisinio santykio, dėl kurio buvo nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, pobūdį, pareiškėjas pagal jo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes laikytinas suinteresuotu asmeniu, kuris turėjo būti teismo įtrauktas į prašomą atnaujinti bylą, t. y. ar yra pagrįstas pagrindas teigti, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nuspręsta dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, nesudarant pareiškėjui galimybės dėl to pasisakyti teismo procese. Tuo tarpu dėl to, ar pareiškėjo neįtraukimas į teismo procesą konkrečiu atveju lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą (pareiškėjo teisių pažeidimą) bei būtinybę juos keisti ar naikinti, turi būti sprendžiama ne antrajame, o trečiajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape (nagrinėjant bylą atnaujintame procese) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).
26. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo padavimo buvo praleistas dėl paties pareiškėjo subjektyvių veiksmų, nepakankamo rūpestingumo. Nurodoma, kad pareiškėjui nebuvo žinoma apie 2018 m. kovo 14 d. Plungės apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-1212-666/2018, teismo sprendimo jis negavo 2021 m. rugpjūčio 23 d. ir dėl to nepasirašė Kretingos rajono savivaldybės administracijos Pirminės teisinės pagalbos 2021 m. pareiškėjų registracijos žurnale. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais, kadangi juos paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Byloje nustatyta, kad 2023 m. gegužės 3 d. ekspertizės akte Nr. 11K-2023_01 nurodyta, jog ekspertizei pateiktame Kretingos rajono savivaldybės administracijos Pirminės teisinės pagalbos apskaitos registre PAP, kuris pradėtas 2021 m. sausio 4 d. ir baigtas 2021 m. gruodžio 30 d., 47 lape, 2021 m. rugpjūčio 23 d. įrašo Nr. 415 skiltyje „Asmens parašas“ pasirašė M. R.. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjas nereiškė prieštaravimų dėl ekspertizės akto įrodomosios vertės, nepateikė motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, neprašė atlikti pakartotinės ar papildomos teismo ekspertizės. Apeliacinė instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti eksperto, turinčio specialių žinių šioje srityje, duota išvada, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai vadovavosi 2023 m. gegužės 3 d. ekspertizės akte Nr. 11K-2023_01 nurodyta išvada.
27. Pareiškėjo argumentai dėl teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų šališkumo iš esmės grindžiami apelianto nesutikimu su teismo priimtu jam nepalankiu procesiniu sprendimu. Tačiau nepalankaus teismo sprendimo priėmimas (pareiškimo dėl proceso atnaujinimo netenkinimas) savaime negali būti pagrindas teigti, kad byloje apklausti liudytojai buvo šališki, suinteresuoti bylos baigtimi. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad liudytojos D. V. ir J. G. yra Kretingos rajono savivaldybės administracijos darbuotojos, nesuteikia pagrindo teigti, jog jos yra suinteresuotos liudyti Kretingos rajono savivaldybės administracijos naudai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad administracijos darbuotojos yra teisiškai suinteresuotos bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo teigti, jog jų parodymus reikia vertinti kritiškai. Teismas neturi pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais, kurie buvo nuoseklūs. Tiek D. V., tiek J. G. patvirtino tai, kas byloje pagrįsta rašytiniais įrodymais (įrašais Pirminės teisinės pagalbos 2021 m. pareiškėjų registracijos žurnale).
28. Taigi byloje neginčijamai nustačius, kad Pirminės teisinės pagalbos apskaitos registre PAP, kuris pradėtas 2021 m. sausio 4 d. ir baigtas 2021 m. gruodžio 30 d., 47 lape, 2021 m. rugpjūčio 23 d. įrašo Nr. 415 skiltyje „Asmens parašas“ pasirašė M. R., teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, kaip teigia, apie galimai pažeistas jo teises žinojo nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. ir reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo galėjo iki 2021 m. lapkričio 23 d., tačiau tai padarė praėjus daugiau nei vieniems metams. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis termino dėl proceso atnaujinimo praleidimo priežastimis. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam terminui jiems atlikti. Pasibaigus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui ir nenustačius pagrindo jam atnaujinti (CPK 78 straipsnis), pareiškėjas neteko teisės paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu iš viso negali būti teikiamas, kadangi nuo Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimo įsiteisėjimo praėjo vienų metų naikinamasis terminas (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Nustačius, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus įstatymo nustatytus terminus, atsirado savarankiškas pagrindas minėtam prašymui atmesti. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo nurodytų argumentų dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
29. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinamas, kai nustatoma, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006). Prašyme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, būtina nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos.
30. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjo pateikti dokumentai – 2007 m. vasario 10 d. sąskaita faktūra ir kasos pajamų orderis – kelia abejonių dėl jų teisingumo ir pateikti duomenys nėra pakankami konstatuoti, jog pareiškėjas yra ginčo turto savininkas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, įvertinęs visų byloje surinktų įrodymų visumą. Teismas pagrįstai akcentavo tai, kad byloje nėra duomenų, jog šis turtas iš tiesų pardavimo metu priklausė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Pateikti duomenys patvirtina, kad 1992 m. gegužės 11 d. fizinių asmenų grupė bendrosios dalinės nuosavybės teise aukciono būdu įsigijo Grūdų, bulvių pirminio apdirbimo ir jų sandėliavimo gamyklinį technologinį komplektą Kurmaičiuose. Kad šis turtas būtų užregistruotas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir būtų jos valdomas, byloje duomenų nėra. Bokštinės grūdų saugyklos, Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis, yra registruotinos kaip ,,kiti inžinieriniai statiniai“, todėl toks turtas turėjo būti įregistruotas ir parduodamas, sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį. Tokių duomenų byloje nėra pateikta.
31. Be to, būtina įvertinti tai, kad apeliantas nurodo, jog ginčo objektą įsigijo 2007 m. vasario 10 d., bešeimininkėmis bokštinės grūdų saugyklos pripažintos 2018 m. Taigi ginčo bokštinės grūdų saugyklos iki pripažinimo bešeimininkėmis stovėjo valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, bet jokių veiksmų daugiau negu 10 metų apeliantas su šiuo turtu neatliko. Iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini) sav., buvo apleisti, neprižiūrėti ir griūvantys. Šios aplinkybės patvirtina apelianto aplaidumą ir nerūpestingumą.
32. Pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad jis yra teisėtas turto, pripažinto bešeimininkiu, savininkas, sustiprina ir tai, jog pareiškėjas procese davė melagingus parodymus apie tai, kad neva ne jis pasirašė Kretingos rajono savivaldybės administracijos Pirminės teisinės pagalbos apskaitos registre PAP ir su priimtu Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimu susipažino ne 2021 m. rugpjūčio 23 d., o tik 2022 metais.
33. Pažymėtina, kad apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatliko tyrimo dėl 2007 m. vasario 10 d. sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio kvito patikimumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje, teismas patikrina prašyme atnaujinti procesą išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdamas į nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Šiame etape teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės visų bylos aplinkybių kontekste, o tik įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepasisakė, nes tik nagrinėjant bylą atnaujintame procese būtų sprendžiamas priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumo, būtinybės jį pakeisti ar panaikinti klausimas.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad procesas civilinėje byloje pareiškėjo prašyme nurodytais CPK 366 straipsnio 1 dalyje 7 punkto ir 9 punkto pagrindais negali būti atnaujinamas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Šiuo atveju atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, todėl, įvertinus tai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė įstatymų normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.