Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi pareiškėjo M. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1212-666/2018 pagal pareiškėjos Kretingos rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo savivaldybei, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Kretingos rajono žemės ūkio bendrovė „Dirsė“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas M. R. 2022 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-1212-666/2018 ir paskirti bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą; atmesti Savivaldybės administracijos pareiškimą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais dalyje - dėl 4 vnt. grūdų saugyklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) Kretingos raj.; iš Savivaldybės administracijos priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Prie atsiliepimo suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracijos pridėjo Pirminės teisinės pagalbos 2021 m. pareiškėjų registracijos žurnalo įrašo kopiją, iš kurio matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. M. R. pateiktas 2018 m. kovo 14 d. teismo sprendimas, už ką M. R., kaip teigia suinteresuoto asmens įgaliota atstovė, pasirašė.

M. R. 2023 m. kovo 27 d. teismo posėdyje paaiškino, kad nurodyti žurnale duomenys apie gyvenamąją vietą ir nurodytas telefono numeris yra jo, bet žurnale jis nepasirašė, 2018 m. kovo 14 d. teismo sprendimo 2021 m. rugpjūčio 23 d. jis negavo. Žurnale parašas yra ne jo. Savivaldybėje jis lankėsi 2022 m., o ne 2021 m.

Suinteresuoto asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos įgaliota atstovė Daiva Vaikėnienė teismo posėdyje paaiškino, kad ji pati suteikė konsultaciją telefonu M. R. 2021 m. rugpjūčio 18 d. ir apie tai pažymėjo žurnale. M. R. atvykus, 2023 m. rugpjūčio 23 d. įteikė ir teismo sprendimą. Kadangi sprendimas jau buvo įsiteisėjęs ir viešas, todėl jį išdavė be jokio atskiro prašymo. 2021 m. dar buvo karantinas, todėl konsultacijų teikimo tvarka buvo apsunkinta, bet viskas užfiksuota žurnale, kurį ji pati pildo ir visi įrašai padaryti nuosekliai.

Liudytoja J. G. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba savivaldybės Statybos skyriuje vyr.specialiste ir tvarko turto, kuris yra apleistas, reikalus, tame tarpe ir dėl pripažinimo bešeimininkiu. 2021 m. į ją kaip į specialistę kreipėsi M. R. dėl grūdų saugyklų, dėl kurių jau buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Ji pasiuntė M. R. į juridinį skyrių, konsultacijai. M. R. pažįsta iš matymo, todėl yra tikra, kad jis kreipėsi 2021 m.

M. R. atstovei prašant, 2023 m. kovo 29 d. nutartimi byloje paskirta rašysenos ekspertizė, pavedant ekspertui atsakyti, ar Kretingos rajono savivaldybės administracijos pateiktame „Pirminės teisinės pagalbos 2021 m. pareiškėjų registracijos žurnale“ 2021 m. rugpjūčio 23 d., eilės Nr. 415 pirmoje eilutėje, grafoje „Asmens parašas“, pasirašė pareiškėjas M. R., ar kitas asmuo.

2023 m. gegužės 3 d. ekspertizės akte Nr. 11K-2023_01 nurodyta, kad ekspertizei pateiktame Kretingos rajono savivaldybės administracijos Pirminės teisinės pagalbos apskaitos registre PAP, kuris pradėtas 2021 m. sausio 4 d. ir baigtas 2021 m. gruodžio 30 d., 47 lape, 2021 m. rugpjūčio 23 dienos įrašo Nr. 415 skiltyje „Asmens parašas“, pasirašė M. R..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme buvo gautas 2022 m. gruodžio 27 d.

Pareiškėjas nurodo, kad apie teismo sprendimą sužinojo 2022 m. rugsėjo mėn., todėl trijų mėnesių terminą nėra praleidęs. Suinteresuotam asmeniui Kretingos rajono savivaldybės administracijai pateikus duomenis, kad dar 2021 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjui buvo pateikta minėto sprendimo kopija, pareiškėjas šią aplinkybę ginčijo, neigdamas, jog jis pasirašė už šio sprendimo gavimą ir prašydamas skirti byloje rašysenos ekspertizę, ką teismas ir padarė. Ekspertui neginčijamai nustačius, kad Pirminės teisinės pagalbos apskaitos registre PAP, kuris pradėtas 2021-01-04 ir baigtas 2021-12-30, 47 lape, 2021-08-23 dienos įrašo Nr. 415 skiltyje „Asmens parašas“, pasirašė M. R. ir teismui patikrinus bei nustačius, kad minėtas registras yra nuosekliai užpildytas, konstatuotina, kad pareiškėjas, kaip teigia apie galimai pažeistas jo teises, žinojo nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. ir reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo turėjo iki 2021 m. lapkričio 23 d., tačiau tai padarė parėjus daugiau nei vieneriems metams, kas laikyti, jog terminą jis praleido žymiai ir be pateisinamų priežasčių, todėl vien tai yra pakankamas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas prašymo atnaujinti praleistą terminą, byloje neprašė. Teigti, kad neišmano procesinių normų, pareiškėjas negali, nes iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog dar 2018 m. pareiškėjas buvo iniciavęs kitą civilinį procesą dėl jo pažeistų teisių gynimo, kas teismui leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas žino kaip inicijuoti civilinį procesą, ginant savo teises ir kur dėl to kreiptis.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, jog pareiškėjas objektyviai galėjo išvengti 3 mėnesių termino praleidimo; taigi, pareiškėjas nebuvo rūpestingas ir atidus, nesirūpino tinkamu savo procesinių teisių įgyvendinimu ir termino praleidimas priskirtinas tik jo elgesiui. Tuo tarpu teismas ekstraordinarių faktorių, trukdančių pareiškėjui pareikšti prašymą per įstatyme nustatytą terminą, nenustatė.

Nurodyto pobūdžio duomenys patvirtina, jog pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė praleidęs įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą.

Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis (ekstraordinarinis), nes teismo priimtų sprendimų (nutarčių, nutarimų) stabilumas ir galutinumas reikalauja, kad teismo išspręsti ginčai be pagrindo nebūtų atnaujinti ir palikti prieš procesą buvusioje ginčo padėtyje. Šiam principui prieštarautų, jeigu teismo pagrįstai ir teisėtai konstatuoti faktiniai bei teisiniai santykiai taptų neapibrėžti. Išimtinės procesinės procedūros, kurios tikslas – pašalinti klaidas, naudojimas nestabilumui (grąžinimui į ginčo padėtį, ginčo šalių santykių neapibrėžtumą) sukurti turi būti pripažįstamas kaip piktnaudžiavimas teise. Šis teisinis institutas taikomas padarytoms teismų klaidoms dėl fakto ar teisės ištaisyti. Juo nesiekiama išnagrinėti bylą visa apimtimi iš naujo, todėl civilinės bylos dalyviai nesinaudoja visomis teisėmis ta pačia apimtimi ir tvarka, kaip įprastinio civilinės bylos proceso metu. Tokios nuostatos įteisintos CPK 370 straipsnio 4 dalyje, kurioje reglamentuojamos civilinės bylos nagrinėjimo ribos po proceso civilinėje byloje atnaujinimo.

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 pagrindu, t. y. jog Plungės apylinkės teismas 2018 m. kovo 14 d. sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų, o būtent - pareiškėjas nebuvo įtrauktas į procesą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, yra suformuoti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų: kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

Nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas 2018 m. kovo 14 d. priėmė teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-1212-666/2018, kuriuo pripažino bešeimininkiais ir perdavė Kretingos rajono savivaldybei statinius: <...> grūdų saugyklas (metalinės - 10 vnt.) (paskirtis - inžinerinė), (duomenys neskelbtini) Kretingos rajone. Sprendimas įsiteisėjęs. Sprendime nurodyta, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos (toliau - Administracija) direktoriaus 2017 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. A1-31 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apžiūros, įvertinimo, apskaitos aktų surašymo ir tolesnių statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūrų darbo grupės sudarymo" buvo sudaryta Kretingos rajono savivaldybės statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apžiūros, įvertinimo ir apskaitos aktų surašymo darbo grupė. Specialistai 2016 metais pradėjo statinių, esančių Kretingos rajone, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), registravimo bei pripažinimo bešeimininkiais procedūras. 2017 metų vasario mėnesį buvo surašyti statinių, kurie neturi savininkų (ar savininkai nežinomi), apskaitos aktai. Administracija 2017 m. vasario 1 d. sudarė Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašą Nr. D8-192. Informacija apie siūlymą pripažinti statinius, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) buvo paskelbta Kretingos rajono laikraščiuose: 2017 m. liepos 11 d. „Pajūrio naujienos", 2017 m. liepos 8 d. „Švyturys", 2017 m. liepos 11 d. respublikiniame laikraštyje „Lietuvos žinios". Kretingos rajono savivaldybės interneto svetainėje apie siūlymą pripažinti statinius, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), bešeimininkiais buvo skelbta nuo 2017 m. vasario 7 d., 2017 m. vasario 15 d. skelbimas atnaujintas, minėta informacija iki šiol pasiekiama Kretingos rajono savivaldybės interneto svetainėje skelbimų archyve (https://www.kretinga.lt/beseimininkiai- statiniai). Nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 15 d. minėta informacija buvo paviešinta Administracijos seniūnijų: Kretingos, Kretingos miesto, Kartenos, Darbėnų, Kūlupėnų, Salantų miesto informaciniuose stenduose. Nuo 2017 m. vasario mėnesio iki 2018 m. vasario mėnesio nei vienas asmuo, turintis turtinių teisių į minėtus statinius, į Administraciją nesikreipė. Teismas nusprendė, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijai įvykdžius visas daiktų pripažinimo bešeimininkiais procedūras (statiniai buvo įtraukti į statinių, kurie neturi savininkų (ar savininkai nežinomi) sąrašą, surašyti statinių apskaitos aktai, informacija skelbta interneto svetainėje, tris kartus spaudoje buvo kviečiami atsiliepti statinių savininkai ar asmenys turintys teisių į statinius, nei vienas asmuo, turintis turtinių teisių į minėtus statinius, į Administraciją nesikreipė, todėl pareiškime išvardinti statiniai pripažinti bešeimininkiais ir perduotini Kretingos rajono savivaldybei.

Pareiškėjas M. R., prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje, teigia, kad yra kilnojamųjų daiktų - grūdų saugyklų savininkas, dar 2007 m. teisėtai nusipirkęs šias saugyklas iš ŽŪB „Dirsė“. Kaip įrodymą jis pateikė 2007 m. vasario 10 d. sąskaitą – faktūrą Serija TZB Nr. 632687 ir Kasos pajamų orderį Serija SAC Nr. 20831588, iš kurių matyti, kad ŽŪB “Dirsė“ pardavė, o M. R. nupirko 4 vnt. grūdų talpas ir už jas sumokėjo 4000 Lt (1158,48 Eur). ŽŪB „Dirsė“ palaikė pareiškėjo prašymą, patvirtindama, kad pardavė grūdų talpyklas pareiškėjui ir nesutikdama, kad grūdų saugyklos nėra ir nebuvo statiniai, t. y. nėra nekilnojamasis daiktas, todėl neregistruotinas.

Sprendžiant dėl pareiškėjo teiginių pagrįstumo, svarbu pažymėti, jog be pateiktų galimai ginčo įsigijimo dokumentų - 2007 m. vasario 10 d. sąskaitą – faktūrą Serija TZB Nr. 632687 ir Kasos pajamų orderį Serija SAC Nr. 20831588, byloje duomenų, jog šis turtas iš tiesų pardavimo metu priklausė ŽŪB „Dirsė“, nėra. Pateikti duomenys patvirtina, kad 1992 m. gegužės 11 d. fizinių asmenų grupė bendrosios dalinės nuosavybės teise aukciono būdu įsigijo Grūdų, bulvių pirminio apdirbimo ir jų sandėliavimo gamyklinį technologinį komplektą Kurmaičiuose. Kad šis turtas būtų užregistruotas ŽŪB „Dirsė“ vardu ir būtų jos valdomas, byloje duomenų nėra. Kretingos rajono savivaldybės administracija pagrįstai nurodė, jog bokštinės grūdų saugyklos Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis yra registruotinos kaip ,,kiti inžinieriniai statiniai“, todėl toks turtas turėjo būti įregistruotas ir parduodamas, sudarant nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorį. Tokių duomenų byloje nėra pateikta.

Kaip matyti iš 2018 m. kovo 14 d. teismo sprendimo, bešeimininkiu pripažintas ir kitas nekilnojamasis turtas, kurio buvimo vieta yra ten pat, kur ir pareiškėjo nurodomos grūdų talpyklos, Mokyklos g. 5, Kurmaičių k., Kretingos sen., Kretingos rajone, tačiau ŽŪB „Dirsė“, kuri kaip teigia pareiškėjo atstovė ir buvo šio turto savininkė, jokių pretenzijų nereiškia. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad ŽŪB „Dirsė“ 2023 m. gegužės 9 d. išregistruota po likvidavimo, kas teismui leidžia spręsti, jog visi turtiniai bendrovės klausimai išspręsti ir dėl jų jokių ginčų nėra.

Pareiškėjo pateikti dokumentai 2007 m. vasario 10 d. sąskaita – faktūra ir Kasos pajamų orderis, kurių patikimumo patikrinti nėra galimybės dėl praėjusio ilgo laiko nuo jų surašymo dienos, o pareiškėjui procese davus melagingus parodymus (už ką jam skirtina bauda kaip už priesaikos sulaužymą), teismui kyla abejonių ir dėl šių duomenų teisingumo, todėl šiuo atveju pateikti duomenys nėra pakankami, kad konstatuoti, jog pareiškėjas yra minėto turto savininkas.

Taigi, teigti, jog teismas 2018 m. kovo 14 d. sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų asmenų, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Tokiu būdu darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto pagrindo buvimo.

Teismas bylos nagrinėjimo metu patikrino ir nustatė, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija įvykdė visas daiktų pripažinimo bešeimininkiais procedūras (tikrino informaciją registruose, ją viešino, ieškojo savininkų pakankamą laiko tarpą), todėl priėmė sprendimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu. Kaip aukščiau nurodyta, nesant pagrindo teigti, jog pareiškėjas yra turto, pripažinto bešeimininkiu, savininkas, nėra pagrindo teigti, jog teismas padarė teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant sprendimą, t.y. nėra ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto pagrindo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas kaip nepagrįstas ir pateiktas praleidus teisės aktų nustatytą terminą (CPK 368 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis).

Bylą nagrinėjant teisme, patirta 53 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš pareiškėjo, kadangi jų dydis viršija minimalią 5 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 186 straipsnio 6 dalimi, 290-291 straipsniais, 368 straipsnio 1 dalimi, 370 straipsniu, teismas,

nutaria:

pareiškėjo M. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Kretingos rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo savivaldybei, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas, užbaigtoje įsiteisėjusiu 2018 m. kovo 14 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1212-666/2018, atmesti.

Skirti M. R. 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą už priesaikos sulaužymą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6800. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Priteisti iš pareiškėjo M. R. 53 Eur (penkiasdešimt tris eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Grąžinti M. R. 48 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus), likusius po apmokėjimo už rašysenos ekspertizę, iš jo 2023 m. kovo 29 d. sumokėto avanso (mokėjimo nurodymas Nr. 61), pavedant tai atlikti Plungės apylinkės teismo kanclerio tarnybai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.