Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

konfiskuotinos transporto priemonės savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui R. R.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kazachstane, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vedęs, teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį 5 MGL (625,00 Lt) bauda;

2) Vilniaus regiono teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos S. N. atsakomybei be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą, baudžiamoji byla nutraukta, kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

M. N. 2019 m. rugsėjo 13 d. apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), kelio Vilnius – Prienai – Marijampolė 80 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią motorinę transporto priemonę „Mitsubishi Carisma“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad byloje Nr. 1-1176-1060/2019 M. N. kaltinamas tyčinės nusikalstamos veikos padarymu neparėjus dvejiems metams po Vilniaus regiono teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. N. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 2 metams, 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi nuspręsta baudžiamąsias bylas Nr. 1-1176-1060/2019 ir 1-329-983/2019 sujungti, suteikiant baudžiamajai bylai Nr. 1-1176-1060/2019, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi atnaujintas įrodymų tyrimas Vilniaus regiono teismo Trakų rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-329-983/2019. Šioje byloje M. N. 2018 m. lapkričio 24 d. apie 18.34 val., kelyje (duomenys neskelbtini) 53 km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,36 procentų promilės etilo alkoholio.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

K. M. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duodamas parodymus kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, statybos vadovu. Šios įmonės automobiliu „Mitsubischi Carisma, 2019 m. rugsėjo 13 d., vakare vairavo transporto priemonę išgėręs apie 300 g degtinės, nes po pokalbio su sutuoktine telefonu susinervavo ir nusprendė vykti namo pas žmoną į (duomenys neskelbtini). Sėsdamasis už vairo nesijautė girtas, tačiau buvo labai susinervinęs dėl pokalbio su žmona. Policininkams atsisakė leisti tikrinti neblaivumą, kadangi iš karto prisipažino, jog yra neblaivus. Dėl savo elgesio labai gailisi, visų atsiprašo ir savo elgesį vertina visapusiškai itin kritiškai.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. R. parodė, kad M. N. dirba UAB (duomenys neskelbtini)“ objektų vadovu, kuris yra atsakingas už objektuose atliekamų statybos darbų priežiūrą. Pats šioje įmonėje dirba komercijos direktoriumi ir yra atsakingas už medžiagų užsakymus ir panašiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso automobilis „Mitsubishi Carisma“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo automobiliu naudojasi įmonės darbuotojai. Šio automobilio variklio užvedimo raktų yra keletas komplektų, todėl vieni raktai nuolat būna pas atsakingą už transportą asmenį S. T., kiti automobilio užvedimo raktai būna duodami darbuotojams. Paskutinis automobiliu „Mitsubishi Carisma“ naudojosi S. T., o kaip raktai atsidūrė pas M. N. nežino, todėl paaiškinti negali. Žino, kad anksčiau M. N. yra vairavęs automobilį būdamas neblaivus ir už tai jis yra baustas, t. y. maždaug prieš metus M. N. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę. M. N. galėjo automobilio „Mitsubishi Carisma“ variklio užvedimo raktus pasiimti laisvai, niekas jam to nedraudė. Tačiau apie tai, kad M. N. gali važiuoti jų įmonei priklausančiu automobiliu būdamas neblaivus niekas neįtarė ir jeigu būtų žinoję, kad jis pasiims ir važiuos įmonės automobiliu būdamas neblaivus, jam automobiliu tikrai niekas būtų neleidę naudotis ir tuo labiau juo važiuoti. 2019 m. rugsėjo 14 d., po pietų gal apie 16.00 val., jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino M. N., kuris pasakė, kad jį pagavo važiuojantį išgėrusį įmonės automobiliu „Mitsubishi Carisma“ ties Prienais ir prašė jį parvežti. Tada ir sužinojo, kad M. N. važiavo būdamas neblaivus jų įmonės automobiliu (b. l. 58 – 61).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. B. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 13 d., apie 18.30 val., Prienų r., kelio (duomenys neskelbtini) 80 kilometre, vyko savo automobiliu BMW E46, kartu su E. U. iš Trakų link Prienų. Važiuodamas nuo Trakų už (duomenys neskelbtini) miestelio apie 15 kilometrų pastebėjo automobilį „Mitsubishi Carisma“, kurios valstybinis numeris buvo (duomenys neskelbtini). Šio automobilio vairuotojas važiavo apie 60 km/h greičiu nuolat vingiuodamas kelyje ir išvažiuodamas į priešingą eismo juostą, ne kartą sukėlė avarinę situaciją, po poros kilometrų padidino greitį iki 110 km/h. Matė, kad automobilį vairavo stambaus kūno sudėjimo vyras, tamsių plaukų, apsivilkęs pilkos spalvos marškinėlius. Važiuojant pastarasis nestabdydamas automobilio atsitrenkė į kelyje įrengtą žiedą, ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) pusę. Eismo įvykio metu atsitrenkus į žiedą sprogo automobilio padangos. Jis priėjo prie automobilio vairuotojo, kai iš jo išlipo vyras, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, nuo vyro jautėsi stiprus alkoholio kvapas, negalėjo rišliai paaiškinti įvykio aplinkybių. Paklausė šio vairuotojo, kodėl jis vairuoja neblaivus, tada vyras vėl įsėdo į automobilį ir bandė jį užvesti, norėdamas pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Priėjęs prie vairuotojo iš spynelės ištraukė automobilio raktelius ir atsitraukė. Po kurio laiko atvyko pareigūnai, kuriems atidavė automobilio raktelius (b. l. 66 – 68).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 13 d., važiavo automobiliu Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo iš (duomenys neskelbtini)į (duomenys neskelbtini) pro Aukštadvarį link (duomenys neskelbtini). Automobilį „Mitsubishi Carisma“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo apie 18.00 val., tikslai neatsimena. Automobilis važiavo ta pačia kryptimi kaip ir jis, tai buvo maždaug 73 km važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), pravažiavus (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Šis automobilis manevravo po kelią, vingiavo išvažiuodamas į kelkraštį ar į priešingo eismo juostą, nevažiavo pastoviu greičiu, o tai padidindavo, tai sumažindavo greitį. Automobiliu „Mitsubishi Carisma“ važiavo tik vairuotojas, kuris buvo 50 – 60 metų amžiaus, vidutinio ūgio (apie 170 cm), stambaus kūno sudėjimo, tamsiais plaukais, su striuke, tamsiomis kelnėmis. Jį pamatė kai sustojo po eismo įvykio. Į automobilį „Mitsubishi Carisma“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atkreipė dėmesį, nes jis pavojingai manevravo kelyje. Automobilio „Mitsubishi Carisma“ vairuotoją matė, kai sustojo šalikelėje žiede už jo automobilio, automobiliui „Mitsubishi Carisma“ sustojus po eismo įvykio. Su šio automobilio vairuotoju nebendravo. Kadangi jam kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus, jis paskambino telefonu 112 ir informavo apie pavojingai kelyje manevruojantį automobilį dar iki eismo įvykio. Automobilio „Mitsubishi Carisma“, valstybinis (duomenys neskelbtini), vairuotojas po eismo įvykio buvo išlipęs iš automobilio, svyravo. Pabendravęs su prie jo priėjusiais kitų sustojusių automobilių vairuotojais, jis vėl atsisėdo į savo automobilį. Iš viso automobilio „Mitsubishi Carisma“ vairuotojo neadekvataus elgesio, nerišlios kalbos ir judesių buvo matyti, kad jis neblaivus (b. l. 73 – 76).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Ž. M. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 13 d., dirbo nuo 18.00 val., kartu su kolega Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini)policijos komisariato tyrėju V. L.. Apie 18.31 val., iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad A-16 kelyje nuo Vilniaus link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „Mitsubishi Carizma“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevruoja, vairuotojas galimai yra neblaivus. Reaguojant į gautą pranešimą ir pradėjus važiuoti iš(duomenys neskelbtini) keliu (duomenys neskelbtini) kryptimi, gavo papildomą pranešimą, kad minėtas automobilis (duomenys neskelbtini), esančioje žiedinėje sankryžoje kliudė kelio ženklus ir sustojo. Į įvykio vietą atvyko 18.45 val., kur pamatė (duomenys neskelbtini) ribose esančioje žiedinėje sankryžoje priekiu link (duomenys neskelbtini), važiuojamojoje kelio dalyje stovintį automobilį „Mitsubishi Carisma“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prakirstomis visomis keturiomis padangomis. Matėsi iš automobilio vėžių, kad jis yra važiavęs nuo (duomenys neskelbtini)link (duomenys neskelbtini) tiesiai per žiedinės sankryžos žemių žiedą ir pervažiavęs žiedą sustojęs ant važiuojamosios dalies (duomenys neskelbtini) kryptimi. Šio automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo stambaus kūno sudėjimo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo M. N.. Automobilyje daugiau asmenų nebuvo. M. N. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nesugebėjo tiesiai paeiti, svirduliavo, nesugebėjo rišliai kalbėti, jo judesiai buvo nekoordinuoti. M. N. paklaustas, ar yra vartojęs alkoholio ir ar jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, prisipažino, kad vairavo automobilį. Pasiūlius alkoholio kiekio matuokliu pasitikrinti neblaivumą M. N. tai padaryti atsisakė. Į. M. N., kad vengimas pasitikrinti neblaivumą užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tačiau jis vis tiek atsisakė ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. M. N. automobilio variklio užvedimo raktelis buvo pas įvykio liudytoją (b. l. 79 – 82).

L. R. Malinauskas parodė, kad 2019 m. rugsėjo 13 d., dirbo kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja R. D.. Apie 18.32 val., iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini)keliu (duomenys neskelbtini) važiuoja ir pavojingai po kelią manevruoja, vinguriuoja vyšninės spalvos automobilis „Toyota Carisma“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Reaguojant pagal gautą pranešimą iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos važiavo į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini), kai išgirdo Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto pranešimą, kad minėtas nurodytas automobilis padarė eismo įvykį ties (duomenys neskelbtini) žiedine sankryža, todėl nuo S(duomenys neskelbtini) važiavo keliu (duomenys neskelbtini) kryptimi. Atvažiavus iki (duomenys neskelbtini), esančios žiedinės sankryžos, joje pamatė priekiu link (duomenys neskelbtini), važiuojamojoje kelio dalyje sustojusį išjungtu varikliu automobilį „Mitsubishi Carisma“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prakirstomis visomis keturiomis padangomis. Matėsi iš automobilio vėžių, kad jis yra važiavęs nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) tiesiai per žiedinės sankryžos žemių žiedą ir pervažiavęs žiedą sustojęs ant važiuojamosios dalies Prienų kryptimi. Šio automobilio vairuotojas sėdėjo į įvykio vietą jau atvykusių Birštono policijos komisariato pareigūnų tarnybiniame automobilyje. „Mitsubishi Carisma“ automobilyje nieko nebuvo. Su Birštono policijos komisariato pareigūnais Ž. M. ir V. L. nustatė, kad automobilį „Mitsubishi Carisma“ vairavo M. N., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, jam kalbat iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti. M. N. paklausė ar jis vairavo automobilį „Mitsubishi Carisma“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jis neneigė vairavęs automobilį būdamas neblaivus. M. N. pasiūlius pasitikrinti neblaivumą jis atsisakė ir nesutiko tikrintis neblaivumo alkoholio kiekio matuokliu. Tuomet M. N. buvo įspėtas, kad už vengimą tikrinti blaivumą, kai nustatyti neblaivumo požymiai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. M. N. būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už vengimą tikrintis neblaivumą atsisakė tikrintis neblaivumą, todėl jis užpildė neblaivumo nustatymo aktą ir jame pažymėjo, kad M. N. vengė tikrinimo. Pateikus neblaivumo nustatymo aktą susipažinti M. N. jis atsisakė susipažinti ir pasirašyti neblaivumo nustatymo akte. Nustačius, kad M. N. padarė nusikalstamą veiką pradėjo ikiteisminį tyrimą, M. N. sulaikė. M. N. šio įvykio metu telefonu ar vaizdo registratoriais nefilmavo, kadangi M. N. buvo tarnybiniame automobilyje, kariame įrengtos vaizdo stebėjimo ir garso įrašymo kameros (b. l. 85 – 88).

2019 m. rugsėjo 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini)80 kilometre. Išvažiavime iš žiedinės sankryžos Prienų kryptimi, ant važiuojamosios kelio dalies priekiu (duomenys neskelbtini) link yra raudonos spalvos automobilis „Mitsubishi Carisma“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ant automobilio variklio dangčio priekinio bamperio ir priekinių valstybinių ženklų yra įlinkimai, automobilio visos keturios padangos be oro. Apžiūrėjus automobilio išorę, daugiau pažeidimų nenustatyta. Automobilis atrakintas, spynelėje užvedimo raktelių nėra. Ant automobilio priekinės keleivio sėdynės stovi mėlyna striukė, ant jos padėtas juodos spalvos kompiuterio dėklas su jame esančiu nešiojamuoju kompiuteriu ,,Lenovo“ ir baltoje dėžutėje esantis mobilaus ryšio telefonas ,,Nokia“. Daugiau vertingų daiktų apžiūrėjus automobilio saloną nėra (b. l. 10 – 11).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo R. M. 2019 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini) 80 kilometre, M. N., būdamas neblaivus nuo alkoholio, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Toyota Carisma, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdė eismo įvykį. Policijos pareigūnams tikrinimo metu M. N. nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis blaivumą, taip vengdamas neblaivumo patikrinimo (b. l. 8).

2019 m. rugsėjo 13 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad M. N., nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, stovėdamas pirštu negali pataikyti į nosies galą. M. N. vengė neblaivumo patikrinimo, jam paaiškinta dėl atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, pasiūlyta leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę. M. N. vengė tikrinimo ir atsisakė pasirašyti neblaivumo nustatymo akte (b. l. 17).

Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad transporto priemonė „Mitsubishi Carisma“, raudonos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyti techniniai defektai: priekinis bamperis, priekiniai ir galiniai ratai (b. l. 18).

2019 m. spalio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole yra apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktas 2019 m. rugsėjo 13 d. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešėjo pranešimas skambinat telefonu 112 ir informuojant apie pavojingai važiuojantį ir manevruojantį keliu vyriškio vairuojamą automobilį „Mitsubishi Carisma“, valstybinsi Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 51 – 54).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės Mitsubishi Carisma, gamybos periodas nuo 2000 iki 2004 metų, 2019 m. rugsėjo mėnesį kaina be PVM Lietuvoje 1 032,00 Eur (b. l. 28).

VĮ Regitra registracijos liudijime nurodyta, kad transporto priemonės Mitsubishi Carisma, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 26).

Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. liudytojų parodymai, paties kaltinamojo prisipažinimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai, 2019 m. rugsėjo 13 d. neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims ir 2019 m. rugsėjo 13 d. apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini) 80 kilometre, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę „Mitsubishi Carisma“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kol (duomenys neskelbtini), esančioje žiedinėje sankryžoje kliudė kelio ženklus ir sustojo. Atvykus policijos pareigūnams jam nustačius neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, stovėdamas pirštu negali pataikyti į nosies galą, atsisakė tikrintis blaivumą ir taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2019-01-01 iki 2019-04-01)

M. N. teisiamojo posėdžio metu dėl įvykdytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad įvykio dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 24 d. vakare vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesuvaldė transporto priemonės slidžiame kelyje ir įvažiavo į griovį. Prieš įvykio dieną šventė „Armijos“ dieną ir vartojo alkoholį, o įvykio dieną buvo išgėręs gal 100 g.

Be kaltinamojo visiško savo kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. N. parodė, kad jai sutuoktinis M. N. paskambino jau po įvykio, pasakė, kad važiavo automobiliu ir apsivertė, pasakė, kad jau atvažiuoja policija. Jai tapo žinomas pats avarijos faktas. Žino, kad iš vakaro vyko susibūrimas su bendradarbiais, suprato, kad M. N. vartojo alkoholinius gėrimus. Įvykio dieną po pietų su juo kalbėjo telefonu ir tarp jų kilo konfliktas, kad jis po ilgo laiko (maždaug 3 metų pertraukos) išgėrė. Konflikto metu jie pasipyko, ji norėjo, kad jis „neužsikabintų“ ir kad jis autobusu arba su draugais važiuotų namo. Neturėjo minties, kad jis važiuos automobiliu. Pavakare paskambino jau po įvykio ir pasakė, kas įvyko. Automobiliu „Ford Focus“ naudojasi S. N.. Paskutiniu metu automobilis buvo sugedęs ir buvo paliktas Vilniuje. Paprastai automobilis būdavo pas ją namuose. Daugiau papildyti nieko negali (b. l. 47).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. K. 2018 m. lapkričio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2018 m. lapkričio 24 d. apie 18:32 val., dirbdamas kartu su tyrėju O. D. iš budėtojo gavo pranešimą, kad kelyje A16 nuo kelio nuvažiavo automobilis „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apsivertė. Atvykus į eismo įvykį paaiškėjo, kad automobilį vairavo M. N., kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,95 promilių girtumas (b. l. 6).

Iš ROIK 0118000639709 matyti, kad M. N. 2018 m. lapkričio 24 d. apie 18:34 val., kelyje (duomenys neskelbtini)53 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 1,95 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais M. N. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (b. l. 7 – 11).

A. A. 6810, Nr. AREN-0212, patikros sertifikato Nr. 0842762, 2018 m. lapkričio 24 d. 18.58 val., M. N. nustatytas 1,95 promilės girtumas (b. l. 20 – 22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 11712/2018(01) nurodyta, kad M. N. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,36 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b. l. 50).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad vidutinė 1999 m. gamybos transporto priemonės „Ford Focus“ kaina be PVM – 876,00 Eur (b. l. 71).

Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo prisipažinimas, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2018 m. lapkričio 24 d. apie 18.34 val., kelyje (duomenys neskelbtini)53 km vairavo automobilį Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 11712/2018(01), nustatyta mažiausia koncentracija 2,36 procentų promilės etilo alkoholio, kol nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. N. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, vengiant neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, pasitvirtino. K. M. N. būdamas neblaivus 2019 m. rugsėjo 13 d. apie 18.30 val. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo kelių transporto priemonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę Mitsubishi Carisma, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kol (duomenys neskelbtini) esančioje žiedinėje sankryžoje kliudė kelio ženklus ir sustojo. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą M. N. atsisakė tikrintis blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Dėl to, policijos pareigūnai išaiškinę M. N. atsisakymo tikrintis blaivumą pasekmes, įvertinę jo būklę vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Bendros asmens būklės įvertinimo metodika (toliau – Metodika), nustatė neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, stovėdamas pirštu negali pataikyti į nosies galą, kurie užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte. Neblaivumo akte bei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad kaltinamasis vengia neblaivumo patikrinimo, jam paaiškinta dėl atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, pasiūlyta leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę. M. N. vengė tikrinimo ir atsisakė pasirašyti neblaivumo nustatymo akte. Vadovaujantis paties kaltinamojo prisipažinimu, jog vartojo alkoholį ir vengė pasitikrinti blaivumą, jam nustatytais neblaivumo požymiais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir liudytojų parodymais, daroma išvada, jog M. N. sąmoningai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir atsisakė tikrintis blaivumą. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokiais veiksmais M. N. tyčia, apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę, atsisakė tikrintis blaivumą, ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2019-01-01 iki 2019-04-01)

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus konstatuoja, kad M. N. 2018 m. lapkričio 24 d. apie 18.34 val., kelyje V(duomenys neskelbtini) 53 km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 11712/2018(01), nustatyta mažiausia koncentracija 2,36 ‰ promilės etilo alkoholio, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Apklaustas teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė esmines jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Ginčo byloje dėl veikos kvalifikavimo nekilo, todėl konstatuojama, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą M. N. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Skirdamas M. N. bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Taip pat atsižvelgia į tai, kad M. N. atžvilgiu buvo priimtas nuosprendis atleisti jį, padariusi nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 2 metų laidavimo terminą, tačiau šiuo laikotarpiu jam padarius šioje byloje aktualias nusikalstamas veikas, minėtas sprendimas nustojo galioti (b. l. 104 – 106, 107 – 112), jis kelis kartus baustas administracine tvarka, tame tarpe du kartus baustas ir už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam (b. l. 100 – 103), dirba (b. l. 99), psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas (b. l. 94). Neteisėtus nusikalstamus veiksmus kaltinamasis padarė sąmoningai, tyčia, suprasdamas savo veiksmų esmę. M. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, jog kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant bausmės rūšies ir dydžio parinkimo M. N. klausimą, atsižvelgiama į tai, kad M. N. jau du kartus baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, tačiau nepaisant paskirtų sankcijų jis savo elgesio nepakeitė. Teismas pažymi, kad Vilniaus regiono teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 23 d. jam buvo taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas, tačiau laidavimo laikotarpiu jis padarė dar analogišką nusikalstamą veiką, todėl skiriant bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, nėra pagrindo šiuo atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir skirti švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos rūšies bausmę. Visos nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo, kad anksčiau paskirtos bausmės nepasiekė visų joms keliamų tikslų, neatgrasė kaltinamojo nuo pažeidimų darymo.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo M. N. klausimą, įvertinęs nuteistąjį bei jo padarytą nusikaltimą apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės, subendrinamos jas iš dalies sudedant.

Kadangi kaltinamasis M. N. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jam paskirta galutinė subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

K. M. N. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. 18.50 val. iki 2019 m. rugsėjo 14 d. 13.00 val. (1 parą) (b. l. 123, 124, 125), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitomas į paskirtą bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 64 – 65, straipsniai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams ir šešiems mėnesiams.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. K. V. Z. laikomas neteistu, išnykus teistumui, tačiau baustas administracine tvarka už tai, jog vairavo transporto priemonę neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Nors šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, jis vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį. Veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į eismo įvykių sukėlimą.

Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo M. N. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis yra teistas, baustas administracine tvarka, automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, būdamas neblaivus. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinių nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Neteisėti M. N. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.

Iš bylos duomenų matyti, kad M. N. Vilniaus regiono teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirtas draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams (b. l. 107 – 112). Nors kaltinamasis šiuo metu neturi teisės vairuoti transporto priemones, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, jis neturės galimybės nustatytu laikotarpiu šios teisės įgyti. Atsižvelgiant į padaryto nusikalstamo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo M. N. padaryto nusikaltimo pobūdį, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio priėmimo dienos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamoje byloje automobilis „Mitsubishi Carsima“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam M. N. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, taigi automobilis Mitsubishi Carsima, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Automobilis Mitsubishi Carsima, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (b. l. 26, 27), kuris grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui 2019 m rugsėjo 16 d. transporto priemonės grąžinimo aktu (b. l. 36, 37).

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis patvirtino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie tai, kad vairavo automobilį neblaivus automobilio savininkui nebuvo žinoma, kartu su kaltinamuoju įmonės savininkas nebuvo ir negalėjo žinoti, jog jis neblaivus vairuos įmonei priklausantį automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas UAB „Inoda“ atstovas R. R. nurodė tokias pačias aplinkybes, jog kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog M. N. galėjo automobilio Mitsubishi Carisma variklio užvedimo raktus pasiimti laisvai, niekas jam to nedraudė, tačiau apie tai, kad M. N. gali važiuoti jų įmonei priklausančiu automobiliu būdamas neblaivus niekas neįtarė ir jeigu būtų žinoję, kad jis pasiims ir važiuos įmonės automobiliu būdamas neblaivus, jam automobiliu tikrai niekas būtų neleidę naudotis ir tuo labiau juo važiuoti. Priešingų duomenų byloje nėra, todėl netikėti R. R. parodymais teismas neturi pagrindo. Teismo vertinimu transporto priemonės savininkė nežinojo, ir negalėjo žinoti, kad jos darbuotojas M. N. automobiliu naudosis neblaivus, todėl netikslinga konfiskuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismas sprendžia, kad išieškant iš M. N. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą 1 032,00 Eur būtų proporcinga poveikio priemonė kaltinamajam, kuris nusikalstamą veiką padarė tyčia.

Transporto priemonės savininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas proceso išlaidas dėl transporto priemonės nuvežimo sumokėjo, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (b. l. 38).

Kadangi Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-329-983/2019 vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, konfiskavo S. N. vardu registruotą automobilį Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) klausimas dėl šios transporto priemonės konfiskavimo nesprendžiamas.

V. Kiti proceso klausimai

K. M. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 135- 136) paliekama galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinama (BPK 139 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, vienas kompaktinis diskas su garso įrašu, saugomas voke (b. l. 55), paliekamas saugoti kartu su byla (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

M. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 70 (septyniasdešimties) MGL (3 500,00 (trijų tūkstančių penkių šimtų) Eur) baudą.

M. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2019-01-01 iki 2019-04-01), ir skirti 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000,00 (trijų tūkstančių) Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti M. N. galutinę 120 (vieno šimto dvidešimties) MGL (6 000,00 (šešių tūkstančių) Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir M. N. paskirti galutinę 80 (aštuoniasdešimties) MGL (4 000,00 (keturių tūkstančių) Eur) baudą, sumokant šią baudą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtos bausmės laiką M. N. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. 18.50 val. iki 2019 m. rugsėjo 14 d. 13.00 val. (vieną parą), prilyginant vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą 2 (dviejų) MGL (100,00 (vieno šimto) Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti M. N. baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius uždrausti naudotis (įgyti) specialiąja(-ą) teise(-ę) – teise(-ę) vairuoti transporto priemones, ją taikant nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš M. N. konfiskuotino turto – automobilio „Mitsubishi Carsima“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 032,00 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt du eurus).

Palikti galioti M. N. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Palikti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su vaizdo ir graso įrašu, saugoti byloje.

Informuoti kaltinamąjį M. N. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.