- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- 2S-860-460/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė B. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas pažymėjo, jog pagal pareiškėjos T. Ž. pateiktus duomenis, pareiškėja kreipėsi į antstolę B. T. su skundu, juo antstolės prašė panaikinti antstolės B. T. padėjėjos 2022 m. birželio 17 d. patvarkymą Nr. S-22-5-2721; pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2022 m. birželio 17 d. antstolės padėjėjos Nr. S-22-5-2721 patvarkymą; visas nurodytas vykdomąsias bylas nutraukti.
2. Pareiškėja taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti visus neteisėtus vykdymo veiksmus antstolės B. T. vykdomosiose bylose Nr. 0005/13/0215, Nr. 0005/18/01002, Nr. 0005/19/01591, Nr. 0005/20/01276, Nr. 0005/20/01277.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 26 d. nutartimi pareiškėjos T. Ž. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas. Pagrindiniai teismo argumentai:
3.1. Teismas nustatė, jog pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tam, kad nebūtų sudaryta antstolei B. T. ir jos padėjėjai galimybė savivaliauti ir piktnaudžiauti savo teisėmis. Daugiau motyvų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pareiškėja nepateikė, tad teismas sprendė, jog pareiškėja neįrodė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra abstraktaus pobūdžio, iš prašymo turinio nėra galimybės nustatyti, kokiems vykdymo veiksmams prašoma jas taikyti.
3.3. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, LITEKO duomenis, pareiškimo turinį ir prie jo pridėtus rašytinius įrodymus teismas konstatavo, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų nėra, todėl pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – apeliantės prašymą tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Apeliantė teigia, kad jokiais teismo sprendimais nėra pripažinta skolininke.
4.2. Apeliantės nuomone, nutartis yra šališka, nemotyvuota, pažeidžianti paveldėtojos interesus.
4.3. Priimta nutartis yra vilkinimas naudoti paveldėtu turtu.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl pateiktų įrodymų / priedų
9. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantes pateikti įrodymai priimami, šie įrodymai vertinami kartu su kitais įrodymais.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo
10. Atskirajame skunde nurodoma. jog būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones tam, kad nebūtų sudaryta antstolei B. T. ir jos padėjėjai galimybė savivaliauti ir piktnaudžiauti savo teisėmis, veikti prieš įstatymą, taip pat kuo skubiau padėti išvengti neigiamų padarinių ir apsaugoti asmenų turtinius ir neturtinius interesus bei kuo skubiau ir efektyviau užkirsti kelią žalai atsirasti.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip galima suprasti iš pareiškėjos skundo ir prašymo, apeliantė nesutinka su antstolės B. T. padėjėjos 2022 m. birželio 17 d. patvarkymu Nr. S-22-5-2721, dėl to prašo stabdyti visus vykdymo veiksmus antstolės B. T. vykdomosiose bylose Nr. 0005/13/0215 (išieškotoja AB „Klaipėdos energija“), Nr. 0005/18/01002 (išieškotoja AB „Klaipėdos energija“), Nr. 0005/19/01591 (išieškotoja AB „Klaipėdos energija“), Nr. 0005/20/01276 (išieškotoja DNSB „Grandinė“), Nr. 0005/20/01277 (išieškotoja DNSB „Grandinė“).
12. CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.
13. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
14. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-164-516/2022).
15. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), ar kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-410-464/2020).
16. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šią laikinąją apsaugos priemonę taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius tokios priemonės, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą tokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-798/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-843-910/2022).
17. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017).
18. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
19. Vadovaujantis aptartais teismų praktikos išaiškinimais dėl CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo – taikymo ypatumų, atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra besąlygiškai vykdomas, o jo vykdymo sustabdymas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas šios laikinosios apsaugos priemonės nepritaikė atsižvelgęs į jos specifiką, į tai, kad pareiškėja nepagrindė, kad nesiėmus tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CPK 12, 178 straipsniai).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju galėtų susiklostyti situacija, jog iki apeliantės skundo išnagrinėjimo ir teismo sprendimo (nutarties) priėmimo įsiteisėjimo išieškojimo veiksmai būtų užbaigti, tačiau vien tik ši aplinkybė ir apeliantės argumentai, kad gali kilti tolimesni ginčai, nelemia vykdomosios bylos sustabdymo būtinumo.
21. Teismas pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo greičiau, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus. Vien faktas, kad apeliantė pateikė skundą dėl antstolio veiksmų savaime nesudaro pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, priešingai nei nurodo apeliantė, gali būti neproporcingai pažeistos kito išieškotojo (išieškotojų) ir skolininko teisės bei teisėti interesai kuo greičiau atkurti teisinę taiką – per kuo trumpesnį laiką įvykdyti vykdomąjį dokumentą..
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį nutardamas laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti.
23. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, palankaus pareiškėjai teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju neatitiktų joms keliamų tikslų ir paskirties.
24. Kiti atskirojo skundo prašymai, teiginiai nesusiję su skundžiama nutartimi, jų apeliacinės instancijos teismas nevertina.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.