- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-06
- Bylos Nr.
- 1A-74-149/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00191-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Leonarda Gurevičienė (pirm.), Gintaras Dzedulionis, Vitalija Norkūnaitė
- Nukentėjusysis
- R. B.
- Advokatai
- Remigijus Merkevičius, Arūnas Abraitis
Teisėjas D.Lučinski Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00191-2014-6
2015 m. sausio 6 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo-privataus kaltintojo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarties, kuria nutrauktas privataus kaltinimo procesas pagal nukentėjusiojo R. B. privataus kaltinimo skundą prieš Ž. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje 2013 m. gegužės 9 d. buvo gautas R. B. prašymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Jame buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą prieš policijos pareigūnus Ž. A. ir V. Š. pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje požymius. Toks prašymas buvo grindžiamas tuo, jog 2013 m. gegužės 5 d., apie 20:55 val., prie Ukmergės g. 282, Vilniuje, R. B. už Kelių eismo taisyklių pažeidimą sulaikė anksčiau paminėti policijos pareigūnai, kurie papurškė dujų į saloną, ištraukė iš vairuotojo vietos, traukdami sudavė kumščiais ir delnais į veidą, uždėjo antrankius. Atvažiavę papildomi policijos pareigūnai taip pat smūgiavo rankomis į šonus, kol jis buvo vedamas į automobilį.
2013 m. liepos 7 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Rasa Lukaševič nutarimu panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. gegužės 27 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal 2013 m. gegužės 9 d. R. B. skundą.
2014 m. vasario 7 d. nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Rasa Lukaševič nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje požymių. Šiame nutarime nurodoma, jog policijos pareigūnai Ž. A. ir V. Š. buvo priversti prieš R. B. panaudoti specialiąsias priemones ir fizinę jėgą. Jie neviršijo suteiktų įgaliojimų atlikdami kokius nors tyčinius neteisėtus veiksmus prieš R. B.. R. B. skundai dėl šio nutarimo panaikino buvo netenkinti. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 30 d. galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė R. B. skundą.
Šalies argumentai
Tuomet nukentėjusysis R. B. kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka, prašydamas patraukti Ž. A. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodė, jog 2013 m. gegužės 5 d., apie 21:00 val., Ukmergės gatvėje, prie parduotuvės „Maxima“, Ž. A. ir V. Š. sulaikė jį už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, surakino, nuvedė prie gatvės tvorelės ir į ją atrėmė. 21:16:59 val., Ž. A. būdamas už nugaros, kai jis (nukentėjusysis) neturėjo jokios galimybės priešintis, sudavė kumščiu į kairį šoną.
2013 m. gegužės 28 d. specialisto išvadoje nukentėjusiajam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be kitų sužalojimų, buvo nustatyta, jog 2013 m. gegužės 9 d. paimtame šlapime aptikta mikrohemutarija (kraujo pėdsakai). 2013 m. birželio 6 d. A.Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro specialisto konsultacinėje išvadoje nurodoma, jog patirti sužalojimai priskiriami nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Nukentėjusysis sulaikytas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą buvo surakintas ir priremtas prie kelio atitvarų, todėl nekėlė jokios grėsmės sau nei kitiems. Ž. A. nebuvo jokio pagrindo mušti į kairio inksto sritį, sukeliant inksto kraujavimą. Policijoje nenaudojamas toks kovinių imtinių veiksmas – smūgis į inkstą.
Taikinamajame teismo posėdyje nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens Ž. A. atstovas advokatas Remigijus Merkevičius pareiškė prašymą nutraukti procesą, nes procesas pradėtas neteisėtai. Tokio prašymo argumentus jis išdėstė teismui pateiktame rašytiniame prašyme, kuriame nurodė, kad 2013 m. gegužės 5 d. vakare įvykęs įvykis jau buvo ištirtas ir įvertintas ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-00608-13, kuriame yra priimtas galutinis sprendimas. Privataus kaltinimo skunde Ž. A. yra kaltinamas atlikęs veiksmus būdamas policijos pareigūnu, todėl jo veiksmai turi būti vertinami ne pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 228 straipsnį.
Nukentėjusiojo R. B. atstovas advokatas Arūnas Abraitis su pareikštu prašymu dėl proceso nutraukimo nesutiko, nurodydamas, jog nutrauktame ikiteisminiame tyrime nebuvo kalbama apie atpalaiduojantį smūgį, suduotą į inkstus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-30 nutartimi nutraukė privataus kaltinimo procesą prieš Ž. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, jog baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Anksčiau paminėtos aplinkybės pagrindžia, jog 2013 m. gegužės 5 d., apie 20.55 val., įvykęs įvykis, dėl kurio yra teismui pateiktas privataus kaltinimo skundas, buvo tiriamas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-9-00608-13 ir įsiteisėjusiu prokuroro nutarimu yra konstatuota, jog Ž. A. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje požymių, o fizinė jėga prieš R. B. buvo panaudota teisėtai. Teismui pateiktame privataus kaltinimo skunde iš ikiteisminio tyrimo metu tirto įvykio išskirtas vienas suduotas smūgis į kairįjį šoną bei pašalinta teisiškai reikšminga aplinkybė, jog Ž. A. veikė kaip policijos pareigūnas, tokiu būdu ir keičiant veikos kvalifikavimą pagal kitą BK 140 straipsnio 1 dalį, nesudaro pagrindo tą patį įvykį tirti dar kartą kaip kitą įvykį.
Teismas nustatęs, jog pateiktame privataus kaltinimo skunde nurodytas 2013 m. gegužės 5 d. įvykis jau buvo ištirtas ikiteisminio tyrimo metu ir dėl jo yra priimtas įsiteisėjęs prokuroro nutarimas dėl proceso nutraukimo, nutraukia procesą šioje byloje (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis R. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – tęsti privataus kaltinimo procesą.
Skunde nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne prieš konkretų asmenį Ž. A., o prieš policijos pareigūnus dėl galimai nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d., padarymo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-30 nutartis, kuria Ž. A. atžvilgiu buvo nutrauktas privataus kaltinio procesas BPK 3 str. 1 d. 8 p. pagrindu, yra neteisėta, kadangi ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas visai kitais pagrindais. Pažymi, kad Ž. A. pareiškėjui smūgiavo į kairį šoną, tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, iš asmeninių paskatų dėl tariamai užgautų „vyriškų“ ambicijų, nesant tam tarnybinio būtinumo, kadangi jo (R. B.) rankos buvo surakintos, o jis pats persvertas per atitvarą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nukentėjusysis-privatus kaltintojas R. B. ir jo atstovas advokatas Arūnas Abraitis prašo apeliacinį skundą tenkinti, Ž. A. gynėjas advokatas Remigijus Merkevičius prašo skundą atmesti.
Nukentėjusiojo-privataus kaltintojo R. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).
Apeliacinio skundo argumentai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne prieš konkretų asmenį Ž. A., o prieš policijos pareigūnus dėl galimai nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d., padarymo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-30 nutartis, kuria Ž. A. atžvilgiu buvo nutrauktas privataus kaltinio procesas BPK 3 str. 1 d. 8 p. pagrindu, yra neteisėta, kadangi Ž. A. pareiškėjui smūgiavo į kairį šoną, tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, iš asmeninių paskatų dėl tariamai užgautų „vyriškų“ ambicijų, nesant tam tarnybinio būtinumo, kadangi jo (R. B.) rankos buvo surakintos, o jis pats persvertas per atitvarą, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pateiktame privataus kaltinimo skunde nurodytas 2013 m. gegužės 5 d. įvykis jau buvo ištirtas ikiteisminio tyrimo metu ir dėl jo yra priimtas įsiteisėjęs prokuroro nutarimas dėl proceso nutraukimo, nutraukė procesą šioje byloje (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Savo sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, jog baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Anksčiau paminėtos aplinkybės pagrindžia, jog 2013 m. gegužės 5 d., apie 20.55 val., įvykęs įvykis, dėl kurio yra teismui pateiktas privataus kaltinimo skundas, buvo tiriamas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-9-00608-13 ir įsiteisėjusiu prokuroro nutarimu yra konstatuota, jog Ž. A. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje požymių, o fizinė jėga prieš R. B. buvo panaudota teisėtai. Teismui pateiktame privataus kaltinimo skunde iš ikiteisminio tyrimo metu tirto įvykio išskirtas vienas suduotas smūgis į kairįjį šoną bei pašalinta teisiškai reikšminga aplinkybė, jog Ž. A. veikė kaip policijos pareigūnas, tokiu būdu ir keičiant veikos kvalifikavimą pagal kitą BK 140 straipsnio 1 dalį, nesudaro pagrindo tą patį įvykį tirti dar kartą kaip kitą įvykį.
Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, jog baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 10-9-00608-13 matyti, jog 2014 m. vasario 7 d. nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Rasa Lukaševič nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje požymių. Šiame nutarime nurodoma, jog policijos pareigūnai Ž. A. ir V. Š. buvo priversti prieš R. B. panaudoti specialiąsias priemones ir fizinę jėgą. Jie neviršijo suteiktų įgaliojimų atlikdami kokius nors tyčinius neteisėtus veiksmus prieš R. B..
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 30 d. galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė R. B. skundą.
Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas, 2014-05-30 nutartimi atmesdamas R. B. skundą, nenustatė policijos pareigūnų veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties požymių, konstatuodamas, kad sulaikant R. B., kuris priešindamasis kelis kartus nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, buvo panaudota fizinė prievarta ir specialiosios priemonės pažeidėjui sutramdyti, ko pasėkoje galėjo atsirasti nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad pareigūnai būtų jautę asmeninę antipatiją pareiškėjui, jų šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi požymių taip pat nenustatyta.
Taigi, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014-05-30 nutartimi neginčijamai nustatyta, kad tiek kiekvieno pareigūno atskirai, tiek ir bendrai visų policijos pareigūnų veiksmuose, sulaikant jiems pasipriešinusį R. B. nebuvo nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pakartotinai vertinti Ž. A. veiksmus dar ir pagal BK 140 str. 1 d.
Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimus, nei tikėjosi atskiri proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas, vertindamas šioje byloje surinktus įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, apeliantas vadovaudamasis tik subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės 2014 m. spalio 30 d. nutarties, kuria nutrauktas privataus kaltinimo procesas pagal nukentėjusiojo R. B. privataus kaltinimo skundą prieš Ž. A., vertinimu, nepateikė apeliacinės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Nukentėjusiojo-privataus kaltintojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.