Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – M. G., K. G. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja

Dėl įstatymo praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo

7. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys).

8. Nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, jog jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

10. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad palikėja L. G. yra pareiškėjos mama. Palikėja L. G. mirė (duomenys neskelbtini) būdama našlė. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažyma apie asmenį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šios pažymos taip pat nustatyta, kad palikėja turėjo du vaikus: pareiškėją ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateikto Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro 2023 m. kovo 29 d. rašto matyti, kad po palikėjos L. G. (duomenys neskelbtini) mirties notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Kitų paveldėtojų nėra. Terminas palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

12. Iš pareiškėjos pareiškime dėstomų aplinkybių bei paaiškinimų nustatyta, kad pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo tai, jog paveldėtojai nežinojo apie palikėjai L. G. atkurtas nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypo dalį. Pati palikėja šių apilinkybių įpėdiniams neminėjo, niekas po jos mirties į notarų biurą nesikreipė. Nuosavybės teisės VĮ Registrų centre taip pat nėra registruotos, o apie esamą likusį turtą paveldėtojai sužinojo iš matininko, gavę jo kvietimą dėl žemės sklypo ribų ženklinimo.

13. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad egzistavo pareiškėjos nurodyta aplinkybė (paveldėtojai nežinojo apie palikėjai L. G. atkurtas nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą), kuria ji remiasi kaip priežastimi, sutrukdžiusia priimti palikimą pagal įstatymą. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų matyti, kad palikėjos L. G. vardu daiktinės teisės į 302/557 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotos (4.3 punktas). 2023 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro raštas patvirtina faktą, kad niekas iš palikėjų dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Į bylą pateiktas 2022 m. lapkričio 17 d. matininko B. J. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribų ženklinimo“ adresuoto L. G. paveldėtojams, kuriame kviečiama dalyvauti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribų ženklinime. Taigi tikėtina, kad gali būti, jog pareiškėja ir kiti paveldėtojai (pareiškėjos tuo metu dar buvęs gyvas brolis) nežinojo apie egzistuojanti jų motinai priklausantį turtą - žemės sklypo dalį. Teismas neįžvelgia, kad pareiškėja, siekdama įgyvendinti aptariamą teisę, būtų pasielgusi nepakankamai atidžiai ir nerūpestingai. Kita vertus, terminas palikimui priimti nėra praleistas ženkliai, įvertinus tą aplinkybę, kad apie palikėjos palikimą pareiškėja sužinojo tik gavusi matininko 2022 m. lapkričio 17 d. pranešimą (į teismą su pareiškimu pareiškėja kreipėsi 2023 m. balandžio 4 d.). Byloje suinteresuotieji asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjos reikalavimo nėra pareiškę. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisės į turtą (dalį žamės sklypą) vis dar yra neįregistruotos. Tokiu atveju, termino palikimui priimti atnaujinimas jokių neigiamų pasekmių kitiems asmenims nesukels ir nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o pareiškėjai leis paveldėti jos motinos turtą. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, atsižvelgia ir į tai, kad atsisakius atnaujinti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nukentėtų pareiškėjos interesai.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad terminas palikimui pagal įstatymą priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, pareiškėjai atnaujinant terminą kreiptis į notarą priimti motinos L. G., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą pagal įstatymą (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 576 straipsnio 1 dalis, 578 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576 straipsniu, 578 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą kreiptis į notarą priimti motinos L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą pagal įstatymą.

Palikimo pagal įstatymą priėmimo 3 mėnesių terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.