Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams;

- pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – areštas 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir E. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant pareigas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti, mokytis arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, E. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL, tai yra 500 Eur (penkių šimtų eurų), dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, pritaikytas E. L. turtui – piniginėms lėšoms (147 Eur), paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir civiliniam ieškovui iš E. L. priteista 218,43 Eur (du šimtai aštuoniolika eurų 43 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš E. L. jam priteista 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4.9. Skundo autoriaus teigimu kiti byloje apklausti liudytojai taip pat nepatvirtino aplinkybių, kuriomis grindžiamas jam pareikštas kaltinimas. Be to, kai kurie liudytojai teismo posėdžio metu prasitarė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai darė jiems psichologinį spaudimą, ir taip neleido duoti teisingų parodymų. Svarbu paminėti tai, kad įrankis, kuriuo nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas - durtinė-pjautinė žaizda petyje nėra nustatytas ir surastas. Ant teleskopinės lazdos nerasta nei E. L. pirštų antspaudų, nei DNR pėdsakų, nei nukentėjusiojo kraujo pėdsakų, ką patvirtina byloje esanti 2022 m. birželio 15 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada (2 t., b. 1. 21-24).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. L. apeliacinis skundas atmestinas

6. Nuteistojo E. L. apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir E. L. pripažino kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį. Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai pripažino E. L. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

7. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kurią, teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įvertinus skundžiamą nuosprendį teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, darytina abejonių nekelianti išvada, kad šioje byloje vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas laikėsi BPK 20 straipsnyje išdėstytų įrodymų vertinimo taisyklių. Tai, kad įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantas ir jo gynėjas, savaime negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

8. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde detaliai analizuoja jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, atskirus bylos įrodymus (proceso dalyvių parodymus, rašytinę, vaizdinę bylos medžiagą), teigdamas, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmiau paminėtos BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę, ką nagrinėjamu atveju preciziškai darė pirmosios instancijos teismas. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Aptartų duomenų visumoje įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį, abejonių pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegijai nekyla.

9. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio E. L. iš esmės neigia įvykio metu buvęs įvykio vietoje ir smurtavęs nukentėjusiojo P. G. atžvilgiu. Kaip neišsamų bylos aplinkybių išnagrinėjimą apeliantas nurodo tai, kad nuosprendis pagrįstas vien tik prieštaringais, nenuosekliais nukentėjusiojo P. G., liudytojo M. P. parodymais, parodymo atpažinti pagal nuotrauką procesinio veiksmo atlikimo metu padarytais procesiniais pažeidimais, bei neinformatyvia vaizdo medžiaga esančia byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai, įvertinus juos byloje surinktų duomenų kontekste yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

10. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs nukentėjusiojo ir nuteistojo pateiktas įvykio versijas, byloje apklaustų liudytojų parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, kitus bylos duomenis, visiškai pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiojo P. G. parodymai yra nuoseklūs bei atitinka faktinę nagrinėjamų įvykių seką. Apeliacinis teismas su šia teismo išvada visiškai sutinka. Kaip matyti nukentėjusysis P. G. dar tą pačią įvykio dieną, tuoj po įvykio ir jam suteiktos medicininės pagalbos savo pirminiame pareiškime aiškiai nurodė esmines nagrinėjamo įvykio aplinkybes, jog 2022 m. balandžio 24 d. apie 17 val. 35 min. susitiko su draugu A. U. prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios, adresu (duomenys neskelbtini), prie jų priėjo dar trys jam nepažįstami asmenys, vienas kurių, buvęs su tamsios spalvos vidutinio ilgio barzda, vilkėjęs juodos spalvos striukę, juodos spalvos sportines kelnes, juodos spalvos sportinius batus, rankoje prisidengęs kažką laikė ir bandė rankos kumščiu jam trenkti į galvą, o vėliau minėti trys nepažįstami asmenys jam sudavė ne mažiau kaip 10 kartų, galimai lazda į galvos pakaušio sritį, pečių ir šonkaulių sritį bei galimai peiliu vieną kartą įdūrė į kairį petį. Po smūgių atsistojęs pamatė, kaip trys vyrai ir A. U. nubėgo per gatvę, įlipo į juodos spalvos „GOLF“ markės automobilį, nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve (1 t., b. l. 11-15). Ikiteisminio tyrimo metu, praėjus mėnesiui laiko po įvykio, nukentėjusysis taip pat parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, jog jam besikalbant su A. priėjo kiti 3 nepažįstami asmenys, kurių vienas buvo aršiausias, ir kurį įsiminė labiausiai, tai stambesnis, „apvalesnis“, apie 175 cm ūgio asmuo, su tamsesnės spalvos barzda, vilkėjo juodos spalvos striukę, juodos spalvos sportines kelnes, avėjo juodos spalvos sportinius batus, būtent šis vyras pirmasis trenkė jam į galvą, tačiau nepataikė, visgi jam bėgant ir nukritus ant žolės tas vyras trenkė ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas, tarsi su lazda, bei dūrė peiliu, kas turėjo peilį nematė. Girdėjo žodžius „nebadyk“, iš balso mano, kad juos sakė asmuo apsirengęs mėlynos/baltos spalvos striukę. Kiek prisimena tai A. nieko nedarė. Pokalbis su minėtais asmenimis vyko dėl neva M. pavogto paso, kuriai jis skambino per „Messenger“ programėlę ir klausė ko jos draugai nori, ši patvirtino, jog norėjo jį prisivilioti, jog susitiktų su jos draugais, ir toliau kaltino pavogus jos pasą. Po įvykio socialiniuose tinkluose mėgino ieškoti to asmens, kuris jam trenkė ir rado asmenį, kuris buvo pasivadinęs E. vardu (1 t., b. l. 92-96). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės esminėse detalėse taip pat nesiskyrė. P. G. aiškiai nurodė, jog buvo keturi asmenys tai yra U., jo draugas ir dar du, tai yra E. L. ir jo draugas, kuris tikrai nepuolė, nebuvo agresyvus. Kalba vyko dėl neva pagrobto M. P. paso, skambino pastarajai per „Messenger“ programėlę, aiškinosi, tuo tarpu E. L. buvo agresyviausias, smogė jam į galvą, tačiau nepataikė, jis bandė pabėgti, tačiau pargriuvo ir buvo sumuštas (5 t., b. l. 127-131). Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nukentėjusysis nematė ir negalėjo matyti, kas jo atžvilgiu jam gulint ant žemės atliko smurtinius veiksmus, visgi, analizuojant visą įvykių eigą, kiekvieno įvykio dalyvio prieš tai buvusį elgesį, akivaizdu, kad būtent E. L. įvykių metu buvo agresyviausias, jis pirmas jam bandė suduoti smūgį, kuomet kiti asmenys pasak nukentėjusiojo laikėsi pakankamai nuošaliai. Aukštesnės instancijos teismas neįžvelgia jokių esminių prieštaravimų nukentėjusiojo P. G. parodymuose, duotuose viso proceso metu. Nors skunde akcentuojama, kad pats nukentėjusysis vartojo alkoholį (sidrą), taip pat gėrė raminamuosius vaistus, visgi pabrėžtina, jog šios aplinkybės negali būti suabsoliutintos menkinant nukentėjusiojo parodymus, kuriuos iš esmės patvirtina ir kiti įvykyje dalyvavę asmenys.

11. Be to, būtent E. L. nukentėjusysis atpažino ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką procesinio veiksmo atlikimo metu (1 t., b. l. 97-101). Nepagrįsti nuteistojo teiginiai dėl nukentėjusiojo asmens atpažinimo pagal fotonuotraukas pažeidimo. Pirmos instancijos teismas nenustatė, kad pateikiant nukentėjusiajam P. G. atpažinti asmenį iš nuotraukos buvo padaryti kokie nors BPK 192 straipsnio reikalavimų pažeidimai. Taip pat ir apygardos teismo nuomone, duomenis užfiksuotus asmens pateikimo atpažinti pagal fotonuotraukas protokole, galima laikyti patikimu įrodymu, nes atpažinimas buvo atliktas tinkamai, organizuotas taip, kad pilnai pašalintų atsitiktino atspėjimo galimybę: tam buvo parinktos 6, skirtingų tos pačios lyties, pagal išorę kuo panašesnių asmenų nuotraukos, tarp jų ir E. L.. Nukentėjusysis atpažino nuotraukoje Nr. 6 esantį asmenį – E. L. – kaip asmenį prieš jį naudojusį smurtą. Nukentėjusysis nurodė asmenį apibūdinančius duomenis, kurie leido atpažinti E. L. (veido bruožai, akys, nosis, antakiai). Vien tai, kad asmuo buvo užfiksuotas be barzdos, nukentėjusysis aiškiai nurodė, jog jam netrukdė jo atpažinti, kadangi kapišonas veido pilnai nedengė, o kaltinamąjį atpažino iš kitų veido bruožų. Prieš tai atskirame protokole nukentėjusiajam buvo išaiškintos teisės ir pareigos bei atsakomybė už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį (1 t., b. l. 90). Tai, kad pats nukentėjusysis socialiniuose tinkluose taip pat bandė ieškoti jo sužalojusio asmens, parodymo atpažinti veiksmo rezultatų nedaro neleistinais įrodymais ir priešingai nuteistojo apeliacinio skundo argumentams, nesuteikia pagrindo abejoti atlikto atpažinimo rezultatais. Šią poziciją sustiprina ir tai, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio paskambinęs Bendrojo pagalbos centro telefonu nurodė, kad jį sužaloję asmenys pasišalino ketvirtos klasės automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kai tuo tarpu E. S. automobilio valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) taigi suklystas tik vienas skaičius. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog nukentėjusysis net ir būdamas įtemptoje situacijoje sugeba įsidėmėti aktualią informaciją, dėl ko nėra jokio pagrindo abejoti jo galimybėmis įsiminti E. L. veido bruožus ir jį atpažinti. Svarbu ir tai, kad P. G. nebuvo anksčiau net matęs, juolab pažįstantis E. L., dėl ko jokio suinteresuotumo jį neteisingai apkalbėti dėl kažkokių asmeninių motyvų, neturėjo.

12. Nukentėjusiojo nurodytos faktinės nagrinėjamo įvykio aplinkybės sutampa ir su kitų liudytojų parodymais. Liudytojas A. U. patvirtino, kad jis susitiko su P. G. pasikalbėti, prie jų priėjo 2 nepažįstami asmenys ir G. Š., įvyko konfliktas tik tarp P. G. ir to atėjusio nepažįstamo asmens dėl M. pavogto paso, jie apsistumdė, „pasidalino kumščiais“, buvo metalinis pagalys, apie 30 cm ilgio, apvalus, P. G. parkrito. Liudytojas išsigando, su savo draugu G. Š. bėgo per gatvę kartu su kitais dviem nepažįstamais asmenimis, kurie juos pavežė iki (duomenys neskelbtini) parko (5 t., b. l. 108-110). Liudytojas G. Š. taip pat patvirtino, jog kilo muštynės, vienas asmuo, kuris pradžioje kalbėjo su A. paslydęs nukrito (5 t., b. l. 110-11). Liudytojas D. K. nurodė matęs, kuomet P. G. nuėjus į kitą gatvės pusę, vėliau per perėją jų kryptimi nuėjo ir trys vyrai, du iš jų tamsiai apsirengę, užsidėję kapišonus, vienas su melsvos spalvos striuke ir ant nugaros užsidėjęs melsvos spalvos kuprinę. Matė ir tai, kad P. G. gulėjo, prie jo buvo keturi asmenys, su teleskopu vienas asmuo jam trenkė, buvo juodai apsirengęs su kapišonu, po to jie visi pabėgo (5 t., b. l. 38-39). Liudytoja G. K. matė atbėgančius keturis asmenis, kurie įsėdo į juodos spalvos „GOLF“ markės automobilį ir dideliu greičiu nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės (5 t., b. l. 39-40). Liudytoja M. P. teisiamojo posėdžio metu nors ir paneigė savo ankstesnius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau visgi patvirtino, jog išvažiavus E. su E., jai 17.39 val. skambino P. G. ir ji girdėjo garsus, lyg buvo mušamas žmogus, namo E. su E. grįžo apie 18.00 val. (5 t., b. l. 62-63). Šiame kontekste pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad E. L. buvo tuometinis liudytojos M. P. sugyventinis, dėl kurios paso pagrobimo ir kilo visas konfliktas, ką patvirtino tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas A. U.. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja apylinkės teismo išvadomis, jog E. L. turėjo motyvą įvykdyti nusikalstamą veiką. Be to, visa faktinė įvykių eiga, kurią nurodė nukentėjusysis ir kurią patvirtino teisme apklausti liudytojai, betarpiškai atsispindi ir bylos medžiagoje esančiuose vaizdo įrašuose. Vien tai, kad apeliantas menkina jų įrodomąją galią, kritikuoja vaizdo kokybę, minėtuose įrašuose nurodo nepažįstantis savęs, jokiu būdu neeliminuoja juose užfiksuotų aplinkybių ir jų vertinimo bendrame bylos duomenų kontekste, juos lyginant ir gretinant su liudytojų parodymais. Natūralu, jog asmuo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu nėra suinteresuotas atpažinti save kaip asmenį dalyvavusį analizuojamuose įvykiuose.

13. Visgi, kaip teisingai pažymėta ir apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės vaizdo įrašo matyti, jog 17.31 val. du tamsiai apsirengę asmenys (nukentėjusysis įvykio metu dėvėjo tamsios spalvos striukę), vienas kurių – baltos spalvos batų padais, pereina į kitą gatvės pusę, link bažnyčios, ir nueina tiesiai, dešiniau bažnyčios. Byloje nustatytais nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, šiuo metu nukentėjusysis susitiko su A. U. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir nuėjo į kitą gatvės pusę, už bažnyčios, su juo pakalbėti. Tuo tarpu, iš vaizdo įrašo matyti, kad tuo pačiu metu G. Š. vienas ateina prie parduotuvės pagrindinio įėjimo, kur prie jo iš karto prieina iš dešinės parduotuvės pusės (nuo paštomato pusės) du tamsiai apsirengę asmenys, dėvintys kapišonus, vienas jų – ilgesne striuke, ir visi trise bendrai sustoję žiūri nuėjusių dviejų asmenų kryptimi. 17.34.26 val. vienas iš tamsiai apsirengusių asmenų pradeda eiti link pėsčiųjų perėjos, kuria prieš tai ėjo minėti du asmenys, o jam iš paskos pradeda eiti G. Š. ir kitas tamsiai apsirengęs asmuo. Jie nueina į tą pačią vietą, kurioje buvo nuėję prieš tai minėti du asmenys. 17.38.53 val. keturi asmenys iš minėtos vietos perbėga gatvę ir nueina kryptimi link paštomato (parduotuvės dešinėje, iš kurios prieš tai prie G. Š. buvo atėję du tamsiai apsirengę asmenys). 17.39.14 val. iš tos pačios vietos pasirodo einantis dar vienas tamsiai apsirengęs asmuo, prie kurio privažiavęs sustoja šviesios spalvos automobilis ir asmenys nuvažiuoja (2 t., b. l. 124). Iš M. P. pateikto vaizdo įrašo (2 t., b. l. 141) matyti, kad 2022 m. balandžio 24 d. 17.50 val. vaizdo kameros stebėjimo zonoje pasirodo juodai apsirengęs asmuo, kuris nueina tiesiai į pievą link tvoros, numeta šviesios spalvos pailgą daiktą, patrypia toje vietoje koja ir nueina tolyn. Netrukus, jam einant, iš tos pačios pusės pasirodo dar trys asmenys, kurie atitinka prieš tai prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ buvusių asmenų išvaizdą, tai yra, vienas iš jų dėvi mėlynos spalvos kuprinę, apsivilkęs striukę su baltos spalvos juosta priekyje, kitas asmuo dėvi batus, baltais padais, o kitas asmuo dėvi ilgesnę striukę su kapišonu. Visi keturi asmenys nueina ta pačia kryptimi. Be to, liudytojas M. P. ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaltinamąjį kaip asmenį, kuris išmetė minėtą objektą (teleskopinę lazdą) prie tvoros (3 t., b. l. 9-16). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas kategoriškai patvirtino esantis įsitikinęs, jog tai buvo E. L.. Liudytojas, nuėjęs į minėtą vietą, joje rado teleskopinę lazdą. Patikslino, jog išmetęs lazdą asmuo buvo stambiausias iš visų. Viską matė savo akimis, be to, bute esanti kamera taip pat užfiksavo papasakotas aplinkybes (5 t., b. l. 40-41). Nors apeliaciniame skunde taip pat bandoma kritikuoti ir šio liudytojo parodymus dėl nurodyto asmenų skaičiaus, E. L. fizinio sudėjimo, konkrečių datų, visgi įvykis įvyko 2022 m. balandžio 24 d., o liudytojas apylinkės teismo teisiamajame posėdyje buvo apklaustas 2023 m. birželio 8 d., todėl natūralu, kad tam tikrų aplinkybių itin tiksliai liudytojas jau negalėjo įvardinti dėl praėjusio pakankamai žymaus laiko tarpo. Visgi, esminės liudytojo nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui jokių abejonių nekelia, kaip ir tai, kad minėtas liudytojas turėjo visas objektyvias galimybes netrukdomai stebėti jo nuomone įtartinus asmenis, iš kurių vienas E. L. išmetė teleskopinę lazdą. Juolab, kad peržiūrėjus minėto liudytojo pateiktą vaizdinę medžiagą, matyti, jog vaizdine prasme ji yra pakankamai ryški ir leidžia identifikuoti visus asmenis, tame tarpe ir patį E. L., kurio veiksmai išmetant teleskopinę lazdą yra akivaizdūs ir neginčytini. Pažymėtina ir tai, kad eidamas E. L. ne kartą buvo atsisukęs į vaizdo stebėjimo kameros pusę, dėl ko liudytojas M. P. turėjo visas galimybes įsidėmėti E. L. veido bruožus pagal kuriuos vėliau ir atpažino pastarąjį asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką procesinio veiksmo atlikimo metu, tuo nei kiek neabejojo ir teisiamajame posėdyje apylinkės teisme. Nėra jokių abejonių, jog teleskopine lazda, kurią vėliau surado ir pareigūnams perdavė M. P., disponavo būtent E. L., o nukentėjusysis patvirtino, kad jam smūgiai buvo suduoti, be kita ko, lazda. Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus betarpiškai patvirtino 2022 m. balandžio 26 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad dalis nukentėjusiajam konstatuotų sužalojimų, tai yra juostų pavidalo poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje, nugaros kairėje pusėje ir kairėje šlaunyje galėjo būti padarytos cilindro formos kietu buku daiktu. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 128-130). Vien tai, kad 2022 m. liepos 27 d. specialisto Ž. M. paaiškinimuose padarytų sužalojimų įrankis (lazda) nurodytas tik kaip tikėtinas įrankis, jokiu būdu neleidžia abejoti šio įrankio panaudojimu nagrinėjamo įvykio kontekste. Dažnu atveju išvados būna tikėtinos, o ne kategoriškos. Visgi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, remiantis liudytojų A. U., D. K., M. P., nukentėjusiojo parodymais, vaizdinės medžiagos duomenys tik patvirtina, kad priešingai nuteistojo dėstomoms aplinkybėms, toks įrankis smurtaujant P. G. atžvilgiu buvo naudojamas ir juo disponavo būtent E. L.. Taigi įvertinus visus aukščiau aptartus duomenis, nėra jokio pagrindo tikėti nuteistojo dėstoma gynybine versija, jog jis įvykyje apskritai nedalyvavo ir smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo.

14. Patikimi liudytojų parodymai laikomi tada, kai jie labiausiai atitinka objektyvią tikrovę, įvardijami kaip tiesa, kuriais galima tikėti ir remtis priimant nuosprendį. Tuo tarpu liudytojo E. S. parodymais teisiamojo posėdžio metu apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo, nes jie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir nustatytiems faktams, jie nėra informatyvūs, nepatvirtina nei nukentėjusiojo, nei kitų liudytojų, nei nuteistojo pozicijos. Nors skunde keliamas klausimas dėl liudytojų M. P., E. S. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu naudoto psichologinio smurto duodant parodymus, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų bylos medžiagoje nėra. Įvertinus tai, kad šie asmenys artimi nuteistajam (buvusi sugyventinė ir draugas) natūralu, jog jų parodymai turėtų būti vertinami itin kruopščiai, ką nagrinėjamu atveju ir darė apylinkės teismas, minėtų liudytojų parodymus gretindamas tiek su ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis, tiek su kitų byloje apklaustų asmenų dėstomais paaiškinimais. Be to, liudytojo E. S. parodymais teismas priimant apkaltinamąjį nuosprendį apskritai nesirėmė, o liudytojos M. P. nurodytomis aplinkybėmis rėmėsi tik tiek, kiek jos pačios patvirtinta teisiamojo posėdžio metu ir kurios atitiko kitų liudytojų nurodytą faktinę įvykių eigą. Jokių pažeidimų šiuo klausimų aukštesnės instancijos teismas nenustatė.

15. Atmetant nuteistojo apeliacinį skundą pažymėtina ir tai, kad vien tai, jog nebuvo rastas dar ir peilis, kuriuo P. G. taipogi buvo sužalotas savaime nereiškia, kad E. L. nesukėlė nusikalstamų padarinių nukentėjusiojo sveikatai. Juolab, kad apie peilio matymą aiškino liudytojas M. P. stebėjęs įtartinus asmenis, jog E. L. kažką vis norėjo įsidėti į kišenę. Be to, šio liudytojo pateiktame įraše iš tiesų matyti, jog E. L. išmetęs teleskopinę lazdą, vis dar kažkuo disponuoja rankose, stengdamasis kažką įsikišti į rankovę. Taigi vieno iš nusikaltimo įrankių neradimas nesuponuoja išvados, jog šio nusikaltimo nuteistasis nepadarė. Kaip ir kitos skunde dėstomos aplinkybės apie pirštų antspaudų ar DNR pėdsakų ant teleskopinės lazdos nebuvimas. Priešingai nuteistojo samprotavimams, tai nėra vieninteliai įrodymai, kurias gali būti grindžiama kaltė. Tuo tarpu nuteistojo sau palankia linkme interpretuojama telefoninio ryšio sujungimo duomenų analizė taip pat nepaneigia, jog E. L. buvo užfiksuotas tiek (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama P. G. atžvilgiu, tiek (duomenys neskelbtini), kur išmetė teleskopinę lazdą. Juolab, kad liudytoja M. P. patvirtino, kad E. L. su E. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo apie 18.00 val., kai tuo tarpu liudytojas M. P., gyvenantis gretimai ((duomenys neskelbtini)) apie 17.50 val. matė keturis asmenis, tame tarpe E. L., pievoje prie jo namų išmetant teleskopinę lazdą.

16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įrodomąją vertę turi tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai. Įstatymas nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti netiesioginiais įrodymais ir tiesioginiams bei netiesioginiams (išvestiniams) įrodymams vertinti BPK nenustato skirtingų reikalavimų. Tiek vieniems, tiek kitiems įrodymams vertinti nustatytos tos pačios taisyklės, todėl visais jais galima grįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Įrodymų patikimumas nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais parodymais ir kitais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikaltimus, dėl kurių jis kaltinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2012, 2K-287/2013, 2K-175-696/2017, 2K-99-895/2019, 2K-264-976/2019). Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2010, 2K-309/2011).

17. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju aptartų įrodymų visuma, juos sujungus į vientisą įrodymų grandinę patvirtina, kad būtent E. L. su kitais asmenimis, tai yra A. U., susitarusiu susitikti su nukentėjusiuoju, ir pastarojo draugu G. Š., bei savo draugu E. S., buvo įvykio vietoje, ir P. G. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, tai yra tyčia kumščiu ir metaline teleskopine lazda sudavė mažiausiai vienuolika kartų į įvairias kūno vietas ir vieną kartą peiliu įdūrė į kairio peties sritį, po ko pasišalinęs iš įvykio vietos teleskopinę lazdą numetė namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nėra jokių abejonių dėl pastarojo kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

18. Apygardos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacine tvarka apskųstame pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas neturi jokių esminių trūkumų, nėra pagrindo išvadai, kad teismas ignoruotų kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys tvirtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir, išsamiai bei nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, byloje esančius ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus vertino ir atskirai, ir lygindamas juos tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek E. L. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šio straipsnio reikalavimus pilnai įvykdė: nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, kuriuos teismas pripažino įrodymais, o kuriais duomenimis nesiremia, argumentuotai nurodė, kodėl E. L. pripažįsta kaltu. Pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu, teisėjų kolegija neturi.

19. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, padarytų veikų motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis). Įvertino tai, jog veikdamas tiesiogine tyčia, E. L. padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą (BK 138 straipsnio 1 dalis) ir vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 258 straipsnio 2 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Parinkdamas bausmę įvertino E. L. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jog tai nėra pirmas atvejis, kai jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Dar būdamas nepilnametis, jis buvo du kartus nuteistas už turtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą (be kita ko, plėšimus), o bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas. Be to, jis keturis kartus buvo teistas užsienyje, todėl už nesunkaus nusikaltimo padarymą paskyrė griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamojo nusižengimo padarymą – arešto bausmę, kurių dydį, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, nustatė artimą minimalaus ir maksimalaus galimo skirti šios rūšies bausmių dydžių vidurkiui, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmes subendrino tarpusavyje apėmimo būdu. Taip pat įvertino aplinkybes, jog E. L. vykdo darbo veiklą, sukūręs šeimą, yra jauno amžiaus, naujų smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų po nagrinėjamos šioje byloje neįvykdė, tokiu būdu vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, jam paskirtos bausmės vykdymą atidėjo 2 metams, be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant minėto straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. L. paskirta tiek bausmė, tiek sprendimas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant įpareigojimus (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 punktai), bei nustatant baudžiamojo poveikio priemonę (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas) yra pagrįstas ir teisingas, padėsiantis pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus.

20. Apeliantas skunde taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria išspręsti civilinių ieškinių klausimai motyvuojant tuo, jog apeliantas nepadarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, todėl ir civiliniai ieškiniai jo atžvilgiu turėtų būti atmesti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Tuo pačiu nesutinka su nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu, kadangi jis nėra pagrįstas jokiais dokumentais kuo pasireiškė patirti išgyvenimai, liekamieji reiškiniai tolesniam gyvenimui.

21. Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl E. L. kaltės padarius nusikalstamas veikas yra pagrįstos, konstatuotina, kad ir civiliniai ieškiniai tiek dėl turtinės, tiek ir dėl neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo yra priteisti esant teisiniam pagrindui, todėl nuteistojo prašymas atmesti civilinius ieškinius kaip nepagrįstus netenkintinas. Apylinkės teismas įvertinęs aplinkybę, kad nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymas buvo padarytas E. L. neteisėtais tyčiniais veiksmais, jie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiojo sužalojimais, dėl kurių jam buvo teikiamos medicinos paslaugos, ką patvirtina pridedamas Gydymo paslaugų išrašas, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Šiuo klausimu daryti kitokių išvadų, nei padarė pirmosios instancijos teismas, apygardos teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

22. Tuo tarpu vertindamas nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo nuosprendyje padarytomis išvadoms ir sutinka, kad nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos žalos dydį, teismas atsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, ginamos vertybės specifiką ir motyvuotai pagrindė jų reikšmę nustatant konkretų neturtinės žalos dydį, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis nustatytas teisingai.

23. Pabrėžtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-132-942/2021, 2K-255-697/2022).

24. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis P. G. pareikšdamas civilinį ieškinį, prašė iš E. L. priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, visgi, įvertinęs ištirtus įrodymus, teisingai sprendė, kad neturtinė žala mažintina iki 3000 Eur. Nagrinėjamu atveju nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą ir šoką, kai jis viešoje vietoje buvo užpultas ir sužalotas. Kaip jis pats teigė teisiamojo posėdžio metu, jis po įvykio buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, buvo stebimas su aparatais parą laiko priimamajame. Po to kitą dieną išleistas iš gydymo įstaigos. Jam dirbti buvo sunku tik pradžioje, o vėliau darbo veiklą galėjo tęsti, dėl patirto sužalojimo jo galimybės bendrauti su aplinkiniais nebuvo sumažėjusios, tačiau išliko tam tikros pasekmės, kad jis iki šiol su kaire ranka negali kelti svorių, rankos lankstumas sumažėjo, skauda dešinį šoną. Be to, reikėjo išlaikyti vaikus, mokėti išlaikymą, turėjo mokėti už nuomą. Buvo tik pradėjęs dirbti, jo darbo užmokestis buvo apie 900 Eur, atskaičius mokesčius gaudavo 600–700 Eur. Nedarbingumo laikotarpiu jam buvo mokama 100 Eur nedarbo išmoka. Jo judėjimas pusę metų nedarbingumo laikotarpiu buvo apsunkintas, apie du mėnesius nieko negalėjo daryti, ypač kaire ranka, nors yra kairiarankis. Įvertino ir tai, kad P. G. savo reikalavimo objektyviai nepagrindė, ką skunde akcentuoja ir nuteistasis, visgi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas neabejojo, kad dėl patirtų sužalojimų P. G. jautė fizinį skausmą, pažeminimą, kai buvo užpultas viešoje vietoje, matant aplinkiniams asmenims šių aplinkybių pagrįsti rašytine medžiaga nėra pagrindo. Be kita ko, apylinkės teismas įvertino padarytų sužalojimų pobūdį, jų kiekį (11 trauminių poveikių, muštinė žaizda pakaušio dešinėje, poodinės kraujosruvos kairio peties, kairio žasto, nugaros kairės pusės, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės šlaunies srityse, odos nubrozdinimas kairės alkūnės duobėje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ir dešinės pėdos nugariniame paviršiuje, durtinė – pjautinė žaizda kairio peties užpakaliniame paviršiuje, dešinės pusės X šonkaulio nugarinio galo lūžis kairės mentės sąnarinės duobės apatinio krašto lūžis), taip pat atsižvelgė į aplinkybę, jog itin sunkių, negrįžtamų pasekmių kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam nesukėlė, todėl reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir iš nuteistojo priteisė 3 000 eurų neturtinės žalos dydį.

25. Pagal teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinė žala siekia nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019 ir kitos), tačiau priteistinos neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į sužalojimo padarymo pobūdį, liekamuosius reiškinius, gali būti ir didesnis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi. Be to, paminėtos sumos turi būti vertinamos atsižvelgus tiek į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, tiek ir į besikeičiančią ekonominę situaciją Lietuvoje.

26. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs visumą aplinkybių (nuteistojo atliktus neteisėtus veiksmus, nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos pobūdį, jo patirtus dvasinius išgyvenimus ir fizines kančias), sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteista 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta ir proporcinga padarytai žalai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas kompensuoti minėtus nukentėjusiojo išgyvenimus ir šis dydis atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumą, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus, kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai panašaus pobūdžio bylose, ir nepažeidžia nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyros.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo E. L. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.