Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui pagal testamentą atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėja yra B. A. dukterėčia. B. A. buvo vieniša, netekėjusi ir vaikų neturėjo. Apie 1990 metus B. A. apsigyveno pas pareiškėją. Tuomet B. buvo sveika, padėjo pareiškėjai prižiūrėti vaikus ir tvarkytis ūkyje. Ji gyveno kaip pareiškėjos šeimos narys. Ilgainiui B. sveikata ėmė blogėti. 2018 metais B. patyrė infarktą ir nebegalėjo vaikščioti. Tačiau, buvo adekvati. B. A. priklausė du žemės sklypai: 2,300 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) ir 0,8000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į šiuos sklypus buvo atkurta 1996 metais. Ūkinę veiklą šiuose sklypuose, B. sutikus, vykdė pareiškėjos tėvas Z. A.. Kai B. atgulė į ligos patalą, pareiškėja ja rūpinosi ir slaugė. (duomenys neskelbtini) B. A. sudarė testamentą, kurį patvirtino (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė (registro Nr. 4). Testamentas (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti notarei Dianai Šerėjienei (notarinio registro Nr. 841). Testamentu visą savo turtą B. A. paliko pareiškėjai, kaip artimiausiam ja besirūpinančiam žmogui. (duomenys neskelbtini) B. A. mirė. Pareiškėja organizavo jos laidotuves. Po B. mirties liko tik du minėti žemės sklypai. Kito turto ji neturėjo. Pareiškėja manė, kad po palikėjos mirties jos žemės sklypai jau perėjo pareiškėjos nuosavybėn, kadangi testamentas užregistruotas notaro. Nežinojo, kad reikia imtis papildomų veiksmų, t .y. per tris mėnesius pateikti pareiškimą notarui. Minėtuose sklypuose ir toliau ūkinę veiklą vykdė pareiškėjos tėvas Z. A., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Pablogėjus tėvo sveikatai, didesnįjį 2,30 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su kitais pareiškėjai priklausančias sklypais išnuomojo ūkininkui V. E., o mažesniuoju - 0,8000 ha sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal žodinį susitarimą leido naudotis A. A.. A. A. 2025 m. rugpjūčio mėnesį pasiūlė šį sklypą pirkti. Kai pareiškėja kreipėsi į notarą, paaiškėjo, kad parduoti sklypo ji negali, kadangi laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir jai sklypai nuosavybės teise nepriklauso. Notaras paaiškino, kad bus reikalinga kreiptis į teismą. 2025 m. rugsėjo 10 d. pareiškėja sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, kuris parengė šį pareiškimą. Pareiškėja nori pabrėžti, kad neturi teisinio išsilavinimo (jos išsilavinimas vidurinis) ir net elementarių teisinių žinių. Pareiškėja sutinka, kad praleido įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Tačiau, mano, kad dėl elementarių teisinių žinių stokos, pagrįstai klydo, manydama, jog kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nėra jokio pagrindo. Jeigu būtų tai žinojusi, būtų be delsimo kreipusi į notarą. Tam niekas netrukdė. Ir, be abejo, tai žinodama, sklypų nebūtų perdavusi naudotis kitiems asmenims, kol nuosavybės teisės nebus tinkamai įregistruotas. Pažymėjo, jog prašydama atnaujinti įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti savo teisę į palikimą tokiu būdu, kad nebūtų paneigta palikėjos valia. Niekas kitas mirusiojo palikimo nepriėmė ir paveldėjimo teisės liudijimas į minėtus žemės sklypus neišduotas, todėl termino atnaujinimas niekam neigiamų teisinių pasekmių nesukels. Mano, jog nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys).

Nepriėmus palikimo nei vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, jog jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).

Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Pareiškėjos R. B. pareiškime išdėstytais paaiškinimais, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja yra B. A. dukterėčia. B. A. ir pareiškėjos tėvas Z. A. buvo sesuo ir brolis. B. A. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą po mirties paliko pareiškėjai R. B.. B. A. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėja R. B. terminą palikimui, atsiradusiam po tetos B. A., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priimti praleido dėl svarbių priežasčių (dėl teisinių žinių stokos, nesuprato savo pareigų dėl palikimo priėmimo).

Suinteresuotas asmuo pareiškėjos pareiškimui dėl praleisto termino palikimui priimti pagal testamentą atnaujinimo neprieštaravo.

Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų, taip pat nėra įregistruotų palikimo atsisakymo faktų.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos nurodytus argumentus, suinteresuoto asmens poziciją, darytina išvada, jog dėl susiklosčiusių svarbių aplinkybių pareiškėja savalaikiai nerealizavo savo teisių laiku priimti palikimą, atsiradusį po jos tetos B. A. mirties, todėl remiantis teisingumo, protingumo principais, teismas sprendžia, jog atnaujintinas praleistas terminas pareiškėjai po jos tetos B. A. mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimui priimti, nustatant pareiškėjai terminą kreiptis dėl paveldimo turto priėmimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nes pagrįstas ir įrodytas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578 str., teismas,

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą pagal testamentą priimti palikimą, atsiradusį po tetos B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)).

Nustatyti, kad pareiškėja R. B. pareiškimą apie palikimo priėmimą privalo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus Visagine.