Šiaulių apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios nutarimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Donatui Miliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. K. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 7 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-6572-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. K. 2025 m. gegužės 19 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 0239-ANR_P-77163-2025 dėl to, kad ji 2025 m. vasario 10 d. 09:10 val., Šiaulių rajone, magistraliniame kelyje Šiauliai – Palanga, 21,720 km nustatytą 70 km/val. greitį viršijo 15 km/val., važiavo 85 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), vairavo neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų susigrąžinti jos, t. y. padarė nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 416 straipsnio 2 dalyje bei 424 straipsnio 3 dalyje.

2. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir Šiaulių AVPK) vyresniosios tyrėjos Eglės Rimavičės 2025 m. liepos 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-6572-2025 A. K. paskirta galutinė 300 Eur bauda, bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesių atėmimas, dėl to kad ji padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje ir 416 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas visiškai. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 7 d. nutarimas dalyje dėl skirtinos administracinio poveikio priemonės keistinas, likusioje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistas.

7. ANK 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

8. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

9. Iš teismui pateikto skundo matyti, kad pareiškėja savo kaltės dėl padarytų administracinių nusižengimų neginčija ir su administracinių nusižengimų kvalifikavimu sutinka, tačiau kelia administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimo) individualizavimo klausimą dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo bei prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją < ... > pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, jog tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

12. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Tai yra ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

13. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kad galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019).

14. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

16. Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-73-2014).

18. Teismas, spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, vertina bylos aplinkybių visumą, įskaitant padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidėjos asmenybę bei šeimines ir socialines aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. sumokėjo jai paskirtą 300 Eur baudą. Ji dirba akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, jos darbo funkcijoms atlikti būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, kadangi darbo pobūdis apima važinėjimą po įvairius jai priskirtus regionus. Teismo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones, ji negalėtų vykdyti darbo funkcijų, todėl neišvengiamai prarastų darbą. Taip pat nurodė, jog iki pensinio amžiaus jai likę apie 2,5 metų, kas labai apsunkina kito darbo paieškas. Pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinis yra neįgalus bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus, jam nustatyta trumparegystė. Nors jis ir turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tačiau jis važiuoja labai nedideliais atstumais, dažniausiai šeimoje automobilį vairuoja ji. A. K. paaiškino, kad administracinį nusižengimą padarė sąžiningai klysdama – ji manė, kad pasibaigus specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminui, ši teisė automatiškai atsinaujino. Ji neteisingai įvertino, nežinojo specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) susigrąžinimo procedūros, nes per 30 metų vairavimo stažą, tai buvo pirmas kartas, kai jai buvo atimta teisė vairuoti. Vos tik sužinojusi apie būtinas procedūras, kurias reikia atlikti siekiant susigrąžinti specialiąją teisę, pareiškėja ėmėsi veiksmų ir per 4 dienas specialią teisę (teisę vairuoti transporto priemones) susigrąžino. Nors įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju nusižengimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo ar piktybiško elgesio išraiška. Tai leidžia spręsti, kad pareiškėja nesiekė sąmoningai pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

19. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja savo kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų pripažino iš karto, ši aplinkybė įvertinta kaip jos atsakomybę lengvinanti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėja anksčiau buvo ne kartą bausta administracine tvarka. Dauguma nusižengimų susiję su leistino važiavimo greičio viršijimu nuo 14 iki 19 km/h, kas laikytina mažesnio pavojingumo pažeidimais. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja tris kartus bausta už naudojimąsi mobiliuoju telefonu vairuojant transporto priemonę. Būtent už vieną iš šių pažeidimų jai buvo skirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas vienam mėnesiui. Pareiškėja paaiškino, kad šie pažeidimai dažniausiai įvyksta dėl įtempto darbo grafiko, ilgo nuvažiuojamo atstumo ir kartais nepastebimų kelio ženklų. Teismas neturi pagrindo manyti, kad pareiškėjos veiksmai, kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (transporto priemonės vairavimas, kai vairuotojui yra sustabdyta teisė vairuoti), buvo piktybiški ar sistemingo teisės pažeidinėjimo išraiška. Byloje nenustatyta, kad tokio pobūdžio pažeidimai pareiškėjai būtų būdingi ar kartotiniai – ji anksčiau nebuvo bausta už analogišką nusižengimą. Tai leidžia daryti išvadą, jog šis pažeidimas nebuvo tyčinis ar sąmoningas, o greičiau iš nežinojimo ir nepatyrimo susiklosčiusioje situacijoje kylanti klaida.

20. Teismas, atsižvelgęs į teisinį reguliavimą, bylos aplinkybes, konstatuoja, kad padarytas administracinis nusižengimas buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo ar piktybiško pareiškėjos elgesio išraiška. Tai leidžia spręsti, kad pareiškėja neketino sąmoningai pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Įvertinus pareiškėjos asmenybę, atsakingą elgesį po nusižengimo padarymo, taip pat atsižvelgus į galimas socialines ir ekonomines pasekmes (darbo netekimą), teismas daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai neskirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

21. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjos A. K. skundas dėl Šiaulių AVPK 2025 m. liepos 7 d. nutarimu taikytos administracinio poveikio priemonės panaikinimo tenkintinas. Šiaulių AVPK 2025 m. liepos 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-6572-2025 taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

A. K. skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-6572-2025 A. K. taikytą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 6 (šešiems) mėnesiams.

Likusioje dalyje nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.