- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- e2-450-1025/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-03139-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Matulevičienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- E. A.
- Advokatai
- Jovita Usonytė, Irena Barauskaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsakovei E. A. dėl santuokos nutraukimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, kreditorinių įsiskolinimų vykdymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Luminor Bank AB, Luminor Lizingas UAB.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2018-06-07 pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo, pakeitė ir prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės; priteisti ieškovui žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (14742 Eur vertės) ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (55028 Eur vertės) su jame esančiais baldais, buitine, sodo, laisvalaikio technika; atsakovei priteisti 10000 Eur piniginę kompensaciją iš ieškovo; atsakovei priteisti butą, (duomenys neskelbtini) su jame esančiais baldais, buitine technika; nustatyti, kad perdavimo nuosavybėn akto pagrindu nuosavybės teisė į automobilį „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra perduodama ieškovui (lizingo gavėjui), kai bus išmokėtos visos įmokos pagal 2015-01-13 išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovą minėtą perdavimo nuosavybė aktą neatlygintinai perduoti E. A. per 5 dienas nuo jo gavimo; nustatyti, kad ieškovo prievolė kreditoriui Luminor Bank AB pagal 2006-01-13 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 06/01/142L su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, nekeičiant šios sutarties sąlygų, yra asmeninė ieškovo prievolė, tačiau prievolinius įsipareigojimus vykdys pagal šią sutartį atsakovė iš savo asmeninių lėšų; nustatyti, kad ieškovo ir atsakovės prievolės kreditoriui Luminor Bank AB yra solidarios pagal 2011-10-05 Kreditavimo sutartį Nr. BK 11/10/02SA, nekeičiant šios sutarties sąlygų, o prievolinius įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį vykdys ieškovas iš savo asmeninių lėšų; nustatyti, jog ieškovo ir atsakovės prievolės kreditoriui Luminor Lizingas UAB yra solidarios pagal Išperkamosios nuomos ir Laidavimo sutartis, nekeičiant šių sutarčių sąlygų, o prievolinius įsipareigojimus pagal šias sutartis vykdys atsakovė iš savo asmeninių lėšų; pripažinti atsakovės kreditorinį įsiskolinimą -181,50 Eur kreditoriui Luminor Lizingas UAB pagal 2017-10-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį asmeniniu atsakovės įsiskolinimu; po santuokos nutraukimo palikti pavardes (duomenys neskelbtini). 2018-09-26 teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė reikalavimo priteisti atsakovei butą, (duomenys neskelbtini) su jame esančiais baldais, buitine technika ir padidino atsakovei priteistinos kompensacijos dydį iki 20071,73 Eur, atsižvelgus į pasikeitusią dalintino turto vertę; taip pat nurodė, jog prievolė kreditoriui Luminor Bank AB pagal 2006-01-13 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 06/01/142L su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, nekeičiant šios sutarties sąlygų, yra asmeninė ieškovo prievolė ir ieškovas vykdys prievolinius įsipareigojimus bankui, taip pat atsisakė reikalavimo pripažinti atsakovės kreditorinį įsiskolinimą -181,50 Eur kreditoriui Luminor Lizingas UAB pagal 2017-10-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį asmeniniu atsakovės įsiskolinimu, nes atsakovė šią sumą kreditoriui jau sumokėjo. Taip pat nurodė, jog 2009-11-10 yra paėmęs 1158,48 Eur dydžio kredito limitą pagal, banko sąskaitos sutartį Nr. PBS-122069 iš Luminor bankas AB, visą šį laikotarpį asmeniškai naudojosi šiuo kredito limitu bei juo naudojasi ligi šiol, todėl prašė šią prievolę laikyti jo asmenine.
Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad dėl santuokos nutraukimo kalta atsakovė, nes ji vedė netinkamą gyvenimo būdą ir nesilaukė vaiko. Nusprendus įsivaikinti vaiką, atsakovė nesutiko su jai siūlomais vaikais ir dėl tokio atsakovės elgesio buvo išbraukti iš įvaikintojų sąrašo. Be to jų santuoka iširo ir dėl sudėtingo ir prieštaringo atsakovės charakterio ir psichologinio šantažo, nuolatinio žeminio bei skaudinimo. Dėl tokio atsakovės elgesio gyvenimas su atsakove tapo nebegalimas. Iki santuokos sudarymo 2006-0-10 asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini) bei paėmė iš banko 58920,95 Eur dydžio kreditą. Nuo santuokos sudarymo iki gyvenimo skyrium pradžios grąžino 19137,43 Eur bankui. Šio buto kredito dengimui bendros santuokinės lėšos nebuvo naudojamos, nes šis butas buvo nuomojamos ir iš jo gautos lėšos buvo panaudojamos šio kredito mokėjimui, todėl nėra pagrindo atsakovei priteisti kokio tai dydžio piniginę kompensaciją už šio buto kredito mokėjimą santuokos metu. Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove įsigijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šio turto rinkos vertė 125000 Eur. Šio turto įsigijimui su atsakove paėmėme 101367,01 Eur dydžio kreditą iš banko. Šiuo metu kredito likutis yra 84856,55 Eur. Gyvenamajame name negali gyventi dvi šeimos, šiuo metu jis augina mažametį sūnų, kurį kasdien reikia išvesti į lauką ir pabūti su juo gryname ore bei ateityje jam paaugus žaisti kieme, kam nelabai yra tinkamos sąlygos vaikui gyvenat miesto centre, Vytauto gatvėje, o ir butas yra penktame aukšte, dėl ko yra šiuo metu yra apsunkintas vaiko išvežimas į lauką. Be to jo darbui yra reikalingos patalpos biurui, kurias yra įsirengęs name, todėl namas su žemės sklypu turi būti priteistas jam, o atsakovei piniginė kompensacijas – 20.071,73 Eur. Santuokos metu už 15200 Eur lizingo būdu įsigijo automobilį Volvo XC60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neišmokėta lizingo įmoka 3264,60 Eur, automobiliu naudojasi ir įmokas moka atsakovė, sutinka, jog ji toliau juo naudotųsi ir sumokėtų jam 3000,00 Eur kompensaciją.
Teismo posėdžio metu A. A. prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais, taip pat vadovautis jo pateiktais 2018-09-21 rašytiniais paaiškinimais. Ieškovas paaiškino, jog santuoką sudarė praėjus vienam pažinties mėnesiui, o jau po vienerių santuokos metų pradėjo kilti konfliktai. Keturis kartus bandė nutraukti santuoką. Sutuoktinė jokių pastangų nerodė, kad susilaukti savo vaikų. 2015 metais nusprendė įsivaikinti vaiką, tvarkė dokumentus įvaikinimui, tačiau nepavyko vaiko įsivaikinti dėl atsakovės kaltės, kadangi ji nuolat rinkosi vaikus, o siūlomi įvaikinti vaikai atsakovei vis netikdavo. Konfliktai prasidėjo būtent dėl to ir jis nebandė išsaugoti santuokos. Norvegijoje dirbo dar prieš santuoką, grįždavo kas pusmetį. Sutuoktinė taip pat buvo atvažiavusi dirbti į Norvegiją. 2016 metų lapkričio mėnesį, grįžus iš Norvegijos jis nebegyveno su sutuoktine viename kambaryje, sutuoktinė prašė jį sutikti kartu šventes, jis sutiko, o 2017 m. sausį išsikraustė gyventi į butą. 2017 m. vasario mėnesį susipažino su kita moterimi ir su ja gruodžio mėnesį susilaukė vaiko. Tvirtino, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kita moteris įtakos santuokos nutraukimui neturėjo. Abu bandė tartis santuoką nutraukti abiejų sutarimu, tačiau nepavyko. Buvo sutarę, jog gyvenamasis namas liks jam ir kreditą jis mokės, tačiau atsakovė persigalvojo ir pradėjo reikalauti konkrečiai kada bus mokama kompensacija. Jis ir dabar galėtų pasiimti kreditą, jai sumokėti kompensaciją ir refinansuotų kreditą dėl būsto. Kredito unija (Mėmelio unija) refinansuotų sutartį jam labai nepalankiomis sąlygomis, tačiau jis norėdamas išsaugoti namą, pasirašytų tokią refinansavimo sutartį. Namas buvo statytas šeimai. Jis su kita moterimi susilaukė sūnaus ir dar augina moters nepilnametę dukrą, todėl jo turimo dviejų kambarių buto neužtenka. Dirba statybose, mėnesio pajamos apie 3000 Eur. Moka asmeninę paskolą už butą, pusė kredito įmokos už namą. Name dabar gyvena atsakovė su motina, kai jis būdavo Norvegijoje, jos mama ten gyvendavo, mama padėdavo išsilaikyti materialiai, pirkdavo maistą. Šiuo metu jis galvoja parduoti savo butą, kad galėtų sumokėti atsakovei kompensaciją. Namo su visais ten esančiais daiktais - vertė 125000 Eur. Namą statė pats, atliko stogo šiltinimą, kiek įmanoma dirbo visus statybos darbus, todėl nori, kad visas namas liktų jam. Atsakovės mama turi butą, kuris yra avarinės būklės, be dujų. Mano, jog jų namo techniškai padalinti neįmanoma. Atvažiuoja į namą, kai sutuoktinės nėra, kad galėtų ramiai dirbti. Name yra viena virtuvė, dušas, tualetas. Sutuoktinė galėtų gyventi pas mamą, kur ir gyveno iki santuokos sudarymo. Sutinka, jog atsakovei liktų automobilis, o ji už transporto priemonę sumokėtų jam kompensaciją. Prievolė pagal būsto kredito sutartį bankui išliktų solidari. Dėl buto nuomos sutartis sudarinėjo sutuoktinė nuo 2012 metų, nuomininkai keisdavosi, nuomos mokestis buvo apie 1000 litų, kad galėtų sumokėti kredito įmoką. Bute buvo pakeisti langai, vonia, plytelės, už šeimos pinigus.
Atsiliepimas
Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinko iš dalies, prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės; po santuokos nutraukimo palikti šalims dabartines pavardes – (duomenys neskelbtini); santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 26065,00 Eur su priklausiniais, pastatą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 113935,00 Eur po santuokos nutraukimo padalinti po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui nustatant nuosavybės dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise. Santuokos metu įgytas lengvasis automobilis Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 13000,00 Eur vertės, yra pirktas lizingo būdu, automobilio kaina nėra visiškai išmokėta. Mano, jog atsakovo nurodyta nekilnojamojo turto kaina neatitinka šio turto realios rinkos vertės bei pačių šalių buvusio sutarto įvertinimo. Atsakovė prašė įpareigoti ieškovą per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti jai 25584,41 Eur kompensaciją, mokamą turtu ir pinigais; nustatyti, kad: iki šio nekilnojamojo turto perleidimo teisinio įregistravimo momento su perduodamu turtu ieškovas perims visus skolinius įsipareigojimus bankui, susijusius su turtu; nuo santuokos nutraukimo momento turtu naudosis bei visus su turtu susijusius mokesčius mokės tiktai ieškovas. Atsakovę, kai ieškovas įvykdys šiuos įsipareigojimus, įpareigoti perleisti jai priklausančios ½ turto dalies nuosavybės teises ieškovui; ieškovą įpareigojant sumokėti kompensaciją atsakovei per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę perleidžiant atsakovei; teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną ieškovą įpareigoti sumokėti atsakovei 12000,00 Eur kompensaciją.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovė E. A. su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, o santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą: namą ir žemės sklypą priteisti jai natūra, ieškovui sumokant kompensaciją. Paaiškino, jog sutuoktinis po santuokos sudarymo atidarė barą, po to papildomai išvažiavo dirbti į Norvegiją. Ji pati dirbo dviejuose darbuose. Bare padėjo, 2010 metais nusprendė abu verslą parduoti, todėl atidavė skolas, pragyvenimui skolinosi iš jos mamos. Tuo metu ieškovas išvyko dirbti į Norvegiją, grįždavo kas pusmetį. 2011 metais per atostogas ji išvažiavo dirbti į Norvegiją. Sutarė statyti namą, grįžo į Lietuvą, kredito sutartį su banku pasirašė tik esant laiduotojui – jos mamai. Kredito sutartis užtikrinta mamos turtu. Ieškovas grįždavo į Lietuvą ir statant namą dirbo kai kuriuos statybos darbus, ji taip pat dirbo statybos darbus. Abu dirbo Norvegijoje ir pinigus taupė šeimai. 2012 metais namas buvo beveik pastatytas, tačiau vis trūko pinigų, todėl ieškovas nusprendė išvažiuoti metams į Norvegiją, o ji važiavo pas jį, kad būtų kartu ir dirbo sunkiomis sąlygomis vardan šeimos. Po pusantrų metų, jai buvo pasiūlytas darbas Lietuvoje, ji grįžo. 2015 metais grįžo ir ieškovas, neturėjo darbo 4-5 mėnesius, ji dirbo viena. 2016 metais ieškovas turėjo susitvarkyti dantis, todėl jie vėl įklimpo į skolas. Ieškovas vėl išvažiavo į Norvegiją. Grįžus jam, atšventė 2017 metų Naujuosius metus. Būdavo, kad pasipykdavo, išliedavo emocijas, tačiau santykiai nebuvo tokie konfliktiški, kad reiktų skirtis. Jai žinia, kad ieškovas ketina skirtis buvo netikėta. Ieškovas jai nepaaiškino jokių priežasčių, tik tiek, kad ji netinkama sutuoktinė. 2017 m. sausį išėjo sutuoktinis gyventi atskirai. Ji norėjo išsaugoti santuoką, dar 2017 m. vasarį praleido naktį kartu, rašė jam laiškus, kvietė į pasimatymus. Mano, jog tikroji priežastis dėl nutrūkusios santuokos, jog nėra vaikų ir kita moteris. Buvo abu išsekę nuo darbo, tačiau sveiki, ieškovas jai niekada dėl vaikų nepriekaištavo. Buvo apsisprendę gyventi Lietuvoje, todėl ketino įsivaikinti, tačiau siūlomi vaikai buvo sutrikusios sveikatos, todėl ji ir atsisakė, tačiau ir ieškovas nebevažiavo dėl įsivaikinimo. Ji suprato, jog turint tokį vaiką negalėtų dirbti, nes turėtų prižiūrėti vaiką, o ieškovas turėtų išlaikyti visą šeimą. Atsisakė, nes kitaip būtų jų šeimą išbraukę iš sąrašų. Įsivaikinimo procesą galima atnaujinti bet kada, tačiau ji vis dar tikėjosi ir savų vaikų susilaukti. Ieškovas į pastangas susitaikyti nekreipė dėmesį, ji jautė, kad gali būti kita moteris, klausdavo sutuoktinio, tačiau jis jai tiesiai taip ir nepasakė, kol nesužinojo iš draugų. Ieškovas labai norėjo santuoką nutraukti kuo greičiau ir bendru sutarimu, todėl ji įtarė, kad ieškovas su kita moterimi gali lauktis vaiko, o ji vis vylėsi išsaugoti santuoką. Mano, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, jis buvo neištikimas, negerbė jos. Ieškovas gyvendamas atskirai labai pasikeitė, 2018 metais ieškovas pradėjo jai grasinti, kad iškraustys ją ir įjungs namo signalizaciją, įkels gyventi darbininkus arba atsikels gyventi su naująja šeima. Mama gyvena kartu, nes viena name gyventi bijo. Du kartus kvietė policiją, prašė antstolės aprašyti name esantį turtą, nes ieškovas pradėjo sakyti, kad dingsta daiktai. Ji gyvena tame name ir nori ten likti, pakeitė nuomonę todėl, kad akivaizdu, jog ieškovas sumokėti jai kompensaciją neturi pinigų. Namo padalinti neįmanoma, nes vienas tualetas, dušas, vonia, vieno aukšto. Ji dirbo visą laiką ir atidavė visas jėgas namo pastatymui. Neturi kur gyventi, o gyventi ieškovo asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, ten kur jis gyvena su kita moterimi dabar, ji tikrai nenori. Ji pati jam galėtų už namą sumokėti kompensaciją, lėšų turi, o jei pritrūks, tai gaus iš mamos arba gaus kreditą. Bankas sutiktų, jog ji taptų asmenine prievolininke, gauna apie 1000 Eur pajamų per mėnesį. Ieškovui gali sumokėti kompensaciją iš karto įsiteisėjus sprendimui. Kas mėnesį mokėti 400 Eur kredito ji išgali. Šiuo metu ji sutinka, kad prievolės būtų solidarios. Sutiko, jog namo ir jame esančių daiktų ir žemės sklypo vertė 125000,00 Eur. Ieškovo buto nuomą sudarė apie 600 litus, o paskolos įmoka buvo apie 200 Eur, nuomos įmoka nepadengdavo ieškovo paskolos bankui. Butas nebuvo visą laiką nuomojamas, ji buvo suradusi nuomininką. Langai pakeisti iš nuomos surinktų pinigų, durys pakeistos iš šeimos pinigų. Kredito įmokos buvo nuskaičiuojamos iš ieškovo sąskaitos. Kai draugė nuomodavosi, tai mokėjo komunalinius mokesčius, o nuomos mokesčio nemokėjo. Prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Luminor bank AB pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog tarp banko ir ieškovo 2006-01-13 yra sudaryta Būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 06/01/142L, pagal kurią ieškovas yra atsakingas asmeniškai, kadangi Būsto kreditavimo sutartis su banku sudaryta iki santuokos sudarymo su atsakove. Užtikrinant šią prievolę, hipotekos lakštu yra įkeistas ieškovui asmenines nuosavybės teise priklausantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bankas neprieštarauja, kad šią prievolę asmeniškai vykdytų ieškovas, o turtas, kuris bankui įkeistas už šią prievolę - ir toliau liktų ieškovo asmeninė nuosavybė. Ginčo šalys bei bankas sudarė 2011-10-05 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 11/10/02S, pagal kurią abi ginčo šalys yra kredito gavėjai, todėl prievolė solidari. Bankas neprieštarauja ieškovo pozicijai, kad ieškovo ir atsakovės prievolės pagal 2011-10-05 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 11/10/02S yra solidarios, todėl šios prievolės turi likti solidarios ir po santuokos nutraukimo. Bankas neprieštarauja ieškovo pozicijai, kad po santuokos nutraukimo bankui įkeistas žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini) bei gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atitektų ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Jeigu ieškovas ir atsakovė vėliau ginčytųsi dalyje dėl bankui įkeisto turto, tai bankas prašo padalinti ieškovui ir atsakovei bankui įkeistą turtą teismo nuožiūra, nenustatant šiam turtui jokių papildomų apribojimų/turtinių teisių, pvz., uzufrukto ir pan., kurių nustatymas pažeistų kreditoriaus interesus. Dėl kitų kilnojamųjų/nekilnojamųjų daiktų pasidalijimo, kurie neįkeisti bankui, jokių pretenzijų neturi. Prašo kitus šioje byloje klausimus spręsti teismo nuožiūra.Taip pat trečiasis asmuo Luminor bank AB pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, jog ieškovas turi asmeninį įsipareigojimą kreditoriui pagal Banko sąskaitos sutartį ir bankas neprieštarauja, kad po šalių santuokos nutraukimo ši prievolė išliktų asmenine ieškovo prievole.
Trečiasis asmuo Luminor Lizingas UAB pateikė atsiliepimą į ieškinį ir į patikslintus ieškinio reikalavimus. Nurodė, jog už prievolę pagal Išperkamosios nuomos sutartį lizingui abu sutuoktiniai atsako kaip solidarieji skolininkai: lizingo gavėjas A. A. – Išperkamosios nuomos sutarties pagrindu, o laiduotoja E. A. – Laidavimo sutarties pagrindu. Lizingas neprieštarauja, jog lizingo gavėjas - ieškovas įsipareigoja perduoti Perdavimo nuosavybėn aktą atsakovei tik po to, kai kreditorius Lizingas minėtą aktą perduos lizingo gavėjui – ieškovui. Dėl kitų ieškinio ir pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo reikalavimų Lizingas nepasisako, kadangi šie šiuo metu nėra tiesiogiai susiję su sutuoktinių kreditoriaus Lizingo interesais.
Dėl 2018-09-20 patikslinto ieškinio
Klaipėdos rajono rūmuose 2018-09-20 gautas ieškovo A. A. patikslintas ieškinys atsakovei E. A. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto bei kreditinių įsipareigojimų vykdymo. Teismo 2018-09-20 nutartimi nustatytas 7 dienų terminas patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau ieškovas trūkumų nepašalino, o 2018-09-24 pateikė byloje rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, kurie 2018-09-24 teisėjos rezoliucija priimti. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, jog teismo nustatytų ieškinio trūkumų nešalins ir šį patiksliną ieškinį atsiima ir prašo vadovautis ieškovo pateiktais rašytiniai paaiškinimais. Įvertinus tai, jog ieškovas nepašalino patikslinto ieškinio trūkumų, teismas 2018-09-20 patikslintą ieškinį palieka nenagrinėtu (CPK 296 str. 1d. 11 p.) ir bylą nagrinėja pagal ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimus, kuriuos jis patikslino teismo posėdžio metu ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei prijungtos civilinės bylos Nr.2YT-2423-904/2017 medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis ieškovo A. A. vardu įregistruota nuosavybė į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-01-10 pirkimo –pardavimo sutarties Nr. JP-349 pagrindu, butas įkeistas Luminor Bank AB. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovės E. A. vardu įregistruota nuosavybė į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-09-25 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 01 pagrindu ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-29 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5384 pagrindu, turtas įkeistas bankui Luminor Bankas AB. A. A. ir E. A. turi kreditorinius įsipareigojimus pagal 2011-10-05 Nordea Bank Finland PLC (dabar Luminor bankas) būsto kredito sutartį Nr. BK 11/10/02S, kurios pagrindu išduotas 101367,01 Eur kreditas nekilnojamojo turto (žemės sklypo), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui ir gyvenamojo namo statybai, pagal kredito grafiką 2041-10-15 turi grąžinti 125533,49 Eur. Kredito užtikrinimui atsakovės mama O. Š. įkeitė nuo 2011-10-13 butą, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal UAB „RESTO group“ parengtą nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą namo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2018-06-21 yra 125200,00 Eur. Pagal UAB „Ober-Haus“ 2018-09-15 pateiktą konsultacinio pobūdžio raštą 2018-09-15 labiausiai tikėtina (galima) gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo rinkoje kaina yra 135000,00 Eur. 2018-03-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu antstolė Vida Daugirdienė konstatavo faktines aplinkybes dėl gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), esančių patalpų būklės, jame esančius daiktus ir techniką bei E. A. priklausančius asmeninius daiktus.
A. A. su UAB Luminor Lizingas 2015-01-13 yra sudaręs Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201500079 dėl transporto priemonės Volvo Xc 60 ((duomenys neskelbtini)), kaina 15200 Eur, lizingo gavėju nurodytas A. A., lizingo gavėjo įsipareigojimų tinkamą įvykdymą garantuoja E. A. (laidavimo sutartis Nr. 201500079), mėnesio įmoka 208,06 Eur. Daikto perdavimo-priėmimo naudotis ir valdyti aktu perduota A. A. transporto priemonė Volvo Xc 60. A. A. turi kreditorinius įsipareigojimus pagal būsto kredito sutartį Nr. BK 0601142L.
Iš Luminor banko kredito informacijos matyti, jog pagal kredito sutartį Nr. BK111002S kredito likutis yra 84856,55 Eur; kas mėnesį abiejų sutuoktinių mokama 368,73 Eur suma, o pagal kredito sutartį Nr. BK0601142L kredito likutis yra 39909,55 Eur, kas mėnesį mokama A. A. 201,96 Eur suma; pagal UAB Luminor Lizingas išperkamosios nuomos sutartį likutis yra 3264,60 Eur.
BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras 2015-05-06 parengė išvadą dėl (duomenys neskelbtini) pasirengimo įvaikinti vaiką, kurioje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) pageidauja įvaikinti bet kokios lyties vaiką iki 1 metų amžiaus su nežymiais sveikatos sutrikimais bei atlikus asmens pasirengimo įvaikinti įvertinimą, (duomenys neskelbtini) atitinka būsimiems įtėviams keliamus reikalavimus bei turi visas privalomas kompetencijas. Iš Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-09-04 rašto nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) 2016-11-11 pateikė prašymą juos išbraukti iš norinčių įsivaikinti sąrašo dėl jų šeimoje susiklosčiusios sudėtingos situacijos, iš sąrašo jie išbraukti 2016-11-11.
Iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK vyresniosios tyrėjos buvo gauta informacija, jog E. A. kreipėsi į policiją du kartus, tai yra 2018-01-02 dėl psichologinio smurto ir 2018-02-21 dėl A. A. netinkamo elgesio jos atžvilgiu, abiem kartais atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus (2018-03-05 ir 2018-04-10).
A. A. 2017-12-14 gimė sūnus A. A.. Vaiko gyvenamoji vieta deklaruota kartu su tėvu A. A. ir atsakove E. A. adresu (duomenys neskelbtini) A. A. 2018 metais išduoti Verslo liudijimai statybos baigimo apdailos ir valymo darbams. A. A. internetiniame puslapyje paskelbė, jog parduoda jam asmeninės nuosavybės priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini) už 69000 Eur. 2018-10-10 pasirašyta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, įsipareigojant pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį iki 2018-11-10. Iš pateiktos 2013-03-01 nuomos sutarties matyti, jog buvo nuomojamas butas, adresu (duomenys neskelbtini), metams laiko iki 2014-03-01, nuomos kaina 600 Lt, pasirašė sutartį E. A..
2018-09-19 A. A. pagal Paskolos sutartį paskolino 10000 Eur Tomui ir M. V. iki 2018-12-31, notarinis registro Nr. 4443., sutartis užtikrinta hipoteka ((duomenys neskelbtini) žemės sklypu). 2018-09-14 Mėmelio taupomoji kasa patvirtino, jog suteiks A. A. kreditą nustatytomis sąlygomis refinansuoti AB Luminor banko būsto kredito sutartį Nr. BK 11/10/02S. Taip pat nurodyta, jog šis raštas yra tik informacinio pobūdžio ir nėra kredito unijos įsipareigojimas suteikti kreditą.
Teismui pateikti duomenys apie ieškovo gaunamas pajamas (3395,81 Eur) bei pinigines lėšas bankų sąskaitose už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-06-20, iš kurių matyti, jog A. A. gauna pajamas už atlikus darbus bei pagal sąskaitas faktūras, taip pat moka po 200 Eur E. A. už namo paskolą. Pateikti A. A. ir E. A. Luminor banko sąskaitos išrašai patvirtina apie šalių gaunamas pajamas. E. A. dirba UAB „KLABA“, mėnesio pajamos 814,00 Eur, taip pat UAB „Žavesys“ mėnesio pajamos apie 120,00 Eur. 2018-10-01 sudaryta dovanojimo sutartis, kurios pagrindu O. Š. (atsakovės motina) padovanojo 10000 Eur E. A.. UAB „Vaisingumo klinika“ pateikta 2017-11-13 pažyma patvirtina, jog E. A. sveika.
Prijungta civilinė byla Nr. eYT-2423-904/2017, kurioje šalys siekė santuoką nutraukti bendru sutarimu. 2017-10-27 Klaipėdos rajono apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2423-904/2017 pareiškėjų E. A. ir A. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, paliko nenagrinėtu ir priteisė UAB „Luminor Lizingas“ iš E. A. ir A. A. po 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas 2017-11-10 sumokėjo UAB Luminor Lizingas 181,50 Eur įmoką už bylinėjimosi išlaidas. 2017-11-11 atsakovė E. A. sumokėjo UAB Luminor Lizingas 181,50 Eur įmoką už bylinėjimosi išlaidas.
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės
Ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodo, kad šalių santuoka sudaryta bažnyčios nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotos ir valstybės pripažintos religinės organizacijos kanonų nustatytą teisės procedūrą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalį valstybė pripažįsta bažnytinę santuokos registraciją. CK 3.24 straipsnio 2 dalis, realizuojantis šią konstitucinę nuostatą, numato, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka, įtraukta į santuokų apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje CK 3.304 straipsnyje nurodyta tvarka, sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip, ir santuokos sudarymas Civilinės metrikacijos skyriuje, tai yra sukelia teisinius padarinius, numatytus Lietuvos Respublikos CK trečiojoje knygoje – asmenys tampa sutuoktiniai, įgyja sutuoktinių asmenines neturtines ir turtines teises bei pareigas (CK 3.26 str. 1 d.). Išaiškintina, kad bažnytinės santuokos nutraukimo klausimus gali spręsti tik bažnyčios institucijos, remiantis savo vidaus (kanonų) teisės normomis, nes bažnytinė santuoka teismo sprendimu nenutraukiama (Konstitucijos 6 str., 38 str. 4 d., 43 str. 4 d.). Teismas turi teisę pasisakyti tik dėl civilinių teisinių santuokos nutraukimo pasekmių.
Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog šalys nuo 2017 m. sausio mėn. kartu negyvena, bendro ūkio nebeveda, susitaikyti vienas su kitu nebenori, todėl laikytina, jog sutuoktinių ryšiai nutrūkę ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog santuoka tarp ieškovo ir atsakovės yra iširusi.
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013).
Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 str. 1 d.); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).
Ieškovas santuokos iširimo priežastį nurodė sutuoktinės konfliktišką būdą ir tai, jog sutuoktinė nenorėjo sukurti pilnavertės šeimos, tai yra nedėjo pastangų susilaukti vaikų arba įsivaikinti, atsakovė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu tvirtino, jog santuoka faktiškai iširo ne dėl jos kaltės, o dėl ieškovo kaltės, jis nenorėjo išsaugoti santuokos, su ja elgėsi nepagarbai, amoraliai, buvo jai neištikimas.
Ieškovas teisminio proceso metu keitė nuomonę dėl santuokos iširimo priežasčių, 2017-07-03 santuoką ketino nutraukti bendru sutarimu ir kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo, tačiau atsakovė 2017-10-25 prašymu teismo paprašė netvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kadangi ieškovas neužtikrino jai, jog laikysis sutartyje nurodytų sąlygų ir 2017-10-27 Klaipėdos rajono apylinkės teismas nutartimi prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, paliko nenagrinėtu (c. b. Nr. 2YT-2423-904/2017, 68-70 b.l.). Nagrinėjamu atveju, 2017-12-11 ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu pareikšdamas reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų šalių kaltės, kas, teismo nuomone reiškia, jog pats ieškovas pripažino ir pripažįsta savo kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovas poziciją pakeitė tik po atsakovės pateikto atsiliepimo šioje byloje. Ieškovas nurodė, kad atsakovė keldavo konfliktines situacijas, nesutiko keisti savo gyvenimo būdo dėl šeimos pagausėjimo, todėl šeimoje nesusilaukė vaikų, be to abu buvo apsisprendę įsivaikinti vaiką, tačiau tik dėl atsakovės kaltės buvo išbraukti iš šeimų, ketinančių įsivaikinti vaiką, sąrašo, todėl nebegalėdamas ištverti tokios situacijos jis, nusprendė santuoką nutraukti ir 2017 metų sausį išėjo gyventi atskirai nuo sutuoktinės. Atsakovė, atsikirsdama į šiuos teiginius, nurodė, kad kaip ir visose šeimose būdavo konfliktinių situacijų, pasipykdavo, bet ir vėl taikydavosi, tačiau jokių kalbų apie santuokos nutraukimą nebuvo, abu dirbo ir stengėsi šeimos labui, statė namą, ketino jame auginti vaikus. Sutiko su tuo, jog atsisakė siūlomų įsivaikinti vaikų, tačiau tik dėl to, jog vaikai buvo su tokiomis sveikatos problemomis, jog jai būtų tekę atsisakyti darbo ir ieškovas vienas turėtų išlaikyti šeimą. Buvo išbraukti iš šeimų, ketinančių įsivaikinti vaiką, sąrašo, tačiau ne dėl reikalavimų neatitikimo ar tyčinių veiksmų, į sąrašą įsirašyti galėtų iš naujo. Pateikė teismui sveikatos pažymą, jog ji yra sveika, kas paneigia ieškovo teiginius, jog dėl jos nesveiko gyvenimo būdo negali susilaukti vaikų. Be to duomenų, jog atsakovė veda nesveiką gyvenimo būdą byloje nėra pateikta. Atsakovė nurodė, jog ji sveika ir susilaukti vaikų gali, tik abi šalys daug dirbo, buvo pavargusios dėl to jiems nepavyko atsipalaiduoti ir susilaukti vaikų. Akivaizdu, jog šeimoje pritrūko vienas kito palaikymo ir nuolatinis siekis materialinės gerovės padarė įtaką šeimos gyvenimo kokybei. Iš šalių paaiškinimų matyti, jog būtent ieškovas faktiškai iniciavo santuokos nutraukimą ir nuo 2016 m. lapkričio mėnesio jis persikėlė gyventi atskirai į kitą kambarį, o nuo 2017 m. sausio mėnesio išėjo iš namų. Tačiau abi šalys pripažino, jog kartu šventė 2017 - uosius metus, tačiau ieškovas teigė, kad tai darė tik atsakovės įkalbėtas, o atsakovė nurodė, kad ji visais būdais stengėsi išgelbėti santuoką, ne tik prašydama kartu švęsti, bet ir kvietė į pasimatymus, rašė laiškus, kalbėjosi, tačiau ieškovas kategoriškai atsisakė išsaugoti šeimą, tai patvirtino ir teismo posėdžio metu. Ieškovas nurodė, jog išėjęs gyventi atskirai ir apsisprendęs nutraukti santuoką, jis 2017 metų vasario mėnesį susipažino su kita moterimi ir 2017 metų gruodžio mėnesį susilaukė sūnaus. Nors ieškovas savo kategorišką apsisprendimą nutraukti santuoką ir jos nesaugoti grindžia savo charakterio būdu, tačiau teismo nuomone, ieškovas jau tuo metu galėjo turėti nesantuokinius ryšius, nes jo elgesys su sutuoktine nebuvo pagarbus. Be to, ieškovas kategoriškai nenorėjo atkurti santuokinių santykių ir išsaugoti santuoką. Atsakovė nurodė, jog ieškovas ją menkino, kas anksčiau atrodė įprasta, tas dabar sukeldavo ieškovo nepasitenkinimą (pavyzdžiui, netinkamas grindų išplovimas), jai žinia apie ieškovo ketinimus nutraukti santuoką buvo netikėta, ji klausė ar ieškovas neturi kitos moters, tačiau jis niekada to nepatvirtino. Apie kitą moterį ji sužinojo ir pasitvirtino jos įtarimai tik kai ieškovas prašė jos nutraukti santuoką bendru sutarimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį, kad neištikimybės samprata ir jos konstatavimas nėra vien tik lytinių santykių tarp vyro ir moters konstatavimas. Neištikimybės samprata apima ir lojalumo sutuoktinės atžvilgiu nebuvimą, atsakovo bendravimą su kita moterimi ir tų santykių pavertimą tokiais, kad jie yra svarbesni nei santykiai su sutuoktine, šių santykių slėpimą nuo sutuoktinės. Manytina, jog laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio iki 2017 metų sausio atsirado tokios aplinkybės, kurios privertė ieškovą kategoriškai nuspręsti dėl santuokos nutraukimo. Aplinkybė, jog šalys 2016-11-11 buvo išbraukti iš norinčių įsivaikinti sąrašo, nesudaro pagrindo teigti, jog tai svari priežastis nutraukti santuoką, juolab, kad byloje yra rašytiniai įrodymai, jog atsakovė yra sveika, todėl ieškovas gerbdamas atsakovę ir abi šalys viena kitą palaikydamos emociškai turėjo galimybę atkurti tarpusavio ryšį ir susilaukti vaikų. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog būtent atsakovės charakteris, jos būdo savybės, elgesys po santuokos sudarymo ir bendro gyvenimo daugelį metų, iš esmės pasikeitė ir tai būtent lėmė tolesnių sutuoktinių ryšių žlugimą, todėl staigus ieškovo apsisprendimas nutraukti santuoką tik dėl atsakovės charakterio byloje neįrodytas.
Teismo vertinimu ieškovas nebuvo lojalus savo sutuoktinei – dėl jo elgesio sutriko tarpusavio sutuoktinių nuolatinis bendravimas, santykiai, tuo tarpu atsakovė aktyviai ieškojo bendro sutarimo, kad ateityje galėtų atkurti darnius santuokinius ryšius ir išsaugoti jų santuoką, tačiau ieškovas, patvirtinęs, jog neketina atkurti santuokinių ryšių bei išsaugoti santuokos, išėjo gyventi atskirai, paliko sutuoktinę ir būtent toks ieškovo elgesys ir turėjo esminę įtaką šalių santuokai iširti (CK 3.27 str. 1 d.). Teismo vertinimu, ieškovui pristigo supratimo ir tolerancijos, jis kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. jis nebuvo tolerantiškas sutuoktinei, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos jai ir nesiėmė jokių veiksmų, kad šeiminiai santykiai nesubyrėtų ir būtų atkurtas bendras santuokinis jų šeimos gyvenimas. Ieškovas, bendraudamas su kita moterimi, vėliau su ja susilaukė vaiko, todėl galima daryti išvadą, kad nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių ir išsaugoti šeimą (CK 3.60 str. 3 d.), ir ieškovas tokiu savo elgesiu sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti galutinai (CK 3.27 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad santuoka iširo dėl ieškovo A. A. kaltės, nes ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas: ieškovas ištikus santykių krizę šeimoje nedėjo jokių pastangų, kad būtų išsaugota jų santuoka, o priešingai – išsikėlė iš bendrų šeimos namų, pradėjo bendrauti su kita moterimi ir aktyviai pradėjo santuokos nutraukimo teisminį procesą, vėliau su kita moterimi susilaukė vaiko, tokie ieškovo veiksmai prieštarauja geros moralės, sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos principams, būtent dėl ieškovo veiksmų šeimos išsaugojimas ir tapo nebegalimas, todėl teismas pripažįsta, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str. 2 d.).
Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo palikti jam pavardę (duomenys neskelbtini), o atsakovei – (duomenys neskelbtini). Atsakovė su šiuo reikalavimo sutiko, todėl ieškovo prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 str. 1 d.).
Dėl tarpusavio išlaikymo.
Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ieškovas nereiškia, atsakovė taip pat neprašo priteisti jai išlaikymo, abi šalys yra darbingos, sveikatos problemų neturi, todėl toks išlaikymas šalims nepriteistinas (CK 3.72 str. 1 d.).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodo, kad CPK XIX skyriuje ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai” įtvirtintos šeimos bylas nagrinėjančio teismo didesnio aktyvumo taisyklės: CPK 376 straipsnio 2–4 dalyse nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu; taip pat jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.
Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi sudaryti sutuoktinių turto balansą, t. y. nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno bei kito asmeninį turtą, mokėtinas abiejų (vieno jų) skolas, taip pat kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam bei kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, jis padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis.
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 str.) Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis šalys santuokos metu įgijo šį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys šio turto įsigijimui sudarė 2011-10-05 Nordea Bank Finland PLC (dabar Luminor bankas) būsto kredito sutartį Nr. BK 11/10/02S, kurios pagrindu išduotas 101367,01 Eur kreditas bei šalių įsigytas turtas įkeistas bankui. Iš Luminor banko kredito informacijos matyti, jog pagal kredito sutartį Nr. BK111002S kredito likutis yra 84856,55 Eur. Iš šalių pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, jog ir po ieškovo išėjimo gyventi skyriumi, abi šalys toliau moka lygiomis dalimis kredito įmokas.
CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Minėtoje normoje nereglamentuojama, kaip ir kokiomis konkrečiai priemonėmis turi būti nustatoma rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad turto vertė gali būti nustatoma, remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, o taip pat dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Pagal UAB „RESTO group“ parengtą nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą namo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2018-06-21 yra 125200,00 Eur. Pagal UAB „Ober-Haus“ 2018-09-15 pateiktą konsultacinio pobūdžio raštą 2018-09-15 labiausiai tikėtina (galima) gyvenamojo namo ir žemės sklypo pardavimo rinkoje kaina yra 135000,00 Eur. Šalys teisminio proceso metu sutarė, jog žemės sklypo ir gyvenamojo namo su visais jame esančiais kilnojamaisiais daiktais vertė yra 125000,00 Eur, todėl teismas laiko, jog šio nekilnojamojo turto vertė yra 125000,00 Eur (CPK 187 str.).
Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). Teisiniai ir faktiniai pagrindai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, dalydamas santuokoje įgytą turtą, nustatyti CK 3.123 str. 1 d. Tie patys kriterijai gali tapti teisiniu ir faktiniu pagrindu teismui parenkant turto padalijimo būdą (CK 3.123 str., 3.127 str. 3 d.).
CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiai, jų galimybė objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018). Taigi, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria, – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes.
Ieškovas pareiškė reikalavimą jam priteisti asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą su žemės sklypu, išmokant atsakovei piniginę kompensaciją – 20071,73 Eur (125000 Eur vertė– 84856,55 Eur kredito likutis)/2. Ieškovas nurodė, jog namas negali būti padalytas abiem pusėm, nes namas yra vieno aukšto, vieno sanitarinio mazgo ir po santuokos nutraukimo psichologiškai būtų sunku gyventi kartu su buvusia sutuoktine ir naująja faktiška šeima, kurioje auga du vaikai. Nurodė, jog nors ir turi asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, tačiau jo naujai šeimai ten gyventi ankšta ir nepatogu, o atsakovė galėtų gyventi pas savo mamą, pas kurią gyveno iki santuokos. Nurodė, jog sieks greičiau sumokėti kompensaciją bei solidarią prievolę pagal būsto kredito sutartį pakeisti asmenine, tai yra refinansuojant kredito sutartį arba kreditoriui sumokant visą likusią kredito sumą gavus kreditą iš kredito unijų.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovė kategoriškai prieštaravo ir nurodė, jog gyvenamasis namas ir žemės sklypas turėtų būti priteistinas jai, sumokant ieškovui kompensaciją, kurią galėtų sumokėti iš karto sprendimui įsiteisėjus. Teismui pateikė rašytinius įrodymus, jog jai yra dovanota 10000 Eur, taip pat nurodė, jog turi susitaupiusi 7000,00 Eur. Pažymėjo, jog neturi kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi, kai tuo tarpu ieškovas turi butą asmeninės nuosavybės teise ir jame dabar gyvena. Be to, atsakovė nurodė, jog jai būsto kredito sutarties nereikėtų refinansuoti, nes ji išgali kas mėnesį mokėti kredito įmokas.
Nagrinėjamu atveju matyti, jog sutuoktinių pageidavimai dėl gyvenamojo namo padalijimo būdo skiriasi, todėl teismas turi įvertinti ar yra aplinkybių, dėl kurių turto padalijimas natūra negalimas.
Iš teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų bei turto vertinimo išvadų nustatyta, jog gyvenamasis namas yra vieno aukšto ir vieno buto, vienas sanitarinis mazgas, viena virtuvė (svetainė), vienas įėjimas į namą. Taigi šalių santuokos metu įgytas turtas nepritaikytas gyventi kelioms šeimoms. Duomenų, jog šį namą galima būtų faktiškai padalinti taip, jog nebūtų bendrų patalpų naudojimo bei šalys galėtų gyventi atskirai ir izoliuotai viena nuo kitos, nėra. Teismo vertinimu šalims priklausančio namo padalijimas natūra sutuoktiniams per pusę, t. y. po 1/2 realia dalimi techniškai galimai labai sudėtingas bei reikalaujantis didelių sąnaudų, todėl akivaizdu, jog šių patalpų padalijimas į du atskirus nekilnojamojo turto objektus yra neracionalus. Be to, šalims liktų patalpos, kuriomis joms tektų naudotis bendrai, dėl to tarp jų kiltų nauji ginčai. Teismo vertinimu namo bei žemės sklypo padalijimo po 1/2 prieštarautų abiejų šalių interesams bei jų norui nutraukti juos siejančius ryšius. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog šalių santuokos metu įgytas namas yra pritaikytas gyventi vienai šeimai ir yra nedalus. Taip pat įvertinama tai, jog tarp šalių susiklostė įtempti bei labai konfliktiški santykiai, ieškovas nuo 2017 m. sausio mėnesio ginčo gyvenamajame name negyvena bei atsižvelgiant į teismo posėdžiuose šalių kaip buvusių sutuoktinių neigiamą nusiteikimą vienas kito atžvilgiu, ieškovo amoralų elgesį, t. y. dar nenutraukus santuokos įsikelti į nepadalintą gyvenamąjį namą su kita moterimi ir vaikais, todėl teismas sprendžia, kad padalijus nekilnojamąjį turtą natūra abiem sutuoktiniams po ½ dalį jo bendras naudojimas ir valdymas taps labai suvaržytas ir pažeis buvusių sutuoktinių interesus, gyvenimo kokybę, gyvenimas nebūtų saugus psichologine prasme abiejų šalių atžvilgiu ir gali sukelti tolesnius ginčus tarp šalių, be to ginčo nekilnojamąjį turtą padalijus natūra neabejotinai nebūtų pasiektas nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas, nes šalys negalėtų tuo turtu tinkamai ir be teisių suvaržymo naudotis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, visapusiškai išanalizavęs byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, konstatuoja, jog dėl nustatytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, nagrinėjamu atveju nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas su žemės sklypu) natūra priteistinas vienam iš sutuoktinių, įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Tokiu būdu abi šalys nutrauktų bet kokius santykius vienas su kitu ir jiems ateityje nebereikės kartu spręsti turto pardavimo, naudojimosi, nuomos ar kitus klausimus, susijusius su turto disponavimu.
Sprendžiant kuriam iš sutuoktinių priteistinas gyvenamasis namas natūra, įvertintina tai, jog šiuo metu ieškovas asmeninės nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), gyvena jame nuo 2017 m. sausio mėnesio, o atsakovė kitos gyvenamosios patalpos, kaip tik gyvenamąjį namą, neturi. Ieškovas teigia, jog atsakovė galėtų gyventi pas savo mamą O. Š., kuri yra laidavusi savo turtu, kad sutuoktiniai gautų būsto kreditą gyvenamojo namo statybai, tačiau pats ieškovas paminėjo, jog butas yra avarinės būklės, su daliniais patogumais. Teismas mano, jog šis ieškovo pasiūlytas variantas yra nepriimtinas vien moralės požiūriu, kadangi jis pats turi asmeninės nuosavybės teise butą ir jame įsikūręs su kita šeima, o atsakovė turi tik vienintelę gyvenamąją patalpą – namą, kuriame gyvena. Be to, būtent ieškovas paliko šeimą ir išėjo gyventi į jam nuosavybė teise priklausantį butą ir šiuo metu gyvena su kita moterimi. Ieškovas argumentuoja, jog jam reikia priteisti gyvenamąjį namą, nes jis turi mažametį vaiką, tačiau atkreiptinas ieškovo dėmesys, jog vaiko susilaukė ne su sutuoktine E. A., todėl rūpintis vaiko interesais ir jo patogumais yra ieškovo ir vaiko motinos pareiga, nepažeidžiant buvusios sutuoktinės interesų.
Priteisiant turtą vienam sutuoktiniui, kartu jis įpareigojamas kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Šalys sutarė, jog gyvenamasis namas su jame esančiais daiktais ir žemės sklypas įvertinamas 125000 Eur suma. Iš Luminor banko kredito informacijos matyti, jog pagal kredito sutartį Nr. BK111002S kredito likutis yra 84856,55 Eur; kas mėnesį abiejų sutuoktinių mokama 368,73 Eur suma. Įvertinus tai, jog gyvenamojo namo vertė 125000,00 Eur, o negražinto kredito likutis 84856,55 Eur, todėl apskaičiavus skirtumą – 40143,43 Eur, vienam iš sutuoktinių turėtų atitekti ½ dalis šios sumos, tai yra 20071,73 Eur.
Ieškovas įrodinėjo, jog tokią kompensaciją jis atsakovei galėtų sumokėti, jeigu parduos asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (sudaryta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, butą parduoti už 69000,00 Eur, atsiskaičius kreditoriui pagal kredito sutartį už butą 39909,55 Eur, liktų 29090,45 Eur), taip pat kreditoriai refinansuotų būsto kreditą (dėl gyvenamojo namo), 2018 m. gruodžio 31 d. turėtų būti grąžinti 10000,00 Eur paskolinti pinigai, kita vertus, jo pajamos sudaro apie 3000 Eur.
Atsakovė įrodinėjo, jog kompensaciją galėtų ieškovui sumokėti iš karto įsiteisėjus sprendimui, turi dovanotus 10000,00 Eur, 7000 Eur sutaupytų lėšų, o pajamas sudaro 1000,00 Eur, todėl būsto kredito refinansuoti nereikėtų, nes mokėtų kredito įmokas kas mėnesį po 368,73 Eur. Kita vertus, būsto kredito sutartis užtikrinta jos motinos O. Š. turtu, todėl nėra pagrindo manyti, jog neįvykdžius pareigos sumokėti kompensaciją kitam sutuoktiniui, ji galėtų prarasti vienintelį būstą.
Įvertinus nurodytas reikšmingas aplinkybes – turto nedalumą, šalių įtemptus ir konfliktiškus santykius, turtinės prievolės dydį, abiejų šalių darbingumą ir amžių, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, sutuoktinių galimybe apsirūpinti gyvenamąją patalpa, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais – teismas sprendžia priteisti atsakovei gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) natūra, priteisiant iš atsakovės ieškovui 20071,73 Eur kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį.
Pagal bendrąją taisyklę šalių iki santuokos įgytas turtas yra jų asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d.). Tai reiškia, kad, nutraukiant santuoką ir dalijant sutuoktinių turtą, sutuoktiniui, kuris turi įrodymų (pvz., pirkimo–pardavimo sutartį), patvirtinančių, jog tam tikras turtas jo įgytas iki santuokos, nereikia atlikti jokių papildomų įrodinėjimo veiksmų, kad turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise ir sutuoktiniams nedalijamas. Galimas asmeninės nuosavybės pasikeitimas turtą pagerinus – turtas, santuokos metu iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 str. 1 d.).
Bylos duomenimis ieškovas iki santuokos 2006-01-10 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. JP-349 pagrindu įgijo butą, unikalus (duomenys neskelbtini). AB Luminor Bankas šio buto įsigijimui suteikė ieškovui 58920,95 Eur kreditą pagal 2006-01-13 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 06/01/142L ir užtikrinant šią prievolę, hipotekos lakštu butą įkeitė. Ieškovas prašo šį butą pripažinti jo asmenine nuosavybe ir jo nedalinti. Atsakovė neprieštaravo, jog šis butas būtų pripažintas ieškovo asmenine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas butą įgijo iki santuokos sudarymo, atsakovė sutiko, jog šis turtas būtų pripažintas ieškovo asmenine nuosavybe, nereiškė reikalavimo dėl jo pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl pripažintina, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo asmeninė nuosavybė ir tarp sutuoktinių nedalintinas (CK 3.89 str. 1 d.).
Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl to, jog buto kreditas bankui buvo mokamas santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl ieškovas turi kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, nes jis sutuoktinių pinigines lėšas naudojo tikslams savo asmeninės prievolės bankui vykdymui. Ieškovas teigė, jog butas buvo nuomojamas ir nuomos pinigais dengė kreditą, o butas buvo pagerintas dar iki santuokos, o atsakovė nurodė, jog ji šeimos tikslais už ieškovą sudarė buto nuomos sutartis ir nuomos mokestis buvo panaudotas bute įrengiant vonią, keičiant langus, o ne kredito dengimui.
Bylos duomenys patvirtina, jog likusi neišmokėta kredito dalis yra 39909,55 Eur. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, nurodė, jog po santuokos sudarymo (2009-10-24) iki pradėjus gyventi skyrium, sumokėta pagal kredito sutartį 19137,43 Eur suma.
CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu.
Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, nurodė, jog po santuokos sudarymo (2009-10-24) iki pradėjus gyventi skyrium, sumokėta pagal kredito sutartį 19137,43 Eur suma, todėl kiekvienas iš sutuoktinių yra sumokėjęs po ½ dalį, tai yra po 9568,72 Eur. Vėliau ieškovo pozicija pasikeitė, jis nurodė, kad santuokinės lėšos nebuvo naudojamos kreditui dengti, o kreditas buvo dengiamas tik iš nuomos pinigų. Su tokia ieškovo pozicija sutikti teismas neturi pagrindo.
Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, jog jam esant Norvegijoje, atsakovė išnuomojo jo butą. Ieškovas pateikė tik vieną 2013-03-01 sudarytą nuomos sutartį, daugiau duomenų apie tai, jog butas buvo nuomojamas, gaunamos pastovios pajamos ir jos panaudotos ieškovui suteiktos paskolos dengimui nepateikė. Atsakovė neneigė, jog butas buvo nuomojamas, tačiau tvirtino, jog ne nuolatos, o gautas nuomos mokestis buvo panaudotas bute įrengiant vonią, keičiant langus. Abi šalys patvirtino, jog buvo atlikti kai kurie buto pagerinimai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, jog nuomos pinigai buvo skirti tik kredito padengimui. Juolab, kad kredito kas mėnesio mokama 201,96 Eur suma yra didesnė nei šalių nurodytas 2013-03-01 nuomos mokestis 174,00 Eur (600 Lt), abi šalys įvardijo nuomos mokestį kaip simbolinę kainą, be to atsakovė nurodė, jog ne visą laiką butas buvo nuomojamas. Kita vertus pažymėtina tai, jog vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pajamos, gautos iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl ieškovo nurodomos pajamos, kurias jų šeima gavo už buto nuomą pripažintinos bendrąją jungtine nuosavybe. Iš visų šių nurodytų aplinkybių, darytina išvada, jog gautos lėšos iš nuomos buvo bendros sutuoktinių lėšos ir jos buvo naudojamos ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimui bei kredito dalies mokėjimui. Teismas nurodo, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Taigi tiek ieškovo, tiek atsakovės gautos darbinės pajamos santuokos metu yra bendros sutuoktinių lėšos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą pripažintina, jog ieškovas santuokos metu, mokėdamas savo asmeninę prievolę kreditoriui iš bendrų sutuoktinių lėšų, sumažino bendrąją jungtine šalių nuosavybe esančias lėšas, todėl ieškovas turi atsakovei kompensuoti lėšas, kurios buvo panaudotos kuriant jo asmeninę nuosavybę, tai yra atsakovės sumokėtų ½ dalis kredito įmokų per santuokos laikotarpį – 9568,72 Eur (CK 3.98 str. 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Šalys santuokos metu įgijo lengvąjį automobilį Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra pagal 2015-01-13 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201500079, lizingo gavėjui A. A. suteikta teisė išperkamosios nuomos laikotarpiu (60 mėn. laikotarpis) valdyti bei naudotis automobiliu VOLVO XC 60, ir lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus, nustatytus Išperkamosios nuomos sutartyje. Įsipareigojimų vykdymas užtikrintas lizingo gavėjo sutuoktinės E. A. laidavimu (tarp Lizingo iš vienos pusės ir laiduotojos E. A. sudaryta 2015-01-13 laidavimo sutartis Nr. 201500079). Automobilio vertė abiejų šalių sutarimu yra 12000,00 Eur, automobilis yra pirktas lizingo būdu ir automobilio kaina nėra visiškai išmokėta, E. A. vykdo visus įsipareigojimus pagal UAB Luminor Lizingas išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201500079 likutis yra 3264,60 Eur, mėnesio įmoka 208,06 Eur.
Ieškovas pareiškė reikalavimą nustatyti, kad perdavimo nuosavybėn akto pagrindu nuosavybės teisė į automobilį „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra perduodama ieškovui (lizingo gavėjui), kai bus išmokėtos visos įmokos pagal 2015-01-13 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 20150079, įpareigojant ieškovą minėtą perdavimo nuosavybėn aktą neatlygintinai perduoti E. A. per 5 dienas nuo jo gavimo; nustatyti, jog ieškovo ir atsakovės prievolės kreditoriui Luminor Lizingas UAB yra solidarios pagal Išperkamosios nuomos ir Laidavimo sutartis, nekeičiant šių sutarčių sąlygų, o prievolinius įsipareigojimus pagal šias sutartis vykdys atsakovė iš savo asmeninių lėšų. Atsakovė su tokiais ieškovo reikalavimais sutiko.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu šalys nurodė, jog automobiliu naudojasi atsakovė ir ji moka lizingo įmokas, todėl ieškovas sutiko, jog automobiliu ir toliau naudotųsi atsakovė bei mokėtų lizingo įmokas, sutarė, jog automobilio rinkos vertė yra 12000,00 Eur. Ieškovas sutiko, jog atsakovė už jai tenkantį automobilį sumokėtų jam 3000,00 Eur kompensaciją.
Už prievolę pagal Išperkamosios nuomos sutartį Lizingui abu sutuoktiniai A. A. ir E. A. atsako kaip solidarieji skolininkai: lizingo gavėjas A. A. – Išperkamosios nuomos sutarties pagrindu, o laiduotoja E. A. – Laidavimo sutarties pagrindu. Kreditorius nesutiko dėl prievolės modifikavimo bei nurodė, jog abu sutuoktiniai po santuokos nutraukimo toliau turi likti solidariai atsakingi prieš kreditorių, tačiau neprieštaravo dėl sutuoktinių nustatytinos prievolės vykdymo tvarkos (t. y., kad prievolę kreditoriui po santuokos nutraukimo vykdys laiduotoja E. A.), nes tai saisto tik vidinius šalių tarpusavio santykius, o santykiuose prieš kreditorių ieškovo ir atsakovės prievolė bankui vist tiek liktų solidari.
Atsižvelgiant į tai, jog automobiliu naudojasi atsakovė, atsakovė sutinka toliau mokėti lizingo įmokas, nesumokėta lizingo dalis 3264,60 Eur, nustatytina, jog ieškovo A. A. ir atsakovės E. A. prievolės kreditoriui Luminor Lizingas UAB yra solidarios pagal Išperkamosios nuomos Nr. 20150079 ir pagal 2015-01-13 laidavimo sutartį Nr. 201500079, nekeičiant šių sutarčių sąlygų, o prievolinius įsipareigojimus pagal šias sutartis vykdys atsakovė E. A. iš savo asmeninių lėšų, ko pasekmėje įvykdžius 2015-01-13 Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 20150079, ieškovas A. A. gavęs perdavimo nuosavybėn aktą per 5 dienas nuo jo gavimo, neatlygintinai perduoda E. A.. Atsakovė už jai tenkantį automobilį ieškovui sumoka 3000,00 Eur kompensaciją.
Abi šalys sutarė, jog pradėjus gyventi atskirai, jų sutaupytos piniginės lėšos yra kiekvieno asmeninė nuosavybė ir šių lėšų neprašė padalinti, todėl šalių sutaupytos lėšos, joms gyvenant skyrium laikytinos jų asmeninėmis lėšomis ir tarp šalių nedalintinos (CK 3.67 str.).
Dėl kompensacijos už tenkančią didesnę turto dalį
Įvertinus tai, jog ieškovui iš atsakovės priteistina už jai tenkančio turto didesniąją dalį (kompensacija už namą – 20071,73 Eur, už lizinguojamą automobilį 3000 Eur) – iš viso 23071,73 Eur, o iš ieškovo atsakovei priteistina 9568,72 Eur kompensacija (dengiant ieškovo asmeninę prievolę santuokos metu), todėl atėmus ieškovo priteistiną kompensaciją, iš atsakovės ieškovui priteistina 13503,01 Eur kompensacija (CK 3.98 str. 3 d., 3.100 str. 5 p., 3.118 str., 3.117 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.).
Dėl kreditorinių įsipareigojimų Luminor Bank AB
Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.).
Ieškovas prašo nustatyti, kad ieškovo ir atsakovės prievolė kreditoriui Luminor Bank AB yra solidari pagal 2011-10-05 Kreditavimo sutartį Nr. BK 11/10/02SA, nekeičiant šios sutarties sąlygų, o prievolinius įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį vykdys ieškovas iš savo asmeninių lėšų.
Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini) įsigijimui gavo iš trečiojo asmens Luminor banko 101367,01 Eur dydžio kreditą. Pripažintina, kad šalių gautas kreditas buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti. Šalių prievolė kreditoriui pagal 2011-10-05 Kreditavimo sutartį Nr. BK 11/10/02SA yra solidari prievolė, nes šis sandoris buvo sudarytas santuokos metu, bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 str. 2 d.).
Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 6 d.).
Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausias Teismas, kad kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2007; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis Nr. 3K-7-229/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/ 2010).
Ginčo tarp šalių dėl 2011-10-05 Nordea Bank Finland PLC (dabar Luminor bankas) būsto kredito sutarties Nr. BK 11/10/02S nėra, šalys sutiko, jog prievolės po santuokos nutraukimo išliktų solidarios, kreditorius taip pat nurodė, jog sutuoktinių prievolės po santuokos nutraukimo turi likti solidarios ir nesutinko su prievolės modifikavimo, todėl šalys šios sudarytos sutarties atžvilgiu po santuokos nutraukimo lieka solidariais bendraskoliais.
Abi šalys nurodė, jog nekilnojamąjį turtą priteisus asmeninės nuosavybės teise, sutinka asmeniškai vykdyti prievoles kreditoriui pagal 2011-10-05 Nordea Bank Finland PLC (dabar Luminor bankas) būsto kredito sutartį Nr. BK 11/10/02S.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodo, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Toks turto pasyvo paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai arba bet kuris iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).
Kreditorius neprieštaravo dėl ieškovo nurodomos prievolės pagal 2011-10-05 būsto kreditavimo sutartį vykdymo tvarkos, nes tai saisto tik vidinius šalių tarpusavio santykius, o santykiuose prieš kreditorių banką ieškovo ir atsakovės prievolė bankui vis tiek liktų solidari. Atsižvelgiant į tai, jog nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteistinas atsakovei ir atsakovei sutinkant faktiškai toliau vykdyti prievoles bankui, nustatytina, jog ieškovo ir atsakovės prievolės kreditoriui Luminor Bank AB yra solidarios pagal 2011-10-05 Kreditavimo sutartį Nr. BK 11/10/02SA, nekeičiant šios sutarties sąlygų, o prievolinius įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį vykdys atsakovė E. A. iš savo asmeninių lėšų.
Dėl asmeninių prievolių
Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.
Ieškovas iki santuokos sudarymo 2006-01-13 sudarė būsto kreditavimo sutartį ir įsigijo asmeninės nuosavybės teise butą. Pagal Būsto kreditavimo sutartį už kredito grąžinimą bankui atsako ieškovas. Bankas neprieštaravo, jog po santuokos nutraukimo prievolė liktų asmenine A. A. prievole. Teismas pripažino, jog butas yra ieškovo asmeninė nuosavybe ir šioje byloje tarp šalių nedalinamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog ieškovo prievolė pagal 2006-01-13 būsto kredito sutartį Nr. BK 0601142L su vėlesniais pakeitimais yra asmenine jo prievole.
Taip pat ieškovas nurodė, jog 2009-11-10 yra paėmęs 1158,48 Eur dydžio kredito limitą pagal banko sąskaitos sutartį Nr. PBS-122069 iš Luminor bankas AB, visą šį laikotarpį asmeniškai naudojosi šiuo kredito limitu bei juo naudojai ligi šiol, todėl prašė šią prievolę laikyti jo asmenine. Kreditorius patvirtino, jog ši prievolė yra asmeninė ieškovo prievolė ir neprieštaravo, jog po santuokos nutraukimo ši prievolė būtų ieškovo asmenine prievolė, atsakovė taip pat sutiko su šiuo reikalavimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, 2009-11-10 kredito limitas pagal banko sąskaitos sutartį Nr. PBS-122069 sudarytą iš Luminor bankas AB yra asmenine ieškovo prievolė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.
Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomi realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijai, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.
Bylos duomenimis ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 823,00 Eur žyminio mokesčio, 1000,00 Eur už advokato paslaugas, 200,00 Eur už nekilnojamojo turto įvertinimą. Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 1000,00 Eur už advokato paslaugas, 100,00 Eur už antstolės paslaugas, 120,00 Eur už nekilnojamojo turto vertinimą. Šalių pateiktos atstovavimo išlaidos pagrįstos, o jų dydžiai neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių kriterijus (CPK 98 str. 2 d.). Taip pat teismas pripažįsta, jog šalių patirtos išlaidos dėl dalintino nekilnojamojo turto vertinimo yra susijusios su šios bylos nagrinėjimu ir buvo būtinos, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl turto vertės (CPK 88 str. 1 d. 10 p.). Būtinomis ir pagrįstomis pripažintinos atsakovės patirtos išlaidos, susijusios su antstolio atliktu faktinių aplinkybių konstatavimu (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Taigi šioje byloje ieškovas patyrė 2023,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė patyrė 1220,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai tenkinti iš dalies, tačiau šiuo atveju skirstant bylinėjimosi išlaidas tarp šalių atsižvelgtina ne tik į atmestų bei patenkintų reikalavimų mastą, bet ir įvertintinas bylos pobūdis, šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu, taip pat atsižvelgtina į tai, jog ieškovas dalies reikalavimų atsisakė, o atsakovė iš dalies sutiko su ieškinio reikalavimais, šalims teisminio bylos nagrinėjimo metu pavyko sutarti dėl dalintino turto vertės, kompensacijos dydžio dėl automobilio, prievolių vykdymo, taip pat vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstyti sekančiai: ieškovui iš atsakovės priteisti 1011,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (411,00 Eur žyminio mokesčio, t. y. 50 proc. ieškovo sumokėto žyminio mokesčio ir 600,00 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų), o iš ieškovo atsakovei priteisti 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str. 1, 88 str. 1 d. 6, 9, 10, p., 93 str. 2 d., 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2009-10-27 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos CMS, atliktą įrašą (įrašo Nr. 1115) apie sudarytą santuoką (duomenys neskelbtini) bažnyčioje tarp E. A. (iki santuokos sudarymo pavardė (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pripažinti, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo A. A. kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: A. A. – „(duomenys neskelbtini)“, E. A. – „(duomenys neskelbtini)“.
Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.
Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą:
atsakovei E. A. asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiais baldais, buitine, sodo, laisvalaikio technika (viso turto vertė 125000 Eur), esantį (duomenys neskelbtini).
Iš atsakovės E. A. priteisti 13503,01 Eur piniginę kompensaciją ieškovui A. A. už jo turto atitenkančio atsakovei dalį.
Nustatyti, kad po santuokos įrašo panaikinimo E. A. naudojasi automobiliu „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šalių sutarta vertė 12000 Eur) ir asmeniškai vykdo kreditorinius įsipareigojimus pagal 2015-01-13 Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 20150079, ieškovas A. A. gavęs perdavimo nuosavybėn aktą per 5 dienas nuo jo gavimo, neatlygintinai perduoda E. A. asmeninės nuosavybės teise.
Pripažinti, jog ieškovo A. A. ir atsakovės E. A. prievolės kreditoriui Luminor Lizingas UAB yra solidarios pagal Išperkamosios nuomos Nr. 20150079 ir pagal 2015-01-13 laidavimo sutartį Nr. 201500079, nekeičiant šių sutarčių sąlygų, o prievolinius įsipareigojimus pagal šias sutartis vykdys atsakovė E. A. iš savo asmeninių lėšų.
Pripažinti, kad ieškovo A. A. ir atsakovės E. A. prievolės kreditoriui Luminor Bank AB yra solidarios pagal 2011-10-05 Kreditavimo sutartį Nr. BK 11/10/02SA, nekeičiant šios sutarties sąlygų, o prievolinius įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį vykdys atsakovė E. A. iš savo asmeninių lėšų.
Pripažinti, jog butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais baldais, buitine technika yra asmeninė ieškovo A. A. nuosavybė.
Pripažinti, kad ieškovo A. A. prievolė kreditoriui Luminor Bank AB pagal 2006-01-13 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 06/01/142L su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, nekeičiant šios sutarties sąlygų, yra asmeninė ieškovo A. A. prievolė.
Pripažinti, jog 2009-11-10 kredito limitas pagal banko sąskaitos sutartį Nr. PBS-122069 sudarytą su Luminor bankas AB yra asmenine ieškovo A. A. prievolė.
Pripažinti, kad po santuokos įrašo panaikinimo, faktiškai kiekvieno iš šalių valdomos piniginės lėšos lieka kiekvienos šalies asmenine nuosavybe.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovui A. A. iš atsakovės E. A. 1011,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei E. A. iš ieškovo A. A. 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Palikti ieškovo A. A. 2018-09-19 patikslintą ieškinį nenagrinėtu.
Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją per 1 (vieną) dieną išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.