Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei L. P. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės L. P. 4729,05 Eur negrąžinto kredito, 174,04 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuojamų iki sutarties nutraukimo (2023 m. lapkričio 23 d.), 85 Eur administravimo mokesčio, skaičiuojamo iki sutarties nutraukimo, 19,89 procentų negautų pajamų, skaičiuojamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4729,05 Eur), nuo sutarties nutraukimo (2023 m. lapkričio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2030 m. lapkričio 20 d. ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos – 1985,04 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė L. P. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 18 d. vartojimo kredito davėja AB „TF Bank“ ir atsakovė L. P. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 713165318, kurios pagrindu kreditorė suteikė atsakovei 5000 Eur dydžio vartojimo kreditą 96 mėn. terminui, 2264 Eur pervesdama kitiems atsakovės įsipareigojimams grąžinti, 2736 Eur pervesdama atsakovei į jos sąskaitą banke, atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti vartojimo kredito mokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 10,90 proc.) ir sutarties administravimo mokestį, mokamą kas mėnesį 21,25 Eur dydžio suma, sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais (sutarties bendrųjų sąlygų 1.1, 3.1, 4.1.1 p.).

Pradinės kreditorės 2023 m. spalio 30 d. raginime esančiais duomenimis patvirtinama, kad atsakovė sutartimi nustatytos kredito grąžinimo tvarkos nesilaikė – pradelsė mokėti įmokas, todėl kreditorė įspėjo atsakovę apie sutarties nutraukimo, jei atsakovė nesumokės skolos. Iš 2023 m. lapkričio 23 d. pranešime esančių duomenų nustatyta, kad kreditorė informavo atsakovę apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą nuo 2023 m. lapkričio 23 d. Iš 2023 m. lapkričio 9 d. Periodinio reikalavimo perleidimo sutartyje Nr. RP2023-11/01 ir reikalavimo perleidimo sutarties priedo išraše esančių duomenų nustatyta, kad AB „TF Bank“ reikalavimo teisę į atsakovės skolą – 4729,05 Eur pagrindinės skolos, 174,04 Eur mokėjimo palūkanų, 85,58 Eur mokesčių, ir į kitas su reikalavimu susijusias teises perleido ieškovei UAB „Legal Balance“. Nustatyta, kad apie reikalavimo teisės į atsakovės skolą perleidimą atsakovę informavo ir kredito davėja (2023 m. lapkričio 23 d. pranešimas), ir ieškovė (2023 m. lapkričio 30 d. pranešimas), be to, išsiuntus atsakovei ieškinio su priedais nuorašus, įskaitant ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, kad atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011) (LR CK 6.109 str. 7 d.). Ieškovė ieškinyje nurodo, kad, ieškovei perėmus reikalavimo teisę, atsakovė skolos nesumokėjo.

Nustatyta, kad šalių ginčas kilęs iš vartojimo kredito sutartinių teisinių santykių. LR CK 6.886 str. 1 d. įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.873 str. 1 d. nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).

Ieškovės pateiktuose dokumentuose esančiais duomenimis patvirtinama, kad pradinė kreditorė suteikė atsakovei susitarto dydžio kreditą. CK 6.217 str. 1 d. nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pradinė kreditorė ir atsakovė vartojimo kredito sutartimi susitarė, kad vartojimo kredito sutartis gali būti kreditorės vienašališkai nutraukta, kai atsakovė laiku nemoka įmokų ir nesumoka pradelstų mokėjimų po įspėjimo (sutarties bendrųjų sąlygų 7.7, 7.8 p.). Sutarties šalys bendrųjų sutarties sąlygų 7.7 p. susitarė, kad kredito davėja, vienašališkai nutraukusi sutartį, turi teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų kreditorei visas sutartimi susitartas mokėtinas sumas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 4729,05 Eur negrąžinto kredito, taip pat 174,04 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 85 Eur sutarties administravimo mokesčio, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo (2023 m. lapkričio 23 d.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad, kreditorei sutartį nutraukus, atsakovė grąžino visą kreditą ir sumokėjo susitartą kredito kainą, atsakovė prieštaravimų dėl ieškinio nepateikė ir skolos dydžio neginčija. CK 6.38 str. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, yra pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovei 4729,05 Eur negrąžinto kredito, taip pat 174,04 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 85 Eur sutarties administravimo mokesčio, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo (2023 m. lapkričio 23 d.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės negautas pajamas (1985,04 Eur), nurodo, kad negautos pajamos apskaičiuojamos nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. lapkričio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2030 m. lapkričio 20 d.) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4729,05 Eur), taikant palūkanų normą – 19,89 proc. Pagal CK 6.249 str. 1 d., asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 48 p.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar iš anksto buvo numatyta gauti šias pajamas; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

Nustatyta, kad pradinė kreditorė ir atsakovė buvo susitarę dėl sumos, kurią pradinė kreditorė būtų gavusi atsakovei tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Atsižvelgus į tai, kad pradinė kreditorė, suteikusi atsakovei paskolą, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties mokėjimo grafike nurodytą sumą, tačiau, kreditorei dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukus vartojimo kredito sutartį, kreditorė ir jos teisių perėmėja ieškovė iki šiol negavo iš atsakovės nei visų paskolintų pinigų, nei susitartų pelno palūkanų, todėl daroma išvada, kad, negavusi sutartyje numatytų pajamų, pasireiškiančių negautomis mokėjimo (pelno) palūkanomis, ieškovė patyrė nuostolių. Vartojimo kredito sutartis nutraukta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, atsakovė byloje buvo pasyvi, nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį ar įrodymų dėl sutarties įvykdymo, todėl yra pagrindo taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę priteisiant iš atsakovės ieškovei negautas pajamas. Ieškovė reikalavime dėl negautų pajamų priteisimo prašo priteisti 19,89 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos, bet neviršijant pagal sutarties grafiką numatytos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos – 1985,04 Eur. Iš Vartojimo kredito sutartyje esančių duomenų nustatyta, kad šalių susitarta metinė kredito palūkanų norma – 10,90 proc., todėl ieškovė nepagrįstai prašo skaičiuojant negautas pajamas taikyti 19,89 proc. palūkanų normą, t. y. bendros kredito kainos metinę normą, tačiau, atsižvelgus į tai, kad, pagal mokėjimo grafiką, nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos atsakovės mokėtinų palūkanų suma – 1985,04 Eur, tokią palūkanų sumą, kaip negautas pajamas, nurodo ir ieškovė, negautos pajamos priteisiamos konkrečia pinigų suma. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, kuria remiasi ieškovė ( Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-232-278/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-764-340/2021). Minėtose apeliacinio teismo nutartyse negautos pajamos apskaičiuojamos konkrečia pinigų suma, bet ne procentine išraiška, skaičiuojama nuo negrąžinto kredito sumos. Apeliacinio teismo nutartyje nurodoma, kad negautos pajamos – tai skirtumas „<...> tarp vartojimo kredito sutarties sąlygose nurodytos bendros mokėjimo palūkanų sumos ir pirmosios instancijos teismo priteistų sumų, kuriomis buvo patenkinti ieškovės reikalavimai dėl mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, bei negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, priteisimo.“ (VAT nutartis byloje Nr. e2A-764-340/2021). Atsižvelgus į minėtas nuostatas, nagrinėjamu atveju negautos pajamos apskaičiuojamos pagal šalių susitartas pelno palūkanas nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos, kurias pradinė kreditorė ir ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu prievolė pagal sutartį būtų įvykdyta sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė nurodo ir byloje nustatyta, kad negauta pelno palūkanų suma – 1985,04 Eur, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiama 1985,04 Eur negautų pajamų.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. CK 6.37 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovė laiku neatsiskaitė, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą (6973,13 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – 157 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 157 Eur žyminio mokesčio, ieškinys patenkintas, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama sumokėta žyminio mokesčio suma. Ieškovės prašomas priteisti 242 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas pagrįstas pateiktais dokumentais, išlaidų dydis neviršija maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“, todėl priteisiamas iš atsakovės (98 str.).

Byloje nustatytos 15,86 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Išlaidų suma didesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės į valstybės biudžetą (LR CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260, 268, 270 str., LR CK 6.38 str. 1 d., 6.210 str. 1 d., 6.886 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš L. P. 4729,05 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt devynis eurus 5 ct) negrąžinto kredito, 174,04 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 4 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 85 (aštuoniasdešimt penkis) Eur sutarties administravimo mokesčio, 1985,04 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 4 ct) negautų pajamų (nuostolių), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6973,13 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 399 (tris šimtus devyniasdešimt devynis) Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Legal Balance“.

Priteisti iš L. P. 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR VRM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.