Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, pradėtoje pagal pareiškėjo antstolio I.G. pareiškimą dėl leidimo taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes, suinteresuoti asmenys G. F., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, iš antstolio 2015-09-10 akto nustatęs, kad darbai teismo įsiteisėjusiame sprendime nurodytu adresu neatlikti, konstatavo, jog dėl tokių skolininko veiksmų vilkinamas sprendimo vykdymas, pažeidžiami išieškotojo interesai. Atsižvelgęs į tai, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-31 sprendimas, įsiteisėjo 2013-01-18, taip pat į tai, kad teismo sprendimo vykdymo tvarka pagal CPK 284 straipsnį nėra pakeista, skolininkas G. F. neįvykdė teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo, kuriam atlikti terminas yra suėjęs, nei geruoju, nei priverstine tvarka, todėl nusprendė taikyti teismo sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes (b. l. 5 – 6).

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-02 nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pasekmių už neįvykdytą teismo sprendimą taikymą, priėmė nutartį neatitinkančią Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalies ir Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nesuteikė suinteresuotiems asmenims pateikti atsiliepimų į antsolio pareikštą pareiškimą, taip pat priėmė skundžiamą nutartį neatsižvegęs į civilinėje byloje Nr. 2-24449-807/2014 nustatytus faktus ir į tai, kad antstolis pareiškė prieštaringą prašmą civilinėje byloje Nr. 2-24449-807/2014 pareikštam reikalavimui. Apelianto nuomone, skundžiama nutartimi buvo pažeistos išieškotojo teisės, kadangi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos negali vykdyti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrų, nes pagal teismo sprendimą, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, savavališkos statybos padarinių šalinimas reikštų rekonstrukcijos darbų atlikimą (b. l. 13 – 16).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0008/14/00305 nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-01-31 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-44-608/2012, nusprendė įpareigoti G. F. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie pastato – dirbtuvių, pažymėto 4P1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; nurodė, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie pastato – dirbtuvių, pažymėto 4P1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo (v. b. l. 4 – 6). Vilniaus apygardos teismas 2013-01-08 nutartimi, pririmta civilinėje byloje Nr. 2A-543-560/2013, pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-01-31 sprendimą ir išdėstė jį taip: leido atsakovui G. F. nustatyta tvarka savo lėšomis per šešis mėnesius nuo šio teismo sprendimo paskelbimo dienos parengti supaprastintą statinio projektą ir atlikti kitus statybos įteisinimo darbus pastatytam priestatui prie pastato - dirbtuvių, plane pažymėtų 4P1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); per teismo nustatytą terminą neįvykdžius nurodyto teismo leidimo, įpareigoti atsakovą G. F. per tris mėnesius, skaičiuotinus nuo šešerių mėnesių termino, nustatyto statybą leidžiančiam dokumentui gauti, pabaigos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie pastato-dirbtuvių, plane pažymėtų 4P1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; nurodė, kad atsakovui neįvykdžius teismo nutarties per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie pastato-dirbtuvių, plane pažymėtų 4P1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo (b. l. 1 – 3). Antstolis I. G. 2014-02-19 patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pateiktą Vilniaus miesto 3 apylinkės 2014-01-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-44-608/2012 (v. b. l. 9 - 10, 17). 2014-02-19 patvarkymu įpareigojo skolininką G. F. per tris dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolį apie teismo įpareigojimo vykdymą (v. b. l. 9 – 10, 15). Skolininkas iki šiol vengia vykdyti teismo sprendime numatytus įpareigojimus. Antstolis surašė 2015-09-10 aktą (v. b. l. 45) ir kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes pagal CPK 771 straipsnio 2 dalį.

Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymo ypatumus reglamentuoja CPK 771 straipsnis. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas (CPK 771 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 153 straipsnį teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius byloje asmenis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas numato kitaip. Šio Kodekso numatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Procesinius klausimus, kurie turi būti nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, teismas gali išnagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažinęs, kad tai būtina. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-23 nutartimi sprendė civilinę bylą, pagal pareiškėjo antstolio I. G. pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo, suinteresuoti asmenys G. F., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie bylos nagrinėjimą pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims pranešant viešo paskelbimo būdu (b. l. 3). Taigi, procesinių pažeidimų, skiriant teismo posėdį rašytinio proceso tvarka, nepripažinus, jog būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenustatyta ir tokiu atveju nebuvo pažeistas teisės būti išklausytam principas.

Apeliantas teigia, kad negavo iš teismo pareiškimo dėl įpareigojimo nevykdymo, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas jam užtirto galimybę pateikti atsiliepimą į pareiškimą (paaiškinimus), t. y. apribojo išieškotojo teisių realizavimą. Pagal CPK 604 straipsnį, procesiniai dokumentai siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas procesinių pažeidimų nepadarė, kadangi 2015-10-09 išsiuntė byloje dalyvaujantiems asmenims pareiškimo kopijas ir 2015-10-02 nutarties kopijas, tame tarpe ir apeliantui (procesiniai dokumentai apeliantui įteikti 2015-10-13) (b. l. 10 - 12). Apeliantas pasinaudojo CPK 771 straipsnio 8 dalimi nustatyta teise, todėl nepaneigta teisė į tinkamą procesą ir kitų civilinio proceso principų įgyvendinimą.

Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Iš vykdomosios bylos Nr. 0008/14/00305 matyti, jog antstolis 2014-04-09 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte nustatė, jog 2014-04-08 darbai neatlikti (savavališkai pastatytas pastatas nenugriautas) (v. b. l. 19). Todėl antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo (v. b. l. 21). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-15 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-24449-807/2014, paskyrė G. F. fiksuotą 579,24 Eur (2 000 Lt) baudą už Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-31 sprendimo nevykdymą suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai; išaiškino G. F., kad baudos paskyrimas neatleidžia jo nuo pareigos vykdyti antstolio reikalavimus (v. b. l. 28 – 30). Ši nutartis 2014-08-05 įsiteisėjo. Skolininkui ir toliau vengiant vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, antstolis I. G., vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, kreipėsi į teismą dėl leidimo taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes.

CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovą įpareigoja atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, gali tame pačiame sprendime nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus ar imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turėjo atlikti skolininkas, tačiau įpareigojimo neįvykdė, pavesti atlikti išieškotojui, jeigu tie veiksmai nėra asmeninio pobūdžio ir išieškotojas juos gali atlikti už skolininką. Šiuo atveju skolininkui neįvykdžius teismo sprendimu nurodytų veiksmų, antstolis apie tai surašo aktą, perduoda jį vykdymo vietos teismui, šis priima nutartį taikyti sprendimu nurodytus padarinius, nes skolininkas neatliko teismo sprendimu nustatytų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles. Tai reiškia, kad sprendimą priėmęs teismas toje pačioje byloje priima nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis). Iš vykdomosios bylos Nr. 0008/14/00305 nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-01-31 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-44-608/ 2012, nurodė, jog atsakovui neįvykdžius sprendimo per tris mėnesius nuo jo įsiteisėjimo dienos, ieškovas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius t. y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie pastato – dirbtuvių, pažymėto 4P1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo (v. b. l. 4 – 6). Vilniaus apygardos teismas 2013-01-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-543-560/2013, nurodė, kad atsakovui neįvykdžius teismo nutarties per tris mėnesius, skaičiuotinus nuo šešerių mėnesių nuo šios nutarties paskelbimo dienos termino, ieškovas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius (b. l. 1 – 6). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju skolininkas įsiteisėjusio Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-31 sprendimo, kuriame nurodyti įsiteisėjusio sprendimo neįvykdymo padariniai, neįvykdė, todėl antstolis surašė 2015-09-10 sprendimo neįvykdymo aktą (v. b. l. 45), jį perdavė vykdymo vietos teismui, kuris pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą nutartį (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto argumentą, kad pagal teismo sprendimą, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, savavališkos statybos padarinių šalinimas reikštų rekonstrukcijos darbų atlikimą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punkte pažymėta, kad statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Šiuo atveju buvo įpareigota nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie pastato - dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės nelaikytina rekonstrukcijos darbais. Kadangi skolininkas neatliko įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytų veiksmų, teisė nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie pastato - dirbtuvių, ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo, perėjo apeliantui. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su atskirojo skundo argumentu, jog yra pagrindas skolininkui taikyti CPK 771 straipsnio 5 dalį (skirti baudą) iki tol, kol sprendimas bus įvykdytas Pažymėtina, kad CPK 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Ginčo atveju skolininkui buvo taikyta sankcija (v. b. l. 28 – 30), tačiau jis įsiteisėjusio teismo sprendimo vis tiek nevykdo.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto teiginį, jog nugriauti priestatą prie pastato - dirbtuvių yra asmeninė G. F. prievolė ir teismo sprendimą įvykdyti gali išimtinai tik skolininkas. Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis. Taigi, įstatymų leidėjas pripažįsta, kad neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nugriaunant neteisėtai pastatytus statinius, nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti išimtinai tik skolininkas. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, 15 straipsnio 3 dalį, apeliantas, vykdydamas teismų sprendimus, organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi. Ginčo atveju skolininkas, net ir skyrus jam baudą, geranoriškai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, todėl statinio (priestato prie pastato – dirbtuvių) nugriovimo bei statybvietės sutvarkymo veiksmus turi teisę atlikti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo 2015-10-02 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl teisinio pagrindo ją panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, pririmta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Bottom of Form

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį nepakeistą.