- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-18
- Bylos Nr.
- 2A-543-560/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-01848-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius, Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- G. F.
- Ieškovas
- Vilniaus teritorijų planavimo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui G. F. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškinyje teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie pastato-dirbtuvių, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; 2) nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie pastato – dirbtuvių, pažymėto (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Nurodė, kad atsakovas be nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto pastatė nesudėtingą statinį. Nors šiuo metu galiojantis Statybos įstatymas numato savavališkos statybos įteisinimo galimybę, tačiau atsakovas labai ilgą laiką savavališkos statybos neįteisino, nors teismas tuo tikslu net kelis kartus buvo atidėjęs teismo posėdį.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime ieškinį pripažino iš dalies. Nurodė, kad jam priklausantis pastatas-dirbtuvės buvo avarinės būklės, todėl jis, turėdamas seniūnijos sutikimą, jį rekonstravo, pristatydamas priestatą. Atsakovas nežinojo, jog seniūnijos sutikimo nepakanka teisėtai statybai vykdyti. Nurodė, jog jis šiuo metu yra išsinuomojęs valstybinę žemę toje vietoje, kur yra savavališkai pastatytas priestatas, tačiau dėl įvairių formalumų negali suderinti priestato projekto. Prašė teismą suteikti jam galimybę įteisinti savavališką statybą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus mieto 1 apylinkės teismas 2012-01-31 sprendimu ieškinį patenkino: 1) įpareigojo G. F. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie pastato-dirbtuvių, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; 2) nurodė, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie pastato-dirbtuvių, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo; 3) priteisė iš atsakovo valstybės naudai 130,00 Lt žyminio mokesčio ir 31,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 161,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad atsakovui nuo 2001-09-24 nuosavybės teise priklauso 70,05 kv.m. ploto pastatas-dirbtuvės, (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008-09-29 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-09-29 statybos stabdymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavo atsakovo nedelsiant sustabdyti bet kokius priestato statybos darbus iki bus gautas leidimas juos tęsti, o 2009-04-22 faktinių aplinkybių nustatymo akte konstatuota, kad atsakovas statybos trūkumų ir savavališkos statybos pasekmių nepašalino. Teismas sprendė, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius statybos teisinius santykius atsakovo savavališkai statomas statinys priskirtinas prie antros grupės nesudėtingų statinių, kuriems reikalingas supaprastintas statinio projektas ir savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo rašytinis pritarimas. Teismas nustatė, kad atsakovas vykdo statybą neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto, todėl pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 71 punktą atsakovo vykdoma statyba laikytina savavališka. Konstatavo, kad atsakovas per Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-10-29 reikalavime dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą terminą nepašalino savavališkos statybos pasekmių, taip pat neišsprendė savavališkos statybos įteisinimo klausimo: neparengė ir nustatyta tvarka nesuderino statinio supaprastinto projekto. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Atsakovas nuo minėtos įstatymo normos įsigaliojimo momento, t.y. nuo 2010-10-01, neatliko visų reikalingų veiksmų dėl savavališkos statybos įteisinimo. Teismas pažymėjo, jog atsakovas daugiau nei keturis metus nesprendė savavališkos statybos pasekmių pašalinimo klausimo, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog savavališkos statybos padarinių pašalinimas gali sukelti neigiamas pasekmes ar kad nėra galimybės atkurti iki savavališkos statybos buvusios padėties.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą, suteikiant protingą terminą pabaigti savavališkos statybos įteisinimo procesą, o civilinę bylą sustabdyti Lietuvos Respublikos CK 162³ str. pagrindu ir Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 4 p. tvarka, arba pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą pripažinus, kad nereikia nugriauti savavališkai pastatyto pastato ir suteikiant protingą terminą pabaigti savavališkos statybos įteisinimo procesą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pastato rekonstrukcija prilyginama pastato savavališkai statybai. Atsakovui priklausantis statinys, prie kurio neteisėtai pastatytas priestatas, įsigijimo metu buvo labai prastos būklės, kuri nuolat prastėjo, pastatas kėlė grėsmę ir bet kada galėjo įgriūti. Atsakovas ginčo statinyje atliko remonto darbus, sutvirtindamas statinį ir jo stogą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūnija 2007-10-03 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) davė leidimą atstatyti priestatą, todėl atsakovas manė, kad vykdo teisėtus statybos darbus. Be to, statybos darbai buvo atliekami ant išlikusių buvusio priestato pamatų, nekeičiant jų tūrio; priestatas susijęs funkciniais ryšiais su esamu pastatu. Teismas pernelyg sureikšmino sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mąstą dėl minėto priestato buvimo, nes kaip tik priestato nugriovimas kelia grėsmę visuomenei. Atsakovas nepažeidė ir negalėjo pažeisti kitų sklypo bendrasavininkų ir kitų trečiųjų asmenų interesų, kadangi pastato rekonstrukcija buvo vykdoma nedidinant užstatymo ploto, o priestato aukštis neviršija esamų pastato amplitudžių, nes yra esamo pastato stogo konstrukcijos tęsinys.Teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis vien tik nepagrįstais, formaliais motyvais, neanalizavo ir nevertino visų aplinkybių, nekreipė dėmesio į atsakovo pastangas įteisinti minėtą savavališką statybą. Pažymėjo, kad lyginant su valstybinėmis institucijomis atsakovas turi mažesnes galimybes tinkamai ir laiku gauti tam tikrus dokumentus.
Šalies argumentai
Prašo priimti naujus įrodymus, kurie buvo gauti tik po civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės, t.y. 2011-11-08 išduotus Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas neneigia vykdęs statybos darbus, kuriems yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas; pats nurodo, kokie buvo atliekami darbai, siekiant įteisinti atliktas statybas. Teismas pagrįstai nustatė, kad buvo atliktos nesudėtingo statinio statybos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad greta pastato-dirbtuvių, (duomenys neskelbtini), priestatas, kuris būtų įregistruotas nekilnojamojo turto registre, stovėjo ir anksčiau. Nesutinka, kad prastos būklės pastato-dirbtuvių sutvirtinimas yra susijęs su priestato prie dirbtuvių statyba ar kad jo nugriovimas sąlygos pagrindinio pastato pavojingą būklę. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog žemės sklype, kuriame nustatyta savavališka statyba, pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ji apskritai yra galima, be to, neatliko visų reikalingų veiksmų dėl savavališkos statybos įteisinimo ir daugiau kaip 4 metus nesprendė savavališkos statybos pasekmių šalinimo klausimo. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad atsakovas iki šiol nepateikė jokių įrodymų, kad ir toliau yra atliekami aktyvūs veiksmai dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo. Nurodo, jog atsakovas visiškai nepagrindė prašymo stabdyti civilinę bylą, nepaaiškino, kokios aplinkybės sudarytų bylos stabdymo pagrindą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Nustatyta, kad atsakovas, neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto bei leidimo rekonstrukcijai, savavališkai rekonstravo jam nuosavybės teise priklausantį pastatą-dirbtuves, (duomenys neskelbtini), (b.l. 15-16), pristatydamas vieno aukšto negyvenamosios paskirties priestatą. Atsakovui priklausančio objekto statybos neteisėtumas konstatuotas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-09-29 savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-8). Minėto akto pagrindu 2008-10-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo buvo pareikalauta pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę (b.l. 6).
Kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, atsakovo savavališkai pastatytas statinys priskirtinas prie antros grupės nesudėtingų statinių, o pagal savavališkos statybos metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4 punktą antros grupės nesudėtingų statinių statybai reikalingas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus; vietoj statybos leidimo reikalingas raštiškas tokio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas. Atsakovas neginčijo, kad neturėjo supaprastinto projekto bei įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo raštiško pritarimo priestato statyboms, tačiau nurodo, kad statybos buvo atliekamo gavus raštišką Rasų seniūnijos leidimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūnijos 2007-10-03 akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 75), kuriuo priestato statyboms nebuvo prieštarauta, buvimas nesudaro pagrindo teigti, jog priestatas pastatytas teisėtai. Tačiau tai rodo, kad atsakovas, prieš statydamas priestatą, ėmėsi tam tikrų veiksmų, siekdamas, kad priestatas būtų pastatytas teisėtai. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog minėtame Rasų seniūnijos rašte konstatuota, jog seniūnijos specialistams patikrinus padėtį vietoje nustatyta, kad priestato sienos susidėvėję, priestatu nesaugu naudotis ir jis gadina aplinkos estetinį vaizdą. Prasta pastato-dirbtuvių, plane (duomenys neskelbtini), būklė konstatuota ir 2008-08-21 akte (b.l. 9), kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus namų valdoje Birbynių g. 4 esančius pastatus ir statinius, nustatyta, jog pastatai atrodė apleisti, silikatinių plytų sienos aptrupėję, estetinė išvaizda labai prasta. Taigi tokios būklės pastatas kelia grėsmę žmonių saugumui ir sveikatai. Nors ir labai svarbu užtikrinti viešojo intereso apsaugą tais atvejais, kai valstybė teisinėmis priemonėmis yra nustačiusi atitinkamą statybos režimą, tačiau atsižvelgus, kad pastatas-dirbtuvės, plane (duomenys neskelbtini), yra labai prastos būklės, teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju viešasis interesas labiau reikalauja, kad minėtas pastatas būtų sutvirtintas ir saugus naudotis.
Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovo pastatytas priestatas prie pastato-dirbtuvių, plane (duomenys neskelbtini), yra savavališka statyba. CK 4.103 str. 3 d. numatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimus reglamentuoja Statybos įstatymo 28 str., kurio 7 d. numatyta teismo teisė priimti alternatyvius sprendimus. Šis teisinis reglamentavimas suteikia teismui galimybę nuspręsti, ar nagrinėjamoje situacijoje savavališkai statomas statinys gali būti įteisinamas, ar turi būti griaunamas. Teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad neteisėtai pastatyto priestato nugriovimas yra vienintelė pagrįsta neteisėtos statybos padarinių pašalinimo priemonė. Pagal nutarties priėmimo metu galiojančio Statybos įstatymo 28 str. 8 d. teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Iš minėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūnijos 2007-10-03 akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 75) ir 2008-08-21 akto (b.l. 9) matyti, kad priestatas yra atstatomas ant buvusio priestato pamatų, nekeičiant jų tūrio. Kadangi po priestato pastatymo ant buvusių pamatų užstatymo plotas nepadidėjo, todėl trečiųjų asmenų interesai nėra pažeidžiami. Duomenų, kad statyba toje vietoje būtų apskritai negalima, nėra.
Nagrinėjamu atveju atsakovas, siekdamas įteisinti pastatytą statinį, išsinuomojo valstybinio sklypo dalį po jam nuosavybės teise priklausančiu pastatu-dirbtuvėmis, (duomenys neskelbtini), bei po pastatytu priestatu (b.l.78-79, 80-81), ėmėsi kitų veiksmų, susijusių su valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuoma ir teisingu sklypo dalių dydžių nustatymu (b.l. 122-125, 140-141, 148-149). Taip pat atsakovas gavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimą, kad pagal įstatymų ir jų lydimųjų teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą atsakovas statytų statinius, jo išsinuomotame valstybinės žemės sklype (b.l. 126). 2011-09-20 atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu specialiesiems architektūros reikalavimams nustatyti (b.l. 150), tačiau tuo metu buvo pareikalauta pateikti trūkstamus dokumentus (b.l. 154).
Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas prašo priimti 2011-11-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotus specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. 1169. Kaip matyti, atsakovo atstovas prašymą pateikti specialiuosius architektūros reikalavimus buvo pateikęs 2012-01-05, tačiau teigia, kad juos gavo tik po Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-31 sprendimo priėmimo. Nors ant specialiųjų architektūros reikalavimų nėra žymos, kada jie gauti, tačiau daugiau tikėtina, kad jie buvo gauti jau po 2012-01-31, kadangi tikėtina, jog atsakovas nebūtų bloginęs savo padėties, nepateikdamas įrodymų, kad jis siekia įteisinti neteisėtą statybą. Todėl teisėjų kolegija mano esant reikalinga priimti minėtą įrodymą, iš kurio matosi, kad ieškovas gavo raštišką savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, pritarimą.
Pirmos instancijos teismas, nesuteikdamas atsakovui galimybės įteisinti savavališką priestato prie pastato-dirbtuvių, plane (duomenys neskelbtini), statybą, nurodė, kad, atsakovas daugiau nei keturis metus nesprendė savavališkos statybos pasekmių pašalinimo klausimo. Kaip patvirtina 2008-09-29 savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-8), atsakovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo dar 2008 m., tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau minėtieji atsakovo veiksmai patvirtina jo siekį pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe gauti statybą leidžiančius dokumentus. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad jis yra pradėjęs savavališkos statybos įteisinimo procedūras, tačiau statybų įteisinimas užsitęsė ir dėl išnuomoto valstybinės žemės sklypo, po pastatu-dirbtuvėmis, (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo (b.l. 122, 140, 148-149). Taigi atsakovo elgesio, siekiant įteisinti priestato prie pastato-dirbtuvių, (duomenys neskelbtini), statybą, negalima pripažinti visiškai neatsakingu ir aplaidžiu.
Pagal nutarties metu galiojančio Statybos įstatymo 28 str. 3 p. svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo nurodytos priežastys, dėl kurių jis prašo pratęsti terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. supaprastinto statinio projekto parengimas ir suderinimas, kurio trukmei asmuo negali daryti įtakos, valstybės ir savivaldybės institucijų delsimas priimti atitinkamus sprendimus, pripažintinos svarbiomis. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos faktines bei teisines aplinkybes mano, kad yra pagrindas atsakovui pratęsti terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Nagrinėjamu atveju atsakovo prašymas stabdyti bylą remiantis CPK 162³ str. atmestinas, kadangi atsakovas nepagrindė šio savo prašymo būtinumo, t.y. kokios, nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios nepriklausančios, įstatymuose numatytos objektyvios aplinkybės kliudo išnagrinėti civilinę bylą iš esmės.
Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Statybos įstatymo 28 str. reikalavimus ir be pagrindo atėmė atsakovui galimybę ir teisę įteisinti savavališką statybą, sprendimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą ir išdėstyti jį taip:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Leisti atsakovui G. F. nustatyta tvarka savo lėšomis per šešis mėnesius nuo šio teismo sprendimo paskelbimo dienos parengti supaprastintą statinio projektą ir atlikti kitus statybos įteisinimo darbus pastatytam priestatui prie pastato-dirbtuvių (duomenys neskelbtini). Per teismo nustatytą terminą neįvykdžius nurodyto teismo leidimo, įpareigoti atsakovą G. F. per tris mėnesius, skaičiuotinus nuo šešerių mėnesių termino, nustatyto statybą leidžiančiam dokumentui gauti, pabaigos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie pastato-dirbtuvių, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.
Nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius teismo nutarties per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie pastato-dirbtuvių (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.