Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-07-07 · Civilinė byla Nr. e2A-674-357/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-07
Bylos Nr.
e2A-674-357/2015
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01379-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Vilija Valantienė
Ieškovas
R. J.
Atsakovas
G. K., V. K.
Trečiasis asmuo
Radviliškio rajono 2 notaro biuro
Kategorijos
  • 20.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-674-357/2015Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01379-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 20.3.; 21.4.1.4.; 30.3.; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),

Egidijaus Mockevičiaus ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovams G. K., V. K., trečiajam asmeniui Radviliškio rajono 2 notaro biuro notarei A. S. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti apsimestiniais šiuos sandorius: 1) 2008 m. balandžio 10 d. žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp trečiojo asmens D. B. ir atsakovės G. K., pagal kurią ši atsakovė savo nuosavybėn įgijo 1,2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 3,000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) 2008 m. balandžio 10 d. žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp trečiojo asmens D. B. ir atsakovės G. K., pagal kurią ši atsakovė savo nuosavybėn įgijo 2,1800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 3,800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,1200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) 2008 m. gegužės 6 d. žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp trečiojo asmens R. J. ir atsakovės G. K., pagal kurią ši atsakovė savo nuosavybėn įgijo 1,7000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 3,600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 31,000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) 2008 m. gegužės 6 d. žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp trečiojo asmens R. J. ir atsakovės G. K., pagal kurią ši atsakovė savo nuosavybėn įgijo 2,7000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,9700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 36,2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5) 2008 m. gegužės 6 d. žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp trečiojo asmens R. J. ir atsakovės G. K., pagal kurią ši atsakovė savo nuosavybėn įgijo 1,0500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 13,1000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 23,5000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 6) 2010 m. birželio 10 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp trečiojo asmens A. K. ir atsakovės G. K., pagal kurią ši atsakovė savo nuosavybėn įgijo 2,6500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 7) 2010 m. lapkričio 24 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp trečiojo asmens J. Z. ir atsakovės G. K., pagal kurią ši atsakovė savo nuosavybėn įgijo 0,3800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 8) 2011 m. vasario 24 d. žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp trečiojo asmens A. G. ir atsakovės G. K., pagal kurią ši atsakovė savo nuosavybėn įgijo 1,5200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2,6300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,3700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 9) 2011 m. kovo 29 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp trečiojo asmens Z. K. ir atsakovės G. K., pagal kurią ši atsakovė savo nuosavybėn įgijo 2,9400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 10) 2008 m. rugsėjo 3 d., su Danijos piliečiu A. J. K. atsakovės G. K. sudarytą ŽŪB „Artumė“ steigimo sutartį; pirkėjų teises ir pareigas pagal minėtus ginčo sandorius perkelti ieškovei R. J. ir atsakovui V. K.; 1,2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2,1800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 3,800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,1200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1,7000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 31,000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2,7000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,9700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 36,2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1,0500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 13,1000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 23,5000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2,6500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,3800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1,5200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2,6300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,3700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2,9400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2,90 Eur dydžio pajinį įnašą steigiant ŽŪB „Artumė“ pripažinti bendra jungtine sutuoktinių ieškovės R. J. ir atsakovo V. K. nuosavybe; priteisti iš atsakovų V. K. ir G. K. ieškovei R. J. 4416,71 Eur dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; priteisti ieškovei iš atsakovų visas šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 2 d. teismo sprendimu jos ir atsakovo V. K. santuoka buvo nutraukta, ištuoka įregistruota iš karto po sprendimo įsiteisėjimo, po to sprendimas nutraukti santuoką buvo panaikintas. Gyvendami santuokoje, sugalvojo steigti žemės ūkio bendrovę ir elnyną, tam reikėjo nusipirkti žemės. 2007 metais jos ir atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl jie negalėjo savo vardu turėti turto. Atsakovas V. K. 2007–2008 m. žemes perrašė ieškovės brolio R. J. vardu. Brolis pinigų už tai nemokėjo, jo tik buvo paprašyta tapti savininku. V. K. pasiūlė perrašyti žemes jo motinos vardu. Abu su atsakovu ieškojo žemių pirkimui, viską kartu planavo, ji atsakovu pasitikėjo ir neprieštaravo, kad sutartys būtų pasirašytos atsakovės G. K. vardu. Ji ir V. K. susitarė su D. B. dėl sklypo pardavimo, atsakovas jai sumokėjo jų bendrais pinigais. Ji su V. K. turėjo bendrų pinigų žemės sklypų pirkimui, jie buvo sukaupti iš anksčiau. V. K. su A. K. sudarė sandorį pas notarą. Su J. Z. dėl žemės pardavimo tarėsi daugiau ji, nei atsakovas V. K.. Už visus nupirktus žemės sklypus buvo sumokėta iš jos ir V. K. bendrų pinigų. Ji su V. K. įkūrė bendrovę, atsakovė G. K. bendrovės steigimu nesirūpino, bendrovėje nedirbo, neturėjo lėšų jai įsteigti. Danijos pilietis A. J. K. buvo tik bendrovės akcininkas. Įsteigus ŽŪB „Artumė“, ji bendrovėje dirbo buhaltere, o atsakovas buvo paskirtas bendrovės direktoriumi. Išmokas už deklaruotas žemes gaudavo atsakovo motina, kuri pinigus atiduodavo atsakovui.

Atsiliepimas

Atsakovas V. K. pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2007 metais jo ir ieškovės verslas bankrutavo, jie liko skolingi bankroto administratoriui. 2008 metais jis atstovavo V. S. dėl nuosavybės teisių į žemę atstatymo natūra. Jo mama G. K. turėjo santaupų, buvo gavusi palikimą, nusipirkusi namą (duomenys neskelbtini). Mama investavo pinigus pirkdama žemės sklypus, o jis tik tarpininkavo, kai mama pirko žemę iš R. J.. 2008 m. susipažino su Danijos piliečiu A. J. K., kuris prašė jo surasti žemės, kurią galėtų nusipirkti, jis Danijos piliečiui A. J. K. pasiūlė savo mamos žemę. Mama turėjo pinigų, kuriuos buvo gavusi avansu iš Danijos piliečio. Buvo įsteigta ŽŪB „Artumė“, Danijos pilietis A. J. K. tapo jos bendrasavininkiu. Abu su ieškove tuo metu neturėjo darbo, įsidarbino įsteigtoje ŽŪB „Artumė“. Mama pirko žemę sau, o ne dėl to, kad jis su ieškove dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo negalėjo žemės pirkti savo vardu. Su ieškove kartu negyveno ir nevedė jokio bendro ūkio nuo 2009 metų, jų santuoka buvo nutraukta 2010 metais. Jis su mama kartu vykdavo pas notarą. Už žemę būdavo atsiskaitoma grynais pinigais pas notarą per sutarties pasirašymą, dalimis mokama nebuvo. Nupirkta žemė nėra jo ir ieškovės bendra nuosavybė, nes jie neturėjo pinigų žemei pirkti. Jis kartu su ieškove neprašė jos brolio pagalbos perkant žemes. Jis pats tarėsi su D. B. dėl sklypų pardavimo. Su V. S. ieškovė nebendravo, pinigus V. S. mokėjo R. J.. Mama jo paprašė pagalbos, jis padėjo jai įsigyti žemės sklypus, ieškovė sudarant sandorius ir tariantis su pardavėjais nedalyvavo. Atsakovė G. K. dalyvauja akcininkų susirinkimuose, bendrovės veikloje, kiek leidžia jos sveikata, nupirko bendrovei traktorių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, sprendimui įsiteisėjus panaikino Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas vertino, kad būtent atsakovė G. K., padedama savo sūnaus atsakovo V. K., siekė įsigyti nuosavybes teise ginčo sandoriais nupirktus žemės sklypus, tarėsi dėl žemės sklypų kainos, turėjo ginčo sandoriams sudaryti piniginių lėšų, nupirko žemės sklypus ir po ginčijamų sandorių sudarymo toliau juos valdė kaip tikroji žemės sklypų savininkė. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo V. K. paaiškinimai, liudytojų paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2011-04-02 privačios žemės nuomos sutartis sudaryta 5 metų laikotarpiui tarp atsakovės G. K. ir ŽŪB „Artumė“. Faktą, kad G. K. turėjo lėšų žemės sklypams įsigyti patvirtina rašytiniai įrodymai – sąskaitos išrašai, jos paaiškinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl lėšų kilmės. Šį faktą patvirtina ir liudytojo R. J. parodymai, kad jis žinojo, jog G. K. šeima yra pasiturinti nuo senų laikų, jam nekilo abejonių, kad ji iš savo lėšų gali nusipirkti kelis žemės sklypus. Tuo tarpu, ieškovės teiginiai, kad ji ir V. K. už žemės sklypus sumokėjo savo bendrais pinigais, nepatvirtinti rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų ir liudytojų paaiškinimais. Ieškovė nepateikė į bylą duomenų, kad ji, ar atsakovas G. K. už ginčo sklypus iš bendrų sutuoktinių lėšų atliko mokėjimus. Ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis ginčo sandorių sudarymo laikotarpiu nebuvo gera. Ieškovė įrodinėjo, kad žemės sklypai buvo perkami G. K. vardu, nes ji ir atsakovas negalėjo jų įsigyti savo vardu dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo jų atžvilgiu bei realios grėsmės netekti įsigyto turto. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, kai kurie sandoriai sudaryti jau po ikiteisminio tyrimo nutraukimo (2011-02-22), tuo laiku, kai nebebuvo jokios realios grėsmės jų netekti, atsakovė G. K. tęsė sklypų pirkimą savo vardu. Keli sandoriai sudaryti po bylos šalių santuokos nutraukimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Apeliantė R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, netenkinus pirmojo reikalavimo - bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį iškviesti liudytoją Danijos pilietį A. J. K., prie bylos prijungti Radviliškio rajono apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-118-632/2013 sprendimą, ieškovę dėl turtinės padėties iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki sprendimo priėmimo, priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas, neiškvietęs liudytojo Danijos piliečio A. J. K., pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, pažeidė ieškovės teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą. Jo paaiškinimai galėtų sudaryti objektyvų vaizdą apie susidariusią situaciją ir parodytų, kad atsakovės G. K. vardu ieškovė ir atsakovas V. K. įnešė pajinį įnašą į ŽŪB „Artume“, kad realiai ieškovė ir atsakovas V. K. buvo laikomi 3,600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkais sudarant minėto žemės sklypo 2009-11-23 pirkimo-pardavimo sutartį. Sužinojęs apie šaukimą būti liudytoju byloje, A. J. K. teismui teikė rašytinį sutikimą dalyvauti byloje kaip liudytojas, bet prašė teismo paskirti posėdį balandžio mėnesį, kai jis specialiai dėl šios bylos būtų galėjęs atvykti į Lietuvą, tačiau teismas atmetė ieškovės prašymą iškviesti šį liudytoją kartu neatsižvelgdamas ir į ribotas liudytojo galimybes dalyvauti teismo posėdyje, nes liudytojas gyvena Danijoje.

2. Teismas neišsiaiškino visų bylos aplinkybių išnagrinėdamas bylą atsakovei G. K. nedalyvaujant teismo posėdžiuose, jos tiesiogiai neapklausiant, nors ši atsakovė formaliai yra visų sudarytų žemių sklypu pirkimo-pardavimo sutarčių, ŽŪB „Artume“ steigimo sutarties šalis.

3. 2010 m. rugsėjo 2 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovės ir atsakovo V. K. santuoka buvo nutraukta abiejų bendru sutikimu, V. K. susiradus kitą moterį. Šiaulių apygardos teismas apeliacine tvarka 2011 m. birželio 13 d. nutartimi panaikino Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3332-156/2010 ir ieškovės su V. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu paliko nenagrinėtą, todėl oficialiai ieškovės su atsakovu V. K. santuoka nėra nutraukta. Kad paneigtų teismo teiginius, jog ieškovei ir V. K. nebuvo pagrindo po ikiteisminio tyrimo G. K. vardu toliau sudarinėti sandorių, informuoja, kad Radviliškio rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-118-632/2013, kurioje V. K. kreditorius norėjo iš ieškovės, kaip V. K. buvusios sutuoktinės, prisiteisti skolą, taigi pirkti nekilnojamojo turto nei ieškovė, nei atsakovas V. K. negalėjo, nes bylą pralaimėjus skola kreditoriui būtų išieškoma iš įgyto turto. Kol gerai sutarė su buvusiu sutuoktiniu, pasitikėjo ir jo tėvais, tad nekilnojamąjį turtą ir toliau įgydavo G. K. vardu. Kaip liudytojos D. B. atveju, už žemės sklypus J. Z., A. G. buvo sumokėta iš anksto dalimis dar 2009, 2010 metais, o tik vėliau formaliai buvo sudaromos žemės sklypų prikimo-pardavimo sutartys su jais. Dėl to, ieškovės su atsakovu V. K. sutartys dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo ir po ikiteisminio tyrimo nutraukimo (2011-03-22) toliau buvo sudaromos G. K. vardu.

4. ŽŪB „Artume“ turėjo būti įtraukta į šią bylą trečiuoju asmeniu, nes byla turi glaudų ryšį su ŽŪB „Artume“ materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, kadangi patenkinus ieškovės ieškinį ji taptų viena iš bendrovės steigėjų, būtų bendrovės nare ir pajininke su atitinkamomis teisėmis ir pareigomis, kas turėtų įtakos įmonės veiklai, ypač kai įmonės pajamos dar 2009 metais siekė daugiau nei 500 000 Eur.

5. Teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus, neįvertino liudytojų šališkumo klausimo šioje byloje bei suinteresuotumo bylos baigtimi. Liudytojai A. K., J. Z., A. G., Z. K. gyvena (duomenys neskelbtini), glaudžiai bendrauja su abiem atsakovais ir buvo linkę parodymus duoti atsakovų naudai. Ieškovės brolis R. J., kiek ieškovei žinoma, toliau perka ir parduoda žemes su atsakovo V. K. asmeniu susijusioms įmonėms, taigi iš bendravimo su atsakovu V. K. turi tiesioginę naudą. Tik su ieškove ir atsakovais tiesiogiai nesusijusi liudytoja yra D. B., kuri teismo posėdžio metu patvirtino, kad už žemę pinigus gavo iš ieškovės, kad suprato, jog pirkėja yra ieškovė ir kad už žemę moka savo asmeniniais pinigais. Teismas į šį liudijimą visai neatsižvelgė, ignoravo, nors remiantis liudytojos parodymais reali žemės savininkė turėtų būti ieškovė, o ne atsakovė G. K., su kuria liudytoja D. B. sudarė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsakovai V. K. ir G. K. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepažeidė CPK 12 str. įtvirtinto rungimosi principo. ŽŪB „Artume“ vienas iš steigėjų, Danijos pilietis J. K. A., ginčijamų sandorių, sudarytų tarp atsakovės G. K. ir trečiųjų asmenų, sudaryme nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvavo ir vargu ar gali žinoti ieškovės nurodomas aplinkybes, liečiančias asmeninius šių asmenų santykius bei ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes. Santuokos metu jis su ieškove tikslo įsteigti ŽŪB „Artume“ neturėjo, ŽŪB „Artume“ įsteigė atsakovė G. K., o ne ieškovė su atsakovu V. K..

2. Mano, kad byloje buvo pakankamai įrodymų paneigiančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Atsakovę G. K. civilinėje byloje atstovavo advokatas, kuris nurodė visas šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl būtinybės papildomai kviesti į teismą pačią atsakovę patvirtinti tas pačias faktines aplinkybes, kurias civilinės bylos nagrinėjimo metu nurodė jos atstovas, nebuvo.

3. Bylos išsprendimas ŽŪB „Artume“ jokių teisių ar pareigų nesukūrė ir negalėjo sukurti. Ieškinio tenkinimo atveju, teisme sprendimo pagrindu, bendrovėje būtų atliktas tik bendrovės narių ir pajininkų, kaip fizinių asmenį pasikeitimas, tačiau jokių ŽŪB „Artume“ teisių ir pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos Žemės ūkio bendrovių įstatymo 4 straipsnyje šis sprendimas neįtakotų ir nepakeistų.

Šalies argumentai

4. Mano, kad liudytojų šališkumu abejoti negalima, kadangi jų kaip žemės sklypų pardavėjų parodymai neįtakotų nei jų teisių, nei pareigų pagal sudarytas žemės sklypų pirkimo-paravimo sutartis, taigi teikti melagingus parodymus nebūtų buvę jokio pagrindo. Liudytoja D. B., priešingai nei jos parodymus interpretuoja apeliantė, nenurodė jokių aplinkybių apie neva buvusius žemės sklypų realius pirkėjus ar statytinius. Ji, priešingai nei nurodo apeliantė, teismui nurodė, jog iš ieškovės gavo avansą už žemės sklypo pirkimą, tačiau žemės sklypą pardavė atsakovei G. K., kuri dalyvavo tvirtinant sandorį notarine tvarka pas notarę. Vien tik 2461,77 Eur avanso perdavimas vienai iš žemės sklypų pardavėjų už perkamą žemės sklypą negali būti laikoma aplinkybe, patvirtinančia 10 apeliantės ginčijamų sandorių, sudarytų laikotarpiu nuo 2008-04-10 iki 2011-03-29 apsimestinumą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog už atsakovės G. K. perkamą žemės sklypą būtų mokėjusi savomis ar bendromis sutuoktinių lėšomis ir jog tokiu būdu būtų išreiškusi valią įsigyti žemės sklypą bendron jungtinėn nuosavybėn. Atsakovas V. K. pažymi, jog ketinimų įsigyti žemės sklypus kartu su ieškove bendron jungtinėn nuosavybėn niekada nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės R. J. ieškinys atsakovams G. K., V. K., trečiajam asmeniui Radviliškio rajono 2 notaro biuro notarei A. S. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, teisėtumo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis bei šalių procesinius dokumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai rėmėsi rašytiniais bylos įrodymais, bylos šalių paaiškinimais bei liudytojų parodymais. Atsakovė G. K. pagal 2008 m. balandžio 10 d. žemės sklypų pirkimo-padavimo sutartis, patvirtintas notarės A. S., už 1013,67 Eur iš D. B. įgijo 1,2500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 3,000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal 2008 m. balandžio 10 d. žemės sklypų pirkimo-padavimo sutartis, patvirtintas notarės A. S., atsakovė G. K. už 1013,67 Eur iš D. B. įgijo 2,1800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 3,800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,1200 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė G. K. pagal 2008 m. gegužės 6 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtintas notarės A. S., už 4923,54 Eur iš R. J. įgijo 1,7000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 3,600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 31,000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2008 m. gegužės 6 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtintas notarės A. S., už 4633,92 Eur iš R. J. įgijo 2,7000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,9700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 36,2500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2008 m. gegužės 6 d. žemės sklypų pirkimo- pardavimo sutartis, patvirtintas notarės A. S., už 4923,54 Eur iš R. J. įgijo 1,0500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 13,1000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 23,5000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė G. K. pagal 2010 m. birželio 10 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą notarės A. S., už 2896,20 Eur iš A. K. įgijo 2,6500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2010 m. lapkričio 24 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą notarės A. S., už 868,86 Eur iš J. Z. įgijo 3800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2011 m. vasario 24 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtintas notarės A. S., už 4581,79 Eur iš A. G. įgijo 1,5200 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2,6300 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,3700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2011 m. kovo 29 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą notarės A. S., už 1702,97 Eur iš Z. K. (dabartinė pavardė G.) įgijo 2,9400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė G. K. su Danijos piliečiu A. J. K. sudarė ŽŪB „Artumė“ steigimo sutartį, o 2008-09-05 ŽŪB „Artumė“ steigiamojo narių susirinkimo protokolu Nr. 1 nutarta bendrovės direktoriumi paskirti V. K., su juo sudaryti neterminuotą darbo sutartį.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino sandorių sudarymo faktines bei teisines aplinkybes, kurių pagrindu konstatuotina, kad nenustačius ginčijamų sandorių ydingumo dėl jų sudarymo su tariama netikrąja šalimi, nėra pagrindo jų pripažinti negaliojančiais (LR CK 1.87 str., 6.193 str. 1 d., LR CPK 178 str.). Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų.

Sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais, atsižvelgiant į sutarties esmę, tikruosius sutarties šalių ketinimus, į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes, tikslus. ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (LR CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Ieškovė teigdama, kad žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorių pirkėja buvo ji ir atsakovas V. K., apsimestinio sandorio buvimą ieškovė grindžia tuo, kad už šio turto pirkimą buvo sumokėta bendrais jos ir atsakovo V. K. pinigais, šiais sandoriais siekė nuosavybės teisės įgijimo ne atsakovė, o V. K.. Taigi, ginčas kilo dėl sutarties šalies - pirkėjo atitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui. Pirmosios instancijos teismas, remiantis įrodymų visuma turėjo pagrindo spręsti, kad būtent atsakovė G. K., padedama savo sūnaus atsakovo V. K., siekė įsigyti nuosavybes teise ginčo sandoriais nupirktus žemės sklypus, tarėsi dėl žemės sklypų kainos, turėjo ginčo sandoriams sudaryti piniginių lėšų, nupirko žemės sklypus ir po ginčijamų sandorių sudarymo toliau juos valdė kaip tikroji žemės sklypų savininkė. Šias aplinkybes patvirtino atsakovo V. K. paaiškinimai, liudytojų paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2011-04-02 privačios žemės nuomos sutartis sudaryta 5 (penkerių) metų laikotarpiui tarp atsakovės G. K. ir ŽŪB “Artumė“. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė su atsakovu G. K. ginčo sandoriais įgytus žemės sklypus valdė, kad atsakovė G. K. perdavė faktinį įsigytų žemės sklypų valdymą ieškovei ar atsakovui V. K., neįrodyta, ieškovė tarėsi dėl žemės sklypų pirkimo su jų pardavėjais. Ieškovės teiginiai, kad ji ir V. K. už žemės sklypus sumokėjo savo bendrais pinigais, nepatvirtinti rašytiniais ar kitais įrodymais, ieškovė neįrodė, kad ji, ar atsakovas G. K. už ginčo sklypus iš bendrų sutuoktinių lėšų atliko mokėjimus. Iš bylos duomenų matyti, kad sutuoktinių turtinė padėtis ginčo sandorių sudarymo laikotarpiu nebuvo gera, pajamos ir gaunamas darbo užmokestis nedideli, ieškovė ir atsakovas turėjo ir didelių finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad 2009-03-12 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-25-194/2009 pagal patvirtintą šalių sudaryta taikos sutartį, atsakovai R. J. ir V. K. taip pat buvo įpareigoti sumokėti ieškovui BUAB „LADG“ 65 000 Lt.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiga įrodyti aplinkybes apie faktinį sandorio sudarymą kito asmens vardu, priskiriama šias aplinkybes įrodinėjančiai šaliai. Šiuo atveju ieškovė R. J. nepateikė įrodymų pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes dėl ŽŪB „Artumė“ steigimo sandorio apsimestinumo, todėl reikalavimą pripažinti ŽŪB „Artumė“ steigimo sutartį apsimestine, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip neįrodytą.

Dėl rungimosi principo pažeidimo

Ieškovė mano, kad teismas, neiškvietęs liudytojo Danijos piliečio A. J. K., pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, pažeidė ieškovės teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą.

CPK 12 straipsnis įtvirtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo; kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju, nebuvo teisinio pagrindo teismui privalomai iškviesti liudytoją A. J. K., Danijos pilietį, kadangi jis, būdamas vienu iš ŽŪB „Artume“ steigėjų, ginčijamų sandorių, sudarytų tarp atsakovės G. K. ir trečiųjų asmenų, sudaryme nedalyvavo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė R. J. buvo ŽŪB „Artume“ steigėja, kad įnešė pajinį įnašą, kad turėjo siekį kartu sutuoktiniu įsteigti ŽŪB „Artume“. Nėra byloje duomenų apie tai, kad ieškovė būtų dalyvavusi ŽŪB „Artume“ veikloje kaip jos narė, ar būtų sprendusi klausimus su atsakove G. K. dėl nuomos sutarčių, kuriomis buvo išnuomoti atsakovės įgyti žemės sklypai ŽŪB „Artume“. Taigi, teismas nepažeidė rungimosi principo ir ieškovės teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą.

Dėl atsakovės dalyvavimo teismo posėdyje

Ieškovė nurodo, kad teismas neišsiaiškino visų bylos aplinkybių išnagrinėdamas bylą atsakovei G. K. nedalyvaujant teismo posėdžiuose, jos tiesiogiai neapklausiant, nors ši atsakovė formaliai yra visų sudarytų žemių sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių, ŽŪB „Artume“ steigimo sutarties šalis. Mano, kad atsakovės atstovo dalyvavimas nebuvo pakankamas, teismas privalė apklausti atsakovę teismo posėdyje.

CPK 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį šio Kodekso 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys šio Kodekso 442 straipsnyje išvardytose bylose, šio Kodekso 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. CPK 51 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus, paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Minėto straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatą, kad atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vertino, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovės G. K. asmenišką dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, bylos šalių paaiškinimai, yra informatyvūs ir įrodymų visuma pakankama nustatyti faktinėms aplinkybėms bei padaryti teisinėms išvadoms, todėl teismas neprivalėjo atsakovės G. K. apklausti teismo posėdyje, kadangi jos poziciją išdėstė advokatas ir asmeniškas atsakovės dalyvavimas teismo posėdyje nebūtų nieko pakeitęs. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog atsakovė bylą vedė per advokatą ir asmeniškai teismo posėdžiuose nedalyvavo, nesudaro pagrindo teigti, jog bylos aplinkybės nebuvo išsiaiškintos.

Dėl sandorių sudarymo po santuokos nutraukimo

Ieškovė nurodo, kad oficialiai ieškovės su atsakovu V. K. santuoka nėra nutraukta. Teigia, kad buvo pagrindas po ikiteisminio tyrimo G. K. vardu toliau sudarinėti sandorius, kadangi Radviliškio rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-118-632/2013, kurioje V. K. kreditorius norėjo iš ieškovės, kaip V. K. buvusios sutuoktinės, prisiteisti skolą, taigi pirkti nekilnojamojo turto nei ieškovė, nei atsakovas V. K. negalėjo, nes bylą pralaimėjus, skola kreditoriui būtų išieškoma iš įgyto turto. Teigia, kol gerai sutarė su buvusiu sutuoktiniu, pasitikėjo ir jo tėvais, tad nekilnojamąjį turtą ir toliau įgydavo G. K. vardu.

Byloje nustatyta, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškovės ir atsakovo V. K. santuoka buvo nutraukta abiejų bendru sutikimu, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartimi buvo panaikintas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimas, pareiškėjų R. K. ir V. K. pareiškimas nutraukti santuoką bendru sutikimu paliktas nenagrinėtu. Taigi, ieškovės ir atsakovo V. K. santuoka nėra nutraukta. Tačiau laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 2 d. iki 2011 m. birželio 13 d. ieškovės ir atsakovo V. K. santuoka buvo nutraukta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tuo metu nebebuvo grėsmės netekti turto dėl ikiteisminio tyrimo, todėl ieškovė galėjo sudaryti sandorius savo vardu. Šios aplinkybės nepaneigia ieškovės nurodyta byla, kadangi tarp ieškovės ir atsakovo V. K. vyko skyrybų procesas, ieškovės nurodomas tariamas sandorių sudarymas atsakovo motinos vardu yra nelogiškas, todėl argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą

Ieškovė mano, kad ŽŪB „Artume“ turėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nes byla turi glaudų ryšį su ŽŪB „Artume“ materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, kadangi patenkinus ieškovės ieškinį ji taptų viena iš bendrovės steigėjų, būtų bendrovės nare ir pajininke su atitinkamomis teisėmis ir pareigomis.

CPK 47 straipsnio 1 dalis numato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukė ŽŪB „Artume“ trečiuoju asmeniu į nagrinėjamą bylą, kadangi bylos išsprendimas ŽŪB „Artume“ teisių ar pareigų nesukūrė ir negalėjo sukurti. Sutiktina su atsakovų argumentu, kad ieškinio tenkinimo atveju, teismo sprendimo pagrindu, bendrovėje būtų atliktas tik bendrovės narių ir pajininkų, kaip fizinių asmenį pasikeitimas, tačiau jokių ŽŪB „Artume“ teisių ir pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos Žemės ūkio bendrovių įstatymo 4 straipsnyje šis sprendimas neįtakotų ir nepakeistų.

Dėl įrodymų vertinimo

Ieškovė mano, kad teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus, neįvertino liudytojų šališkumo klausimo šioje byloje bei suinteresuotumo bylos baigtimi.

Įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis, kt.). Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, šalys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina (CPK 112 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 226 straipsnis). Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, esant pagrįstam šalių prašymui, išreikalauti įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti ir prašo juos išreikalauti, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 4 dalis, 230 straipsnio 1 dalis). Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas dalyvauja įrodinėjimo procese, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. CPK 182 straipsnyje išvardytos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų. Aplinkybė, jog liudytojai A. K., J. Z., A. G., Z. K. gyvena (duomenys neskelbtini), bendrauja su abiem atsakovais, nelemia jų šališkumo. Pažymėtina, kad minėtų liudytojų parodymai neįtakotų jų teisių ir pareigų pagal sudarytas žemės sklypų pirkimo-paravimo sutartis, todėl sutiktina su atsakovų argumentu, kad teikti melagingus parodymus jiems nebuvo jokio pagrindo. Aplinkybė, kad liudytojai nurodė ieškovei nepalankias aplinkybes nelemia jų šališkumo. Ieškovės brolio R. J. šališkumas taip pat neįrodytas, nenustatyta, kad jis iš bendradarbiavimo su atsakovu gauna naudos. Juo labiau, kad liudytojas R. J. yra ieškovės brolis. Ieškovė taip pat klaidingai interpretuoja liudytojos D. B. parodymus. Pažymėtina, kad iš liudytojos D. B. parodymų matyti, kad ji teismui nurodė, jog iš ieškovės gavo avansą už žemės sklypo pirkimą, tačiau žemės sklypą pardavė atsakovei G. K., kuri dalyvavo tvirtinant sandorį notarine tvarka pas notarę. Sutiktina su atsakovų argumentu, kad vien tik 2461,77 Eur avanso perdavimas vienai iš žemės sklypų pardavėjų už perkamą žemės sklypą negali būti laikoma aplinkybe, patvirtinančia 10 apeliantės ginčijamų sandorių, sudarytų laikotarpiu nuo 2008-04-10 iki 2011-03-29 apsimestinumą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog už atsakovės G. K. perkamą žemės sklypą būtų mokėjusi savomis ar bendromis sutuoktinių lėšomis ir tokiu būdu būtų išreiškusi valią įsigyti žemės sklypą bendrojon jungtinėn nuosavybėn.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prašo iškviesti liudytoją Danijos pilietį A. J. K..

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nėra būtinas, kadangi, kaip jau teisėjų kolegijos pasisakyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė kviesti ir apklausti liudytoju Danijos pilietį A. J. K..

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantų nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Kadangi atsakovai nepateikė prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, šios išlaidos yra nepriteisiamos. Apeliantė už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 810 Eur žyminio mokesčio. Ji sumokėjo 41,23 Eur žyminio mokesčio dalį, likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas, todėl iš apeliantės priteisiama 768,77 Eur žyminio mokesčio.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK329, 330 straipsniai), todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisti 768,77 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Kolegijos pirmininkė Rasa Bartašienė Teisėjai Egidijus Mockevičius Vilija Valantienė