Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1381-1092/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-22
Bylos Nr.: e2A-1381-1092/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-08355-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis
Atsakovas: SIA „Fari Bovine“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Belintertrans Baltic“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1381-1092/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08355-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.10.5.1; 2.6.27; 3.2.4.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Kristinos Domarkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės SIA „Fari Bovine“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-675-889/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belintertrans Baltic“ ieškinį atsakovei SIA „Fari Bovine“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Belintertrans Baltic“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės SIA „Fari Bovine“ (toliau – ir atsakovė) 13 545,53 Eur skolos, 1 956,67 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji pagal 2016 m. lapkričio 9 d. sutartį Nr. E/2016-57 (toliau – Sutartis) teikė atsakovei krovinių ekspedijavimo paslaugas, už kurias atsakovė privalėjo atsiskaityti iš anksto apmokėdama paslaugą per 3 dienas nuo sąskaitos pateikimo (Sutarties 4.2, 4.3 punktai), tačiau iki šiol iki galo neatsiskaitė. Atsakovė 2017 m. gruodžio 31 d. sąskaitos, serija BELTR, Nr. 2017-1742, neapmokėjo visiškai, jos nepripažino, todėl jos skola yra 13 545,53 Eur. Nors atsakovė atsisakė sąskaitą apmokėti, neigė užsakiusi paslaugas, tačiau susirašinėjimas su atsakovės atstovu patvirtina, kad atsakovės atstovas pripažino, jog visi reisai Rokiškis–Sencovas yra jų ir jiems reikia pateikti sąskaitą (sąskaitos 4 ir 5 eilutės). Atsakovė iš Sencovo į Rokiškį turėjo tik vieną reisą (sąskaitos 1 eilutė), o kiti reisai Sencovas–Rokiškis (sąskaitos 2 ir 3 eilutės) buvo jų nuomotojų reisai, ieškovės kodus atsakovė savo nuomininkui buvo leidusi naudoti tik vienam reisui, o kitiems reisams leidimo nesuteikė. Pagal Sutarties 5.5 punkto nuostatas atsakovė yra atsakinga už tai, kad be ieškovės leidimo yra panaudojami jos kodai, todėl, atsakovės nuomininkui pasinaudojus ieškovės atsakovei suteiktais kodais, sumokėti už tokius pervežimus privalo atsakovė.

Atsiliepimas

3. Atsakovė SIA „Fari Bovine“ pateiktu atsiliepimu su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad atsakovė niekada neprašė ieškovės teikti transporto paslaugas su cisternomis Nr. 77213569, Nr. 77221638, Nr. 77224673, Nr. 77224681 ir Nr. 77213841.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškovės UAB „Belintertrans Baltic“ ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei 13 545,53 Eur skolą, 1 956,67 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 15 502,20? Eur sumą ir 1 229,23 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės SIA „Fari Bovine“.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė vykdė krovinių pervežimus geležinkeliu kryptimi Rokiškis–Sencovas–Rokiškis. Iš viso minėta kryptimi buvo pervežtos 5 cisternos: Nr. 77213569, Nr. 77221638, Nr. 77224673, Nr. 77224681 ir Nr. 77213841. Iš 2017 m. gruodžio 31 d. sąskaitos matyti, jog kryptimi Rokiškis–Sencovas pirmu pervežimu buvo nugabentos keturios tuščios cisternos Nr. 77213569, Nr. 77221638, Nr. 77224673, Nr. 77224681, antru pervežimu buvo nugabenta viena tuščia cisterna Nr. 77213841. Kryptimi Sencovas–Rokiškis visos minėtos cisternos grižo atgal į Rokiškį (pirmu pervežimu buvo nugabentos dvi cisternos Nr. 77213569, Nr. 77221638, antru pervežimu buvo nugabentos trys cisternos Nr. 77224673, Nr. 77224681 ir Nr. 77213841). Pagal ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo programoje „Messenger“ išrašą, ieškovė 2018 m. sausio 8 d. teiravosi atsakovės, ar visi pervežimai kryptimi Rokiškis–Sencovas yra jos. Atsakovė nurodė, kad už visus juos sumokės ji, todėl reikia išrašyti sąskaitą jos vardu. Ieškovei toliau pasiteiravus, ar kryptimi Sencovas–Rokiškis cisternos Nr. 77224673, Nr. 77224681 ir Nr. 77213841 su rapsų aliejumi (paskirtis – Baltarusija) yra užsakytos atsakovės, ji nurodė, kad šių pervežimų neužsakė, kadangi atsakovei skirtą pervežimo kodą nuomotojui leido panaudoti tik vienam pervežimui, vykdant tarpusavio įskaitymus, todėl jeigu ateityje nuomotojai vėl pasinaudotų atsakovei suteiktu kodu, prašė tokius pervežimus blokuoti.

6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju aktuali aplinkybė, kad pervežimai jau buvo įvykę ir jų sustabdyti ar nutraukti nebuvo galimybės – pervežimo paslauga buvo suteikta ne ieškovės iniciatyva, todėl ja pasinaudojusiam asmeniui kyla pareiga už paslaugą atsiskaityti. Remiantis Sutarties Nr. E/2016-57 5.5 punktu, klientas prisiima atsakomybę už naudojimąsi ekspeditoriaus paskirtu kodu, kurio reikia nurodant važtos dokumentuose asmenį, vykdantį pareikštos krovinių pervežimo apimties apmokėjimą. Tuo atveju, jei klientas savavališkai panaudoja kodus be išankstinio suderinimo su ekspeditoriumi ir nepateikia arba nuslepia tokią informaciją, tai klientas moka ekspeditoriui visą tokių pervežimų tarifą ir 10 procentų pervežimo kainos dydžio baudą. Baudos sumokėjimas neatleidžia kaltosios šalies (kliento) nuo savo įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymo ir negali būti pagrindas nutraukti šią sutartį.

7. Teismas konstatavo, kad atsakovė bet kokiu atveju yra skolinga ieškovei už cisternų Nr. 77224673, Nr. 77224681 ir Nr. 77213841 pervežimą, kadangi ji organizavo jų pervežimą iš Rokiškio į Sencovą, sudarė sąlygas tretiesiems asmenims pasinaudoti jai suteiktu pervežimo kodu cisternai Nr. 77213841 ir visos trys cisternos, pakrautos rapsų aliejumi, grįžo atgal tuo pačiu maršrutu iš Sencovo į Rokiškį. Nors atsakovė ir teigia, kad vežimai atgal įvyko be jos žinios, tačiau ieškovė perdavė atsakovei vežimo kodus ir ji buvo atsakinga už jų tinkamą panaudojimą bei atsiskaitymą už vežimo paslaugas. Teismo vertinimu, ieškovė šalių tarpusavio susirašinėjimais programoje „Messenger“ įrodė, kad atsakovė yra atsakinga už minėtų cisternų pervežimą, todėl ieškinio dalis dėl cisternų Nr. 77213569, Nr. 77221638, Nr. 77224673, Nr. 77224681 ir Nr. 77213841 pervežimo, pervežimo suma – 10 591,24 Eur, yra tenkintina.

8. Teismas pažymėjo, kad dėl 2 954,29 Eur įsiskolinimo (už tuščių cisternų vežimą geležinkeliu Mažeikiai–Tolokonnojė, cisternos Nr. 50654789, kiekis – 1, suma – 719,84 Eur, tuščių cisternų vežimą geležinkeliu Mažeikiai–Zametčinas, cisternos Nr. 50314749, kiekis – 1, suma – 799,91 Eur, tuščių cisternų vežimą geležinkeliu Mažeikiai–Zalnskas, cisternos Nr. 54074786, kiekis – 1, suma – 1 112,85 Eur, tuščių cisternų vežimą geležinkeliu Rezeknė II–Mažeikiai, cisternų Nr. 54074877, Nr. 57252785, kiekis – 2, suma – 321,72 Eur) tarp bylos šalių nėra ginčo, kadangi atsakovė neginčijo minėtų pervežimų. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus: transporto-ekspedijavimo paslaugų paraiškas Nr. 78, Nr. 79, Nr. 80 ir Nr. 81, iš kurių matyti, jog atsakovė užsakė cisternų Nr. 50654789, Nr. 50314749, Nr. 54074786, Nr. 54074877, Nr. 57252785 pervežimus, o ieškovė juos įvykdė.

9. Teismo vertinimu, atsakovė tik deklaratyviais teiginiais nesutiko su pareikštu ieškiniu, byloje nepateikė ir neįrodinėjo jokių objektyvių duomenų, jog ji nėra atsakinga už cisternų Nr. 77213569, Nr. 77221638, Nr. 77224673, Nr. 77224681 ir Nr. 77213841 vežimą geležinkeliu kryptimi Rokiškis–Sencovas–Rokiškis. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad atsakovė nėra atsakinga už ieškovės pateiktoje sąskaitoje, serija BELTR, Nr. 2017-1742, esančius pervežimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovė SIA „Fari Bovine“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti 1 049 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

10.1. Jokių atsakovės paraiškų (užsakymų) dėl cisternų Nr. 77213569, Nr. 77221638, Nr. 77224673, Nr. 77224681 ir Nr. 77213841 nebuvo ir ieškovė tokių nepateikė. Pagal Sutarties sąlygas ieškovė tam, kad pradėtų teikti paslaugas, turėjo būti gavusi atsakovės paraišką su detaliais užsakymo duomenimis ir mokėjimą. Atitinkamai ieškovė, negavusi iš atsakovės paraiškos ir mokėjimo, negalėjo ir neturėjo pradėti teikti paslaugų. Teismas netinkamai įvertino Sutarties 5.5 punktą, kuriuo rėmėsi priteisdamas skolą. Šio punkto sąlyga reiškia, kad ekspeditoriaus paskirtas kodas yra naudojamas važtos dokumentuose nurodant mokėjimą atliksiantį asmenį pagal pareikštą krovinių pervežimo apimtį. Sutartyje nėra ir šalių nebuvo sutarta, kad vien tik kodo pasinaudojimas lemia, jog ieškovė gali paslaugas teikti nesant jokių atsakovės paraiškų dėl užsakymų.

10.2. Iš bylos medžiagos neįmanoma nustatyti, kada parašyta pati pirma žinutė, kadangi 2018 m. sausio 8 d. data yra kitos žinutės data. Be to, iš susirašinėjimo neįmanoma nustatyti, kas susirašinėjo iš ieškovės pusės. Vien tik krypties nurodymas Rokiškis–Sencovas ir per programą „Messenger“ duotas nurodymas „išstatykite šitą reisą ant Fari“ niekaip negali reikšti, kad atsakovė patvirtino užsakymus dėl cisternų Nr. 77213569, Nr. 77221638, Nr. 77224673, Nr. 77224681 ir Nr. 77213841. Bendro pobūdžio susirašinėjimas nė vienu atveju negali paneigti Sutarties taisyklių. Jeigu ieškovė mano, kad minėtas susirašinėjimas pagrindė atsakovės pateiktus konkrečius užsakymus, dėl kurių ieškovė išrašė sąskaitą atsakovei, tai ieškovė privalo pateikti dokumentus, kurie pagrįstų konkrečius užsakymus, bet ne bendro pobūdžio žinutes, kurios gali būti iš esmės pritaikomos bet kuriam reisui nurodytu maršrutu.

10.3. Teismas netinkamai vertino susirašinėjimo tekstą, kadangi praleido esminę susirašinėjimo dalį, kurioje ieškovei aiškiai nurodyta, kad Sencovo kryptimi užsakymas buvo vienkartinis ir kad jeigu užsakymų ir bus, jie bus reti. Tuo tarpu yra kita žinutė, kurioje klausiama, ar kryptimi vežamos Sencovas–Rokiškis cisternos Nr. 77224673, Nr. 77224681 ir Nr. 77213841 su rapsų aliejumi yra atsakovės, ir atsakovė atsako, kad „ne, dabar tai kažkieno kito“. Iš ieškovės pusės klausiama: „Jie važiuos į Rokiškį, tiksliai ne fari?“ Atsakovas nurodė, kad šių pervežimų neužsakė, kadangi pervežimo kodą nuomotojui leido panaudoti tik vienam pervežimui, vykdant tarpusavio įskaitymus, todėl jeigu ateityje nuomotojai vėl pasinaudotų atsakovei suteiktu kodu, prašė tokius pervežimus blokuoti. Ieškovė atsakė: „Supratau, perduosiu.“ Žinutės tekstas aiškiai rodo, jog buvo klausiama dėl būsimų reisų, aiškiai naudojant būsimąjį laiką, ir ieškovė suprato, kad čia ne atsakovės užsakymai. Taigi ieškovė buvo iš anksto įspėta, kad užsakymai nėra atsakovės, tačiau dėl kokių priežasčių vis tiek tęsė reisų vykdymą, taip ir neaišku.

Atsiliepimas

11. Ieškovė UAB „Belintertrans Baltic“ atsiliepimu į atsakovės SIA „Fari Bovine“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Atsakovė pagal Sutartį yra įsipareigojusi iš anksto patvirtinti pervežimo užsakymus, tačiau yra galimos ir tokios situacijos, kai atsakovė tokių savo pareigų nevykdo. Pagal Sutarties 1.2 punktą ieškovė pati nevykdo pervežimo, o tik atlieka ekspedicinį aptarnavimą, t. y. kontroliuoja ir koordinuoja arba, kitaip sakant, administruoja pervežimą. Pats pervežimo užsakymas yra atliekamas tiesiogiai krovinio siuntėjo (šiuo atveju atsakovės) panaudojant jam pateiktus ieškovės kodus tiesiogiai vežėjui, kurie įrašomi į jo krovinio važtaraštį. Vežėjas, matydamas, kurio ekspeditoriaus kodai pateikti, kad turi sutartį su tuo ekspeditoriumi, ir matydamas, kad jie galioja, priima krovinį pervežti ir už tai pateikia sąskaitą ekspeditoriui. Jei krovinio siuntėjas yra iš anksto, kaip numatyta sutartyje, pranešęs apie tokio krovinio vežimą, kaip kad buvo su cisternomis Nr. 50654789, 503147749, 540747786, 54074877 ir 57252785, tai paprastai nekyla jokių neaiškumų ir už tai neišrašomos sąskaitos krovinio siuntėjui. Santykiai tarp užsakovo ir kliento (ieškovės ir atsakovės) yra grindžiami pasitikėjimu, todėl atsakovės kroviniams pervežti skirti kodai buvo jai suteikti tikint jos įsipareigojimais, kad ji tų kodų niekam kitam nesuteiks, naudos tik pati ir apie jų panaudojimą praneš iš anksto. Tačiau atsakovė nesilaikė tokių savo įsipareigojimų ir susirašinėjime patvirtino, kad reisai Rokiškis–Sencovas (sąskaitos 4 ir 5 eilutės) buvo atlikti jų, tačiau apie tai nebuvo iš anksto pranešusi ieškovei (nepateikė paraiškos). Be to, ji patvirtino, kad savo nuomininkui atskleidė kodus ir leido jais pasinaudoti vieną kartą vežant maršrutu Sencovas–Rokiškis (sąskaitos 1 eilutė), nors sutikimo iš ieškovės nebuvo gavusi.

11.2. Apie tai, kad įvykdyti pervežimai panaudojus ieškovės kodus be jos sutikimo, ieškovė sužino tik gavusi sąskaitą ir pervežimo dokumentus iš vežėjo po pervežimo įvykdymo, kad užbaigtų krovinio pervežimo procedūrų įforminimą. Identifikacinius kodus ekspeditoriui suteikia vežėjas. Vežėjui (šiuo atveju Lietuvos ir Baltarusijos geležinkeliais) yra žinoma, kad tie kodai yra galiojantys ir kas už krovinio pervežimą, kurio važtaraščiuose jie nurodyti, turės vežėjui sumokėti, neturi teisės atsisakyti krovinio priimti pervežti. Tačiau krovinio siuntėjas, pagal sutartį gavęs iš ekspeditoriaus kodus, gali juos įrašyti į krovinio važtaraščius, apie tai nepranešdamas ekspeditoriui. Tada ekspeditorius apie tokį krovinį net nežino, o vežėjas jį vis tiek priima pervežti, nes įrašyti kodai yra galiojantys. Atsakovė pagal Sutarties 3.8 punktą yra įsipareigojusi viešai neskelbti ir be išankstinio ieškovės sutikimo nenaudoti jos nurodytų kodų. Kai atsakovė pažeidžia šį savo įsipareigojimą, kaip kad buvo ir šiuo atveju, taikomos Sutarties 5.5 punkto nuostatos, pagal kurias už kodų panaudojimą atsakinga atsakovė ir ji privalo sumokėti už tų krovinių pervežimą.

11.3. Kadangi atsakovė neneigia tokio susirašinėjimo, neneigia, kad asmuo, kurio vardas – K., yra jos atstovas, tai susirašinėjimo data esminės reikšmės neturi, o esminę reikšmę turi žinučių turinys. Ieškovės atstovas klausia, kas turi sumokėti už reisus Rokiškis–Sencovas, kai nurodyti jos kodai. K. jam atsako, kad išrašytų atsakovei, t. y. nurodo, kad sumokės atsakovė. Toliau 2018 m. sausio 8 d. žinutė nesusijusi su šios bylos dalyku, nes joje nurodytų 4 cisternų numeriai neįtraukti į sąskaitą, dėl kurios apmokėjimo yra ginčas byloje. Kitoje žinutėje ieškovės atstovas klausia, ar bus nuolatinių pervežimų iš Sencovo, į tai K. atsakė, kad tai buvo vienetinis, ir jei bus, tai bus labai retai. Po to ieškovės atstovas iš karto nurodo trijų cisternų, kurios vyko iš Sencovo, numerius (sąskaitos 2 ir 3 eilutės) ir klausia, ar tai atsakovės pervežimai, į tai atsakovės atstovas atsako, kad ne. Tada ieškovės atstovas nurodo, kad jie važiuos į Rokiškį, ir perklausia, ar tikrai tai ne atsakovės užsakymas. Atsakovės atstovas į tai atsako, kad tikrai ne, ir nurodo, kad jeigu ateityje nuomotojai vėl pasinaudotų atsakovei suteiktu kodu, prašė tokius pervežimus blokuoti. Iš tokio susirašinėjimo turinio visa pervežimų eiga yra aiški. Teismas neturėjo pagrindo abejoti tokio susirašinėjimo autentiškumu, jo autentiškumo neginčija ir atsakovė apeliaciniu skundu. Todėl teismas teisingai įvertino šį susirašinėjimą kartu su kitais įrodymais, kurių visuma akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovė ne tik pasinaudojo ieškovės kodais be išankstinio suderinimo, bet dar ir leido tai padaryti pašaliniams asmenims ir atskleidė tuos kodus jiems. Tokiu atveju pagal sutarties nuostatas už tokius įvykdytus pervežimus privalo sumokėti ji, nes kai apie tokias aplinkybes ieškovė sužinojo, pervežimo sustabdyti jau nebebuvo įmanoma, nes užsakymai jau buvo pateikti ir priimti vykdyti vežėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundžiamo sprendimo dalis panaikinama ir perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

13. Nors atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau jos pateikto apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra susiję tik su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 10 591,21 Eur sumą už galbūt neteisėtai panaudotus ieškovės atsakovei perduotus ekspeditoriaus kodus. Atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 2 954,32 Eur įsiskolinimą už atsakovės užsakytas ir ieškovės pervežtas cisternas Nr. 50654789, Nr. 50314749, Nr. 54074786, Nr. 54074877, Nr. 57252785. Apeliaciniame skunde nenurodomi jokie argumentai, kurie būtų susiję su šiais pervežimais. Dėl šių priežasčių, atsižvelgdama į CPK 320 straipsnyje nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, teisėjų kolegija šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumo ir teisėtumo nevertins ir dėl šios pirmosios instancijos sprendimo dalies nepasisakys.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės

15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė ieškovei iš atsakovės SIA „Fari Bovine“ 10 591,21 Eur sumą už galbūt neteisėtai panaudotus ieškovės atsakovei perduotus ekspeditoriaus kodus.

16. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovės kodų panaudojimą. Atsakovė jokių paraiškų (užsakymų) dėl cisternų Nr. 77213569, Nr. 77221638, Nr. 77224673, Nr. 77224681 ir Nr. 77213841 neteikė ir ieškovė tokių nepateikė, taip pat nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų konkrečius atsakovės užsakymus. Byloje pateiktas bendro pobūdžio susirašinėjimas gali būti iš esmės pritaikomas bet kuriam reisui nurodytu maršrutu. Susirašinėjimo tekstas patvirtina, kad buvo klausiama dėl būsimų reisų, aiškiai naudojant būsimąjį laiką, ir ieškovė suprato, kad čia ne atsakovės užsakymai. Taigi ieškovė buvo iš anksto įspėta, kad užsakymai nėra atsakovės, tačiau dėl kokių priežasčių vis tiek tęsė reisų vykdymą, taip ir neaišku. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su anksčiau paminėtais atsakovės argumentais.

17. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 180 straipsnyje nurodyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. CPK 186 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-701/2020, 49 punktas).

18. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo našta, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016 22 punktą). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, tik kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-248/2019, 28 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-701/2020, 50 punktas).

19. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas proceso įstatyme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-448-241/2020).

20. CPK 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo posėdžio pirmininkas imasi priemonių šalims sutaikyti, rūpinasi tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su nagrinėjama byla. Teismo posėdžio pirmininkas gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti iš jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

21. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, kad ji jokių paraiškų (užsakymų) dėl cisternų Nr. 77213569, Nr. 77221638, Nr. 77224673, Nr. 77224681 ir Nr. 77213841 neteikė ieškovei, nors pagal Sutarties sąlygas ieškovė tam, kad pradėtų teikti paslaugas, turėjo būti gavusi atsakovės paraišką su detaliais užsakymo duomenimis ir mokėjimą. Atitinkamai ieškovė, negavusi iš atsakovės paraiškos ir mokėjimo, negalėjo ir neturėjo pradėti teikti paslaugų. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovės argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

22. Sutarties 2.14 punkte šalių buvo nustatyta bendra Sutarties vykdymo tvarka, pagal kurią Ekspeditorius (ieškovė) pradeda vykdyti savo įsipareigojimus, vadovaudamasis Kliento (atsakovės) pateikta paraiška bei šalių suderintu kainų protokolu, tik po to, kai gauna visas Sutarties 4.2 punkte numatytas mokėtinas sumas, taip pat gavęs iš atsakovės visą informaciją bei dokumentus, būtinus ieškovės paslaugoms atlikti. Pagal 3.1 punktą atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki planuojamo paslaugų suteikimo pateikti ieškovei užsakymo paraišką, taip pat raštišką informaciją ir dokumentus, kurie yra būtini tam, kad ieškovė galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus.

23. Tačiau Sutarties 5.5 punktu šalys taip pat susitarė, kad klientas (atsakovė) prisiima atsakomybę už naudojimąsi ekspeditoriaus (ieškovės) paskirtu kodu, kurio reikia nurodant važtos dokumentuose asmenį, vykdantį pareikštos krovinių pervežimo apimties apmokėjimą. Tuo atveju, jei atsakovė savavališkai panaudoja kodus be išankstinio suderinimo su ieškove ir nepateikia arba nuslepia tokią informaciją, tai atsakovė moka ieškovei pilną tokių pervežimų tarifą ir 10 procentų pervežimo kainos dydžio baudą. Baudos sumokėjimas neatleidžia kaltosios šalies (atsakovės) nuo savo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo ir negali būti pagrindas nutraukti Sutartį. Sutarties 3.8 punkte buvo nustatyta kliento (atsakovės) pareiga viešai neskelbti ir be išankstinio ieškovės sutikimo nenaudoti jos nurodytų kodų.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sutarties 5.5 punkto, aiškinant jį kartu su 3.8 punktu, paskirtis yra užtikrinti, kad ekspeditorius (ieškovė) nepatirtų turtinių praradimų dėl kliento (atsakovės) veiksmų, kai ji, pasinaudodama ekspeditoriaus suteiktas kodais, užsako vežimo paslaugas tiesiogiai pas vežėjus, apie tai neinformuodama (pvz., pateikdama užsakymą) ekspeditoriaus. Vadinasi, Sutarties 3.8 ir 5.5 punktų (ypač šio punkto 2 dalies) gramatinis, loginis, sisteminis, teleologinis aiškinimas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovei mokėjimo už įvykdytą vežimą prievolė gali atsirasti ir nepateikus atsakovės nurodomų paraiškų (užsakymų) ieškovei, bet savavališkai panaudojus ieškovės atsakovei suteiktus kodus ar jai atskleidus juos tretiesiems asmenims ir jiems jais pasinaudojus.

25. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekyla ginčas, kad atsakovė nebuvo pateikusi Sutartyje nustatyto turinio užsakymų ieškovei apie ginčo vežimus ar kitaip iš anksto suderinusi ginčo vežimus su ieškove. Ieškovė iš esmės laikosi pozicijos, kad minėti vežimai buvo atlikti nesuderinus su ieškove, taip pat atskleidus ieškovės atsakovei suteiktus kodus tretiesiems asmenims. Vadinasi, atsakovės paraiškų (užsakymų) ieškovei pateikimas ar nepateikimas nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo atmesti ieškinį. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla ne dėl atsakovės atsakomybės pagal ieškovei pateiktus užsakymus. Ginčas vyksta dėl atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės pagal Sutarties 3.8 ir 5.5 punktus, t. y. dėl iš anksto su ieškove nesuderintų vežimų, panaudojant ieškovės kodus, ir ieškovės atsakovei suteiktų kodų atskleidimo tretiesiems asmenims ir jų panaudojimo.

Žemesnės instancijos teismas

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė šalių tarpusavio susirašinėjimais programoje „Messenger“ įrodė, kad atsakovė yra atsakinga už cisternų Nr. 77213569, Nr. 77221638, Nr. 77224673, Nr. 77224681 ir Nr. 77213841 pervežimą, todėl tenkino ieškovės reikalavimą dėl su jomis susijusių sumų priteisimo iš atsakovės.

27. Teisėjų kolegijos manymu, šalių susirašinėjimas dėl reisų Rokiškis–Sencovas (2017 m. gruodžio 31 d. sąskaitos, serija BELTR, Nr. 2017-1742, 4 ir 5 eilutės) iš tiesų leidžia daryti išvadą, kad atsakovė panaudojo (leido panaudoti kitiems asmenims) ieškovės kodus minėtiems reisams atlikti. Kaip matyti iš pateikto susirašinėjimo, atsakovei buvo nurodyta, kad reisams Rokiškis–Sencovas buvo panaudoti ieškovės kodai, taip pat paklausta, kas už tai mokės. Atsakovės atstovas aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad sąskaita už šiuos reisus turi būti išrašyta atsakovei. Vadinasi, atsakovė žinojo apie šiuos reisus ir jiems pritarė. Atsakovė byloje neteigė ir neįrodinėjo, kad jos naudai buvo vykdyti ir kiti reisai Rokiškis–Sencovas, t. y. reisai neįtraukti į 2017 m. gruodžio 31 d. sąskaitą. Vadinasi, nėra pagrindo manyti, kad pateiktas susirašinėjimas galėjo vykti ne dėl ieškovės pateiktoje sąskaitoje nurodytų reisų. Dėl šios priežasties lemiamos reikšmės neturi tai, kad nėra tiksliai žinoma susirašinėjimo data. Juolab kad atsakovė, kurios atstovas susirašinėjo su ieškove, pati galėjo teikti duomenis ir įrodymus, kad susirašinėjimas vyko tokiu metu, kuris negalėjo patvirtinti ginčo vežimų kryptimi Rokiškis–Sencovas. Be to, atsakovė byloje apskritai neteigė, kad ji nepanaudojo (neleido kitiems asmenims panaudoti) ieškovės kodų šiems reisams. Atsakovė iš esmės tik akcentavo, kad neteikė užsakymo ieškovei dėl šių reisų. Tačiau, kaip minėta, atsakovės prievolės pagal sutartį galėjo atsirasti ir nesant užsakymo, kaip nagrinėjamu atveju ir nutiko.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės apeliaciniame skunde taip pat nepateikta argumentų dėl netinkamo šalių susirašinėjimo įvertinimo dėl cisternų Nr. 77213569 ir Nr. 77221638 vežimo iš Sencovo į Rokiškį. Iš šalių susirašinėjimo programoje „Messenger“ matyti, kad atsakovė patvirtino vieną vežimą iš Sencovo, nurodė, kad tai leido padaryti nuomotojui dėl tarpusavio užskaitų. Byloje nėra duomenų, kad šis patvirtinimas galėtų būti ne dėl cisternų Nr. 77213569 ir Nr. 77221638 vežimo iš Sencovo į Rokiškį. Be to, apeliaciniame skunde aptardama vežimus iš Sencovo į Rokiškį atsakovė atkreipia dėmesį tik į cisternų Nr. 77224673, Nr. 77224681 ir Nr. 77213841 vežimo aplinkybes. Atsakovės apeliaciniame skunde nenurodyta argumentų ar aplinkybių, kurios leistų suabejoti ieškovės išdėstyta pozicija, kad atsakovė, atskleisdama ieškovės suteiktus kodus, leido cisternų Nr. 77213569 ir Nr. 77221638 vežimą iš Sencovo į Rokiškį vykdyti jos nuomotojai dėl tarpusavio užskaitų. Vadinasi, ieškovės ieškinio dalis dėl cisternų Nr. 77213569 ir Nr. 77221638 vežimo iš Sencovo į Rokiškį taip pat buvo patenkinta pagrįstai.

29. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtame susirašinėjime programoje „Messenger“ ieškovės atstovas dėl cisternų Nr. 77224673, Nr. 77224681 ir Nr. 77213841 pervežimo iš Sencovo stoties į Rokiškį rašė būsimuoju laiku, t. y. ieškovės atstovas nurodė, kad krovinys dar tik „važiuos į Rokiškį“. Atsakovės atstovas atsakė, kad šis krovinys tikrai nėra atsakovės, ir taip pat būsimuoju laiku nurodė, kad „jeigu ten bus Jūsų kodai, tai reikės blokuoti išsiuntimą“. Iš pateikto susirašinėjimo nėra aišku, kada tiksliai vyko šis susirašinėjimas, bet iš šalių pozicijų ir pateikto susirašinėjimo eiliškumo galima manyti, kad tai vyko 2018 m. sausį.

30. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių ginčijamo reiso Sencovas–Rokiškis pradinių duomenų (nei krovinio (vežimo) važtaraščių, nei AB Lietuvos geležinkelių ar kito vežėjo sąskaitos ieškovei, nei užsakymų vežėjui (geležinkeliams) ar kt.). Dėl to iš esamų bylos duomenų nėra aišku, kada vyko vežimai iš Sencovo į Rokiškį ir kas, panaudodamas ieškovės kodą, pateikė užsakymą (krovinį) tiesiogiai vežėjui (geležinkeliams).

31. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, šalių susirašinėjimas, kuriuo ieškovė grindžia ieškinio dalį dėl cisternų Nr. 77224673, Nr. 77224681 ir Nr. 77213841 vežimo iš Sencovo į Rokiškį, nėra aiškus. Ieškovė savo ieškinio reikalavimą kildina iš sąskaitos, serija BELTR, Nr. 2017-1742, išrašytos dar 2017 m. gruodžio 31 d., kurioje nėra nurodytos atliktų vežimų datos. Tačiau jei šalių susirašinėjimas dėl tik vyksiančio cisternų Nr. 77224673, Nr. 77224681 ir Nr. 77213841 reiso Sencovas–Rokiškis vyko 2018 m. sausį, tada ir reisas turėjo vykti 2018 m. sausį ir tampa neaišku, kodėl jis įtrauktas į 2017 m. gruodžio sąskaitą. Juolab kad ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovė, sužinojusi apie kodų panaudojimą, reisų Sencovas–Rokiškis jau nebegalėjo sustabdyti, nes jie jau buvo priimti vykdyti. Tačiau sustabdyti gali būti tik vykdomi, o ne jau atlikti reisai, ieškovė nesako, kad gavus minėtą informaciją, reisai jau buvo įvykdyti. Tad ši ieškovės pozicija nepašalina neaiškumų, kada vyko cisternų Nr. 77224673, Nr. 77224681 ir Nr. 77213841 reisai iš Sencovo į Rokiškį.

32. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė pritarė vienam vežimui iš Sencovo ir šiuo tikslu davė ieškovės kodus kitam asmeniui, tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad perduoti kodai buvo panaudoti ir visiems kitiems vežimams ar kad juos panaudojo būtent tas asmuo, kuriam atsakovė atskleidė tuos kodus. Ieškovės atstovas pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio metu taip pat paaiškino, kad ekspeditorius pagal sutartį su užsakovu jam duoda panaudoti savo ekspeditoriaus kodą konkrečiam kartui ir konkretiems vagonams. Tačiau byloje nėra duomenų, kad minėtas ieškovės ekspeditoriaus kodas būtų unikalus (skirtingas) kiekvienam vežimui.

33. Anksčiau paminėti neaiškumai lemia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių išsiaiškinti ginčijamo cisternų Nr. 77224673, Nr. 77224681 ir Nr. 77213841 vežimo iš Sencovo į Rokiškį aplinkybes (kada, kur, kas vežė, kas ir kokį kodą panaudojo, kas užsakė vežimą tiesiogiai iš geležinkelių). Tik ėmęsis šių priemonių pirmosios instancijos teismas galėjo visapusiškai įvertinti pateikto susirašinėjimo patikimumą, atskleisti jo reikšmę ir prasmę ginčo aplinkybių kontekste. Nesiėmus šių priemonių, ieškovės pateiktas susirašinėjimas yra abstraktus ir negali būti vertinamas kaip įrodymas, pakankamai patikimai patvirtinantis, kad visiems vežimams Sencovas–Rokiškis būtent dėl atsakovės veiksmų (ar neveikimo) buvo panaudoti ieškovės jai perduoti ekspeditoriaus kodai (nesuderinus šių veiksmų su ieškove), o užkirsti kelią nesuderintiems vežimams buvo neįmanoma.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesiėmus priemonių išsiaiškinti ginčijamų cisternų Nr. 77224673, Nr. 77224681 ir Nr. 77213841 vežimo iš Sencovo į Rokiškį aplinkybių, nebuvo atskleistos esminės bylos aplinkybės. Šių duomenų rinkimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad byla iš esmės būtų išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, tokiu būdu apribojant šalių teisę į apeliaciją. Vadinasi, nustatytas pažeidimas negali būti ištaisytas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 5 292,32 Eur (2017 m. gruodžio 31 d. sąskaitos 2 ir 3 eilutės) panaikinti ir grąžinti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35. Tiek atsakovė SIA „Fari Bovine“ pateiktu apeliaciniu skundu, tiek ieškovė UAB „Belintertrans Baltic“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nusprendus bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šių išlaidų sprendimą turės priimti pirmosios instancijos teismas priimdamas galutinį sprendimą byloje.

Dėl bylos baigties

36. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 5 292,32 Eur priteisimo iš atsakovės, naikintina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis priteisti su šia suma susijusių palūkanų dalį – 764,48 Eur (1 956,67 Eur (bendra reikalautų palūkanų suma) x (5 292,32 Eur (perduota iš naujo nagrinėti reikalavimų dalis) / 13 545,53 Eur (bendra reikalavimų suma). Šių palūkanų, taip pat su minėta suma susijusių 8 procentų palūkanų priteisimo reikalavimas, kaip išvestinis iš pagrindinio reikalavimo dėl skolos priteisimo, taip pat perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Belintertrans Baltic“ iš atsakovės SIA „Fari Bovine“ 5 292,32 Eur skolos, 764,48 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo anksčiau paminėtų sumų, taip pat 1 229,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Belintertrans Baltic“ iš atsakovės SIA „Fari Bovine“ 8 253,21 Eur skolos, 1 192,19 Eur palūkanų ir 8 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 9 445,40 sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, palikti nepakeistą.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisMarius DobrovolskisKristina Domarkienė