- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-22
- Bylos Nr.
- e2-18533-1089/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13312-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šilėja“ 1 275,72 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais argumentais:
1.1. Ieškovė nuo 2022 m. balandžio 23 d. iki 2023 m. balandžio 22 d. buvo apdraudusi butą (duomenys neskelbtini). Apdraustas butas buvo užlietas 2022 m. birželio 16 d. dėl nesandarios bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos (trūko šalto vandens vamzdžio sujungimas prieš ventilį) bute (duomenys neskelbtini). Atlygindama dėl užliejimo padarytą žalą, ieškovė išmokėjo 1 275,72 Eur draudimo išmoką.
1.2. Namo (duomenys neskelbtini), užliejimo metu bendrojo naudojimo objektų administratore buvo atsakovė. Įvykio metu atsakovė buvo atsakinga už namo inžinerinių tinklų priežiūrą. Taigi atsakovė turi atlyginti ieškovės išmokėtą draudimo išmoką.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Šilėja“ atsiliepime į ieškinį teigia, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovė nurodo, kad padarytos žalos remonto kaina yra 1 020,35 Eur. Iš šios sumos atėmus ieškovės taikomą 90 Eur išskaitą ir atskaičiavus nusidėvėjimą, remonto kaina turėtų būti iš esmės mažesnė. Žalos apskaičiavimo atveju, kai objekto metų skaičius yra dešimt, ieškovė taikė 35 procentų nusidėvėjimo laipsnį. Šio ginčo namas pastatytas 1981 m.
3. Dublike ieškovė papildomai nurodo, kad remonto išlaidų dydis apskaičiuotas remiantis UAB „Sistela“ rekomendacijomis. Buto apgadinimai fiksuoti apžiūros akte ir nuotraukose. Paskutinis buto remontas atliktas tikrai ne 1981 m. Atsiliepime į ieškinį minimą remonto išlaidų dydį atsakovė apskaičiavo neatlikusi aplieto buto apžiūros.
4. Triplike atsakovė papildomai teigia, kad ieškovė pripažįsta atsakovės atsikirtimus. Ieškovė pateikė pasiūlymą sudaryti taikos sutartį pagal atsakovės parengtą sąmatą ir sutiko dėl nusidėvėjimo taikymo. Atsakovei paprašius pritaikyti nusidėvėjimo koeficientą, ieškovė negalėjo apskaičiuoti jo dydžio.
Šalies argumentai
5. Ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose teigia, kad pasiūlymas sudaryti taikos sutartį nereiškia atsakovės sąmatos pripažinimo. Atsakovė nepaneigė ieškovės nurodyto nuostolių apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo. Žala butui buvo atlyginta neišskaičiavus nusidėvėjimo. Nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas, taikant 0,8 nusidėvėjimo koeficientą, kadangi ginčo namas pastatytas iš gelžbetonio blokų. Butas buvo suremontuotas 2018 m., todėl nusidėvėjimas skaičiuotinas už keturis metus ir sudarytų 3,168 procento (0,8 / 12 mėn. × 48 mėn.). Iš remonto sąmatos atėmus 90 Eur išskaitą ir atskaičiavus nusidėvėjimą, žala galėtų būti mažinama 35,03 Eur (1 105,72 Eur – 3,168 procentai).
Atsiliepimas
6. Atsakovė papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad 0,8 procento dydžio nusidėvėjimo koeficientas yra metinis ir turėtų būti dauginamas iš metų, o ne mėnesių. Ieškovė nenuosekliai taiko nusidėvėjimo koeficientus, nes byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė, apskaičiuodama remonto kainą, taikė 3,5 procentų nusidėvėjimą, nors buto remontas buvo atliktas 2020 m.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
7. Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad 2022 m. birželio 16 d. buvo užlietas butas (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 16 d. apžiūros akte Nr. 99724 fiksuota, kad užliejimo šaltinis buvo bute (duomenys neskelbtini), – trūko šalto vandens vamzdžio sriegio sujungimas. Atsakovė pripažįsta, kad gedimas, lėmęs užliejimą, atsirado gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), geriamojo vandens vamzdyne. Tai yra, vamzdžio sriegis trūko prieš vandens ventilį, per kurį geriamasis vanduo tiekiamas į buto (duomenys neskelbtini), patalpas.
8. Užliejimo metu gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore buvo atsakovė UAB „Šilėja“. Taigi atsakovė buvo atsakinga už tinkamą bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų priežiūrą. Atsakovė neneigia, kad tinkamai šios pareigos nevykdė ir yra atsakinga už kilusią žalą.
9. Taip pat nustatyta, kad ieškovė nuo 2022 m. balandžio 23 d. iki 2023 m. balandžio 22 d. buvo apdraudusi butą (duomenys neskelbtini). Užliejimą ieškovė pripažino draudžiamuoju įvykiu ir, kompensuodama užliejimu padarytą žalą, išmokėjo 1 275,72 Eur draudimo išmoką (1 105,72 Eur pagal remonto sąmatą ir 170 Eur pagal 2022 m. liepos 15 d. sąskaitą Nr. MBF 00029 už lubų remontą).
10. Atlyginusi užliejimu padarytą žalą, ieškovę subrodacijos pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl draudiko reikalavimo teisės į žalą padariusį asmenį subrogacijos atveju, taikomos tos deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios materialiosios teisės normos, kurios būtų taikomos, jeigu dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į atsakovą būtų kreipęsis nukentėjęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020, 38 punktas).
11. Ginčas tarp ieškovės ir atsakovės yra tik dėl žalos dydžio. Kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo atsakovė neneigia.
12. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ginčas susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu taikytina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018, 43 punktas). Žalos dydis įrodinėjamas CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
13. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tuo pačiu nukentėjusiam asmeniui negali būti atlyginta daugiau nei jis patyrė realiai patyrė žalos, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Tai reiškia, kad nustatant užliejimu buto patalpoms padarytos žalos dydį turi būti atsižvelgta į patalpų nusidėvėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Pažymėtina, kad išmokėjusi draudimo išmoką ieškovė neįgyjo reikalavimo teisės dėl išmokėtos draudimo išmokos dalies, kuri viršija realiai padarytos žalos dydį, susigrąžinimo.
14. Žalos dydžio klausimu pirmiausia pažymėtina, kad buto (duomenys neskelbtini), patalpoms padaryti pažeidimai buvo fiksuoti nuotraukomis, taip pat aprašyti 2022 m. birželio 20 d. Apžiūros akte.
15. Nustatyta, kad 2022 m. birželio 20 d. ieškovės parengtoje Nuostolio apskaičiavimo sąmatoje įrašyta, jog bendras nuostolio dydis yra 1 195,72 Eur: 543,97 Eur – įtempiamų lubų keitimo darbai; 486,75 Eur – sienų perdažymas; 60 Eur – patalpų padengimas plėvele, patalpų valymas; 105 Eur – statybinių šiukšlių pakrovimas, išvežimas. Taip pat nustatyta, kad 170 Eur ieškovė išmokėjo nukentėjusiam asmeniui pagal jo pateiktą mažosios bendrijos (toliau – MB) „Ferentina“ 2022 m. liepos 15 d. sąskaitą Nr. MBF 00029. Ši sąskaita išrašyta už atliktus įtempiamų lubų remonto darbus (lubų demontavimą, vandens pašalinimą, lubų sumontavimą). Ieškovė paaiškino, kad MB „Ferentina“ atliko vandens, susikaupusių virš lubų, šalinimo darbus, įtempiamų lubų nekeitė.
16. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių aišku, kad 1 105,72 Eur išmoka buvo išmokėta nesant patirtų realių išlaidų. Kitaip tariant, ieškovė žalos dydį šioje dalyje nustatė skaičiavimo būdu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad žalos dydis, kai turtas po sugadinimo neatkurtas ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, gali būti nustatomas skaičiavimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Statinių statybos skaičiuojamoji kaina skaičiuojama taip, kad atsižvelgiant į rinkos sąlygas būtų apskaičiuotos ekonomiškai pagrįstos statybos vykdymo ir kitos išlaidos. Šioje vietoje pažymėtina, kad prieš tai minėtoje kasacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014 taip pat išaiškinta, kad, apskaičiuojant žalos dydį, kai dar nėra pradėti žalos šalinimo darbai, žala apima visas išlaidas, reikalingas sugadintam daiktui atkurti, tarp jų pridėtinės vertės ir pelno mokesčius, statybvietės ir pridėtinės išlaidas.
17. Gindamasi nuo ieškinio, atsakovė atsikerta, kad buto remonto kaina (neatskaičiavus nusidėvėjimo) yra 1 020,35 Eur be PVM. Savo poziciją atsakovė grindžia su atsiliepimu į ieškinį pateikta lokaline sąmata. Tačiau pastaroji neturi įrodomosios reikšmės. Užlietame bute buvo įrengtos įtempiamos lubos. Atsakovė sąmatą parengė, laikydama, kad turi būti atliekami lubų aptaisymo gipskartonio plokštėmis darbai. Taigi atsakovė skaičiavo, kad užlietame bute turėtų būti įrengiama kitokia nei yra lubų danga.
18. Realių prieštaravimų dėl ieškovės parengtoje Nuostolio apskaičiavimo sąmatoje nurodytų remonto darbų apimčių, įkainių atsakovė procesiniuose dokumentuose nesuformulavo. Dėl to nėra pagrindo abejoti Nuostolio apskaičiavimo sąmatos pagrįstumu. Juolab, kad esminio sumų skirtumo tarp ieškovės ir atsakovės sąmatų nėra, ieškovės sąmata parengta remiantis normatyviniu nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų kainynu. Tačiau atsakovė, nurodydama remonto kainą be nusidėvėjimo, nepagrįstai iš žalos sumos išskaičiuoja pridėtinės vertės mokestį. Kaip pasisakyta šio sprendimo 16 punkte, apskaičiuojant remonto išlaidų, būtinų atkurti užlieto buto patalpų būklę iki buvusios iki užliejimo, dydį, į išlaidas turi būti įskaičiuoti ir pridėtinės vertės bei kiti mokesčiai. Tai suponuoja, kad tokie mokesčiai turi būti įtraukti į žalos dydį.
19. Nuostolio apskaičiavimo sąmatoje užlietų patalpų nusidėvėjimas, apskaičiuojant remonto kainą, nebuvo įvertintas.
20. Ieškovė teigia, kad butas remontuotas 2018 m. Pagrindo abejoti šiuo teiginiu nėra, nes iš pateiktų buto nuotraukų vizualiai matosi, kad buto patalpų būklė yra gera, jų remontas tikėtinai atliktas ne seniau kaip prieš keturis metus. Šios aplinkybės atsakovė neneigia. Nusidėvėjimas yra skaičiuojamas nuo remonto darbams atlikti reikalingų medžiagų kainos, bet ne nuo remonto darbų išlaidų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokia yra remonto darbams atlikti reikalingų medžiagų kaina. Tokie duomenys neišskirti ir Nuostolio apskaičiavimo sąmatoje. Įvertinus tai, kad ieškovė tinkamai neįvykdė įrodinėjimo pareigos šioje dalyje, nusidėvėjimas skaičiuotinas nuo visos ieškovės įrodytos remonto kainos (medžiagų, būtinų remonto darbams atlikti, kaina pagal pateiktus duomenis negali būti išskirta).
21. Nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į užlietų patalpų nusidėvėjimo lygį, o ne į viso namo kaip teigia atsakovė. Žala buvo padaryta konkrečiam butui, bet ne namo bendrojo naudojimo patalpoms ar (ir) konstrukcijoms. Taigi ir žalos dydis turi būti nustatytas įvertinus buto, o ne namo techninę būklę.
22. Pritariant ieškovės 2023 m. lapkričio 24 d. paaiškinimuose išdėstytai pozicijai, pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nusidėvėjimas gali būti skaičiuojamas taikant nusidėvėjimo koeficientus, nustatytus Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 6 (Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-428-1043/2023, 42 punktas). Namo, kuriame yra užlietas butas, konstrukcijos – gelžbetonio plokštės. Dėl to šioje situacijoje turi būti taikomas metinis 0,8 procento dydžio nusidėvėjimo koeficientas. Butas buvo užlietas praėjus keturiems metams nuo remonto ir buto patalpų nusidėvėjimo koeficientas yra 3,2 procentai (0,8 × 4).
23. Atsakovė procesiniuose dokumentuose akcentuoja, kad ieškovė kitų žalų atvejais taiko didesnius nusidėvėjimo koeficientus. Tačiau atsakovės atsikirtimai yra itin abstraktūs, t. y. atsakovė nedetalizuoja, kuo kiti žalų atvejai yra susiję su šioje byloje sprendžiamu ginču, taip pat neįvardija, koks tiksliai, atsakovės vertinimu, nusidėvėjimo koeficientas turėtų būti taikomas. Be to, atsakovė nesuformulavo atsikirtimų, kuriais neigtų, kad nusidėvėjimo koeficientas neturėtų būti skaičiuojamas taikant nusidėvėjimo koeficientus, nustatytus Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 6. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovės atsikirtimai nesudaro pagrindo laikyti, jog šio ginčo atveju, apskaičiuojant žalos dydį, turėtų būti taikomas didesnis nei 3,2 procento nusidėvėjimo koeficientas.
24. Nusidėvėjimo dydį ieškovė 2023 m. lapkričio 24 d. paaiškinimuose skaičiuoja nuo 1 105,72 Eur sumos. Įvertinus nusidėvėjimo koeficientą nuo nurodytos sumos, užliejimu padarytos žalos dydis yra 1 070,34 Eur (1 105,72 Eur – (1 105,72 Eur × 3,2 procentai). Pastaroji suma laikytina realia atsakovės padaryta žala.
25. Prie žalos ieškovė priskiria ir MB „Ferentina“ sumokėtą 170 Eur sumą. Formaliai MB „Ferentina“ atlikti darbai pagal ieškovės nurodytas aplinkybes nėra tapatūs Nuostolio apskaičiavimo sąmatoje įvardintiems įtempiamų lubų keitimo darbams – MB „Ferentina“ lubų nekeitė. Išlaidos už MB „Ferentina“ darbus nebuvo būtinos, nes toks pats rezultatas būtų buvęs pasiektas iškart atliekant užlietų lubų remontą. Dėl to MB „Ferentina“ darbai vertintini kaip nebūtini, kad būtų pašalinta užliejimu buto patalpoms padaryta žala. Atitinkamai atsakovei negali kilti pareiga atlyginti tokių išlaidų (CK 6.246 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).
26. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad ieškovė įrodė, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo padaryta 1 070,34 Eur dydžio žala, kurią nukentėjusiam asmeniui atlygino ieškovė. Remiantis tuo, ieškovei iš atsakovės kaip asmens atsakingo už atsiradusią žalą priteisiamas 1 070,34 Eur žalos atlyginimas (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis). Kitoje dalyje ieškovės reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti, nes ieškovė be pagrindo iš prašomos priteisti žalos sumos neišskaičiavo nusidėvėjimo, taip pat atsakovei negali kilti prievolė atlyginti išlaidų už nebūtinus žalos padariniams pašalinti MB „Ferentina“ darbus.
27. Už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės ieškovei priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
28. Patenkinti 83,90 procentai (1 275,72 Eur / 1 070,34 Eur) ieškovės pareikštų reikalavimų. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 29 Eur žyminį mokestį. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteisiamas 24,33 Eur (29 Eur × 83,90 procentai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
29. Išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 31,43 Eur. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai į valstybės biudžetą iš atsakovės priteisiamas 26,37 Eur (31,43 Eur × 83,90 procentai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas, o iš ieškovės – 5,06 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ iš atsakovės UAB „Šilėja“ 1 070,34 Eur (tūkstančio septyniasdešimties eurų 34 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24,33 Eur (dvidešimt keturių eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 5,06 Eur (penkių eurų 6 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės UAB „Šilėja“ 26,37 Eur (dvidešimt šešių eurų 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
Valstybei priteista suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.