Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Udalcovui,

trečiojo asmens biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) „Klaipėdos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos“ atstovei D. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė (toliau – UADBB) „Colemont draudimo brokeris“, BĮ „Klaipėdos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba“, VšĮ „Mokumo projektai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė pilna apimtimi ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, jog ieškinys susideda iš konkrečių išlaidų, kurios ieškinyje detalizuotos. Remiasi konkrečia 2023 m. liepos 19 d. Klaipėdos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos audito ataskaita. Neaktualūs nagrinėjamoje byloje ieškovės makroekonominiai rodikliai, o tik konkretūs epizodai pagal audito ataskaitą. Į ieškinį netraukė visų audito ataskaitos epizodų. Papildomai paaiškino, kad darbo sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad direktoriui gali būti skiriama premija, o ne jis ją gali pasiskirti pats. Aptariamame sutarties punkte remiamasi Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1341, o minėto nutarimo 1.10 punkte nustatyta, kad premiją gali skirti Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, o ne pats vadovas. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2022 m. balandžio 7 d. buvo valdymo organas – valdyba, ji ir galėjo skirti skatinimą vadovui. Nuo 2022 m. balandžio 7 d. skatinimą vadovui galėjo skirti tik visuotinis akcininkų susirinkimas. Nesutikimas su atsakovo 2023 m. sausio 4 d. įsakymu skirtomis premijomis „už gerus 2022 mokestinių metų veiklos rezultatus“ yra grindžiamas ne tiesioginių imperatyvių teisės aktų nuostatų pažeidimu, o fiduciarinių vadovo pareigų pažeidimu. Jau nuo 2022 metų lapkričio mėnesio atsakovas žinojo apie būsimą jo atleidimą iš pareigų ir intensyviai tam ruošėsi nusisamdęs teisinei pagalbai trečiąjį asmenį VšĮ „Mokumo projektai“. Atsakovo paaiškinimai, neva premijos buvo skirtos avansu, kad darbuotojai ateityje stengtųsi, prieštarauja paties atsakovo nurodytoms aplinkybėms, kad dvi darbuotojos nutraukė sutartį ir pats atsakovas, jau grįsdamas VšĮ „Mokumo projektai“ teisinių paslaugų būtinumą, nurodė, kad reikėjo parengti jų atleidimo dokumentus. 2022 m. gruodžio 29 data buvo parengtas įsakymas dėl V. S. ir L. S. atleidimo iš pareigų šalių susitarimu numatant 6 ir 4 vidutinių mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacijas. Būtent šioms darbuotojoms 2023 m. sausio 4 d. įsakymu atsakovas skyrė didžiausias premijas. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis premijų skyrimas nesusijęs, nei su gerais 2022 metų rezultatais, nei su darbuotojų skatinimu stengtis dirbti gerai ateityje. Teisinės paslaugos buvo teiktos iš esmės atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, derantis dėl jo atleidimo iš pareigų sąlygų. Iš trečiojo asmens pateikto susirašinėjimo matyti, kad trečiasis asmuo rengė projektus dėl taikaus susitarimo atsakovo naudai, stengiantis gauti kuo didesnę išeitinę išmoką, kalba netgi ėjo apie pašalpos skyrimą, darbinio kompiuterio atsakovui atidavimą. Neaišku, kaip didesnės išeitinės išmokos išmokėjimas, kompiuterio perleidimas atitinka pelno siekiančio juridinio asmens interesus.

Trečiojo asmens BĮ „Klaipėdos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos“ atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog trečiasis asmuo neturi pozicijos dėl ieškinio, prašo spręsti teismo nuožiūra. Jų įstaiga vertina savivaldybės įmonių veiklos efektyvumą. Įstaigos atstovė, kaip auditorė paaiškino, jog neneigia įstaigos efektyvesnio valdymo, ekonominiai rodikliai buvo patenkinami. Pažymėjo, jog atliekamų auditų tikslai skiriasi, vieną kartą vienoks tikslas išsikeliamas, kitą kartą kitoks, todėl gali būti skirtingų metų audito ataskaitos skirtingos. Kiekvieno audito metu yra nustatomos rizikos, akcentuojami skirtingi dalykai. Planinis auditas atliekamas pagal audito standartus, patys auditoriai pasirenka metodus ir standartus. Tikrinant dokumentus svarbu ar yra operacijas pagrindžiantys įrodymai. Nepakanka vien sąskaitų faktūrų, turi būti ir kiti dokumentai (sutartys, nurašymo aktai ir kt.). Jei nėra dokumentų, nėra pagrindimo. Jei įmonės direktorius nurodo atlikęs kažkokius finansinius veiksmus, tai pagrindžiančius dokumentus privalo palikti, o jei jis nebedirba (audito metu atsakovas jau nedirbo), tokiu atveju turi aiškiai nurodyti kur lieka dokumentai, jų negali išsinešti, įmonėje liekantys dirbti žmonės privalo žinoti kur yra visi dokumentai. Tikrinant įmonę svarbu nustatyti už ką patirtos išlaidos, už ką sumokėta. O jeigu nėra jokių pateisinančių dokumentų, teikia atitinkamas išvadas.

Trečiasis asmuo UADBB „Colemont draudimo brokeris“ teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie teismo posėdžius pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

2020 m. kovo 20 d. tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo R. B. sudaryta terminuota Darbo sutartis Nr. 1, kurios pagrindu atsakovas priimtas eiti ieškovės direktoriaus pareigas nuo 2020 m. kovo 23 d. ir šias pareigas ėjo iki 2023 m. sausio 31 d.

2021 m. gruodžio 21 d. atsakovo pasirašytu įsakymu dėl vienkartinės metinės premijos skyrimo bendrovės darbuotojams Nr. P21-27 Šv. Kalėdų proga siekdamas pagerinti bendrovės rezultatus 2021 m. darbuotojams paskirtos vienkartinės vieno atlyginimo dydžio metinės priemokos, o būtent L. S. – 1 052 Eur, V. S. – 807 Eur, A. B. – 500 Eur, V. S. – 500 Eur, R. S. – 340 Eur, atsakovui R. B. – 2 139,93 Eur.

2022 m. vasario 21 d. tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo R. B. sudaryta Automobilio panaudos sutartis Nr. SUT-22-03, kurios pagrindu Panaudos tiekėjas (atsakovas) įsipareigoja be nustatyto mokesčio Panaudos gavėjui (ieškovei) suteikti teisę laikinai naudotis ir valdyti Panaudos tiekėjui nuosavybės teise priklausančiu automobiliu CHRYSLER/ GRAND VOYAGER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2009, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), spalva raudona, benzinas/dujos (toliau Automobilis), o Panaudos gavėjas įsipareigoja Panaudos tiekėjui tvarkingai naudoti Automobilį.

2022 m. lapkričio 10 d. tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus atsakovo R. B. ir trečiojo asmens VšĮ „Mokumo projektai“ sudaryta pavedimo sutartis Nr. 2022/11-10 dėl teisinių paslaugų teikimo. 2022 m. lapkričio 10 d. tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus atsakovo R. B. ir trečiojo asmens VšĮ „Mokumo projektai“ sudarytas susitarimas Nr. 1 prie pavedimo sutarties Nr. 2022/11-10 dėl paslaugų teikėjų honorarų nustatymo. 2022 m. gruodžio 1 d. tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus atsakovo R. B. ir trečiojo asmens VšĮ „Mokumo projektai“ sudarytas susitarimas Nr. 2 prie pavedimo sutarties Nr. 2022/11-10 dėl papildomų teisinių paslaugų susijusių su neeiliniu akcininkų susirinkimo organizavimu.

2022 m. gruodžio 23 d. atsakovo pasirašytu įsakymu dėl 2022 Kalėdinių dovanų įmonės darbuotojams ir verslo parneriams Nr. P22-22 Kalėdų proga paskyrė vienkartines dovanas. Dovanos „Akropolio“ dovanų kortelės, įsigytos 2022 m. gruodžio 21 d. iš UAB „Gera dovana“ 40 vnt. po 50 Eur.

2023 m. sausio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus atsakovo R. B. įsigijo Vadovų civilinės atsakomybės draudimą: UADBB „Colemont draudimo brokeris“ Draudimo poliso Nr. DO4220121, draudimo laikotarpis 2022 m. gruodžio 15 d. – 2023 m. gruodžio 14 d., mokėjimo suma 2 090,00 Eur.

2023 m. sausio 4 d. atsakovo pasirašytu įsakymu dėl vienkartinės metinės premijos skyrimo bendrovės darbuotojams Nr. P23-01 už gerus 2022 m. mokestinių metų rezultatus darbuotojams paskirtos premijos, o būtent L. S. – 2 664 Eur, V. S. – 2 174 Eur, A. B. – 1 000 Eur, V. S. – 1 000 Eur, R. S. – 680 Eur.

2023 m. sausio 26 d. įsakymu dėl R. B. atleidimo iš pareigų šalių susitarimu Nr. P23-04 atsakovas nuo 2023 m. sausio 31 d. atleistas iš ieškovės direktoriaus pareigų.

2023 m. liepos 19 d. Klaipėdos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos audito ataskaitoje Nr. Ko5-5 nustatyta, kad Bendrovės direktoriaus galimai piktnaudžiavo pareigomis ir / arba neracionaliai naudojo bendrovės lėšas, o būtent:

1) 2021 m. gruodžio 21 d. Bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. P21-27, „Šv. Kalėdų proga, siekdamas paskatinti darbuotojus už siekį gerinti bendrovės rezultatus 2021 –aisiais metais“ ... Bendrovės direktorius „iš sutaupyto darbo užmokesčio fondo...“ pasiskyrė sau vienkartinę vieno atlyginimo dydžio metinę priemoką – 2 139,93 Eur;

2) 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V22-23 „siekdamas skatinti ir išlaikyti darbuotojų ir verslo partnerių lojalumą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kalėdų proga skiriu vienkartines dovanas. Dovanos – „Akropolio“ dovanų kortelės, įsigytos 2022 m. gruodžio 21 d. iš UAB „Gera dovana“, sąskaita Nr. 4814422, 40 vnt. po 50 Eur. Vertės“. Tarp apdovanotųjų ir pats Bendrovės direktorius, pasidovanojęs sau 4 vnt. po 50 Eur dovanų kortelių, viso suma – 200 Eur.

3) Nors Bendrovė neturėjo jokių teisinių problemų, tačiau 2022 m. Bendrovės direktorius pirko teisines paslaugas už 3 500,00 Eur iš Bendrovės lėšų: 2022 m. lapkričio 10 d. iš VšĮ Mokumo projektai išrašyta sąskaita faktūra už paslaugas 22/11-10 Nr.1 „Už teisines paslaugas pagal pavedimo sutartį Nr. 2022-11-10“ – 500,00 Eur ir 2022 m. gruodžio 1 d. sąskaita faktūra už paslaugas 22/11-10 Nr. 2 – 3 000,00 Eur. Pastaba: tai „verslo partneris“, kuriam galimai įteiktos kalėdinės dovanų kortelės.

5) Iš juvelyrinių gaminių įmonės pirkti 7 raktai už 235 Eur: A. A. juvelyrinių gaminių įmonės 2022 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaita – faktūra AAA Nr. 0125983 už „RAKTŲ GAMYBA RUOŠINIAI GTI“ 6 vnt. (po 35 Eur) ir „RAKTŲ GAMYBA-RUOŠINIAI 14951“ 1 vnt. (25 Eur) – 235,00 Eur. Pastaba: niekas Bendrovėje nežino, kokie tie raktai ir kur jie panaudoti bei kam skirti.

6) 2023 m. sausio 3 d. įsigytas Vadovų civilinės atsakomybės draudimas už 2 090 Eur: UADBB „Colemont draudimo brokeris“ 2023 m. sausio 3 d. Mokėjimo pranešimas, Draudimo poliso Nr. DO4220121, draudimo laikotarpis 2022 m. gruodžio 15 d. – 2023 m. gruodžio 14 d. , mokėjimo suma 2 090,00 Eur. Pastaba: nei draudimo sutarties, nei draudimo poliso UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracija auditui nepateikė.

7) 2022 metų lapkričio 22 d. įsigytos nuosavam automobiliui 4 padangos su montavimo paslauga ir atsarginėmis dalimis už 1 025 Eur: 2022 m. lapkričio 22 d. UAB „Padangų oazė“ PVM sąskaita – faktūra Serija OAZ Nr. 04071, Už „PADANGA MICHELIN R19 ALPINE6“ (4 vnt. po 189 Eur), pusašis (1 vnt. 132 Eur), Montavimo paslauga (1 vnt. 45 Eur), spyruoklė (2 vnt. po 46 Eur)“, viso 1 025,00 Eur. Iš viso Bendrovės direktoriaus asmeninio automobilio, Bendrovei išnuomoto panaudos pagrindais, remontui 2022 m. išleista 2 464 Eur (8 vnt. sąskaitų faktūrų). Pastaba: automobilį remontavusios įmonės buvo ir tie „verslo partneriai“, kuriems galimai įteiktos Kalėdinės dovanų kortelės. 2023 m. sausio 27 d. automobilių remonto meistrui dar sumokėta 845,00 Eur (banko išrašas), kai direktorius jau faktiškai buvo atleidžiamas iš darbo.

8) Bendrovės vadovas savo paties 2023 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. P23-04, nuo 2023 m. sausio 31 d. atleidžiamas šalių susitarimu su 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacija, bei neatlygintinai gauna kompiuterį ASUS ZenBook UX32EA, kurio likutinė vertė 611,01 Eur.

9) 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. P22-29 nuo 2023 m. sausio mėn. 31 d. šalių susitarimu atleidžiama darbuotoja iš užimamų pareigų su 4 mėn. išeitine kompensacija, kuri 2023 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. P23-05 vėl priimama į tas pačias pareigas.

10) 2023 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. P23-01 „už gerus 2022 mokestinių metų veiklos rezultatus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams skirti premijas sekančiai:“ ir 5 darbuotojams (tarp jų ir nuo 2023 m. sausio 31 d. atleidžiamoms 2 darbuotojoms) išmokamos nuo 680 Eur iki 2 664 Eur premijos, iš viso – 7 518 Eur. Pastaba: 2022 m. veiklos rezultatas – 414 Eur grynasis pelnas.

Ieškovė 2024 m. sausio 2 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį UADBB „Colemont draudimo brokeris“ su prašymu pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UADBB „Colemont draudimo brokeris“ 2023 m. sausio 3 d. sudarytą Vadovų civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir draudimo polisą. Informuoti ar įsigytas Vadovų civilinės atsakomybės apima buvusio vadovo sprendimus ir jų pasekmes iki 2023 m. sausio 3 d., ar 2023 m. sausio 4 d. įsakymas kuriuo padaryta 7 518 Eur žala, esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms galėtų būti pripažintas draudiminiu įvykiu.

Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo, siejamo su įmonės buvusio vadovo R. B. veiksmais jo vadovavimo įmonei laikotarpiu, kuriais atsakovas pažeidė vadovo veikloje įstatymu nustatytas pareigas ir fiduciarines pareigas, o būtent 1) vadovavimo laikotarpiu 2021 m. gruodžio mėn. sau pasiskyrė priemoką, 2) 2022 m. gruodžio mėn. sau pasidovanojo dovanų korteles, 3) 2022 m. lapkričio 22 d. savo, o ne įmonės, naudai sudarė teisinių paslaugų sutartį, 4) nepagrindė apskaitos dokumentais 2022 m. gruodžio 27 d. raktų gamybos, 5) 2023 m. sausio 3 d. sudarė savo naudai vadovų civilinės atsakomybės draudimą, 6) laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės mėn. iki 2023 m. sausio 27 d. imtinai nepagrindė apsakitos dokumentais panaudos būdu naudotos transporto priemonės remonto, detalių, paslaugų susidariusių išlaidų, 7) neteisėtai 2023 m. sausio 4 d. paskyrė ir išmokėjo premijas darbuotojams Taip pat dėl vadovo veiksmų buvo patirti nuostoliai iki kreipiantis į teismą, atsakovui su reiškiamu reikalavimu nesutinkant.

Teismas pažymi, jog nors byloje esančiais duomenimis atsakovas buvo apsidraudęs savo kaip vadovo civilinę atsakomybę pagal 2023 m. sausio 3 d. vadovų civilinės atsakomybės draudimą, pagal kurį buvo sutartas draudimo laikotarpis nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2023 m. gruodžio 14 d., o draudimo sutartyje šalys numatė, jog pranešimas apie gautą pretenziją draudikui ar jo atstovui bet kokiu atveju turi būti pateiktas ne vėliau kaip per vieną mėnesį po draudimo apsaugos laikotarpio pabaigos (2024 m. sausio 14 d.), ir dalis ieškovės reikalavimų patenka į nurodytą draudimo apsaugos laikotarpį, tačiau vertinant byloje pateiktą draudimo bendrovės atsakymą į bendrovės paklausimą, jog bendrovė nepateikė pretenzijos draudimo sutartyje numatyta tvarka ir laiku, taip pat į tai, jog ieškovė pretenziją draudikui pateikė pavėlavusi ir tik dėl vieno epizodo (dėl neteisėtai 2023 m. sausio 4 d. paskyrtų ir išmokėtų premijų darbuotojams), į tai, jog nėra duomenų, jog pats atsakovas kreipėsi į draudiką su iš ieškovo 2023 m. gruodžio 4 d. gauta pretenzija / teisine išvada, teismas vertina, jog byloje nėra duomenų apie galiojančią atsakovui draudimo apsaugą dėl reiškiamų ieškiniu reikalavimų, todėl konstatuotina, jog ieškovas pagrįstai su keliamais reikalavimais kreipėsi į teismą. Teismas nemato pagrindų laikyti pagrįstais atsakovo atsikirtimus, jog dalyje reikalavimų ieškovė yra nesilaikiusi tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti ir tuo pagrindu turėtų būti netenkintini reikalavimai 10 786,07 Eur dydžio apimtyje. Pažymėtina, jog nei atsakovas, nei byloje trečiuoju asmeniu įtrauktas draudikas UADBB „Colemont draudimo brokeris“ neteikė savarankiškų reikalavimų, kylančių iš draudimo sutarties, teismas nenagrinėjo ginčo dėl įvykių, pripažintinų draudžiamaisiais, nenustatinėjo draudimo apsaugos ribų, todėl plačiau dėl to nepasisako ir nagrinėja ginčo santykius, kurie kyla iš juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės.

CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys). Ši norma aiškiai nustato, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei. Už šių pareigų pažeidimą vadovas atsako bendrovei pagal civilinės atsakomybės taisykles. Civilinė bendrovės vadovo atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017 14 punktas).

Ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 44 punktas). Nurodytų ieškinio pagrindų konstatavimas civilinės atsakomybės aspektu reiškia vieną iš būtinųjų sąlygų viseto – neteisėtus veiksmus.

Valdymo organų nariai atsako tik už kaltus veiksmus. Už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai. Tačiau už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 41, 42, 45 punktai).

Taisyklė, kad bendrovės vadovas turi pareigas pačiai bendrovei, kaip savarankiškam teisės subjektui, įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau - ABĮ). ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais. Kasacinis teismas yra išskyręs ir plačiau pasisakęs dėl dviejų valdymo organų narių fiduciarinių pareigų: bendrovės vadovas turi įstatymuose įtvirtintas ir fiduciarines pareigas bendrovei – rūpestingumo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir lojalumo (CK 2.87 straipsnio 2–6 dalys).

Kadangi nagrinėjamame ginče reikalavimai keliami dėl skirtingų atsakovo veiksmų jo vadovavimo įmonei laikotarpiu, teismas pasisako dėl kiekvieno reikalavimo atskirai.

Dėl priemokos

Dėl dovanų kortelių

Ieškovė nurodo, jog 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. P22-23 „siekdamas skatinti ir išlaikyti darbuotojų ir verslo partnerių lojalumą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kalėdų proga skiriu vienkartines dovanas. Dovanos – „Akropolio“ dovanų kortelės, įsigytos 2022 m. gruodžio 21 d. iš UAB „Gera dovana“, sąskaita Nr. 4814422, 40 vnt. po 50 Eur vertės“. Tarp apdovanotųjų ir pats Bendrovės direktorius, pasidovanojęs sau 4 vnt. po 50 Eur dovanų kortelių, viso suma – 200 Eur. Ieškovė pažymėjo, jog buvęs vadovas nei pagal įstatymą, nei pagal įstatus neturėjo kompetencijos skirti sau dovanų.

Nagrinėjamu atveju aktualus imperatryvus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl valstybės valdomų įmonių vadovų darbo užmokesčio“ 1.10 punktas, ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje numatytas reglamentavimas, pagal kurį premijas/ skatinimą galėjo skirti tik valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, t. y. nagrinėjamu atveju, nuo 2022 m. balandžio 7 d. bendrovėje nelikus valdybos, - visuotinis akcininkų susirinkimas.

Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju ieškovė įrodė visas civilinės vadovo atsakomybės salygas, atsakovui nesilaikant imperatyvaus reglamentavimo, neteisėtai pasidovanojus sau iš bendrovės lėšų dovanų korteles už 200 Eur, kai tokios dovanos klausimą galėjo spręsti tik visuotinis akcininkų susirinkimas, dėl atsakovo veiksmų bendrovei patyrus 200 Eur žalą, ši priteistina iš atsakovo (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Dėl teisinių paslaugų

Ieškovė nurodo, jog pagal 2022 m. lapkričio 10 d. tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus atsakovo R. B. ir trečiojo asmens VšĮ „Mokumo projektai“ sudarytą pavedimo sutartį Nr. 2022/11-10 dėl teisinių paslaugų teikimo, pagal 2022 m. lapkričio 10 d. sudarytą susitarimą Nr. 1 prie pavedimo sutarties Nr. 2022/11-10 dėl paslaugų teikėjų honorarų nustatymo, pagal 2022 m. gruodžio 1 d. sudarytą susitarimą Nr. 2 prie pavedimo sutarties Nr. 2022/11-10 dėl papildomų teisinių paslaugų susijusių su neeiliniu akcininkų susirinkimo organizavimu, išrašytos sąskaitos faktūros 2022 m. lapkričio 10 d. 500 Eur sumai ir 2022 m. gruodžio 31 d. 3 000 Eur sumai iš bendrovės lėšų apmokėtos nepagrįstai, ieškovei teigiant, jog tokios paslaugos nebuvo būtinos, neaišku kokie teisiniai veiksmai bendrovės naudai atlikti, vadovas privalo gebėti organizuoti visuotinį akcininkų susirinkimą, atleisti darbuotojus, tam nebūtina samdyti teisines paslaugas teikiančių asmenų. Be to, bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu nurodė, jog iš vėliau trečiojo asmens pateikto teisinių paslaugų ataskaitų ir dokumentų turinio matyti, kad paslaugos teiktos asmeniškai atsakovo interesais, o ne bendrovės naudai.

Nagrinėjamu atveju atmestini kaip nepagrįsti trečiojo asmens argumentai dėl reikalavimo pagrindo keitimo negalimumo, įvertinus aplinkybes, jog ieškovė prašė pateikti VšĮ „Mokumo projektai“ informaciją apie bendrovei suteiktas teisines paslaugas, ataskaitas dar 2024 m. kovo 6 d., tačiau negavo jokio atsakymo. Iki to laiko ieškovė neturėjo aiškių duomenų apie suteiktų paslaugų reikalingumą ir realumą, ieškovės turimos dvi sąskaitos 500 Eur ir 3 000 Eur sumoms buvo neinformatyvios, t. y. iš jų negalima nustatyti, kokios konkrečiai paslaugos buvo suteiktos, kokie teisiniai veiksmai atlikti, taip pat neaišku, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė „akcininkų susirinkimo organizavimas“, šiuos argumentus nurodant ir BĮ „Klaipėdos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai“. Tik gavus trečiojo asmens atsiliepimą į bylą su pateiktais įrodymais (2024 m. liepos 16 d.) ir paaiškėjus dokumentų turiniui, ieškovės papildomų argumentų teikimas, dėl ko ieškovė bendrovės patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti vertina kaip nereikalingas bendrovei, nelaikytinas reiškiamo ieškinio pagrindo pakeitimu.

Nagrinėjamu ginčo atveju neliko abejonių, jog VšĮ „Mokumo projektai“ teisines paslaugas teikė ir už suteiktas paslaugas turėjo teisę išrašyti sąskaitas faktūras. Todėl ieškovės abejonės, jog teisinės paslaugos iš vis galėjo būti nesuteiktos, atmestinos kaip nepagrįstos. Tačiau sprendžiant dėl atsakovo, kaip įmonės vadovo veiksmų sutiktina, jog atsakovas nepagrindė tokių teisinių paslaugų poreikio bendrovės naudai. Atsakovo argumentai, jog buvo susidariusi neeilinė situacija dėl norinčių išeiti 2 darbuotojų nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Priešingai, atsakovas duodamas paaiškinimus teismo posėdyje nurodė, jog nors pagrindų, jog kažkas jo valdyme negerai, nebuvo, tačiau prieš savivaldybių rinkimus atsirado jo valdymu nepatenkintų žmonių, prasidėjo spaudimas, gąsdinama, turgaus prekeiviai rašė skundus su prašymais jį atleisti, atsakovas 2022 m. rudenį aiškiai suvokė, jog darbo santykiai su ieškove baigiasi. Trečiojo asmens pateiktų į bylą dokumentų, susirašinėjimo kopijos patvirtina, jog trečiasis asmuo teikė teisines konsultacijas, ruošė dokumentų projektus, susijusius didžiąją dalimi su atsakovo, kaip ketinančio nutraukti darbo santykius, interesais: dokumentuose atsispindi pasiūlymų nutraukti darbo santykius projektai su skirtingo dydžio išeitinėmis kompensacijomis, konsultavimas dėl galimybės gauti pašalpą, visuotinio akcininkų susirinkimo medžiagos rengimas, kuris buvo iniciuotas dėl atsakovo atleidimo klausimo. Iš susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, jog prie dokumentų derinimo, rengimo prisidėjo pagrindinio akcininko teisininkė A. A., tuo remiantis atmestini atsakovo ir trečiojo asmens argumentai, jog atsakovas negalėjo gauti jokios pagalbos iš pagrindinio akcininko teisininkų ir tuo pagrindu buvo būtina gauti teisines paslaugas iš VšĮ „Mokumo projektai“. Visuma įrodymų, šalių paaiškinimai, patvirtina, jog atsakovas nepagrindė teisinių paslaugų sutarties sudarymo būtinumo, nenurodė jokių neeilinių situacijų dėl ko jo paties gebėjimų vadovo fukcijų atlikimui būtų nepakakę, tačiau tuo pačiu matyti, jog teisinės paslaugos buvo teiktos atsakovo asmeniniams interesams tenkinti, siekiant gauti kuo palankesnes sau sąlygas nutraukiant darbo sutartį. Toks atsakovo elgesys neatitinka CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų normų, pagal kurias vadovas turi elgtis sąžiningai, būti lojalus, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai; lojalumo pareiga reiškia, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018 101–102 punktus). Teismo vertinimu atsakovas sudarydamas teisinių paslaugų sutartį ir už asmeniškai jam, o ne bendrovei reikalingas teisines paslaugas, t. y. nebūtinas bendrovei paslaugas, sumokėdamas 3 500 Eur iš bendrovės lėšų, taip pažeidė fiduciarines pareigas bendrovei. Taigi aptariamu atveju atsakovui pažeidus rūpestingumo, lojalumo pareigas, iš esmės pasinaudojant pareigomis veikiant ne bendrovės, o savo asmeniniais interesais, konstatuotina jog bendrovei padaryta 3 500 Eur žala turi būti atlyginta atsakovo (CK 2.87 straipsnio 1-6 dalys, CK 6.246–6.249 straipsniai).

Dėl raktų gamybos

Byloje pateikta A. A. juvelyrinių gaminių įmonės išrašyta 2022 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaita – faktūra AAA Nr. 0125983 už „RAKTŲ GAMYBA-RUOŠINIAI GTI“ 6 vnt. (po 28,93 Eur be PVM, 35 Eur su PVM) ir „RAKTŲ GAMYBA-RUOŠINIAI 14951“ 1 vnt. (20,66 Eur be PVM, 25 Eur su PVM), viso 235,00 Eur. Ieškovė nurodo, jog niekas bendrovėje nežino, kokie tie raktai ir kur jie panaudoti bei kam skirti, todėl prašo nurodytą sumą priteisti iš atsakovo.

Atsakovas atsiliepimu nurodė, jog visi 7 raktai buvo nupirkti iš raktų gamybą vykdančios įmonės, pateikta sąskaita faktūra, raktai kartu su dideliu kiekiu kitų raktų ir dabar dar yra naudojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, todėl atsakovo elgesyje nesant neteisėtų veiksmų, reikalavimas dėl 235 Eur priteisimo yra nepagrįstas. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė kitokias aplinkybes, teigdamas, jog nebuvo gaminami 7 raktai, o išrašyta sąskaita faktūra už avarinį seifo atrakinimą ir atvykimą teikti šią paslaugą. Nurodė, jog prisiminė ieškovės patalpose buvusį seną seifą, kurio nebuvo galimybių atrakinti, todėl žinodamas apie savo darbo santykių pabaigą, norėjo atrakinti seifą, patikrinti jo turinį, įsitikinti ar jame nėra kokių nors bendrovės dokumentų, tokius radęs norėjo juos tvarkingai susegti ir atėjus laikui perduoti naujajam vadovui. Atvykęs asmuo vietoj avarinio atrakinimo ir 1 rakto neteisingai sąskaitoje užrašė 7 raktus.

Pažymėtina, jog pagal Finansinės apskaitos įstatymą ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą. Ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Netinkamas buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimas yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio kyla žalos atlyginimo prievolė vadovui, jei nustatomos civilinės atsakomybės sąlygos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais.

Nagrinėjamu atveju, nors byloje pateikta sąskaita faktūra, tačiau joje nurodytų gaminių (7 vnt. raktų) nerasta, atsakovo paaiškinimai dėl raktų gamybos prieštaringi, todėl vertintini kritiškai. Kitokių aplinkybių, kodėl buvo būtina gaminti naujus raktus, kokioms patalpoms, atsakovas į bylą neteikė. Pažymėtina, jog prie sąskaitos pateiktas apmokėjimo kvitas nurodo paslaugos teikimo vietą (duomenys neskelbtini), todėl mažai įtikinamos atsakovo nurodytos aplinkybės apie raktininko iš Klaipėdos kvietimą į Gargždus. Be to, teismas įvertino duomenis, jog visi daiktai naujajam vadovui buvo perduoti daiktų, dokumentų priėmimo-perdavimo aktais, tačiau juose nėra jokių duomenų apie naujų raktų komplektą. Teismas įvertina ir atsakovo teiktus paaiškinimus, jog pradėjęs vadovauti bendrovei, joje nieko nerado, visi darbuotojai dirbo nuotoliu, nebuvo jokių dokumentų apyrašo, turto, todėl atsakovo nurodytas tikslas atidaryti niekur neinventorizuotą seifą, siekiant jame surasti dokumentus, einant antriems atsakovo vadovavimo metams, ir juos perduoti tvarkingai naujam vadovui vertintini kaip atsakovo gynybinė pozicija, neparemta jokiais įrodymais ir logika.

Atsakovui neįrodžius, jog bendrovės lėšomis apmokėta raktų gamyba buvo būtina, panaudota bendrovės reikmėms, toliau naudojama bendrovės veikloje, laikytina, jog įmonės vadovas, kuris, būdamas atsakingas už prekių realizavimą ar kitokį panaudojimą, nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, inventorizuoti materialines vertybes, tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra, taip pažeidė rūpestingumo pareigą, todėl atsakovui dėl netinkamo savo pareigų atlikimo tenka pareiga atlyginti 235 Eur dydžio žalą (CK 2.87 straipsnio 1 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai).

Dėl vadovo civilinės atsakomybės draudimo

Teismas įvertinęs atsakovo teiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu, kuriais atsakovas nurodė, jog 3-4 mėnesiai iki išėjimo iš darbo pajuto spaudimą, gąsdinimus, buvo situacijų neapibrėžtumai, valdyba norėjo tokios apsaugos, todėl atsakovas ėmė pergyventi, jog jam gali bet ką „prikišti“, buvo neramu dėl savęs, konstatuoja, jog atsakovo tikslas sudarant vadovų civilinės atsakomybės draudimą buvo apdrausti save, savo veiksmus, o ne bendrovę prieš trečiuosius asmenis. Draudimo sutartis sudaryta 2023 m. sausį, t. y. tą patį mėnesį kai atsakovas nutraukė darbo sutartį su ieškove. Atsakovo argumentai, jog sutartis skirta ne jam kaip fiziniam asmeniui, o bendrovės vadovui, todėl labiau skirta naujajam vadovui, jeigu kiltų kokie nors neaiškumai, atmestini kaip nepagrįsti, nes nėra jokių duomenų, kad atsakovas apie draudimo sutartį informavo naująjį vadovą, perdavė draudimo polisą su dokumentais. Atsakovo argumentai, jog tokios sutarties reikalavo valdyba atmestini kaip nepagrįsti, nes bylos duomenimis nustatyta, jog bendrovėje valdybos nebuvo nuo 2022 m. balandžio 7 d.

Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, konstatuotina, jog atsakovas pažeidė tiek rūpestingumo, tiek lojalumo pareigą, iš esmės supainiodamas savo turtą su bendrovės, pasinaudodamas pareigomis veikė ne bendrovės, o savo asmeniniais interesais, bendrovė iš sudaryto sandorio jokios naudos negavo, išleistos lėšos draudimo sutarčiai laikytinos pagrįsta žala dėl atsakovo veiksmų, todėl reikalavimas dėl 2 090 Eur priteisimo iš atsakovo tenkintinas (CK 2.87 straipsnio 1-6 dalys, CK 6.246–6.249 straipsniai).

Dėl transporto priemonės remonto, detalių, paslaugų

Ieškovė nurodo, jog atsakovas 2022 m. vasario 21 d. sudarė panaudos sutartį Nr. SUT-22-03 su ieškove dėl R. B. asmenine nuosavybe priklausančio automobilio Chrysler Grand Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo. Automobilis atsakovo įgytas 2021 m. spalio 23 d. pagal pirkimo pardavimo sutartį už 5 400 Eur. Sutarties 3 punktu šalys nusimatė, jog sutarties sudarymo metu automobilis yra tvarkingos techninės būklės ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį visą panaudos terminą. Per panaudos laikotarpį automobilis buvo ne kartą tikrinamas, remontuojamas, buvo naujomis pakeistos detalės, pavyzdžiui, uždegimo žvakės, akumuliatorius, padangos, du kartus per du mėnesius atliktas dujinės įrangos remontas, du kartus per pusmetį keista variklio alyva su filtrais, buvo atlikti suvirinimo darbai. Ieškovė mano, jog bendra 4 068 Eur naujų detalių ir remonto darbų suma per trumpesnį nei metai terminą atrodo akivaizdžiai viršijanti protingas techniškai tvarkingo automobilio eksploatavimo išlaidas. Tačiau prašo iš buvusio vadovo grąžinti ne visas už automobilio remontą lėšas, o pagal sąskaitas faktūras ir kvitus, kuriose nėra jokių duomenų apie automobilį, kuriam atliekami remonto darbai (2022 m. liepos 20 d. PVM sąskaita faktūra 100 Eur, 2022 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaita faktūra 110 Eur, 2022 m. spalio 14 d. PVM sąskaita faktūra 300 Eur, 2022 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaita faktūra 1 025 Eur, 2022 m. lapkričio 22 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas 600 Eur, 2022 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaita faktūra 20 Eur), taip pat laiko napagrįstu atliktą pavedimą iš bendrovės banko sąskaitos 2023 m. sausio 27 d., pagal kurį automobilių remonto meistrui sumokėta 845 Eur, tačiau nėra jokių kitų dokumentų, pagrindžiančių tokio pavedimo poreikį. Be to ieškovė įvertino, jog automobiliui 2022 m. gegužės 13 d. jau buvo keisti filtras, alyva (sumokėta 118 Eur), todėl prašo priteisti iš atsakovo už atliktus tuos pačius darbus po itin trumpo laikotarpio, t. y. pagal 2022 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitos faktūros detalizaciją – už „variklio filtrai alyva ir pakeitimas“ 122 Eur. Pagal tą pačią sąskaitą prašo grąžinti 135 Eur už naują akumuliatorių ir jo montavimą, nes nėra jokių duomenų, jog akumuliatiorius buvo senas, buvo poreikis jį keisti ir be to šie veiksmai alikti atsakovui jau žinant apie darbo santykių pabaigą. Ieškovė pažymėjo, jog supranta, kad panaudai perduotą automobilį reikia prižiūrėti, todėl pritaria dėl dalies išlaidų pagrįstumo, jog nebūtų bloginama automobilio būklė, tačiau automobilis neturėtų būti pagerintas bendrovės lėšomis ir nutraukus darbo santykius su atsakovu, jam grąžintas geresnės būklės nei panaudos sudarymo metu. Viso bendra reikalaujama suma už nepagrįstą automobilio remontą, pagerinimus, kurią prašo priteisti iš atsakovo yra 3 257 Eur (100 + 110 + 300 + 135 + 122 + 1025 + 600 + 20 + 845).

Atsakovas atsikirsdamas nurodė, jog jeigu automobilio panaudos sutartis nebūtų buvusi sudaryta, ieškovė būtų turėjusi nupirkti naują automobilį, kuris būtų naudojamas atsakovo kaip darbo priemonė. Tokiu atveju išlaidos dėl automobilio įsigijimo būtų bent dešimt kartų didesnės negu automobilio remontas. Siekdamas racionalaus ieškovės lėšų naudojimo, atsakovas sutiko darbo reikmėms naudoti savo automobilį ir tokiu būdu sutaupyti ieškovės lėšas dėl naujo automobilio pirkimo. Ieškovė privalo išlaikyti ir saugoti jai pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita, o sutinkamai su panaudos sutarties 9 punktu šalys susitarė, kad panaudos gavėjas sutarčiai pasibaigus privalo automobilį grąžinti tokios būklės, koks jis buvo perduotas, atsižvelgiant į susidėvėjimą. Remiantis tuo, nemato jokių neteisėtų savo veiksmų. Taip pat pažymėjo, jog automobilį naudojo nuo pat vadovavimo pradžios, neatlygintinai, o panaudos sutartį įformino vėliau.

Teismas išanalizavęs automobilio įsigijimo datą, panaudos sutarties sudarymo datą, atkreipia dėmesį, jog nurodyto automobilio Chrysler Grand Voyager atsakovas negalėjo naudoti nuo pat vadovavimo pradžios, nes tokio automobilio dar nebuvo įsigijęs. Pagal panaudos sutarties 3 punktą šalys patvirtino, jog 2022 m. vasario 21 d. automobilis buvo tvarkingos techninės būklės ir yra tinkamas naudoti visą panaudos sutarties terminą. Panaudos gavėjas (ieškovė) privalo prižiūrėti techninę automobilio būklę ir atlikti einamąjį bei kapitalinį remontą, jei reikia (Panaudos sutarties 5 punktas). Panaudos gavėjas privalo apmokėti automobilio naudojimo – kuro ir tepalo išlaidas (Panaudos sutarties 7 punktas). Ieškovė neginčija išlaidų pagal 2022 m. gegužės 13 d. sąskaitą 461 Eur sumai už rato guolį ir jo keitimą, vairo traukę ir keitimą, variklio filtrus, alyvą ir keitimą, ratų suvedimą, 2022 m. liepos 17 d. sąskaitos 140 Eur sumai už žvakes, uždegimo laidus, pakeitimą, 2022 m. rugpjūčio 5 d. sąskaitos 40 Eur sumai už variklio diagnostiką, plovimą, kalibraciją, 2022 m. lapkričio 7 d. sąskaitos dalies dėl elektros diagnostikos 25 Eur, variklio patikros ir remonto 120 Eur, važiuoklės patikros 25 Eur, tačiau pažymėjo, jog šiose sąskaitose buvo nurodyta kokiam automobiliui atlikti remonto darbai (Chrysler Grand Voyager).

Pažymėtina, jog pagal Finansinės apskaitos įstatymą ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą. Ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Netinkamas buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimas yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio kyla žalos atlyginimo prievolė vadovui, jei nustatomos civilinės atsakomybės sąlygos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais.

Tačiau teismas nesutinka su ieškovės teiginiais, jog pagal 2022 m. lapkričio 7 d. sąskaitą akumuliatoriaus ir variklio filtrų išlaidos yra nepagrįstos. Pažymėtina, jog pagal panaudos sutartį ieškovė įsipareigojo dengti tepalų išlaidas, o jų keitimas du kartus per metus nelaikytinas neracionaliu. Pažymėtina, jog tiek 2022 m. gegužės 13 d., tiek 2022 m. lapkričio 7 d. sąskaitose nurodyta, jog tepalai keičiami automobiliui Chrysler Grand Voyager, todėl teismas nenustatė atsakovo rūpestingumo, lojalumo pareigų pažeidimo, taip pat nėra duomenų apie neteisingai tvarkytus finansinės atskaitomybės dokumentus. Nors byloje nėra duomenų apie akumuliatoriaus išsikrovimą, sugedimą, tačiau vieną kartą per panaudos laikotarpį atlyginti panaudos automobilio išlaidas naujo akumuliatoriaus įsigijimui ir montavimui nelaikytina atsakovo fiduciarinių pareigų pažeidimu, tinkamai šiuos veiksmus įforminus, atvaizdavus finansiniuose dokumentuose. Teismas taip pat atkreipia ieškovės dėmesį, jog 2022 m. lapkričio 22 sąskaitoje faktūroje nurodyti padangų įsigijimo, montavimo darbai nurodyti būtent automobiliui Chrysler Grand Voyager, todėl ieškovės argumentas, jog sąskaitoje nėra duomenų apie automobilį atmestini kaip nepagrįsti. Teismas atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo principus, vertinant tai, jog lapkričio mėnesį vairuotojai keičia vasarines padangas į žiemines, laiko, jog vieną kartą per visą panaudos laikotarpį naujų padangų įsigijimas nelaikytinas atsakovo fiduciarinių pareigų pažeidimu, tinkamai šiuos veiksmus įforminus, atvaizdavus finansiniuose dokumentuose.

Įvertinus aukščiau nurodytą, teismas pripažįsta, jog nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai netinkamai pildant finansinius dokumentus, negalint pagrįsti sąskaitų faktūrų išlaidų būtinumo, kuriose nėra jokių duomenų apie bendrovei panaudai suteiktą automobilį, atsakovui pažeidžiant lojalumo pareigą, ir nustačius jog bendrovės patirta žala sudaro 1 975 Eur (100+110+300+600+20+845), ši suma priteistina iš atsakovo. Kitoje dalyje reikalavimai dėl automobilio remonto išlaidų naujam akumuliatoriui, antram tepalų keitimui, naujoms padangoms įsigyti ir montuoti (viso 1282 Eur: 135+122+1025) atmestini, nenustačius atsakovo fiduciarinių pareigų pažeidimo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai).

Dėl premijų darbuotojams

Ieškovė nurodo, jog 2023 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. P23-01 „už gerus 2022 mokestinių metų veiklos rezultatus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams skirti premijas sekančiai:“ 5 darbuotojams (tarp jų ir nuo 2023 m. sausio 31 d. atleidžiamoms 2 darbuotojoms) išmokamos nuo 680 Eur iki 2 664 Eur premijos, iš viso – 7 518 Eur, kai tuo tarpu 2022 m. veiklos rezultatas buvo 414 Eur grynojo pelno. Mano, kad išmokant darbuotojams premijas 7 518 Eur sumoje, kai nuo su darbo santykiais susijusių pajamų priskaičiuotas valstybino socialinio draudimo mokestis yra 133,07 Eur - bendrovei padaryta viso 7 651,07 Eur žala.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog jau 2022 m. gruodžio 29 d. atsakovas parengė įsakymą pagal bendrovės, atstovaujamos atsakovo, ir darbuotojų L. S. ir V. S. susitarimus, atleisti nurodytas darbuotojas 2023 m. sausio 31 d. L. S. išmokant 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją, darbo užmokestį už 2023 m. sausio mėnesį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; V. S. išmokant šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją, darbo užmokestį už 2023 m. sausio mėnesį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Vertinant atsakovo kaip vadovo veiksmų tinkamumą CK 2.87 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, konstatuotina, jog atsakovui žinant apie savo ir dar 2 darbuotojų išėjimą iš darbo šalių susitarimu su suderintom didelėm išeitinėm kompensacijom, 7 518 Eur dydžio premijų išmokėjimas darbuotojams, tame tarpe ir atleidžiamos iš darbo darbuotojoms juridinio asmens atžvilgiu negali būti vertintinas kaip sąžiningas ir protingas. Pažymėtina, jog tiems patiems darbuotojams 2022 m. gruodžio 23 d. atsakovo sprendimu už tuos pačius 2022 metus buvo skirtos skatinimo priemonės po 4 (50 Eur vertės) Akropolio dovanų korteles, t. y. kiekvienam darbuotojui po 200 Eur. Atsakovas nurodė, jog skirdamas atlyginimo dydžio premijas taip skatino norinčias išeiti iš darbo darbuotojas pasilikti, skatinto ateityje stengtis, tačiau šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti, iš byloje esančių dokumentų nustačius, jog įsakymo dėl premijų skyrimo metu, jau buvo žinoma apie darbuotojų išėjimą iš darbo.

Byloje nenustatyta, jog premijų skyrimas yra susijęs gerais 2022 metų rezultatais, taip pat nepasitvirtino atsakovo teiginiai dėl darbuotojų skatinimo stengtis dirbti gerai ateityje. Atsakovas neteikė į bylą kitų atsikirtimų, kuriais būtų galima įvertinti išmokėtų premijų darbuotojams naudą bendrovei. Teismo vertinimu bendrovės pelną viršijančių premijų skyrimas, atsakovui žinant apie jo atleidimą, 2 kitų darbuotojų atleidimą, žinojimas apie bendrovei būsimą naštą išmokėti dideles išeitines kompensacijas 3 darbuotojams, įmonei neturint pelno, nesuderinamas nei su vadovo rūpestingumo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu, nei su lojalumo pareiga veikti geriausiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, todėl visa apimtimi tenkintinas reikalavimas dėl 7651,07 Eur žalos priteisimo (susidedančio iš 7518 Eur išmokų ir 133,07 Eur priskaičiuoto valstybino socialinio draudimo mokesčio). (CK 2.87 straipsnio 1-6 dalys, CK 6.246–6.249 straipsniai).

Dėl nuostolių iki kreipimosi į teismą

Atsakovo nuomone jis nėra atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ dabartinio laikino vadovo sprendimą teisininkams/advokatams išleisti 1 400 Eur, todėl ši suma negali būti priteista iš atsakovo.

CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, taip pat protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, jog ieškovė siekė išspręsti ginčą iki kreipimosi į teismą, patyrė išlaidas dėl atsakovo veiksmų, dėl tų pačių atsakovo veiksmų kreipėsi į teismą, todėl teismas laiko pagrįstu reikalavimą atlyginti 1400 Eur nusotolius ir ši suma priteistina iš atsakovo kaip įrodyta ir pagrįsta.

Teismas vertina, jog ieškovė įrodė, kad atsakovas atskirais epizodais veikė pažeisdamas CK 2.87 straipsnyje numatytas fiduciarines lojalumo, rūpestingumo pareigas, taip pat imperatyvias įstatymo nuostatas, neveikė išimtinai bendrovės interesais, dėl to atsakovui pagrįstai taikytina civilinė atsakomybė ir priteistina viso 19 228,88 Eur (2177,81+200+3500+235+2090+1975+7651,07+1400) žala. Pažymėtina, jog rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 461 Eur žyminis mokestis, 2 400 Eur advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 200 Eur advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

Tretieji asmenys duomenų apie patirtas teisines išlaidas į bylą nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 93,75 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 682,19 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės priteistina 137,50 Eur patirtų atstovavimo išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 55,51 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatomis, į atmestų ir patenkintų reikalavimų dydį, 52,04 Eur išlaidos priteistinos iš atsakovo, o 3,47 Eur išlaidos, kurias turėtų atlyginti ieškovė, nepriteistinos dėl sumos dydžio, šiai neviršijant minimalios valstybei priteistinos sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. B. 19 228,88 Eur (devyniolika tūkstančių du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 88 ct) žalos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos 19 228,88 Eur (devyniolikos tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt aštuonių eurų 88 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 682,19 Eur (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 19 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 137,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. B..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. B. 52,04 Eur (penkiasdešimt du eurus 4 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.