Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Institucijos, teikiančios išvadą byloje – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, atstovas paaiškino, kad pareikšti ieškovės reikalavimai spręstini atskirai, t. y. išskiriant į atskiras bylas, tačiau iš esmės institucija neprieštarauja, kad būtų spręstini reikalavimai vienoje byloje. Palaikydami ieškinį nurodė, kad visais trimis vaikais rūpinasi ieškovė ir atsakovas G., kuris pripažinęs, jog yra dvynukų tėvas, be to, jis nereiškia jokių prieštaravimų dėl ieškinio. Todėl manytina, kad ieškinys yra pagrįstas ir turėtų būti tenkintinas.

9. Byloje nustatyta, kad ieškovė K. L. ir atsakovas A. T. susituokė 2015-01-20. Nepilnamečiai vaikai M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimė 2015-04-17, o dvynukai M. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimė (duomenys neskelbtini), G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus išduotuose nepilnamečių M. L. gimimo liudijime AB Nr. (duomenys neskelbtini), M. L. gimimo liudijime AB Nr. (duomenys neskelbtini) ir G. L. gimimo liudijime AB Nr. (duomenys neskelbtini), vaikų tėvu įrašytas atsakovas A. T.,

10. Ieškovė, minėta, prašo pripažinti, kad atsakovas A. T. nėra nepilnamečių dvynukų M. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusių 2016-10-2(duomenys neskelbtini)4, tėvas.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.146 straipsnio 2 dalį, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė (CK 3.141 straipsnio 2 dalis).

12. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės nuginčijimo bylą būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

13. Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, kitų bylos aplinkybių matyti, kad ieškovė K. L. ir atsakovas A. T. yra susituokę, tačiau faktiškai nuo 2014 m. rugsėjo mėn. negyvena kaip šeima, t. y. jie gyvena atskirai, artimų santykių nepalaiko. Be to, atsakovas nuo 2014 m. buvo sulaikytas įkalinimo įstaigoje. Byloje esančiais duomenimis ir paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė nuo 2015 m. spalio mėn. gyvena su atsakovu A. G., kartu augina 2016 m. spalio 24 d. gimusius dvynukus M. L. ir G. L..

Ieškovės teigimu, būtent atsakovas A. G. yra jos nepilnamečių dvynukų M. L. ir G. L., gimusių (duomenys neskelbtini), tėvas. Šios aplinkybės atsakovas A. G. neginčija, t. y. jis pripažįsta, kad yra vaikų M. L. ir G. L., gimusių (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Pažymėtina, kad atsakovas A. T. buvo tinkamai informuotas apie civilinės bylos iškėlimą, tačiau nepateikė savo pozicijos dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo klausimų. Visgi, teismas sprendžia, kad jo parašas ant sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 2-4) patvirtina jo sutikimą, jog nepilnamečių vaikų M. L. ir G. L. santuokoje su ieškove jis nesusilaukė. Byloje dalyvaujantys asmenys dėl to neturi jokių abejonių.

14. Atsižvelgdamas į surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, į vaiko prioritetinių interesų apsaugą ir gynimo principus, bei į tai, kad faktiškai ieškovė K. L. su atsakovu A. T. nuo 2014 m. rugsėjo mėn. artimų santykių nepalaiko, jokio ryšio tarp nepilnamečių dvynukų ir atsakovo A. T. nėra, į tai, jog vaikai dvynukai visada, nuo pat gimimo, augo ir buvo auklėjami ieškovės K. L. ir atsakovo A. G., bei į tai, kad šalys sutinka, jog atsakovas A. T. nėra nepilnamečių dvynukų M. L. ir G. L., gimusių (duomenys neskelbtini), tėvas, ir jokių prieštaravimų ar ginčo tarp šalių, dėl to, kad A. T. nėra nepilnamečių dvynukų M. L. ir G. L. tėvas, nėra, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas A. T. nėra ir negali būti M. L. ir G. L., gimusių (duomenys neskelbtini), tėvu, todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas (CK 3.150 straipsnio 1 dalyje).

15. Taigi, teismas nustato, kad atsakovas A. T. nėra nepilnamečių vaikų M. L. ir G. L., gimusių (duomenys neskelbtini), tėvas, o jie – nėra jo atitinkamai sūnus ir duktė (CPK 185 straipsnis, CK 3.149 straipsnis).

16. Pažymėtina, kad nuginčijus tėvystę, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimo instituto tikslas – nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento, kiek tai įmanoma, turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisė žinoti savo tėvus įtvirtinta ir CK 3.161 straipsnyje. Ši vaiko teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą.

17. Bylos duomenys ir teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, jog neabejojama, kad A. G. yra biologinis nepilnamečių vaikų M. L. ir G. L. tėvas; A. G. vykdo vaikams visas tėvo pareigas – gyvena su jais, bendrauja, teikia išlaikymą.

19. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

22. Ieškovė prašo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko M. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Atsakovas A. T. šiam reikalavimui prieštaravimo nepareiškė.

23. Šiuo metu nepilnametis šalių vaikas gyvena su ieškove nuomojamame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

24. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio seniūnijos 2017-11-27 buities tyrimo akte nurodyta, kad ieškovė su jos nepilnamečiais vaikais gyvena su sugyventiniu A. G. nuomojamame dviejų kambarių bute, kuris yra tvarkingas, švarus, neperkrautas baldais; vaikai miega atskirose vaikiškose lovytėse, švari patalynė, žaislai sudėti į jiems skirtą vietą; vaikų apranga sudėta į komodas. Vaikams sudarytos palankios gyvenimo sąlygos. M. lanko darželį, o dvynukai auklėjami namuose. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais, palaikė visus ieškovės reikalavimus.

Ieškovė ieškinyje siūlo suteikti tėvui (atsakovui) teisę laisvai bendrauti su dukra iš anksto suderinus su motina (ieškove) laiką.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl siūlomos tvarkos ginčo tarp šalių nėra, nustatytina, jog atsakovas A. T. su dukra M. L., (duomenys neskelbtini), bendraus pagal bendrą vaiko motinos ir tėvo susitarimą.

27. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Pagal CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalis, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

28. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai M. L. išlaikymą, mokomą periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės.

29. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ieškovė pagrindė nurodydama maisto, vaikiškų rūbų ir avalynės, higienos ir buities priemonių, vaistų ir vitaminų, darželio ir kt. skiriamas išlaidas.

Pažymėtina, kad tokio amžiaus vaiko poreikiai yra pakankamai nemaži, be to, vaikui augant jo poreikiai tik didėja.

Kaip minėta, ieškovė su dukra M. (ir kitais ieškovės vaikais) gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, atsakovas dukters M. auklėjime ir išlaikyme nedalyvauja nuo pat jos gimimo. Vertinant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba (yra vaiko priežiūros atostogose), jos gaunamas pajamas sudaro 550 Eur išmokos vaikams. SoDros duomenimis atsakovas 2018-01-01 – 2018-04-18 laikotarpiu registruotas kaip Individualios įmonės savininkas arba tikrosios ūkinės bendrijos tikrasis narys, arba komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, arba asmuo, kuris verčiasi individualia veikla, kaip apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatas, advokato padėjėjas, notaras, antstolis) (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis), išskyrus asmenis, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus; taip pat atsakovas trumpai yra įsidarbinęs (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini); byloje duomenų apie atsakovo realiai gaunamas pajamas nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 250/4600 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šalys registruotino kilnojamojo turto neturi.

31. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

37. Ieškovė nurodė, kad turi kreditorinių įsiskolinimų kreditoriams UAB „4finance”, UAB „Credit service”, BnP Finance, AB, UAB „Legal Balance”, bei prašė įsipareigojimus šiems kreditoriams pripažinti jos asmenine prievole.

38. Tretieji asmenys BnP Finance, AB, UAB “Legal Balance” pateikė atsiliepimus, iš kurių nustatyta, kad jie neprieštarauja, jog ieškovė prievoles minėtiems kreditoriams vykdytų asmeniškai. Kreditoriai UAB „4finance”, UAB „Credit service” atsiliepimų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nereiškė prieštaravimų dėl prievolės pripažinimo vykdyti asmeniškai ieškovei.

39. Ieškovė prašė įsipareigojimus kreditoriui UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „4finance“ (civilinė byla Nr. 2YT-3517-860/2016, b. l. 17), palikti vykdyti atsakovui A. T., kadangi sutuoktiniai jokių bendrų kreditorių neturi.

40. Ieškovė po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

43. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.