Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-04-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-499-1100/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-15
Bylos Nr.
eII-499-1100/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00393-2025-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Pažeidėjas
S. R.
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. eII-499-1100/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00393-2025-5
Procesinių sprendimų kategorijos: 16.11.6;21.10.4(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. balandžio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Vytautei Svetlauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. R. (S. R.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. R. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos A. Š. 2025 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5193-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Institucijos vyriausioji tyrėja A. Š. 2025 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5193-2025 nustatė, kad S. R. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes jis 2025 m. vasario 15 d. 17.05 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,81 promilių neblaivumas, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

S. R. buvo paskirta administracinė nuobauda – 850 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 13 mėnesių.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

S. R. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Institucijos vyriausiosios tyrėjos A. Š. 2025 m. kovo 4 d. nutarimą: pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, kad alkoholį vartojo 2025 m. vasario 14 d. vakare, tinkamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui, 2025 m. vasario 15 d. 17.05 val. vairavo automobilį. Vairuodamas nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Jam buvo nustatytas lengvas – 0,81 (įvertinus paklaidą – 0,79) promilių – neblaivumo laipsnis. Pažymima, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl neatsargumo. Prieš nuspręsdamas vairuoti automobilį, jis visiškai nesijuto neblaivus – kitaip nebūtų vairavęs. Vairuodamas transporto priemonę, nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo. Jį sustabdė dėl vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu. Jam nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių – nuo jo nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, judesiai buvo koordinuoti. S. R. neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu. Nebuvo jokių pareiškėjo išorinių neblaivumo požymių, kuriuos pastebėjęs pats ar aplinkiniai būtų galėję sustabdyti jį nuo galimo vairavimo neblaiviam. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Dėl piniginės nuobaudos patyrė didžiulę finansinę naštą. Išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą dėl visuomenėje smerkiamo administracinio nusižengimo, kuris prieštarauja teisės ir moralės normoms. Iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, nors turi daugiau kaip 27 m. vairavimo stažą. Yra doras visuomenės narys, gyvena pasirinkęs visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, artimaisiais. Darbo ir namų bendrijos aplinkos yra teigiamai charakterizuojamas. Alkoholio vartojimas nėra jo gyvenimo būdas.

Pareiškėjo skunde teigiama, kad vykstant į darbo vietą yra ypatingai svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Gyvenamoji vieta nuo darbo vietos yra nutolusi 12 km. Dirba operatoriumi „UAB (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Gyvena šiaurinėje Vilniaus miesto dalyje, (duomenys neskelbtini), viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta, todėl susisiekimas viešuoju transportu yra itin prastas. Anksti ryte ir vėlai vakare viešojo transporto nėra. Yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio, kaip atsakingas, darbštus, patikimas ir pareigingas darbuotojas, nėra gavęs jokių drausminių nuobaudų. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones, galimai netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą. Dėl sveikatos būklės kitą darbą susirasti būtų ypač sudėtinga. Taip pat teisė vairuoti transporto priemones reikalinga pasirūpinti pensinio amžiaus uošviais J. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir M. K. (gim. (duomenys neskelbtini)). Jiems reikalinga pagalba lankantis VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centre, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, konsultacijų poliklinikoje ir kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kadangi jie neturi tokio pobūdžio teisės. Jam pačiam yra diagnozuota širdies liga – hipertenzija. Aptariamos teisės turėjimas ypač reikšmingas privalomai vykstant į VšĮ Šeškinės polikliniką ir kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, sekti sveikatos sutrikimų eigą, išsirašyti būtinus vaistus. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis rizikuoja padidėjusiu krūviu, tai apsunkintų jo sveikatos būklę.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad S. R. labai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, išgyvena dėl darbo praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti šeima ir artimaisiais. Suvokia padaryto administracinio nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes, suvokia atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, šeimą, artimuosius, darbovietę, pasižada daugiau nebenusižengti. Paskyrus trumpesnio termino administracinio poveikio priemonę, jis būtų pakankamai paveiktas ir būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai, nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Siekdamas atgauti teisę vairuoti transporto priemones, jis privalės baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį, bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už administracinius nusižengimus ir jų padarymo pasekmes, taip pat apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai.

Skunde cituojama ir pateikiama įvairi teismų praktika dėl administracinės nuobaudos skyrimo, atsižvelgiant į proporcingumo principą, kuris reikalauja neriboti asmens teisių labiau, nei būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto administracinio nusižengimo ir administracinės nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Taip pat cituojamos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir su nurodytu straipsniu aktuali teismų praktika. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos taikomos, kai administracinio nusižengimo pavojingumas yra nedidelis, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta administracinė nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, ilgas vairavimo stažas, pirmas tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymas, asmeninio pobūdžio aplinkybės. Pareiškėjas nurodo, kad įstatymas nereikalauja nustatyti ypatingas aplinkybes ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui – tai susiję su aplinkybių, apibūdinančių administracinio nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

S. R. skundas tenkinamas iš dalies.

S. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sumokėjo paskirtą baudą, prašo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą arba iš viso jos neskirti; vietoj šios administracinio poveikio priemonės jis gali ilgiau važiuoti su antialkoholiniu variklio užraktu. Nėra geriantis, nesupranta, kaip galėjo atsitikti nagrinėjamas įvykis. Po naktinės pamainos apie 6.20 val. išgėrė 200 g degtinės, pavalgė ir nuėjo miegoti. Atsikėlė 14 val., jautėsi gerai, pavalgė ir nuvažiavo į garažą tvarkyti automobilio. Sutvarkęs automobilį apie 17 val. išvažiavo parvežti namo draugą, kurį buvo pasiėmęs, ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Vairuodamas nesijuto girtas. Jam taip atsitiko pirmą katą. Kiekvieną kartą po naktinės pamainos negeria, per dvejus metus taip yra daręs tik du kartus. Alkoholį vartoja tik per šventes, jo požiūris į alkoholio vartojimą yra neigiamas. Dirba (duomenys neskelbtini), o gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), susisiekimas viešuoju transportu nėra geras. Pirmas autobusas išvažiuoja 5.30 val., kai darbas prasideda nuo 6 val., o darbe turi būti bent 5.45 val., kad priimtų pamainą ir pasiruoštų darbui. Tiesioginio autobuso nėra, iki stotelės reikia eiti 15 min. Darbovietė apie situaciją žino, kadangi jis prašė apie save pateikti charakteristiką. Dirba kartono staklės iškirpimo operatoriumi. Jo darbas – prižiūrėti, paleisti, nustatyti parametrus. Žmonių nėra, dirba du operatoriai. Vienas operatorius dirbti negali, nes neturi teisės. Kiek darbo pamainoje bus, tai priklauso nuo užduočių. Teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 1997 m., nėra baustas už panašų administracinį nusižengimą, yra baustas tik už greičio viršijimą. Kol kas jam padeda sūnus, tačiau jis už dviejų mėnesių išskrenda mokytis į užsienį. Jei neturės specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, tai nebus kam padėti uošviams, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Jie seniai yra pensinio amžiaus, juos reikia aprūpinti maistu, nuvežti į polikliniką. Iki įvykio juos lankydavo kiekvieną savaitę. Kai reikėdavo, tai nuveždavo į Santariškes. Žmona turi teisę vairuoti transporto priemones, bet nevairuoja. Turi dar vieną sūnų, kuriam yra (duomenys neskelbtini) m. Gailisi, kad taip nutiko, daugiau taip nepasikartos.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu sutiko, kad padarė administracinį nusižengimą, ir neginčijo jo padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

S. R. skunde keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) termino proporcingumu.

ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Nagrinėjamu atveju S. R. skundžiamu nutarimu už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 13 mėnesių, t. y. artimam minimaliam įstatyme nustatytam terminui.

S. R. skunde prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Atsižvelgiant į tai, teismas detaliau pasisako tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės pareiškėjui.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, jo šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti S. R. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, nei ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytas minimalus. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai. S. R. skunde, taip pat teismo posėdžio metu jo nurodytos aplinkybės – administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo), jo poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones (vairavimas būtinas nuvykimui į darbą, į sveikatos priežiūros įstaigas, rūpinantis pensinio amžiaus uošviais), teismo vertinimu, nelaikytinos ypatingomis ir išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tačiau, teismo vertinimu, yra pagrindas pakeisti skundžiamą nutarimą – už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti minimalų ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą (6 mėnesiams) ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai –terminą (12 mėnesių).

Visų pirma pažymėtina, kad S. R., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Pareiškėjo teigimu, jis nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, tačiau teismas pažymi, kad vien transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, viršijančio leistiną normą, yra pavojingas elgesys, kartu ir keliantis grėsmę eismo saugumui, todėl už jį nustatyta griežta atsakomybė. Tai, kad pareiškėjas nesukėlė kitų padarinių, nedaro jo veiksmų nepavojingais ir nešalina jo atsakomybės. Jei S. R. būtų padaręs kitus KET pažeidimus ar sukėlęs minėtus neigiamus padarinius, jis papildomai atsakytų pagal atitinkamus ANK straipsnius ar netgi būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama pareiškėjo skunde, akivaizdu, kad S. R. padarytas administracinis nusižengimas nebuvo padarytas atsitiktinai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui nustatytas 0,81 (įvertinus paklaidą – 0,79) promilės neblaivumas, kuris beveik dvigubai, t. y. gerokai, viršija įstatyme nustatytą minimalią lengvo neblaivumo ribą (0,41 promilės), kurią peržengus atsiranda administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Vadinasi, toks pareiškėjo neblaivumas nebuvo atsitiktinio pobūdžio. S. R. vairavo automobilį Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), savaitgalį vakaro metu, žiemą, kai eismas mieste tokiu laiku gali būti pakankamai intensyvus. Visų pirma pasakytina, kad pareiškėjas nebuvo nuoseklus nurodydamas, kada jis vartojo alkoholį. S. R. skunde nurodyta, kad jis vartojo alkoholį 2025 m. vasario 14 d. vakare (nagrinėjamo įvykio išvakarėse), tuo metu pareiškėjas teismo posėdžio metu jau teigė, kad jis, grįžęs iš naktinės pamainos 2025 m. vasario 15 d. ryte, išgėrė apie 200 g degtinės, kad galėtų užmigti. Teismo vertinimu, stipraus alkoholio (ir šiuo atveju gana nemažo jo kiekio) vartojimas miego tikslais nėra pateisinamas. Jei pareiškėjas turi miego problemų jis galėjo kreiptis šiuo klausimu į šeimos gydytoją ar vaistininką. Be to, S. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis, atsikėlęs apie 14 val. jautėsi gerai, todėl nuvažiavo į garažą tvarkyti automobilio, o apie 17 val. važiuodamas iš garažo ir veždamas draugą namo, buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Taigi pareiškėjas po alkoholio pavartojimo dar tą pačią dieną vairavo transporto priemonę (važiavo į garažą), taigi natūralu, kad tuo metu jo neblaivumo laipsnis buvo dar didesnis, o policijos pareigūnų buvo sustabdytas vėliau. Teismas nenustatė jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių S. R. turėjo vairuoti transporto priemonę, kai jis prieš tai pavartojo gana nemažą stipraus alkoholio kiekį (buvo būtinybė būtent tą dieną važiuoti į garažą taisyti transporto priemonę). Taip pat padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina ir tai, kad S. R., vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, kartu vežėsi ir draugą. S. R., turėdamas ilgametę vairavimo patirtį ir suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi nerūpestingai, pagal posėdžio metu duotus paaiškinimus nagrinėjamo įvykio dieną vartojo alkoholį (degtinę) ir po kurio laiko vairavo transporto priemonę, juolab jis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, vadinasi neabejotinai žinojo, kad toks elgesys yra pavojingas. Teismas nenustatė kokių nors priežasčių, kurios kliudė S. R., pavyzdžiui, iškviesti taksi sau ir draugui, kad grįžtų namo, nes žinojo, kad tą dieną vartojo alkoholį.

Skunde akcentuojama aplinkybė, kad S. R., prieš nuspręsdamas vairuoti automobilį, visiškai nesijuto neblaivus – kitaip nebūtų vairavęs. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį atsiranda už nustatytą tam tikro laipsnio neblaivumą vairuojant transporto priemonę, o ne tai, ar asmuo jautėsi blaivus (neblaivus) tuo metu, ar ne. Taigi administracinės atsakomybės laipsniui (pavyzdžiui, sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės taikymo ir jos termino nustatymo) neturi reikšmės, kad S. R., vairuodamas transporto priemonę, nesijuto neblaivus, o patikrinimo metu nebuvo nustatyta kitų jo neblaivumo požymių. Vien asmens neblaivumo nustatymo alkoholio matuokliu užtenka konstatuoti neblaivumo požymį. Tai ir buvo padaryta šiuo atveju. Tai, kad S. R., vairuodamas transporto priemonę, nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo, o jį sustabdė dėl vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad asmuo privalo vairuoti transporto priemonę neviršydamas įstatymo nustatyto neblaivumo laipsnio (šiuo atveju 0,41 promilių) bet kuriuo atveju, o ne tik reido metu, taip pat nedaryti kitų KET pažeidimų. Taigi S. R. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnis nėra toks nedidelis, kad dėl jo būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Byloje nustatyta S. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į šią aplinkybę įeina ir pareiškėjo skunde akcentuojamos aplinkybės – jis davė policijos pareigūnams sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visa tai jau buvo įvertinta skundžiamame nutarime ir dar kartą atsižvelgti sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo nėra pagrindo. Teismas teigiamai vertina, kad pareiškėjas po skundžiamo nutarimo priėmimo sumokėjo paskirtą administracinę nuobaudą – 850 Eur baudą, kita vertus, tai tik reiškia, kad nebus kreipiamasi į antstolį dėl laiku nesumokėtos baudos išieškojimo. Nors pareiškėjas anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už itin šiurkščių KET pažeidimų padarymą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos yra sumokėtos, o šioje byloje nagrinėjamą administracinį nusižengimą jis padarė pirmą kartą, tačiau, įvertinus ankstesnius pareiškėjo baustumus administracine tvarka (2020 m. kovo 19 d. ir 2022 m. kovo 17 d. nustatyti daugiau kaip 20 km/h nustatyto greičio viršijimai), negalima daryti neabejotinos išvados, kad S. R. visą laiką itin preciziškai laikėsi KET reikalavimų ir visuotinai priimtų elgesio taisyklių.

Pareiškėjas, prašydamas neskirti arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, skunde iš esmės akcentuoja tokios teisės reikalingumą kasdieniame gyvenime, t. y. nuvykimui į darbą, savo sveikatos priežiūrai užtikrinti ir pasirūpinti uošviais. Visų pirma pasakytina, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams. Be to, pareiškėjas, suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi nerūpestingai, nes nagrinėjamo įvykio rytą vartojo alkoholį ir tą pačią dieną vairavo transporto priemonę. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės dirbti (arba susirasti kitą darbą), kai ši specialioji teisė tiesiogiai nėra reikalinga. Pateiktoje UAB (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad S. R. darbo grafikas susideda iš trijų pamainų, t. y. dieninės (nuo 6 val. iki 14.20 val.), vakarinės (nuo 14.20 val. iki 22.40 val.), naktinės (nuo 22.40 val. iki 6 val.). Iš pažymos matyti, kad S. R. dirba jaunesniojo operatoriaus pareigose, taigi užimamos pareigos nesusijusios su teise vairuoti transporto priemones. Aptariama teisė S. R. yra reikalinga nuvykimui į darbo vietą, kai dirba dieninę pamainą, kadangi tokiu metu, važiuojant viešuoju transportu, pavėluotų į darbą. Pažymėtina, kad visgi viešuoju transportu nuvykti į darbą yra įmanoma (dirbant vakarinėje ir naktinėje pamainose), taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nurodytoje darbovietėje yra trys pamainos, kurios prasideda skirtingais laikais. Taigi pareiškėjas gali susitarti su darbdaviu, kad jam daugiau skirtų dirbti vakarinėse ir naktinėse pamainose, kai nuvykimas į darbą nekelia problemų, o dirbant rytinėje pamainoje į darbą galima būtų nuvykti taksi ir pan. Be to, šis klausimas gali būti sprendžiamas ir kitais būdais (pavyzdžiui, paprašyti darbo kolegos, su kuriuo jis dirbs toje pačioje pamainoje, kad jį paimtų iš gyvenamosios vietos ir kartu nuvažiuotų į darbą). Reikšmingai ir tai, kad S. R. gyvenamoji ir darbo vietos nėra itin nutolusios viena nuo kitos, jos yra tame pačiame mieste. Pareiškėjas turi įvertinti, kad jam yra paskirta administracinio poveikio priemonė ir planuoti savo laiką taip, kad nenukentėtų jo interesai ir įvykdytų prisiimtus įsipareigojimus. Tai, kad viešojo transporto tvarkaraštis neatitinka jo dienotvarkės, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą, juolab nebuvo pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys, kad šiuo atveju S. R. neabejotinai neteks darbo. Be to, pareiškėjas iki inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga važinėjimui į / iš darbo, tačiau tai nesulaikė jo nuo administracinio nusižengimo padarymo.

S. R. skunde taip pat nurodyta, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir tam, kad galėtų pasirūpinti pensinio amžiaus uošviais, kuriuos lankydavo kartą per savaitę, aprūpindavo maistu, nuveždavo į asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Teismo posėdžio metu S. R. nurodė, kad šiuo metu jo sūnus rūpinasi uošviais, taip pat ir jo žmona turi teisę vairuoti transporto priemones, taigi jis nėra vienintelis artimasis, galintis padėti uošviams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo uošviams gyvenant Vilniaus mieste – (duomenys neskelbtini), taip pat yra kitų alternatyvų nuvykti pas gydytojus (taksi, viešasis transportas, paprašyti kaimynų pagalbos), o esant skubiam sveikatos pablogėjimui, pasinaudoti greitosios medicinos teikiama pagalba. Be kita ko, S. R. šeimos interesų apsauga nesudaro pagrindo sutrumpinti aptariamos administracinio poveikio priemonės terminą arba jos netaikyti. Pareiškėjui prieš administracinio nusižengimo padarymą buvo žinoma, kad jis rūpinasi vyresnio amžiaus uošviams, kuriems reikalinga pagalba. Kita vertus, tai nepadarė įtakos S. R. elgesiui, kad jis atsakingai elgtųsi ir nepadarytų administracinio nusižengimo. S. R. skunde taip nurodo, kad serga širdies liga – hipertenzija, dėl to turi važiuoti į VšĮ Šeškinės polikliniką ir kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas sekti sveikatos sutrikimų eigą ir išsirašyti būtinus vaistus. Teismo vertinimu, nurodyta liga, atsižvelgiant į pareiškėjo amžių, nėra itin išskirtinė. Byloje nenustatyta jokių S. R. turimų sudėtingų ligų. Taip pat S. R. nurodyta asmens sveikatos priežiūros įstaiga nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos yra lengvai ir gana greitai pasiekiama viešuoju transportu. Kaip jau ir minėta anksčiau, S. R. turi sūnų, kuris turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl, esant reikalui, šeimos narys gali nuvežti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo teigti, kad, S. R. laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemones, bus visiškai pažeisti jo šeimos ar jo pačio interesai.

Pažymėtina, kad tam tikri laikini sunkumai dirbant ar rūpinantis šeima yra natūralus administracinio nusižengimo padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinio poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Priešingu atveju administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Akcentuotina, kad skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų ir pakeisti asmenį nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl paties S. R. neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką, o vėliau jis vėl galės naudotis tokia teise.

S. R. skunde nurodytos kitos aplinkybės (turi daugiau kaip 27 metų vairavimo stažą, teigiamai apibūdinamas darbe ir namų bendrijos aplinkos, neturi priklausomybės nuo alkoholio), taip pat jo teisme parodytas dokumentas, kad jis išklausė kursus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nors yra nemažai S. R. teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau vien jų nepakanka daryti išvadą, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpesniam nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus terminas arba administracinio poveikio priemonės neskyrimas bus pakankama priemonė siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

Skunde pateikiama įvairi teismų praktika, kur administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviems, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirta administracinio poveikio priemonė buvo panaikinta arba sutrumpinta. Vis dėlto, pažymėtina tai, kad administracinės nuobaudos individualizavimas priklauso nuo konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumos ir kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai. Vien deklaratyvaus teismų praktikos išvardijimo nepakanka teigti, kad šioje byloje S. R. yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Teismas, remdamasis anksčiau nurodytais motyvais, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti S. R. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus, terminui ar apskritai neskirti tokios administracinio poveikio priemonės. Todėl S. R. skundo prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas atmetamas. Vien pareiškėjo priešingas manymas ir skunde cituojama teismų praktika savaime nesudaro pagrindo taikyti jam švelnesnę administracinę atsakomybę.

Kita vertus, teismas, visapusiškai įvertinęs anksčiau minėtas aplinkybes, reikšmingas administracinio poveikio priemonės skyrimui, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai ir paskirtis bus pasiekti S. R. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus minimalų ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą (6 mėnesius) ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – terminą (12 mėnesių). Pirma, pareiškėjas anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Antra, nustatyta viena S. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Trečia, atsižvelgtina į anksčiau aptartas pareiškėjo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Ketvirta, teismas taip pat įvertina minėtą S. R. asmenybę, susijusią su darbine veikla ir jo šeimine padėtimi. Penkta, S. R. per penkerių metų laikotarpį administracinėn atsakomybėn baustas tik du kartus už greičio viršijimą, baudos sumokėtos. Būtent minėto dydžio administracinio poveikio priemonių (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) terminai atitiks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir bus proporcingi padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsniui. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Institucijos vyriausiosios tyrėjos A. Š. 2025 m. kovo 4 d. nutarimas atitinkamai keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

S. R. (S. R.) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Š. 2025 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-5193-2025:

1) pakeisti nutarimo dalį, kuria S. R. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 7 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 13 mėnesių – ir S. R. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 (dvylikai) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis