Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų A. G., L. G. ir S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Priemiestis“ ieškinį atsakovams S. S., A. G., L. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas UAB „Priemiestis“ 2012 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2343 buvo paskirtas administruoti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį Linksmoji g. 59, Vilniuje. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 11, 40) matyti, kad butas, esantis Linksmoji g. 59-12, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso atsakovui S. S., o butas, esantis Linksmoji g. 59-11, Vilniuje, nuosavybės teise po ½ dalį priklauso atsakovams A. G. ir L. G.. Iš byloje esančių ieškovo pateiktų pažymų apie įsiskolinimą matyti, kad atsakovas S. S. už laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2015-06-30 suteiktas paslaugas liko skolingas ieškovui 156,83 Eur sumą, o atsakovai A. G. ir L. G. už laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2015-06-30 - 200,17 Eur sumą (b.l. 9-10, 38-39).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, motyvuodamas tuo, kad ieškovas UAB „Priemiestis“ turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą priimti sprendimus dėl daugiabučio gyvenamojo namo stogo remonto bei organizuoti remonto darbus. Pažymėjo, jog atlikti darbai yra susiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o atsakovų argumentai, kad ieškovas darbus atliko neturėdamas reikiamos dokumentacijos, gyventojų sutikimo bei nekokybiškai, neatleidžia nuo pareigos apmokėti išlaidas, susijusias su daugiabučio namo bendro naudojimo objektų išlaikymu, priežiūra ir remontu.

Nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantai nurodė, jog teismo sprendimas yra skubotas ir priimtas neįsigilinus į ginčo esmę bei jo padarinius. Pasak apeliantų, teismas net nepasidomėjo, ar UAB „Priemiestis“ turi atestaciją, leidžiančią užsiimti vienokia ar kitokia veikla, ar turi licencijas tai veiklai, turi atestuotus specialistus ir kitą jų veiklą reglamentuojančią dokumentaciją. Apeliantų teigimu, stogo remontas buvo pradėtas be pagrindo, jis yra nereikalingas, nes dėl stogo kokybės niekada problemų nekilo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų teiginiais nesutinka.

Civilinio kodekso normose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendraturčių pareiga apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d.). Taigi prievolės išlaikyti turtą ir jį prižiūrėti (atitinkamai apmokėti jo remonto išlaidas) pagrindas yra nuosavybės teisė (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1050-881/2016).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas –bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Patalpų savininkai, būdami kartu ir bendrosios dalinės nuosavybės subjektais, pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra bei eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad gyvenamojo namo Linksmoji g. 59, Vilniuje, 2013-04-30 neeilinės apžiūros metu buvo surašytas statinio apžiūros aktas, kuriame ieškovas buvo įpareigotas nudaužyti ištrupėjusį bei pažeistą išorinį sienų plytų mūrą, užtinkuoti pažeistas vietas, tinkamai apskardinti balkono kraštus, taip pat, kad lietaus vanduo nepatektų ant pastato sienų (b.l. 77-80). 2014-03-12 statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad pastato nuogrinda vietomis įdubusi, pasvirusi į pastato pusę, stipriai paveiktas drėgmės, sudrėkęs ir aptrupėjęs pastato piliastras ties įėjimu į bendro naudojimo laiptinę, taip pat nutrupėję plytos nuo kitų pastato piliastro ir plytų mūro ties parapetu. Akte pareikalauta organizuoti pastato piliastrų ir apirusių sienų plytų mūro vietų remontą ir atlikti kitų defektų šalinimą (b.l. 75-76). 2014-05-22 statinio apžiūros aktu Nr. 2014/05/22-01 neeilinės apžiūros metu konstatuota, jog sienų konstrukcijų ir stogo elementų būklė netvarkinga, vietomis galimai avarinė. Sienų mūro aptrupėjusias vietas būtina aptinkuoti, hermetizuoti ir apsaugoti nuo drėgmės, kad mūrinės konstrukcijos nebūtų toliau pažeidžiamos. Būtina atlikti privalomuosius stogo parapetų ir ventiliacijos skardinimo remonto ir nuolydžių pataisymo bei prieglaudų prie piliastrų ties stogeliais virš balkonų įrengimo darbus <...> (b.l.81-82). Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog gyvenamojo namo remonto darbai buvo būtini dėl avarinės sienų ir kitų bendrosios dalinės nuosavybės objektų būklės, todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų teiginys, kad stogo remontas buvo pradėtas be pagrindo, jis yra nereikalingas, nes dėl stogo kokybės niekada problemų nekilo. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi ir sutinka su ieškovo UAB „Priemiestis“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybe, jog apeliantai nepagrįstai apeliuoja į stogo remonto darbus, kadangi ginčo dalykas yra atlikti namo sienų remonto darbai, t.y. mūrinių sienų paviršių remontas, piliastrų kampų atstatymas, sienų dažymas, sienų paviršių hidrofobizacija, ir būtent šių darbų neapmokėjo apeliantai.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 7.3 punkte yra nustatyta, jog administratorius privalo ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki planuojamų atlikti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pradžios paskelbti patalpų savininkams, valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams apie šiuos darbus, jų apimtį, kainas, atlikimo terminus, darbų rangovus. Iš byloje esančių rašytinių matyti, kad ieškovas UAB „Priemiestis“ organizavo apklausą, atrinko rangovą UAB „Rakursas“, 2014-07-31 pranešimu informavo namo gyventojus apie tai, kad 2014-08-01 – 2014-08-30 planuoja atlikti apirusių sienų plytų mūro bei piliastrų atstatymo remonto darbus, pranešime pažymėdamas, jog šiuos darbus būtina atlikti, nes pagal statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą mūrinė plytų siena yra galimai avarinės būklės. Be to, informavo, jog darbų suma – 16 994,58 Lt bus paskaičiuota per keturis (rugpjūčio-lapkričio) mėnesius, proporcingai turimam savininkų patalpų plotui (b.l. 83-85).

Apeliantai skunde nurodė, jog ieškovas darbus atliko neturėdamas reikiamos dokumentacijos, gyventojų sutikimo bei nekokybiškai, o šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino. Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Skunde nurodydami aukščiau minėtus teiginius, apeliantai nenurodė šiuos teiginius pagrindžiančių aplinkybių ar įrodymų, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie atsakovų teiginiai neatleidžia apeliantų nuo pareigos apmokėti išlaidas, susijusias su daugiabučio namo bendro naudojimo objektų išlaikymu, priežiūra ir remontu.

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovų apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą nepakeistą.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.