- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-1050-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23595-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- UAB „Senamiesčio ūkis“
- Atsakovas
- R. L. A.
- Kategorijos
- 2.3.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1815-391/2015 pagal ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovui R. L. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. L. A. 1 193,54 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vykdo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame atsakovui nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimą. Ieškovas teikia administravimo, komunalines bei techninės priežiūros paslaugas. Atsakovas už suteiktas paslaugas mokėjo nereguliariai, todėl nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2014 m. gegužės mėnesio susidarė 1 193,54 Lt skola. Atsakovui, proporcingai turimam plotui, buvo paskirstomos sumos už šias paslaugas: bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, techninę priežiūrą, avarijų likvidavimą bendro naudojimo objektuose, remonto išlaidos, šiukšlių išvežimą, šiluminės sistemos priežiūrą.
Atsakovas R. L. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sumokėjo 344,15 Lt įsiskolinimą, o už mūrinės tvoros – vartų (arkos) bei šildymo vamzdynų remonto darbus mokėti nesutinka. Teigė, kad ieškovas pats nevykdė jam teisės aktų nustatytų pareigų, todėl nepagrįstai reikalauja išlaidų atlyginimo už arkos remonto darbus. Arkos remonto poreikis atsirado dėl trečiųjų asmenų kaltų veiksmų, todėl nei atsakovas, nei kiti butų ir kitų patalpų savininkai neprivalo atlyginti remonto išlaidų. 2008 m. gruodžio mėnesį buvo surašytas statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas, kuriame nurodytos rekomendacijos ir reikalavimai dėl pastatų būklės ir defektų šalinimo, UAB „Senamiesčio ūkis“ buvo įpareigotas ant mūrinių vartų plyšių uždėti žymeklius ir juos stebėti, t. y. jau 2008 m. gruodžio mėnesį ieškovui buvo žinoma apie avarinę vartų, esančių tarp pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), būklę. Specialistas 2009 m. rugpjūčio 12 d. konstatavo, kad yra būtinas vartų remontas. Mūrinės tvoros ir vartų remonto darbai buvo baigti tik 2011 m. balandžio mėn. Per beveik 2,5 metų laikotarpį ieškovas privalėjo tinkamai vykdyti savo pareigas, informuoti patalpų savininkus apie avarinę vartų būklę ir pradėti kaupti jų remontui būtinas lėšas. Šių veiksmų ieškovas neatliko. Lėšos vartų remontui turėjo būti suderintos ir sukauptos. Remontas atliktas galimai neatlikus viešojo pirkimo. Taigi ieškovas pats prisiėmė išlaidų riziką, nesilaikydamas privalomų procedūrų. Be to, mūriniai vartai ir tvora galimai nėra pastato (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) bendrojo naudojimo objektas. Tarp pastatų, kurių adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, esantys šildymo vamzdynai nėra pastato (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektas. Adresu (duomenys neskelbtini) yra du pastatai – du korpusai. Šildymo vamzdynai tarp (duomenys neskelbtini) korpusų bei mūrinė tvora bei vartai galimai nėra įtraukti į bendro naudojimo objektų aprašą, todėl negali būti laikomi bendro naudojimo objektais. Kiemu naudojasi ir kitų pastatų butų ir patalpų savininkai. Atitinkamai mūrinė tvora ir vartai yra ir pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendro naudojimo objektas, todėl vartų ir tvoros remonto išlaidos turėjo būti paskirstytos ir šių namų patalpų savininkams. Ieškovas turi įrodyti, kad ne name, kuriame atsakovas valdo butą, o tarp dviejų kito namo (duomenys neskelbtini) korpusų esantys vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškovas turi pateikti duomenis, kaip buvo paskirstytos vamzdynų inžinerinės įrangos remonto išlaidos, kokia buvo atliktų remonto darbų kaina.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patikslino ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo 934,72 Lt skolos: 439,76 Lt už mūrinės tvoros (arkos) remontą, 379,58 Lt už apšildymo ir karšto vandens avarijos kiemo trasoje likvidavimo darbus, 115,38 Lt pradelstą mokėjimą už einamąsias įmokas (administravimo, techninės priežiūros, šiukšlių išvežimą ir šildymo sistemos priežiūrą).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad 115,38 Lt suma už komunalines paslaugas galėjo susidaryti tik dėl to, kad ieškovas pateikė teismui ieškinį dar iki to laiko, kai pagal teisės aktų reikalavimus atsakovas turėjo teisę sumokėti kasmėnesinę įmoką už komunalines paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Dėl reikalavimo priteisti vartų (arkos) remonto išlaidas
Teismas nurodė, kad į bylą nepateikta pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro ir registro duomenų, patvirtinančių, kad mūrinė tvora (arka), pastatyta tarp namų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), yra šių dviejų namų konstrukcinė dalis. Pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra atskiri nekilnojamieji daiktai, turintys atskirus unikalius registro numerius. Teiginiai apie namų sujungimą, anot teismo, negalimi. Teismo vertinimu, aptariamą tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esantį statinį ieškovas be aiškaus pagrindo vadina arka, jungiančia du pastatus ir suteikiančia abiem pastatams techninį atsparumą bei pastovumą. Teismas pažymėjo, kad arka sudaro tik sudėtinę dalį (t. y. kreivinė sąrama virš įvažiavimo (virš vartų) į pastatų kiemą) tarp pastatų esančios statybinės konstrukcijos, kurią akivaizdžiai tinkamiau apibūdina tvoros su vartais centrinėje dalyje ir dviem įėjimais iš šonų apibūdinimas. Ieškovas reikiamai nepagrindžia teiginio, kad tvora, t. y. tam tikros teritorijos aptvėrimui skirtas statinys, atlieka pastatų, su kuriais ribojasi, atsparumo ir pastovumo užtikrinimo funkciją. Teismas nurodė nesiekiantis paneigti ieškovo nurodytos aplinkybės, kad mūrinė tvora ir joje esanti arka turėjo būti remontuojamos, 2009 m. rugpjūčio 12 d. aktu konstatavus remonto būtinumą, tačiau teismas padarė išvadą, jog yra neįrodytas pagrindas, kuriuo ieškovas mūrinių vartų remonto kainą apmokėjimui paskirstė dviejų pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkams. Teismas sprendė, kad į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų aprašas akivaizdžiai neatitinka realios situacijos, nes sudarytas tuo metu, kai abu pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo žymimi adresu (duomenys neskelbtini). Be to, vienodas adresas nesujungia skirtingų pastatų su skirtingais unikaliais nekilnojamųjų daiktų numeriais į vieną nekilnojamąjį daiktą, todėl kyla abejonių dėl bendro aprašo (bendro naudojimo objektų aprašo) abiem pastatams sudarymo pagrįstumo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad net ir į bylą pateiktas sudarytas abiejų pastatų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų aprašas neturi jokių duomenų apie bendro naudojimo tvorą, vartus ar arką.
Be to, teismas nustatė, kad tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančiais vartais (mūrinėje tvoroje esančiais vartais) naudojasi ne tik šių pastatų patalpų savininkai ir naudotojai. Vartai skirti taip pat patekimui į pastatus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir į kitus, į kuriuos patenkama iš bendro pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitų faktiškai uždaro kiemo. Vartais tame tarpe naudojasi ir Mažasis teatras, veždamas stambiagabaritėmis mašinomis dekoracijas bei kitą teatro rekvizitą į turimas sandėliavimo patalpas. Abu pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kartu su kitais statiniais (kompleksą sudaro 9 objektai) įeina į Vilniaus Labdarybės draugijos pastatų kompleksą kartu su atskiru objektu – vartais, kuriuos, kaip vertingų savybių turintį objektą, planuojama įtraukti į Kultūros vertybių registrą, kaip Labdarybės draugijos pastatų komplekso sudedamąją dalį. Abu namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą ir jiems suteikti unikalūs kodai ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) be tarp šių namų esančių vartų. Teismo vertinimu, duomenys apie Vilniaus Labdarybės draugijos pastatų kompleksą aiškiai paneigia, kad tarp pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esanti tvora (vartai) yra šių dviejų pastatų konstrukcinė dalis.
Taigi teismas sprendė, kad atsižvelgiant į individualią vartų (tvoros) paskirtį, tarnaujančią visiems Vilniaus Labdarybės draugijos pastatų kompleksui, yra nepagrįsta vartus (mūrinę tvorą) laikyti tik pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektu, nes šis statinys nėra ir negali būti naudojamas tik kaip pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės objektas. Teismas pažymėjo, kad net vartuose įrengtą užtvarą administruoja ir už ją yra atsakingas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo centras, vykdantis veiklą name (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, vartų (mūrinės tvoros) tarp pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priskyrimas tik šiems pastatams nepagrįstai vartų priežiūros, išlaikymo ir remonto išlaidų naštą perkelia tik nurodytų dviejų namų butų ir kitų patalpų savininkams.
Dėl reikalavimo priteisti apšildymo ir karšto vandens avarijos kiemo trasoje likvidavimo ir atstatymo išlaidas
Teismas nustatė, kad faktiškai buvo pakeisti šilumos ir kašto vandens vamzdžiai tarp daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ir tuo pačiu adresu kieme esančiu namu. Atlikti statybos – remonto darbai pakeičiant vamzdžius, kuriais šiluma ir karštas vanduo tiekiamas daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad šio gyvenamojo namo šilumos ir karšto vandens vamzdžiai kaip bendro naudojimo objektas priklauso ne tik pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkams, bet ir daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buto ir kitų patalpų savininkams, nėra. Be to, teismas nurodė, kad pastate (duomenys neskelbtini) įrengtas šilumos ir karšto vandens paskirstymo punktas, nuo kurio paskirstyta šiluma ir karštas vanduo atskirais tinklais (vamzdžiais) tiekiamas pastatui (duomenys neskelbtini) ir pastatui (duomenys neskelbtini). Įrodymų ar argumentų, kurie pagrįstų teiginį, kad šie atskiri tinklai priklauso atskiriems pastatams kaip bendro naudojimo objektas, nepateikta. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai nesinaudoja tinklais, kuriais nuo paskirstymo punkto tiekiama šiluma ir karštas vanduo pastatui (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, tai, kad pastato (duomenys neskelbtini) šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys prijungtas prie šilumos įvado, įrengto pastate (duomenys neskelbtini), nedaro pastato (duomenys neskelbtini) šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos įrenginių bendro naudojimo objektu su pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkais.
Dėl reikalavimo priteisti 115,38 Lt (33,42 Eur) mokesčių už komunalines paslaugas
Teismas nurodė, kad atsakovui iš dalies tenkinant ieškinį (pradinį) ir sumokant 344,15 Lt, ieškinio (pradinio) nepatenkintų reikalavimų dalis sudarė 849,39 Lt, tame tarpe 439,76 Lt už mūrinės tvoros remontą ir 379,58 Lt už šilumos tinklų statybos-remonto darbus, kas reiškia, kad kita atsakovo pagal ieškinį nesumokėtų mokesčių dalis turėjo būti 30,05 Lt. Teismas sprendė, kad ieškovas, 2014-10-10 pateikęs teismui prašymą dėl ieškinio dalyje dėl 344,15 Lt priteisimo atsisakymo, o vėliau pateikęs 2014-11-06 patikslintą ieškinį dėl 934,72 Lt skolos priteisimo, faktiškai ieškinio reikalavimus padidino, nes padidino ieškinio reikalavimą dalyje dėl einamųjų mokesčių už paslaugas sumokėjimo, prašydamas priteisti ne 30,05 Lt, bet 115,38 Lt, patikslintame ieškinyje ir vėl aiškiai nenurodydamas, už kokį laikotarpį yra susidaręs pradelstas 115,38 Lt mokėjimas. Teismas nurodė, kad į bylą nepateikta duomenų, kad po bylos iškėlimo atsakovas nemokėjo mokesčių, susidariusių po bylos iškėlimo. Iš pateiktos išklotinės matyti, kad atsakovas bylos iškėlimo metu ir po bylos iškėlimo reguliariai kas mėnesį mokėjo mokesčius. Anot teismo, atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį pagrįstai nurodė, kad patikslintu ieškiniu reikalaujama priteisti eilines įmokas, kurių sumokėjimui terminas nebuvo pasibaigęs. Patikslintas ieškinys dėl 934,72 Lt (tame tarpe 115,38 Lt einamosios įmokos) priteisimo pateiktas 2014 m. lapkričio 6 d., jame nurodant 2014 m. spalio mėnesį apskaičiuotus mokėti atsakovui mokesčius (934,72 Lt), bet už 2014 m. spalio mėnesį suteiktas paslaugas turėjo būti atsiskaityta iki 2014 m. lapkričio mėnesio pabaigos, ir atsakovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad mokesčius jis mokėjo ir moka taip pat ir po patikslinto ieškinio pateikimo. Taigi, teismo nuomone, akivaizdu, kad neatitinka tikrovės (patikslintame) ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad visa 115,38 Lt suma susidaro dėl atsakovo pradelstų mokėjimų už einamąsias paslaugas, o kokia dalis nuo nurodytos sumos sudaro pradelsti mokėjimai, ieškovas nenurodė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo pateiktas vartų (arkos) apibūdinimas yra neteisingas, nes teismas klaidingai nurodė arkos funkciją. Iš tikrųjų arka skirta pastatų sujungimui, o ne aptvėrimui, ir todėl ji, kaip bendro naudojimo objektas, priklauso būtent abiem sujungtiems pastatams. 2009 m. spalio 30 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktame išaiškinime dėl pastatus jungiančių konstrukcinių elementų aiškiai parašyta, kad jei statinį sudaro, pvz., trys korpusai, susieti dviem jungiamaisiais elementais, tai pastarieji yra bendroji dalinė visų trijų namų (korpusų) savininkų nuosavybė. Išaiškinime nurodyta, kad arka yra bendro naudojimo objektas tų namų gyventojams, kurių namus ji jungia kaip jungiamasis konstrukcinis elementas. Taigi teismas nepagrįstai konstatavo, kad mūrinė siena (arka) yra skirta pastatų aptvėrimui, o ne sujungimui. Toks teismo išaiškinimas net neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes pagal tokią teismo išvadą, niekas už arką nėra atsakingas. Teismas net nepaaiškino, kas tada turėtų atsakyti už arkos priežiūrą ir kam tektų prievolė mokėti mokesčius už jos išlaikymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad mūrinė siena (arka) jungia du namo korpusus ir yra juos jungiantis elementas, neturintis jokių sąlyčio taškų su kitais namo korpusais. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad mūrinė siena (arka) pagal savo konstrukcinį ryšį su abiem namo korpusais bei funkcinę paskirtį yra bendro naudojimo objektas. Tokią išvadą yra padaręs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-26502-864/2014. Teismas toje byloje taip pat konstatavo, kad aplinkybė, jog mūrinės sienos (arkos) kaip bendro naudojimo objekto nėra nurodyta bendro naudojimo objektų apraše savaime nepaneigia šio objekto priskirtinumo bendro naudojimo objektams įstatymo pagrindu bei nepaneigia įstatyme įtvirtintos savininkų pareigos išlaikyti bendro naudojimo objektus. Teismas visiškai nepagrįstai nustatė, kad vartų (arkos) paskirtis tarnauti visiems Vilniaus Labdarystės draugijos pastatų komplekso patalpų gyventojams, ir kad kitų galimybių transporto priemonėms važiuoti iki kitų kieme esančių pastatų nėra galimybės. Iš apeliacinės instancijos teismui pateikiamo vaizdo įrašo matyti, kad kiemo gyventojai turi ne vieną, o tris išvažiavimus iš kiemo, todėl nėra pagrindo teigti, kad visi pastatų ansamblio gyventojai naudojasi vienu išvažiavimu, t. y. suremontuotais vartais (arka). Tai, kad vartais naudojasi Mažasis teatras, ir kiti subjektai yra įsigiję pultelius nuo vartų, nereiškia, kad jie yra šios arkos bendraturčiai ir turi pareigą ją išlaikyti bei prižiūrėti.
Šalies argumentai
2. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. K. paaiškino, kad šilumos punktas, įrengtas (duomenys neskelbtini) name, aptarnauja tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). Liudytojo parodymai yra patikimi ir nėra jokio pagrindo jais abejoti. Taigi šilumos sistema vis dar yra bendra abiem namams. Pats atsakovas patvirtino, kad remontuojant atkarpą (duomenys neskelbtini) name, karštas vanduo buvo dingęs ir jo name, tačiau teismas sprendime apie tai, taip pat, kodėl atmetė liudytojo parodymus, nieko nepasisakė.
3. Iš byloje esančio apyvartos žiniaraščio matyti, kad tas pats 934,72 Lt likutis tęsėsi nuo 2014 m. liepos mėn., kai buvo paduotas ieškinys. Taip pat 2014 m. spalio mėn. buvo pradėtas su 934,72 Lt likučiu, o už spalio mėn. priskaičiuota 85,33 Lt mokesčių buvo apmokėta. Taigi liktus tas pats – 934,72 Lt. Be to, net jei būtų laikoma, kad spalio 85,33 Lt einamojo mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs patikslinto ieškinio pateikimo metu, tai turėjo būti priteista bent 30,05 Lt nesumokėtų mokesčių (115,38 Lt - 85,33 Lt), nes šita dalis, atsakovui padarant 2014 m. liepos pavedimą 344,15 Lt sumai, nebuvo apmokėta. Darytina išvada, kad atsakovas pervesdamas 344,15 Lt sumą už komunalines paslaugas apsiskaičiavo, todėl liko nesumokėjęs 33,42 Eur (115,38 Lt).
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas R. L. A. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia jokio pagrindo teigti, kad vartai yra sudėtinė vieno ar kito pastato ar abiejų jų dalis. Apelianto minimas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM 2009 m. spalio 30 d. išaiškinimas yra taikomas statiniui su keliais korpusais, šiuo gi atveju yra du atskiri pastatai su unikaliais numeriais, tarp kurių yra unikalus statinys – vartai, kuris bus įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Apelianto pateiktoje vaizdo medžiagoje matyti, kad kiti dveji vartai netinkami įvažiavimui. Be to, esama situacija, kai eismas į kiemą vykdomas per plačius centrinius vartus, tenkina visus kiemu besinaudojančius subjektus, ir visi sutinka tvarkyti vartus, nes tai svarbu patiems naudotojams. Užtvarą administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra prie AM puikiai atlieka savo darbą reguliuodama srautus ir ruošiasi dar investuoti į vartų valdymo gerinimą. Taigi vartai yra visų kiemo subjektų bendro naudojimo objektas.
2. Šiuo atveju bendras yra šiluminis mazgas, prie kurio prijungta kiekvieno namo šildymo sistema. Šildymo padavimo sistema priklauso konkretaus namo savininkams, ką ir nurodo dabar galiojantis Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 38 punktas. Liudytojas patvirtino, kad šiluma ir karštas vanduo suremontuotais vamzdžiais yra tiekiamas tik (duomenys neskelbtini) namui. Taigi tai, kad pastato (duomenys neskelbtini) šildymo ir karšto vandens sistema prijungta prie šilumos punkto, įrengto pastate (duomenys neskelbtini), nedaro pastato (duomenys neskelbtini) šildymo ir karšto vandens sistemos (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendro naudojimo objektu.
3. Teismo proceso metu apeliantas negalėjo paaiškinti, kiek prašomoje priteisti sumoje sudaro likutis ir kiek einamasis mokėjimas, todėl reikalavimas mokėti 33,42 Eur yra netikslus ir nepagrįstas.
4. Apeliantas apeliacinį skundą išsiuntė ir užregistravo pavėluotai, t. y. pasibaigus 30 dienų teismo sprendimo apskundimo terminui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl daugiabučio gyvenamojo namo buto savininko pareigos atsiskaityti su namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriumi už vartų (arkos), šildymo ir karšto vandens sistemos remontą bei komunalines paslaugas.
Dėl reikalavimo priteisti vartų (arkos) remonto išlaidas
Pirmosios instancijos teismas nurodytą reikalavimą priteisti iš atsakovo vartų (arkos) remonto išlaidas atmetė remdamasis iš esmės tuo, kad, anot teismo, nepagrįsta nurodytą objektą (kurį teismas laikė ne arka, bet mūrine tvora su joje esančiais vartais) laikyti tik dviejų pastatų butų savininkų bendro naudojimo objektu.
Civilinio kodekso normose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendraturčių pareiga apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d.). Taigi prievolės išlaikyti turtą ir jį prižiūrėti (atitinkamai apmokėti jo remonto išlaidas) pagrindas yra nuosavybės teisė (šiuo atveju – bendrosios dalinės).
Byloje nustatyta, kad ginčo vartai yra tarp pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš byloje esančių nuotraukų, taip pat (duomenys neskelbtini)/1 namo inventorinės bylos plano brėžinio (b. l. 54) matyti, kad vartai įeina į abiejų pastatų konstrukciją ir tokiu būdu šiuos pastatus sujungia. Tai, kad ginčo vartai yra abu pastatus jungiantis konstrukcinis elementas, konstatuota ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-26502-864/2014. Taigi nepriklausomai nuo to, ar vartai bus vadinami arka (ką nurodo apeliantas), ar mūrine tvora su vartais, kurios vienas iš elementų yra ir arka (kaip sprendė pirmosios instancijos teismas), teisinę reikšmę nagrinėjamos bylos kontekste turi tai, kad nurodytas objektas yra abiejų pastatų konstrukcinė dalis (jungiamasis elementas), o būdamas bendrąja pastatų konstrukcija, kartu yra ir bendroji dalinė abiejų pastatų butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė (CK 4.82 str.). Tai, kad ginčo vartais naudojasi ne tik minėtų namų butų savininkai, bet ir kiti subjektai, teisinės reikšmės sprendžiant, kas turi teisinę prievolę apmokėti vartų remonto išlaidas, neturi, nes, kaip teisingai nurodo apeliantas, įstatyminę pareigą išlaikyti turtą (be kita ko, apmokėti jo remonto išlaidas) turi tik to turto bendraturčiai, šiuo atveju – namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkai.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto reikalavimą dėl vartų remonto išlaidų priteisimo, netinkamai taikė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrojoje dalinėje nuosavybėje reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kas yra pagrindas skundžiamą sprendimą (nurodytą jo dalį) panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – apelianto reikalavimą dėl vartų remonto išlaidų priteisimo tenkinti.
Dėl reikalavimo priteisti šildymo ir karšto vandens sistemos remonto ir atstatymo darbų išlaidas
Byloje nustatyta, kad pastate (duomenys neskelbtini) (kuriame atsakovas turi butą) yra įrengtas šilumos ir karšto vandens paskirstymo punktas, iš kurio paskirstyta šiluma ir karštas vanduo tiekiamas pastatams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Avarija, kurios remonto (ir atstatymo darbų) išlaidas apeliantas prašo priteisti iš atsakovo, įvyko kieme, tarp daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ir kito tuo pačiu adresu esančio namo, vamzdžiuose, kuriais šiluma ir karštas vanduo tiekiamas daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) (t. y. ne atsakovo namui). Apelianto teigimu, tai, kad abu pastatai turi bendrą šilumos punktą, reiškia, kad bendra yra ir abiejų namų šildymo bei karšto vandens sistema.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai, be kita ko, yra pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą, bendrosios pastato inžinerinės sistemos – tai pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Taigi įstatymas išskiria šilumos punktą ir vamzdynus kaip atskiras šildymo ir karšto vandens sistemos dalis, ir nors abi dalys yra būtinos tam, kad sistema funkcionuotų, apeliantas, teismo vertinimu, nepakankamai pagrindė, kodėl kitą namą šiluma ir karštu vandeniu aprūpinantis vamzdynas turėtų būti laikomas abiejų namų, turinčių tik bendrą šilumos mazgą, butų ir kitų patalpų savininkų bendrąja daline nuosavybe, t. y. nepagrindė būtinojo abiejų namų vamzdynų funkcinio ryšio avarijos vietoje. Tai, kad remontuojant vamzdyno atkarpą (duomenys neskelbtini) pastate, karštas vanduo buvo dingęs ir atsakovo name, tokio ryšio taip pat savaime neįrodo, nes nėra duomenų, kad karšto vandens dingimo priežastimi negalėjo būti veiksmai, avarijos likvidavimo metu atlikti bendrame šilumos punkte.
Dėl išdėstytų priežasčių teismas neturi pagrindo spręsti, kad ginčo vamzdynas (konkrečiai, jo vieta avarijos vietoje) yra bendroji dalinė abiejų namų butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, ir tuo pagrindu priteisti iš atsakovo jo remonto išlaidas.
Dėl reikalavimo priteisti 115,38 Lt (33,42 Eur) mokesčių už komunalines paslaugas
Nurodytą reikalavimą pirmosios instancijos teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad šiuo reikalavimu apeliantas prašo priteisti iš atsakovo eilines įmokas, kurių sumokėjimo terminas dar nėra (nebuvo) pasibaigęs.
Iš apelianto pateiktos mokėjimų išklotinės matyti (b. l. 88-89), kad 2014 m. liepos mėnesio (kurį apeliantas pareiškė pradinį ieškinį) pabaigoje atsakovo bendra skola (įskaitant minėtas remonto išlaidas) buvo 934,72 Lt. 2014 m. spalio mėnesį atsakovo skolos likutis buvo tas pats – 934,72 Lt. Nustatant pastarąjį likutį išklotinėje atsižvelgta į atsakovo atliktus mokėjimus už 2014 m. rugpjūčio-spalio mėnesius. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto prašoma priteisti suma yra nepradelstos eilinės įmokos už komunalinius mokesčius, taip pat, kad byloje nėra duomenų, jog visa prašoma priteisti suma yra pradelsti mokėjimai. Tokie duomenys, kaip nurodyta, atsispindi pateiktoje mokėjimų išklotinėje.
Dėl išdėstytų motyvų apelianto reikalavimas priteisti iš atsakovo 33,42 Eur komunalinių mokesčių taip pat tenkinamas.
Dėl procesinės bylos baigties
Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas iš dalies ir priimamas naujas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. priteisti ieškovui iš atsakovo 127,36 Eur (439,76 Lt) vartų remonto išlaidų bei 33,42 Eur komunalinių mokesčių (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Taip pat, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteisiama 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškinys patenkintas 59 proc., todėl ieškovui iš atsakovo priteisiama 12,30 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio ((20,85 Eur x 59 proc.) / 100 = 12,30 Eur).
Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 325,14 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 13-14, 65, 108-109, 126-127) (ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl teismo įsakymo parengimo neįskaičiuojamos, nes jos patirtos kitoje civilinėje byloje). Taigi proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovo priteisiama 191,83 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ((325,14 Eur x 59 proc.) / 100 = 191,83 Eur).
Be to, ieškovui iš atsakovo priteisiama 11,80 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ((20 Eur x 59 proc.) / 100 = 11,80 Eur) ir 99,95 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (už apeliacinio skundo parengimą) ((169,40 Eur x 59 proc.) / 100 = 99,95 Eur).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl vartų remonto išlaidų ir komunalinių mokesčių priteisimo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui UAB „Senamiesčio ūkis“ (į. k. 121452134) iš atsakovo R. L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 160,78 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. liepos 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 204,13 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „Senamiesčio ūkis“ (į. k. 121452134) iš atsakovo R. L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 111,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.