- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-10
- Bylos Nr.
- e2-1662-1027/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00311-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Šimonėlytė
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- E. U.
institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Emilijai Gutauskaitei,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui E. U. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. N. ieškiniu atsakovui E. U. prašo 1) nustatyti šalių nepilnametės dukters G. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jos motina (ieškove), 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kol ji nepertraukiamai mokysis bendrojo lavinimo mokykloje ar kitoje ugdymo įstaigoje viduriniam išsilavinimui gauti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sumokant šias išmokas į ieškovės A. N. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už kiekvieną einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, 3) priteisti 1200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. spalio mėn. iki ieškinio pateikimo momento, 4) nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ir dukters bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas turi teisę bendrauti su dukra, pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos ir/ar ugdymo/mokymosi įstaigos, ar kitos šalių iš anksto sutartos vietos kas antrą mėnesio savaitgalį (nelyginėmis savaitėmis), paimant dukrą to savaitgalio penktadienį ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17.00 iki 20.00 val.; kiekvienais poriniais kalendoriniais metais dukra šv. Kalėdų pirmąją ir antrąją dienas, savo Gimimo dieną praleidžia su motina, o šv. Velykų pirmąją ir antrąją dienas – su tėvu. Neporiniais metais – atvirkščiai. Naujųjų metų išvakares ir pirmąją Naujųjų metų dieną dukra praleidžia su tuo iš tėvų, pas kurį priklauso praleisti šv. Kalėdas. Kiekvienais metais dukra su motina praleidžia Motinos dieną, o su tėvu – Tėvo dieną; atsakovas turi teisę praleisti su dukra ne mažiau pusės vaiko atostogų; atsakovas turi teisę nekliudomai bendrauti su dukra ryšio priemonėmis, tačiau nepažeidžiant dukros dienos darbo ir poilsio rėžimo bei ne vėliau nei iki 19 val.; ieškovė ir atsakovas įpareigotini vienas kitą informuoti apie dukros sveikatos būklę, ugdymosi, mokslo pasiekimus, svarbius gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes; ieškovė ir atsakovas bet kada gali susitarti dėl kitokio bendravimo su dukra laiko ir sąlygų. Dėl to jie susitaria iš anksto. Visais atvejais dėl susitikimų, bendravimo turi būti pačios dukros sutikimas ir valia, 4) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
3. Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Ieškovės atstovė paaiškino, kad santykiams pašlijus, šalys kartu nebegyvena, todėl dukters interesais iškilo poreikis išspręsti teisinius klausimus. Kadangi šalių dukra tuoj pradės lankyti mokykla, ieškovė renkasi neįtvirtinti kaip privalomo bendravimo darbo dienomis, nes tai galėtų suteikti vaikui tam tikro nestabilumo, nebent šalių susitarimu būtų nuspręsta kitaip. Ieškovė niekada netrukdė atsakovui bendrauti su vaiku. Ieškovė paaiškino, kad su dukra dviese gyvena tėvams priklausančiame bute, butą išlaiko ieškovė. Vasario mėn. už butą iš viso sumokėjo 140-160 Eur, vasarą suma būna mažesnė – apie 80 Eur. Dirba pagal specialybę - (duomenys neskelbtini), neturi sveikatos problemų, trukdančių dirbti, taip pat kitų išlaikytinių. Vaikui išlaikyti per mėnesį reikia apie 600 Eur. Dukra išranki maistui, todėl per mėnesį, atskirai nuo maitinimo darželyje, susidaro nemaža suma. Drabužiams skaičiavo vidurkį, pagal sezoninius užpirkimus. Perka įvairias ugdymo priemones (spalvinimo knygeles, knygeles apie raides, pieštukus ir pan., reikmenis į darželį). Vaikas vartoja įvairius papildus (žuvų taikus), sveikatos problemų neturi. Patiria išlaidas higienos prekėms (šampūnui, kūno prausikliui, vonios putoms, pagal poreikį - kremams, dantų šepetėliams, dantų pastai). Vaikas turi telefoną, nes tėtis norėjo, kad galėtų su vaiku susisiekti telefonu, telefono sąskaitą papildo ieškovė. Vaiką veda į spektaklius, leidžia į ekskursijas. Išlaidos kurui sudaro apie 60 Eur, nes vaiką vežioja į darželį, renginius, pas senelius, seneliai iš atsakovo pusės gyvena Vilniaus rajone. Tikrai neprieštaraus, jei atsakovas norės su vaiku bendrauti ir darbo dienomis, tačiau šiuo metu atsakovas vaiką pasiima tada, kada jam patogiau, nelinkęs apie tai kalbėti su ieškove.
Atsiliepimas
4. Atsakovui ieškinys, jo priedai, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, siųsti ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, įteikti per šeimos narį (patėvį). Teismo šaukimas į 2024 m. balandžio 3 d. parengiamąjį posėdį bei 2024 m. balandžio 23 d. teismo posėdį įteikti asmeniškai teisme. Įvaikinimo tarnybos specialistai atliekant atsakovo šeimos aplinkos sąlygų tyrimą bendravo su atsakovu ieškinyje nurodytu telefono numeriu, iš išvados matyti, kad atsakovui žinoma apie iškeltą bylą ir joje keliamus reikalavimus, tačiau atsakovas teisminį procesą ignoravo. Neprieštaraujant ieškovei bei siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui, kadangi jis yra tinkamai informuotas apie teismo posėdį, prašymų atidėti teismo posėdį nereiškė.
Žemesnės instancijos teismas
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Įvaikinimo tarnyba) pateikė preliminarią rašytinę išvadą byloje, nurodė, kad nepilnametės G. U. gyvenamosios vietos nustatymas su motina, konkrečios bendravimo tvarkos nustatymas ir išlaikymo priteisimas iš tėvo E. U. nepažeistų nepilnamečio vaiko teisių ir jo teisėtų interesų, prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma – 300 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės yra pakankama, kad būtų užtikrinti nepilnametės poreikiai ir interesai, galutinę išvadą sprendžiamu klausimu pateiks teismo posėdyje išnagrinėjusi visas šios bylos aplinkybes.
6. Įvaikinimo tarnybos atstovė teismo posėdžio metu išvadą palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas visiškai.
7. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės G. U., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Tai patvirtina Utenos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Santuoka tarp šalių nebuvo sudaryta. Ieškovė ir atsakovas gyvena skyriumi.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
8. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju mažametė G. U. gyvena su motina A. N., kuri ja rūpinasi, užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas, kokių reikia tokio amžiaus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Atsakovas ieškovės reikalavimui vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove iš esmės neprieštarauja. Mažametė G. U. išklausant jos nuomonę Įvaikinimo tarnybos specialistams nurodė, kad ji norėtų gyventi su mama ir jai patinka važiuoti į svečius pas tėtį. Atsižvelgiant į Įvaikinimo tarnybos išvadą, kad gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove nepažeistų mažametės G. U. interesų, ieškinio dalis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra tenkinama ir G. U. gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. N. (CK 3.169 straipsnis).
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
9. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyriumi, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).
10. Šalys turi teisę bendravimo su vaiku tvarką nustatyti bendru sutarimu, o, nesutarus dėl bendravimo tvarkos, kreiptis į teismą dėl jos nustatymo; tėvas, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3, 4 dalys).
11. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja jo gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitgalį savo gyvenamojo vietoje, šventinėmis dienomis, tėvo dieną, dalį vaiko atostogų, ryšio priemonėmis, šalys bet kada gali iš anksto susitarti dėl kitokio bendravimo su dukra laiko ir sąlygų, visais atvejais dėl susitikimų, bendravimo turi būti pačios dukros sutikimas ir valia. Iš šalių paaiškinimų, rašytinių bylos dokumentų matyti, kad iš esmės tarp šalių ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nėra, byloje nėra duomenų, kad ieškovė darytų kliūtis vaikui bendrauti su tėvu, atsakovas ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai neprieštarauja.
12. Vadovaujantis CK 3.164 straipsnio 1 dalimi, CK 3.177 straipsniu, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai ir į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Nepilnametei G. U. šiuo metu penkeri metai, vertintina, kad pagal savo brandą ir amžių ji negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo su tėčiu konkrečios tvarkos. Išklausant jos nuomonę nurodė, kad su tėčiu sutaria gerai, jai patinka važiuoti pas tėtį, tėtis dažnai skambina, klausia, kaip sekasi, nurodė, kad sutaria ir su tėčio drauge bei jos sūnumi.
13. Įvertinus šias aplinkybes, ieškovės reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką ieškinyje nurodytomis sąlygomis yra pagrįstas ir nepažeidžia geriausių nepilnamečio vaiko interesų, todėl tenkinamas.
Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo
14. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
15. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį įvertinama, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
16. Tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai (2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
17. Ieškovė didesnių nei minimalioji mėnesinė alga (toliau – ir MMA) išlaidų reikalaujančių vaiko poreikių neįrodinėjo, nurodė, kad per mėnesį vaiko poreikiai per mėnesį neviršija šiuo metu taikomo MMA dydžio atskaičius mokesčius (708 Eur), vaiko poreikių suvestinėje apskaičiavo, kad vidutiniškai vaiko poreikiams patenkinti reikia skirti apie 610 Eur per mėnesį. Iš MMA (708 Eur) atėmusi valstybės mokamų išmokų dydį (85 Eur), atsižvelgdama, kad ieškovei tenka nuolatinė vaiko priežiūra, suapvalinusi, prašo priteisti iš atsakovo pusę gautos 623 Eur sumos - 300 Eur.
18. Atsakovas įrodymų dėl vaiko poreikių neteikė.
19. Ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų dydį grindžia žodiniais paaiškinimais.
20. Šalies paaiškinimai, patvirtinantys išlaidas vaiko išlaikymui, savaime neįrodo lėšų, reikalingų patenkinti vaiko poreikius maistui, higienos prekėms, mokymosi ir ugdymo priemonėms, neformaliajam ugdymui, aprangai, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai ir palaikymui, atostogoms ir kitiems poreikiams kas mėnesį, dydį. Kita vertus, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, sveikatos priežiūra, laisvalaikis ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo bei realaus dydžio ir (arba) įrodytos rašytiniais įrodymais. Kadangi ieškovė vaiko poreikių neįrodinėjo detaliais rašytiniais įrodymais, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai vertinami remiantis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.
21. Įvertinus nurodytas nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas sumas, šalies paaiškinimus, rašytinių įrodymų turinį, daroma išvada, kad ieškovės nurodomos vaikui tenkančios sumos, susijusios su išlaidomis maistui (apie 220 Eur), drabužiams, avalynei, kitai aprangai (apie 60 Eur), ugdymo, mokymosi priemonėms (apie 35 Eur), vaistams, papildams, vitaminams, sveikatos priežiūrai (apie 40 Eur), būstui, vaiko telefonui (apie 40 Eur), laisvalaikiui, pramogoms, šventėms, kultūrai (apie 50 Eur), higienos ir buities reikmėms (apie 30 Eur), transportui/kurui (apie 60 Eur), darželiui (apie 75 Eur), iš viso apie 610 Eur, įvertinus vaiko amžių, yra realios ir protingos:
21.1. Vaikas turi gautą tinkamą ir kokybišką maistą, augantis vaikas turi būti aprūpinamas visaverčiu maistu, dėvėti tinkamus drabužius, todėl ieškovės nurodytos sumos maistui, avalynei, drabužiams yra laikytinos protingomis, ne per didelėmis, įvertinus, kad augančiam vaikui per metus turi būti superkami skirtingus sezonus atitinkantys drabužiai, avalynė.
21.2. Kiekvieno vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingi įvairūs higienos reikmenys (šampūnas, muilas (dušo želė), dantų pasta, dantų šepetėlis, rankšluosčiai, patalynė ir pan.), patiriamos išlaidos kirpykloje, įvairioms buities prekėms (skalbimo milteliams ir t.t.), įprastai bent kartą per metus susergama peršalimo ligomis, vaikui būna reikalingi vaistai, vitaminai, todėl ieškovės šioms reikmėms nurodytos sumos pripažįstama protingomis ir realiomis.
21.3. Pagrįstomis ir ne per didelėmis pripažįstamos išlaidos vaiko mokymosi/ugdymo priemonės, laisvalaikiui, šventėms, bent minimalioms pramogoms (gimtadienio šventės organizavimui, dovanoms draugų gimtadienių proga), atostogoms, kadangi turi būti patenkinami ne tik vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, bet ir mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Į vaiko poreikių skaičiuotę įtrauktos išlaidos darželiui, vaikui pradėjus lankyti mokyklą, galės būti skiriama pasiruošimui į mokyklą, kišenpinigiams, įvairioms rinkliavoms ir pan., paprastai tėvai siekia ir vaikas nori lankyti kokį nors būrelį, vasaros atostogų metu vykstama į stovyklas, išvykas.
21.4. Atsižvelgiant į vaiko amžių, kai vaikas pats savarankiškai negali nuvykti į ugdymo įstaigą ar kitomis reikmėmis, pagrįstos su vaiko poreikiams susijusios išlaidos kurui. Ieškovė nurodė vežanti vaiką ir pas kitame rajone gyvenančius senelius – atsakovo tėvus, todėl ieškovės nurodyta kurui išleidžiama suma pripažįstama pagrįsta.
21.5. Užtikrinti vaikui būstą yra tėvų pareiga bei neišvengiamai yra patiriamos su tuo susijusios išlaidos. Ieškovė gyvena artimųjų suteiktame būste, patiria išlaidas už elektrą, atliekų tvarkymą, taip pat apmokėjimui už ryšio paslaugas, taip pat ir vaiko reikmėms (iš Įvaikinimo tarnybos išvados matyti, kad vaikas su tėčiu bendrauja ir telefonu), kurios neabejotinai bus reikalingos ir vaiko tolimesniame vaiko ugdymo procese. Pagal ieškovės paaiškinimus, vidutiniškai per kalendorinių metų mėnesį vaikui tenkanti dalis turėtų sudaryti bent 40 Eur. Nors teikdama paaiškinimus ieškovė neįvardijo, tačiau paprastai patiriamos ir išlaidos, susijusios su būsto vaikui užtikrinimu (remontui, baldams).
22. Tai, kad ne visos ieškovės išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, nereiškia, jog jos nepatiriamos. Šalių vaiko poreikiai, įvertinus jo vystymosi spartą, yra pakankamai kintantys, išlaikymas nepriteisiamas momentiniam poreikių tenkinimui, visuomet atsiranda papildomų, nenumatytų poreikių tenkinimo išlaidų, didesnės vertės pirkinių, todėl kasdienių, augančio vaiko poreikių vertinimas išimtinai aritmetiškai ir formaliai neatitiktų vaiko poreikių prioriteto principo esmės.
23. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į vaiko amžių, raidą ir sveikatos būklę, pripažintina pagrįsta ir įrodyta ieškovės nurodyta šalių dukters poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma – 610 Eur (CPK 185 straipsnis). Šis pripažintas įrodytu vaiko išlaikymo dydis ne didesnis nei vienos MMA dydis, kuris nuo 2024-01-01, priklausomai nuo mokestinės naštos, sudarė apie 708 atskaičius mokesčius (924 Eur neatskaičius mokesčių), kas Lietuvos teismų praktikoje pripažintina orientaciniu išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi ir kurių bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) nėra įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
24. Iš rašytinės bylos medžiagos, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė dirba, gauna apie 1100 – 1400 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčiu, neturi sveikatos problemų, trukdančių gauti darbinių pajamų. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto, gyvena jos tėvų suteiktame būste. Turi jos vardu registruotą lengvąją transporto priemonę. Nurodė įgijusi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) specialybę, kitų išlaikytinių neturinti.
7. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas vykdo individualią veiklą, neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, yra vienos lengvosios transporto priemonės savininkas. VSDFV duomenų bazėje duomenys apie atsakovo gaunamas pajamas neteikiami, tokių duomenų taip pat nepavyko gauti išreikalavus duomenis apie atsakovo teiktas pajamų mokesčio deklaracijas – Valstybinė mokesčių inspekcija informavo, kad atsakovas nėra teikęs pajamų mokesčio deklaracijos už 2022 metus, paklausimo dienai nebuvo pateikta deklaracija ir už 2023 metus. Pats atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį neteikė. Byloje nėra duomenų apie atsakovo turimus kitus išlaikytinius, įsipareigojimus kreditoriams, kad atsakovas būtų nedarbingas, turėtų sveikatos problemų. Šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs, todėl laikytina byloje nesant duomenų, jog atsakovas negalėtų teikti vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą.
25. Byloje nėra duomenų, kurie leistų atsakovo turtinę padėtį vertinti kaip itin sunkią ir neleidžiančią atsakovui teikti net minimalaus išlaikymo vaikui: atsakovas, kaip ir ieškovė, yra darbingo amžiaus, nėra duomenų apie jo sveikatos problemas ar kitas objektyvias priežastis, dėl kurių jis nebūtų pajėgus susirasti atitinkamą darbą, leidžiantį jam teikti vaikui tokio dydžio išlaikymą. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Kasacinio teismo pažymima, kad pajamų negavimas ar minimalios gaunamos pajamos, tėvui (motinai) esant sveikam ir darbingam, negali pateisinti pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nes rūpestingas tėvas gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą bei vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan.
26. Be to, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju, nustatant iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, įvertinama tai, kad vaikas gyvena su ieškove, kuriai tenka prievolės, susijusios su kasdienių einamųjų poreikių tenkinimu, nenumatytos papildomos vaiko išlaikymo išlaidos, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismo vertinimu, ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovo visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpinimuisi šalių nepilnamečiu vaiku: slaugyti jam sergant, be kita ko, dėl to prarandant ir dalį darbinių pajamų, rūpintis kasdiene buitimi, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą bei gauti daugiau pajamų.
27. Įvertinus byloje esančius duomenis, šalių turtinę padėtį, tai, jog nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA, kaip orientacinis išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus, yra 924 Eur neatskaičius mokesčių ir apie 708 Eur atskaičius mokesčius, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis tenkinamas visiškai ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. vasario 2 d.) priteisiamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamas 300 Eur dydžio išlaikymas.
28. CK 3.194 straipsnio 3 dalis numato, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, todėl išlaikymas šalių nepilnametei dukrai priteisiamas iki jos pilnametystės, ne iki vaikas nepertraukiamai mokysis bendrojo lavinimo mokykloje ar kitoje ugdymo įstaigoje viduriniam išsilavinimui įgyti, kaip prašė ieškovė. CK 3.192¹ straipsnyje įtvirtintas paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinėse mokyklose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. CK 3.192 straipsnio 1 dalis besąlygiškai numato tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, tuo tarpu pagal CK 3.192¹ straipsnio nuostatas sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo kiekvienu konkrečiu atveju, be kita ko, yra nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020, yra pasisakęs apie galimybę teismo sprendimu priteisti paramą dar pilnametystės nesulaukusiam vaikui, tačiau tuo atveju, kai tėvai, vadovaujantis sutarties laisvės principu, patys bendru sutarimu įvertina savo turtinę padėtį, galimybes, pilnamečio vaiko poreikius ir sprendžia dėl išlaikymo skyrimo ir (ar) skirtino išlaikymo dydžio. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra.
29. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad šalių nepilnamečiam vaikui nuo 2024 m. sausio 1 d. turi būti mokama įprasto dydžio išmoka pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą – 96,25 Eur. Įvertinus, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikiams tenkinti reikalinga suma yra mažesnė nei orientacinis 1 MMA kriterijus (nuo 2024 m. sausio 1 d. - apie 708 Eur atskaičius mokesčius), nėra pagrindo ieškovės nurodytą vaiko išlaikymo sumą (600 Eur) dar papildomai mažinti vaikui valstybės mokamos išmokos suma ir/ar atitinkamai mažinti iš atsakovo priteistiną išlaikymo dalį. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti 300 Eur dydžio išlaikymas atitiktų tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus.
30. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovė skirtina priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
31. 2024 m. vasario 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 250 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. vasario 2 d.) – panaikintinos nuo sprendimo priėmimo (CPK 150 straipsnis).
32. Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
33. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-21/2007). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-14/2008). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog vykdė pareigą išlaikyti vaiką, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis Nr. 3K-3-233/2011).
34. Ieškovė ieškinį dėl išlaikymo priteisimo pateikė 2024 m. vasario 2 d., prašė nuo ieškinio pateikimo priteisti vaiko išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį, o nuo 2023 m. spalio mėn. iki ieškinio pateikimo, už 4 mėnesius, priteisti 1200 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 300 Eur per mėnesį.
35. Ieškovė nurodė, kad skyrium gyvenantis atsakovas nuo 2023 m. spalio mėnesio išlaikymo vaikui neteikė, iki tol mokėdavo už praėjusius laikotarpius, atsakovas priešingų įrodymų į bylą neteikė, Įvaikinimo tarnybos specialistams šeimos aplinkos sąlygų tyrimo metu nurodė, kad anksčiau išlaikymą vaikui teikė, o šiuo metu neteikia. Byloje nėra duomenų, kad mažametės poreikiai nuo 2023 m. spalio mėn. būtų mažesni nei ieškinyje nurodyti.
36. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2023 m. spalio mėn. (kai atsakovas nustojo teikti išlaikymą vaikui) iki 2024 m. vasario 2 d. (ieškinio pateikimo teismui) tenkinamas, iš atsakovo priteisiamas 1200 Eur (300 Eur x 4 mėn.) išlaikymo įsiskolinimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 79, 93 straipsniai).
38. Ieškovė byloje patyrė 1300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimą apmokėjo 109 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nuo žyminio mokesčio už turtinio pobūdžio reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo buvo atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
39. Paskirstant bylinėjimosi išlaidas vertinama, kad iš esmės ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R - 85 „Dėl rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, turinį, keliamus klausimus, proceso trukmę, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 1409 Eur bylinėjimosi išlaidų – 1300 išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 109 Eur žyminio mokesčio (CPK 79, 93 straipsniai).
40. Byloje patirta 7,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
41. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl valstybės naudai iš atsakovo priteistina 108 Eur ((300x12)+1200)x0,03x0,75) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškinio pateikimo metu ieškovė buvo atleista pagal įstatymą, taip pat 7,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 115,93 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnametės G. U. (a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo E. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą G. U. (a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)) po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2024 m. vasario 2 d., iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šias išmokas sumokant į ieškovės A. N. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už kiekvieną einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo E. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. U. (a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)) naudai 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Nustatyti atsakovo E. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra G. U. (a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)) tvarką, pagal kurią:
1. E. U. turi teisę bendrauti su dukra, pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos ir/ar ugdymo/mokymosi įstaigos, ar kitos šalių iš anksto sutartos vietos kas antrą mėnesio savaitgalį (nelyginėmis savaitėmis), paimant dukrą to savaitgalio penktadienį ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17.00 iki 20.00 val.;
2. kiekvienais poriniais kalendoriniais metais dukra Šv. Kalėdų pirmąją ir antrąją dienas, savo Gimimo dieną praleidžia su motina, o Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dienas –su tėvu. Neporiniais metais –atvirkščiai. Naujųjų metų išvakares ir pirmąją Naujųjų metų dieną dukra praleidžia su tuo iš tėvų, pas kurį priklauso praleisti Šv. Kalėdas;
3. Kiekvienais metais dukra su motina praleidžia Motinos dieną, o su tėvu – Tėvo dieną;
4. E. U. turi teisę praleisti su dukra ne mažiau pusės vaiko atostogų;
5. E. U. turi teisę nekliudomai bendrauti su dukra ryšio priemonėmis, tačiau nepažeidžiant dukros dienos darbo ir poilsio rėžimo bei ne vėliau nei iki 19 val.;
6. A. N. ir E. U. įpareigotini vienas kitą informuoti apie dukros sveikatos būklę, ugdymosi, mokslo pasiekimus, svarbius gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes;
7. A. N. ir E. U. bet kada gali susitarti dėl kitokio bendravimo su dukra laiko ir sąlygų, dėl to jie susitaria iš anksto;
8. Visais atvejais dėl susitikimų, bendravimo turi būti pačios dukros sutikimas ir valia.
Priteisti iš atsakovo E. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1409 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo E. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 108 Eur žyminio mokesčio ir 7,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 115,93 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662), ir žyminį mokestį (įmokos kodas – 5660) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. vasario 14 d nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.