Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2018-10-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-12664-284/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-18
Bylos Nr.
e2YT-12664-284/2018
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00556-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Volikienė
Pareiškėjas
E. B.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos
Advokatai
Anatolij Šichovcov
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-12664-284/2018m.Teisminio proceso Nr.2-31-3-00556-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.2.3.1; 3.4.5.19. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 18 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė,sekretoriaujant Faustai Nauronytei,dalyvaujant pareiškėjos E. B. atstovui advokatui Anatolij Šichovcov,nedalyvaujant pareiškėjai E. B. ,suinteresuotų asmenų atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja E. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, prašydama atnaujinti praleistą terminą priimti po jo vyro J. B. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, kadangi kitokiu būdu ji negali gauti paveldėjimo. Pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinis J. B. mirė (duomenys neskelbtini), jo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini). Mirusysis vaikų neturėjo. Po vyro mirties jokio turto, registruoto jo vardu, neliko, santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo, todėl ji dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo į notarų biurą nesikreipė. 2018 m. liepos mėnesį ji iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) gavo raštą, kad J. B. vardu (duomenys neskelbtini) ŽŪB yra pajus, kurio dydis 2598,18 vnt. Apie tai, kad jos vyras J. B. (duomenys neskelbtini) ŽŪB turėjo pajų, ji nežinojo. Ji yra vienintelė įstatyminė įpėdinė, tačiau yra praleidusio 6 mėnesių terminą palikimui priimti. Mano, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašė pareiškimą tenkinti ir nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kurios išdėstytos pareiškime.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas teismui pateiktu atsiliepimu prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. B. palikimo perėjimą valstybei, neprieštarauja, jei, esant pagrindui, teismas atnaujintų pareiškėjai terminą palikimui priimti. Prašė bylą nagrinėti Valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuota asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos pateiktu atsiliepimu prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra pagal byloje esančius duomenis. Neprieštarauja, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Prašė bylą nagrinėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, iš jų negauta prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti vienu iš įstatyme įvardytų būdų ir įstatymo nustatyta tvarka.

Iš pareiškėjos E. B. pareiškimo ir prie jo pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad pareiškėjos E. B. sutuoktinis J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Jokio registruoto turto mirusysis neturėjo. Testamento nepaliko, kitų įstatyminių įpėdinių nėra. Po J. B. mirties dėl paveldėjimo bylos užvedimo nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

J. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas Civilinis kodeksas. 2000 m. liepos 18 d. civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 38 straipsnyje įtviritnta, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu, taip pat 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis, kuriame reglamentuojami teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. J. B. palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį veiksmai apie palikimo priėmimą turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, tiek 1964 m. Civilinio kodekso 588 straipsnyje, tiek šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnyje, nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (1964 m. Civilinio kodekso 57, CK 5.50 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti (atnaujinti) ar nepratęsti (neatnaujinti) terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).

Teismas, įvertinęs šioje byloje pareiškėjos nurodytus argumentus dėl priežasčių, pripažintinų pagrindu atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, laiko reikšminga tai, kad byloje nustatyta, jog pareiškėja – mirusiojo sutuoktinė žinojo apie J. B. mirtį, tačiau įvertinusi tai, kad, kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, J. B. jokio turto neturėjo ir gyvendami santuokoje jokio turto neįgijo, neturėjo pagrindo tikėtis, kad po sutuoktinio J. B. mirties liko kokio nors turto, kurį būtų galima paveldėti. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad pareiškėja laiku palikimo nepriėmė ne dėl to, kad apsisprendė nepriimti mirusiojo sutuoktinio palikimo, o dėl to, kad ji nežinojo apie esamą paveldėtiną turtą. Nors šiuo nagrinėjamu atveju terminas praleistas žymiai, tačiau šiame kontekste teismas pripažįsta pagrįstais pareiškėjos ir jos atstovo argumentus dėl to, kad termino praleidimą sąlygojo būtent pareiškėjos įsitikinimas, jog nėra turto, kurį ji galėtų paveldėti. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad apie mirusiojo turėtus (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pajus pareiškėja žinojo dar iki tol, kai jai (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė 2018 m. liepos mėnesį pateikė pasiūlymą parduoti šiai bendrovei sutuoktinio J. B. pajų. O po šių paaiškėjusių aplinkybių pareiškėja, kaip matyti iš bylos duomenų, pakankamai operatyviai ir rūpestingai ėmėsi priemonių, siekdama tinkamai paveldėti sutuoktinio turtą. Todėl teismas sprendžia, jog byloje nustatytos svarbios priežastys, sutrukdžiusios pareiškėjui laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teises dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnis).

Bylos duomenys ( notaro pažyma) taip pat neginčijamai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju iki šiol nėra įpėdinių, priėmusių J. B. palikimą, ir nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, t. y. J. B. palikimo tinkamai ir laiku niekas nepriėmė, todėl pareiškėja dar gali atlikti veiksmus, susijusius su paveldėjimo procedūromis, atnaujinus jai praleistą terminą (1964 m. Civilinio kodekso 588 straipsnis, CK 5.57 straipsnis). Taigi, termino atnaujinimas šiuo atveju neturės įtakos kitų asmenų teisėtiems interesams bei viešajam interesui, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja. Todėl, teismo vertinimu, vien formaliais pagrindais negali būti užkirstas kelias pareiškėjai paveldėti turtą, likusį po jos sutuoktinio J. B. mirties.

Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, t. y., susidariusią teisinę ir gyvenimišką situaciją, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, konstatuoja, jog pareiškėja E. B. praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti dėl aukščiau nurodytų priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, todėl pareiškėjos E. B. pareiškimas tenkintinas ir atnaujintinas įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), priimti (1964 m. Civilinio kodekso 588 straipsnis, CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Volikienė