Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. N. ieškinį atsakovei J. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamas ieškovės M. N. ieškinys atsakovei J. M. dėl 301,20 Eur turtinės, 2900 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šalys 2015 m. spalio 19 d. teismo posėdžio metu pateikė taikos sutartį, kurią prašė teismo patvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

atsakovė J. M. sumoka ieškovei M. N. 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą bei 200 eurų turtinės žalos (už sugadintą turtą) atlyginimą. Nurodytus mokėjimus atsakovė atlieka per 1 mėnesį nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties patvirtinti šią šios taikos sutartį įsiteisėjimo dienos.ieškovė M. N. sutinka su šios taikos sutarties 1 punkte nurodytomis sąlygomis, ir visų kitų civilinėje byloje Nr. 2-35295-779/2015 ieškiniu pareikštų reikalavimų atsakovei J. M. atsisako. Kiekviena šalis prisiima savo šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi (atstovavimo ir kt.) išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-19 nutartimi patvirtino tarp ieškovės M. N. ir atsakovės J. M. sudarytą 2015-10-19 taikos sutartį (T. 2, b. l. 68). Pagal pasirašytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį atsakovė J. M. įsipareigojo per mėnesį nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos sumokėti ieškovei M. N. 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą bei 200 eurų turtinės žalos atlyginimą. Vadovaujantis taikos sutarties nuostatomis, ieškovė įsipareigojo atsisakyti ieškinio reikalavimų, o bylinėjimosi išlaidų našta teko kiekvienai iš šalių. Kaip jau minėta, nustatęs, jog šalių pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, teismas 2015-10-19 nutartimi ją patvirtino ir bylą nutraukė.

Pateiktu atskiruoju skundu atsakovė J. M. prašo teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir pripažinti taikos sutartį negaliojančia, kadangi taikos sutartį pasirašė ir su jos sąlygomis sutiko įbauginta ir paveikta psichologiškai ieškovės M. N. atstovo, be to, turėjo mažai laiko įsigilinti ir suprasti teisines šios taikos sutarties pasekmes, todėl priėmė neapgalvotą sprendimą ir sutiko su taikos sutartimi vien dėl to, kad jos atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantė nurodytų skundo argumentų nepagrindė.

Pažymėtina, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008).

Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Teismas konstatuoja, jog apeliantės teiginiai apie ieškovės ir jo atstovo įžeidinėjimą ir bauginimą, dėl ko neva ji buvusi priversta nesigilinusi pasirašyti taikos sutartį, nėra pagrįsti jokiais paaiškinimais ar kitokiais rašytiniais įrodymais bei grindžiami vien subjektyvia atsakovės nuomone. Aplinkybę, kad atsakovė buvo susipažinusi su taikos sutarties turiniu bei sutiko su jos sąlygomis, patvirtina jos parašas taikos sutartyje bei 2015-10-19 teismo posėdžio metu išreikšta pozicija dėl taikos sutarties sudarymo. Teismas sutinka su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta aplinkybe, jog nesutikdama su taikos sutartimi ar įtakota ieškovės ir/ar jos atstovo grasinimų, apeliantė turėjo galimybę nesudaryti taikos sutarties ir tokį nesutikimą išsakyti teismo posėdžio metu, tačiau to nepadarė. Taikos sutartį apeliantė iš esmės pradėjo ginčyti jau po to, kai pirmosios instancijos teismas ją patvirtino.

Atskiruoju skundu apeliantė prašo teismo pripažinti taikos sutartį negaliojančia. Teismas pažymi, jog vadovaujantis CK 1.91 straipsniu, siekiant pripažinti dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytą sandorį negaliojančiu, būtina įrodyti realų grasinimą – kitos sandorio šalies nepateisinamus ir neteisėtus veiksmus. Susipažinus su bylos ir atskirojo skundo medžiaga konstatuotina, jog neteisėtų ieškovės ar jos atstovo veiksmų apeliantė neįrodė, todėl reikalavimas pripažinti taikos sutartį negaliojančia negali būti tenkinamas.

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl apeliantės prašymo.

2016 m. balandžio 4 d. teisme gautas apeliantės J. M. prašymas, kuriame ji prašo teismo susipažinti su jos nenagrinėtu prašymu Konstituciniam Teismui bei kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl susiklosčiusios teisinės situacijos baudžiamojoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog civilinėje byloje Nr. 2S-1260-340/2016 yra nagrinėjamas atsakovės J. M. skundas ir vertinamas tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties, kuria patvirtinta tarp ieškovės M. N. ir atsakovės J. M. sudaryta taikos sutartis, teisėtumas ir pagrįstumas. Nagrinėdamas apeliantės atskirąjį skundą teismas nevertina ir netiria aplinkybių, nustatytų baudžiamojoje byloje, kadangi jie neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui patikrinti. Dėl nurodytų aplinkybių teismas netenkina apeliantės pateiktų prašymų, kadangi jie nėra susiję su nagrinėtinu atskiruoju skundu ir neturi įtakos tinkamam ir teisingam skundo išnagrinėjimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė M. N. prašė priteisti iš atsakovės J. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (T. 2, b. l. 93-94). Ieškovė sumokėjo 200 Eur už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta šias bylinėjimosi išlaidas pagrįstomis ir priteisia jas iš atsakovės. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Konstatuotina, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovės M. N., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.