- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2A-1108-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02758-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Žilvino Terebeizos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geonetas“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Geonetas“ kreipėsi į teismą, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo A. J. 7056,77 Eur skolą, kurią sudaro 3714,09 Eur pagrindinė skola už atliktus darbus ir 3342,68 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 479,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovė 2014-04-04 su atsakovu sudarė sutartį dėl 7 žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, vieno žemės sklypo padalijimo į keletą žemės sklypų, kadastrinių matavimų bylų parengimo, jų suderinimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, taip pat žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), topografinės nuotraukos parengimo.
3. Sutartyje buvo numatyta darbų vertė – 15 824 Lt (4582,95 Eur). Sutarties 2.2.1 punkte buvo numatytas avansinis apmokėjimas už žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), lauko matavimus – 3000 Lt (868,86 Eur). Sutarties 2.2.3 punkte buvo numatyta, kad galutinai užsakovas atsiskaito pagal darbų atlikimo aktą 5 darbo dienų laikotarpyje nuo žemės sklypų įregistravimo VĮ Registrų centras.
4. Žemės sklypų matavimų ir bylų suformavimo darbai truko 2013 – 2014 metais. Atsakovas įvykdė sutarties 2.2.1. punktą ir iš anksto, t. y. 2013-08-16 sumokėjo 3000 Lt avansą. Sutartyje buvo numatytas darbų atlikimo terminas – 2014-05-16. Darbai buvo atlikti nustatytu terminu, atsakovas paslaugas priėmė ir kadastrinius matavimus užregistravo VĮ Registrų centras, pretenzijų dėl atliktų darbų nepateikė. Atsakovas žadėjo atsiskaityti už darbus, tačiau savo prievolės neįvykdė. Sutarties 4.4 punkte numatyta, kad užsakovui nesumokant už atliktus darbus sutarties 2.2 – 2.9 punktuose sutartu laiku, skaičiuojami 0,5 proc. delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną. Todėl ieškovas prašo priteisti 3342,68 Eur delspinigius už 180 dienų.
5. Trakų rajono apylinkės teismas 2017-10-09 priėmė preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3716-239/2017, kuriuo tenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovo A. J. 7056,77 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 7056,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat priteisė 479,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Preliminarus sprendimas įsiteisėjo 2018-03-07.
6. 2018-04-18 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose buvo gautas atsakovo A. J. prašymas atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje. Atsakovas taip pat prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-10-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Geonetas“ ieškinį atmesti ir atgręžti sprendimo įvykdymą, priteisiant iš UAB „Geonetas“ atsakovo naudai 8569,60 Eur. 2018-06-04 teismo nutartimi procesas byloje buvo atnaujintas.
Atsiliepimas
7. Atsakovas nurodė, jog 2013 metais su G. J. tarėsi dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų atlikimo bei dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų atlikimo. Atsakovas ieškovei 2013-08-16 sumokėjo 3000 Lt avanso ir susitarė, kad darbų atlikimo kaina bus iki 10000 Lt. Nurodė, kad dalis darbų buvo atlikta, dalis – ne ((duomenys neskelbtini)).
8. Ieškovės pateikta sutartis – suklastota, nes atsakovas tarėsi dėl kitokių sutarties sąlygų. Sutartyje nurodyti darbai buvo atlikti iki 2014-04-04, ir už juos buvo atsiskaityta, dėl to nebegalėjo būti šios sudarytos sutarties dalyku, t. y. jau buvo atlikti kadastriniai matavimai, parengtos bylos šių sklypų: (duomenys neskelbtini).: sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-12-06, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-12-06, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-12-10, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-12-10, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-12-10, o (duomenys neskelbtini) sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) apmatuotas, parengta byla 2013-10-30 bei 2014-02-07 įregistruota Registrų centre. (duomenys neskelbtini) sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) topografinė nuotrauka nebuvo padaryta, todėl reikalavimas už ją sumokėti yra nepagrįstas ir neteisėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 12 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Iš atsakovo priteisė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas nustatė, jog 2013 metais ieškovė ir atsakovas žodiniu susitarimu susitarė dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų, vieno žemės sklypo padalijimo į kelis žemės sklypus, kadastrinių bylų parengimo, jų suderinimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) topografinės nuotraukos parengimo. 2014-04-04 tarp šalių buvo sudaryta rašytinė sutartis, pagal kurią ieškovė turėjo parengti žemės sklypų, k. Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir kadastrinių matavimų bylas, taip pat parengti žemės sklypo k. Nr. (duomenys neskelbtini) parengtas bylas suderinti su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriumi, bei parengti žemės sklypo k. Nr. (duomenys neskelbtini) topografinę nuotrauką.
11. Šalys sutartyje susitarė, kad už atliktus darbus atsakovas sumokės 15824 Lt (4582,95 Eur). Sutartyje nurodoma, kad avansinis mokėjimas: už žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) lauko matavimus 3000 Lt (868,86 Eur). Ieškovė sutartus darbus įsipareigojo atlikti iki 2014 m. gegužės 16 d., netikslumus pašalinti per 5 darbo dienas.
12. 2014 m. gegužės 13 d. UAB „Geonetas“ surašė atliktų darbų perdavimo aktą, kuriuo perdavė atsakovui kadastrinius matavimus ir topografinę nuotrauką. Aktas buvo pasirašytas tik ieškovės atstovo. 2017-05-17 ieškovė išrašė atsakovui sąskaitą - faktūrą Serija GNT Nr. 000377, už sklypų kadastrinius matavimus pagal sutartį 2014 m. balandžio 4 d. Atsakovas šios sąskaitos nepasirašė.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė ir atsakovas susitarimą atlikti darbus sudarė 2013 metais, tai yra iki sutarties sudarymo. Taigi, iki pasirašant sutartį tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai žodinės sutarties pagrindu, o vėliau šalys žodinės sutarties pagrindu sudarė rašytinę sutartį. Ieškovė UAB „Geonetas“ (rangovė) įvykdė savo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o užsakovas (atsakovas) A. J. savo įsipareigojimų neįvykdė ir už atliktus darbus pilnai neatsiskaitė.
14. Atliktų darbų aktas nenuginčytas, juose nei rangovas, nei užsakovas suderintų darbų trūkumų nenurodė, visas kadastrines bylas atsakovas atsiėmė Nacionalinėje žemės tarnyboje. Todėl teismas laikė, kad ginčo dėl kadastrinių bylų perdavimo tarp šalių nėra. Ieškovė sutartu laiku, iki 2014-05-16, atliko darbus, juos suderino Nacionalinės žemės tarnyboje, trūkumų atliktiems darbams nenustatyta, todėl pagrįstai surašė 2014-05-13 darbų perdavimo priėmimo aktą.
15. Kaip matyti iš byloje esančios 2014-03-12 sutarties, ji nebuvo pasirašyta tarp šalių, tarp šalių vyko tik susirašinėjimas elektroniniu paštu derinant sutarties sąlygas, siūlant galimus sutarties variantus. Teismas neturi jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad tarp šalių pasirašyta 2014-04-04 sutartis yra negaliojanti, nes kaip matyti iš teismui pateiktos sutarties originalo, ji buvo pasirašyta abiejų šalių.
16. Atsakovui nepateikus objektyvių įrodymų apie ieškovės atliktus darbus su trūkumais, dėl kurių negalima naudoti darbų rezultato pagal numatytą paskirtį, bei šių trūkumų negalėjimo pašalinti, teismas padarė išvadą, kad atsakovas neturėjo teisės atsisakyti apmokėti už atliktus darbus pagal sutartį. Atsakovui yra pareiga atsikaityti su ieškove pagal sutartį, todėl preliminarus teismo sprendimas paliktas nepakeistu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
17. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-10-12 galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo A. J. 2018-04-18 prašymą panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-10-09 preliminarų sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Geonetas“ ieškinį atmesti ir atgręžti sprendimo įvykdymą, priteisiant iš UAB „Geonetas“ atsakovo naudai 8569,60 Eur (įskaitant ir išieškotas vykdymo išlaidas) tenkinti visiškai, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas klaidingai nustatė sutarties rūšį spręsdamas, kad buvo sudaryta rangos sutartis, dėl to neatskleidė bylos esmės. Teismas susiaurino bylos nagrinėjimo dalyką, neišnagrinėjo visa apimtimi atsakovo prieštaravimų ir pažeidė jo teisę į gynybą.
17.2. Šioje byloje ginčas yra kilęs iš projektavimo darbų rangos teisinių santykių. Kaip minėta, teismas suklydo dėl sutarties dalyko, todėl netaikė Civilinio kodekso IV skirsnio specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangą, šalių teisių ir pareigų turinį bei jų atsakomybę.
17.3. Projektuotojas (tyrinėtojas) atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą, taip pat už netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu. Šie trūkumai gali būti pašalinami tik atlikus papildomus kadastrinius matavimus suformuojant tinkamus žemės sklypus, tačiau, pažeidžiant Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.703 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, iki šiol jie nėra pašalinti, todėl ieškovė, veikdama savo rizika, nėra įvykdžiusi užduoties (CK 6.205 straipsnis), jos atlikti darbai tikslo nepasiekė, dėl ko neteko prasmės (CK 6.649 straipsnio 1 dalis 2 punktas), ir neturi teisės į atlyginimą (CK 6.700 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
17.4. Teismas priimtu sprendimu netinkamai aiškino sudarytą sutartį, nurodė ne tą sutarties dalyką, kuris iš tikrųjų sutartas, neatsižvelgė į tikruosius šalių siekius, jų konkliudentinius veiksmus, valstybės institucijų raštu pateiktas išvadas dėl ieškovo atliktų darbų tinkamumo bei į atsakovo paaiškinimus, jog iš tikrųjų buvo susitarta dėl (1) žemės sklypo padalijimo išskiriant (duomenys neskelbtini) į atskirą sklypą, (2) ūkininko sodybos vietos parinkimo žemės sklype esančiame (duomenys neskelbtini); 3) dėl gretimų žemės sklypų kadastrinių matavimų, kadastrinių bylų parengimo.
17.5. Bylą nagrinėjęs teismas sutarčių aiškinimo taisyklių tinkamai netaikė ir, spręsdamas dėl šalių sutartinių teisių ir pareigų pasiskirstymo, projektavimo rangos sutarties nuostatas vertino formaliai, paviršutiniškai, neišsiaiškinęs sutarties nuostatų bei šalių elgesio prieštaravimų, jų nepašalinęs. Byla išspręsta neteisingai, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas.
Atsiliepimas
18. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, todėl prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Šalių sudarytoje sutartyje įtvirtinta šalių valia, tam, kad nekiltų ginčų dėl darbų apimties ir kainos, sutartis abiejų šalių buvo suderinta. Byloje esanti sutartis visiškai atitinka šalių valią, nes per šį laikotarpį iki kol nebuvo priimtas preliminarus sprendimas ir pradėtas jo vykdymas, apeliantas nebuvo išreiškęs nei vienos pretenzijos nei dėl atliktų darbų kiekio nei dėl kokybės. Atsakovas atsisakymą mokėti už atliktus darbus niekada negrindė netinkamu darbų atlikimu.
18.2. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus ištrauką iš nekilnojamųjų turto vertybių registro. Aplinkybių, kodėl šių įrodymų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teismui, nenurodė. Į ieškovę dėl apeliaciniame skunde nurodytų darbų trūkumų niekada nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo paliktas preliminarus teismo sprendimas nepakeistas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo atliktu netinkamu šalių sudarytos sutarties teisiniu kvalifikavimu. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalis siejo rangos teisiniai santykiai, ir tarp šalių sudaryta kadastrinių matavimų atlikimo sutartis yra dėl rangos darbų atlikimo. Apeliaciniu skundu apeliantas nurodo, jog šalių sudaryta sutartis buvo ne rangos sutartis, o projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartis, kuri reglamentuojama specialiomis normomis. Atsižvelgiant į tai, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, o priimtas teismo galutinis sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas.
22. Projektavimo darbų ranga reglamentuojama CK 6.700–6.704 straipsniuose. CK 6.700 straipsnyje numatyta, kad projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą.
23. Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai).
24. Projektavimo darbų ranga yra viena rangos sutarčių rūšių. Šių taisyklių santykis nustatytas įstatymo: CK 6.644 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad rangos bendrųjų nuostatų normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangoms rūšims, jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos. Vadinasi, Civilinio kodekso 6.644 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendrųjų ir atskirų rangos sutarčių rūšis reglamentuojančių normų santykis vertintinas kaip bendrųjų normų santykis su specialiosiomis. Tai reiškia, kad specialiojoje teisės normoje nustatyta taisyklė taikoma prioritetiškai, o bendrojoje – subsidiariai. Be to, jeigu atskiros rangos sutarčių taisyklės atitinkamo klausimo reglamentuoti nedraudžia, nereglamentuoja kitaip ar nereglamentuoja apskritai, taikoma rangos bendrųjų nuostatų normų nustatyta taisyklė.
25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2013 metais ieškovė ir apeliantas žodiniu susitarimu susitarė dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų, vieno žemės sklypo padalijimo į kelis žemės sklypus, kadastrinių bylų parengimo, jų suderinimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)topografinės nuotraukos parengimo. Šio žodinio susitarimo pagrindu 2014-04-04 tarp šalių buvo sudaryta rašytinė sutartis, pagal kurią ieškovė turėjo parengti žemės sklypų k. Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir kadastrinių matavimų bylas (Sutarties 1.1 punktas), taip pat parengti žemės sklypo k. Nr. (duomenys neskelbtini) parengtas bylas suderinti su NŽT prie ŽŪM skyriumi (Sutarties 1.2 punktas), bei parengti žemės sklypo k. Nr. (duomenys neskelbtini) topografinę nuotrauką (Sutarties 1.3 punktas). Sutartyje aiškiai buvo įvardijama, kokius darbus įsipareigoja atlikti ieškovė – atlikti sklypų kadastrinius matavimus ir parengti kadastrinių matavimų bylas, jas suderinti su Nacionaline žemės tarnyba bei parengti vieno sklypo topografinę nuotrauką. Visi šie darbai negali būti laikomi projektavimo ir tyrinėjimo darbais, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių sudarytą sutartį ir todėl byla buvo išnagrinėta ne visapusiškai.
26. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šalių sudarytos sutarties nuostatas. Apelianto teigimu, iš tikrųjų buvo susitarta dėl žemės sklypo padalijimo išskiriant (duomenys neskelbtini) į atskirą sklypą, ūkininko sodybos vietos parinkimo žemės sklype esančiame (duomenys neskelbtini) ir dėl gretimų žemės sklypų kadastrinių matavimų, kadastrinių bylų parengimo.
27. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Civilinio kodekso 6.193–6.195 straipsniuose. Pažymėtina, kad sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
28. 2014-04-04 tarp šalių sudarytoje rašytinėje sutartyje, kuri buvo pasirašyta abiejų šalių, buvo numatyta, kad ieškovė parengs žemės sklypų k. Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir kadastrinių matavimų bylas (Sutarties 1.1 punktas), taip pat žemės sklypo k. Nr. (duomenys neskelbtini) parengtas kadastrinių matavimų bylas suderins su NŽT prie ŽŪM skyriumi (Sutarties 1.2 punktas), bei parengs žemės sklypo k. Nr. (duomenys neskelbtini) topografinę nuotrauką (Sutarties 1.3 punktas). Apeliantas savo ruožtu įsipareigojo sumokėti 15824 Lt (4582,95 Eur). Įrodymų, pagrindžiančių, jog šalių susitarimas buvo kitoks, į bylą nepateikta.
29. Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.).
30. Ieškovė teikdama teismui ieškinį dėl skolos priteisimo privalėjo įrodyti, jog rangos sutartimi sutartus darbus įvykdė tinkamai. Tuo tarpu apeliantas privalėjo paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes dėl tinkamo darbų atlikimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, jog ieškovės pagal šalių sudarytą susitarimą atlikti darbai buvo atlikti tinkamai bei priimti apelianto, nes į bylą pateiktas vienašališkai ieškovės pasirašydamas darbų priėmimo –perdavimo aktas nebuvo nuginčytas. Įrodymų, kad ieškovė netinkamai atliko darbus pagal sudarytą sutartį, apeliantas nepateikė. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas nepagrindė teismui pateikto apeliacinio skundo.
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo apeliacinio skundo motyvų pagrindu. Pirmosios instancijos teismo priimtas galutinis teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
32. Apeliacinės instancijos teismas pateiktą apeliacinį skundą byloje atmetė. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai kurios naudai priimamas sprendimas. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi apelianto skundas atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apelianto.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. eA2-5878-213/2018 palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geonetas“, j. a. k. 300861891, naudai 420,00 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) jos apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.