- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-12
- Bylos Nr.
- eA2-5878-213/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02758-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Ieškovas
- UAB „Geonetas“
- Atsakovas
- A. J.
- Advokatai
- Romualdas Pėstininkas, Reda Mataliūkštė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Geonetas“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo A. J. 7056,77 Eur skolą, kurią sudaro 3714,09 Eur pagrindinė skola už atliktus darbus ir 3342,68 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 479,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2014-04-04 su atsakovu sudarė sutartį dėl 7 žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, vieno žemės sklypo padalijimo į keletą žemės sklypų, kadastrinių matavimų bylų parengimo, jų suderinimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, taip pat žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), topografinės nuotraukos parengimo. Sutartyje buvo numatyta darbų vertė – 15 824 Lt (4582,95 Eur). Sutarties 2.2.1. punkte buvo numatytas avansinis apmokėjimas už žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), lauko matavimus – 3000 Lt (868,86 Eur). Sutarties 2.2.3. punkte buvo numatyta, kad galutinai užsakovas atsiskaito pagal darbų atlikimo aktą 5 darbo dienų laikotarpyje nuo žemės sklypų įregistravimo VĮ Registrų centras. Žemės sklypų matavimų ir bylų suformavimo darbai truko 2013-2014 metais. Atsakovas įvykdė Sutarties 2.2.1. punktą ir iš anksto, t. y. 2013-08-16 sumokėjo 3000 Lt avansą. Sutartyje buvo numatytas darbų atlikimo terminas – 2014-05-16. Darbai buvo atlikti nustatytu terminu, atsakovas paslaugas priėmė ir kadastrinius matavimus užregistravo VĮ Registrų centras, pretenzijų dėl atliktų darbų nepateikė. Atsakovas žadėjo atsiskaityti už darbus, tačiau savo prievolės neįvykdė. Sutarties 4.4. punkte numatyta, kad užsakovui nesumokant už atliktus darbus Sutarties 2.2.-2.9. punktuose sutartu laiku, skaičiuojami 0,5 proc. delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną. Todėl ieškovas prašo priteisti 3342,68 Eur delspinigius už pradelstų 180 dienų (3714,09 Eur x 0,5 proc. x 180 d).
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2017-10-09 priėmė preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3716-239/2017, kuriuo tenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovo A. J. 7056,77 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 7056,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2017-09-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat priteisė 479,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Preliminarus sprendimas įsiteisėjo 2018-03-07.
2018-04-18 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose buvo gautas atsakovo A. J. prašymas atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje. Atsakovas taip pat prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-10-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Geonetas“ ieškinį atmesti ir atgręžti sprendimo įvykdymą, priteisiant iš UAB „Geonetas“ atsakovo naudai 8569,60 Eur.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas A. J. palaikė savo prašymą ir papildomai nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2013 metais su G. J. tarėsi dėl žemės sklypų, esančių Rodomislės kaime, Prienų rajone kadastrinių matavimų atlikimo bei dėl žemės sklypo, esančio Karpiškių kaime, Trakų r., kadastrinių matavimų atlikimo. Atsakovas ieškovo atstovui 2013-08-16 sumokėjo 3000 Lt avanso ir susitarė, kad darbų atlikimo kaina bus iki 10000 Lt. Nurodė, kad dalis darbų buvo atlikta, dalis – ne (Karpiškių kaime). Kai tarėsi su G. J. dėl kadastrinių matavimų atlikimo, jokio susitarimo nepasirašė. Prašyme nurodė, kad 2014-04-04 Ieškovo pateikta sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo buvo suklastota, nes atsakovas tarėsi dėl kitokių sutarties sąlygų. Minimos sutarties 2.3 - 2.9 punktuose nurodomi ir atliktini darbai, buvo atlikti iki 2014-04-04, ir už juos buvo atsiskaityta ir dėl to nebegalėjo būti šios sudarytos sutarties dalyku, t.y. jau buvo atlikti kadastriniai matavimai, parengtos bylos šių sklypų: Užuguosčio k.: sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-12-06, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-12-10, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-12-10, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-12-10, o Karpiškių k. sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) apmatuotas, parengta byla 2013-10-30 bei tai 2014-02-07 įregistruota Registrų centre. Prašyme taip pat nurodė, kad ieškovo teismui pateikta 2017-05-17 sąskaita-faktūra Nr. 000377 yra taip pat suklastota, nes išrašyta suklastotos sutarties pagrindu bei neužbaigus darbų. Taip pat nurodo, kad Karpiškių k. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) topografinė nuotrauka nebuvo padaryta - atsakovui ji nebuvo perduota, todėl reikalavimas už ją apmokėti yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nors ieškovas parengė sklypų bylas, tačiau nustatyta tvarka to nesuderino, todėl atsakovui teko suderinti techninius dokumentus įstatymų nustatyta tvarka su atitinkamomis valstybės ar savivaldybių institucijomis. Teismo posėdžio metu atsakovas A. J., atsakydamas į klausimus, nurodė papildomai, kad visas kadastrine bylas jis gavo iš žemėtvarkos ir nešė jas įregistruoti į Registrų centrą, o gautose kadastrinėse bylose reikėjo atlikti patikslinimus, kuriuos darė kiti asmenys (Butkienės firma), o ne UAB „Geonetas“ Nurodė taip pat, kad 2014-04-04 sutartyje gal būt yra jo parašas, bet jis nežino, kokiu būdu jo parašas atsidūrė sutartyje.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Romualdas Pėstininkas palaikė prašyme išdėstytus argumentus, prašė panaikinti priimtą teismo preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo pateikta sutartis yra nelogiška, sutarta darbų kaina buvo didesnė nei už tuo metu nusistovėjusius, tokių darbų vidutinius įkainius. Sutartis prieštarauja šalių susitarimui. Taip pat ieškovas neatliko sutartų darbų iki galo, jie taip pat buvo atlikti netinkamai, o vėliau, kuomet atsakovas pardavė žemės sklypus S. G., pastarasis susidūrė su problemomis dėl ieškovo netinkamai atliktų kadastrinių matavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „Geonetas“ atstovas direktorius M. M. prašė priimtą preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad sutartis tarp šalių buvo pasirašyta visiems dalyvaujant. Sutarti darbai buvo pradėti vykdyti pagal žodinį susitarimą 2013 metais. Iš pradžių susitarė dėl vieno objekto Rodomislės kaime, vėliau buvo susitarta dėl kitų darbų, tačiau atsakovui vengiant atsiskaityti su ieškovu, 2014-04-04 buvo pasirašyta tarp šalių sutartis, pagal kurią buvo atlikti visi sutartyje nurodyti darbai. Darbai buvo atlikti tinkamai, tai patvirtina ir atsakovo parašai ant žemės sklypų kadastrinių matavimų suderinimo aktų. Nurodė, kad pateikus kadastrines bylas Nacionalinei žemės tarnybai suderinimui, jokių pastabų jo įmonė negavo, kadangi buvo pateikę raštą, kad po patikros visos bylos būtų perduotos užsakovui, šiuo atveju A. J., tai jis šias bylas ir atsiėmė Nacionalinėje žemės tarnyboje.
Teismo posėdžio metu UAB „Geonetas“ atstovė advokatė Reda Mataliūkštė prašė priimtą teismo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes.
Teismo posėdžio metu liudytojas G. J. paaiškino, kad dirba UAB „Geoneta“ matininku. 2013 metais birželio mėnesį su atsakovu susitarė, kad UAB „Geonetas“ atliks kadastrinius matavimus atsakovo žemės sklypuose, esančiuose Rodomislės kaime, Prienų rajone buvusioje dvarvietėje. Iki 2014-04-04 buvo atlikta dalis darbų. Atsakovas prieš pasirašant sutartį sumokėjo 3000 Lt avansą. Sutartis buvo sudaryta, nes atsakovas vengė atsiskaityti už atliktus darbus. Nurodo, kad šalys iš viso susitarė dėl 15000 Lt atlygio. Atsakovas pasirašė sutartį, dėl to jis buvo atvykęs į UAB „Geonetas“ ofisą, ji yra galutinė ir tikra. Visi darbai pagal sutartį buvo atlikti, tame tarpe ir topografinė žemės sklypo nuotrauka. Ginčas tarp šalių kilo dėl terminų. Nurodė taip pat, kad dėl dvarvietės buvo nesklandumų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas S. G. paaiškino, kad 2016 metais iš atsakovo A. J. įsigijo buvusią dvaro sodybą Rodomislės kaime. Nurodė, kad Kultūros paveldo departamentas raštu nurodė, kad jo įsigytame žemės sklype ne visur buvo gerai riboženkliais sužymėtos sklypo ribos, nors žodžiu prieš tai jam pasakė, kad jokių apribojimų toje vietoje nėra. Jis yra informuotas apie tai, kad 3-4 ha ploto teritorija yra su apribojimais. Nurodė, kad teritorija su apribojimais yra mažesnė, nei tai nužymėta kadastriniuose matavimuose, ne visur yra sustatyti riboženkliai. Šiuo metu jam reiktų tikslinti atliktus kadastrinius matavimus.
Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Bylos dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamos vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XXII skyriuje nustatyta tvarka. Dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus (Civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 4 dalis). Priėmęs prieštaravimus ir išnagrinėjęs bylą, teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali: 1) preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; 2) preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; 3) preliminarų sprendimą pakeisti. Tai reiškia, kad nagrinėjant bylas dokumentinio proceso tvarka negali būti keliami nauji reikalavimai.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 metais UAB „Geonetas“ (toliau - ieškovas) ir A. J. (toliau - atsakovas) žodiniu susitarimu susitarė dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų, vieno žemės sklypo padalijimo į kelis žemės sklypus, kadastrinių bylų parengimo, jų suderinimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) topografinės nuotraukos parengimo. Šio žodinio susitarimu pagrindu 2014-04-04 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta rašytinė sutartis (toliau - Sutartis) (1 t., b.l. 49-50) pagal kurią ieškovas turėjo parengti žemės sklypų k. Nr. (duomenys neskelbtini), k. Nr. (duomenys neskelbtini), k. Nr. (duomenys neskelbtini), k. Nr. (duomenys neskelbtini), k. Nr. (duomenys neskelbtini), k. Nr. (duomenys neskelbtini), k. Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir kadastrinių matavimų bylas (Sutarties 1.1. punktas), taip pat parengti žemės sklypo k. Nr. (duomenys neskelbtini) parengtas bylas suderinti su NŽT prie ŽŪM skyriumi (Sutarties 1.2. punktas), bei parengti žemės sklypo K. Nr. (duomenys neskelbtini) topografinę nuotrauką (Sutarties 1.3. punktas). Šalys sutartyje taip pat susitarė, kad už atliktus darbus atsakovas sumokės 15824 Lt ( 4582,95 Eur) (Sutarties 2.9. punktas). Sutartyje nurodoma, kad avansinis mokėjimas: už žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) lauko matavimus 3000 Lt (868,86 Eur) (Sutarties 2.2.1. punktas). Ieškovas sutartus darbus įsipareigojo atlikti iki 2014 m. gegužės 16 d. (Sutarties 4.1. punktas), o jeigu nustačius, kad bylos parengtos neteisingai, ieškovas įsipareigojo netikslumus (priklausančius nuo jo) pašalinti per 5 darbo dienas (Sutarties 4.1.2. punktas).
2014 m. gegužės 13 d. UAB „Geonetas“ surašė atliktų darbų perdavimo aktą (1 t. b.l. 38), kuriame nurodoma, kad ieškovas perdavė atsakovui kadastrinius matavimus ir topografinę nuotrauką. Aktas buvo pasirašytas tik ieškovo atstovo.
2017-05-17 ieškovas išrašė atsakovui sąskaitą - faktūrą Serija GNT Nr. 000377, už sklypų kadastrinius matavimus pagal sutartį 2014 m. balandžio 04 d. (1 t., b.l. 41). Atsakovas šios sąskaitos nepasirašė.
Ieškovas teigia, kad jam atlikus pagal Sutartį visus darbus, atsakovui atsirado pareiga už juos atsiskaityti. Atsakovas nesutinka sumokėti ieškovui motyvuodamas tuo, kad jis jokios sutarties su ieškovu nepasirašė, o pasirašyta Sutartis yra suklastota, o jos pagrindu išrašyta sąskaita - faktūra yra negaliojanti, todėl priimtas preliminarus sprendimas turi būti panaikintas, ieškovo ieškinys atmestas ir ieškovas įpareigotinas grąžinti atsakovui išniekotą sumą - 8569,60 Eur.
Dėl ieškovo ir atsakovo sutartinių teisinių santykių.
CK 6.154 straipsnis numato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.
CK 6.154 ir 6.159 str. nuostatų daroma išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių valios sutapimas, suderinta jų valia, konsensusas. Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010). Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „RT investicijos“ v. P. Z., bylos Nr. 3K-3-502/2011).
Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193-6.195 straipsniuose. Jų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; kt.).
Sutarčių aiškinimo nuostatos reikalauja sutartį aiškinti laikantis sąžiningumo principo ir prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas (CK 6.156 str.). Civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, kokią konkrečią sutartį sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti. Tai suteikia teisę asmenims savo nuožiūra sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Esant šalių sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sudaryta sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai teismas gali taikyti įstatymo nuostatas. Kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Siekiant nustatyti tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas susitarimą atlikti darbus sudarė 2013 metais, tai yra iki Sutarties sudarymo. Taigi, darytina išvada, kad iki pasirašant Sutartį tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai žodinės sutarties pagrindu, o vėliau šalys žodinės sutarties pagrindu sudarė rašytinę sutartį. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Teismas jau prieš tai nustatė, kad ieškovas UAB „Geonetas“ (rangovas) atlikto sutartus darbus o užsakovas atsakovas A. J. neįvykdė savo įsipareigojimų ir už atliktus darbus pilnai neatsiskaitė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas atlikęs sutartus žemės sklypų k. Nr. (duomenys neskelbtini), k. Nr. (duomenys neskelbtini), k. Nr. (duomenys neskelbtini), k. Nr. (duomenys neskelbtini), k. Nr. (duomenys neskelbtini), k. Nr. (duomenys neskelbtini), k. Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir suformavęs kadastrinių matavimų bylas (Sutarties 1.1. punktas), taip pat parengęs žemės sklypo k. Nr. (duomenys neskelbtini) bylas, jas suderino su Nacionaline žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, o atsakovas, gavęs kadastrines bylas ir atliktus matavimus įregistravo VĮ „Registrų centras“, apie ką patvirtina byloje esantys išrašai iš VĮ Registro centro.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat pažymėtina, kad iš byloje esančio 2014 m. gegužės 13 d. UAB „Geonetas“ surašyto atliktų darbų perdavimo akto (1 t. b.l. 38), matyti, kad ieškovas perdavė atsakovui šių žemės sklypų kadastrinius matavimus - Nr. (duomenys neskelbtini), k. Nr. (duomenys neskelbtini), k. Nr. (duomenys neskelbtini), k. Nr. (duomenys neskelbtini), k. Nr. (duomenys neskelbtini), k. Nr. (duomenys neskelbtini), k. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovas perdavė atsakovui ir topografinę nuotrauką žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Aktas buvo pasirašytas tik ieškovo atstovo (1 t., b.l. 38).
Atsakovas nurodo, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) topografinės nuotraukos jis neužsakinėjo, jam topografinė nuotrauka nebuvo perduota, o žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo atlikti su trūkumais, nes Kultūros paveldo departamentas vėliau nustatė neatitikimus kadastriniuose matavimuose, taip pat ieškovas, o ne pats atsakovas turėjo įregistruoti VĮ „Registrų centras“ atliktus kadastrinius matavimus, todėl mano, kad atliktų darbų aktas yra negaliojantis.
Pažymėtina, kad atliktų darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 str. 4 d.). Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą; su darbų priėmimo faktu susijęs mokėjimas rangovui už atliktus darbus. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Nagrinėjamu atveju atliktų darbų aktas nenuginčytas, juose nei rangovas, nei užsakovas suderintų darbų trūkumų nenurodė. Be to, kaip paaiškino bylos nagrinėjimo metu atsakovas, visas kadastrines bylas jis atsiėmė Nacionalinėje žemės tarnyboje, apie tai, kad šios bylos atsakovui buvo perduotos Nacionalinėje žemės tarnyboje, nurodė ir UAB „Geonetas“ direktorius paaiškindamas, kad taip yra įprastai daroma. Todėl teismas laiko, kad ginčo dėl kadastrinių bylų perdavimo tarp šalių nėra.
Civiliniame procese galioja rungtyniškumo principas. Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Pagal LR CPK 185 straipsnio 2 dalies nuostatas, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK nustatytas išimtis.
Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei sudaryta Sutartimi, darytina išvada, jog ieškovas sutartu laiku, iki 2014-05-16, atlikęs darbus, juos suderino Nacionalinės žemės tarnyboje, kuri nenustatė jokių trūkumų atliktiems darbams, pagrįstai surašė 2014-05-13 darbų perdavimo priėmimo aktą Nr. 14-05-13-1. Sutartimi šalys nesitarė, kad ieškovas VĮ „Registrų centre“ atliks suderintų kadastrinių matavimų įregistravimo procedūrą, todėl atsakovo argumentai, kad ieškovas netinkamai atliko darbus atmetami, kaip nepagrįsti.
Atsakovas teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad 2014-04-04 sutarties jis nepasirašinėjo, nes ji neatspindėjo tikrosios jo valios, o jam elektroniniu paštu buvo pateikta 2014 m. kovo 12 dienos sutarties projektas, kuris taip pat neatspindėjo jo tikrosios valios ir liko nepasirašytas (1 t., b.l. 151-152). Kaip matyti iš byloje esančios 2014-03-12 sutarties, ji nebuvo pasirašyta tarp šalių, tarp šalių vyko tik susirašinėjimas elektroniniu paštu derinant sutarties sąlygas, siūlant galimus sutarties variantus. Byloje apklaustas liudytojas G. J. bei UAB „Geonetas“ direktorius patvirtino, kad tarp šalių buvo pasirašyta 2014-04-04 sutartis, ją pasirašė ieškovas ir atsakovas UAB „Geonetas“ biuro patalpose, niekieno neverčiamas ir laisva valia, sutartis buvo derinama abiejų šalių, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovas buvo suklaidintas. Teismas neturi jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad tarp šalių pasirašyta Sutartis yra negaliojanti, sudaryta apgaule ieškovui turint tokį tikslą, nes kaip matyti iš teismui pateiktos Sutarties originalo, ji buvo pasirašyta abiejų šalių. (1 t. b.l. 129). Todėl atmeta atsakovo argumentus dalyje dėl sutarties teksto ir datos kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
Taip pat atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, atmestini atsakovo argumentai, jog topografinės nuotraukos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) jis neužsakinėjo ir jos ieškovas jam neperdavė. Teismo vertinimu, atsakovas tarp šalių sudarytos Sutarties nenuginčijo, todėl nėra pagrindo manyti, kad ieškovas pats savo iniciatyva galėjo padaryti žemės sklypo, esančio Karpiškių kaime, Trakų rajone topografinę nuotrauką, nesitikėdamas už ją gauti atlygio. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančio medžiagos, topografinė nuotrauka yra padaryta, tačiau kaip nurodė ieškovo UAB „Geonetas“ direktorius, atsakovas jos neatsiėmė ir už jos padarymą nesumokėjo reikiamos pinigų sumos. Todėl, įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė ir šios aplinkybės, o jo argumentai nėra pagrįsti jokiais leistinais įrodymais, todėl yra atmetami.
Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūrą. Atsakovui nepateikus objektyvių įrodymų apie ieškovo atliktus darbus su trūkumais, dėl kurių negalima naudoti darbų rezultato pagal numatytą paskirtį, bei šių trūkumų negalėjimo pašalinti, teismas daro išvadą, kad atsakovas neturėjo teisės atsisakyti apmokėti už atliktus darbus pagal sutartį. Savo ruožtu nustačius tam tikrus ieškovo atliktų darbų trūkumus, atsakovas turėjo teisę pasirinkti vieną iš CK 6.665 str. normoje įtvirtintų savo teisių gynimo būdų, tačiau, neturi teisės apskritai atsisakyti vykdyti savo prievolių. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepareiškė savarankiško reikalavimo ieškovo išrašytą atliktų darbų aktą pripažinti negaliojančiu, o byloje tiesiog neigia savo pareigą atsiskaityti, nors įstatymas tokios teisės jam nesuteikia.
Darbų apmokėjimas pagal rangą reglamentuojančias įstatymo nuostatas vykdomas rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka (CK 6.655 str.). 2017-05-17 sąskaitoje - faktūroje nenurodyta, kada ji turi būti apmokėta (1 t., b.l. 41), tačiau vadovaujantis CK 6.655 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Teismas aukščiau konstatavo, jog atsakovas po akto surašymo, pretenzijų dėl netinkamai atliktų darbų nepareiškė, todėl laikytina jog darbai buvo priimti kaip atlikti tinkamai. Įvertinęs teismui pateiktą sąskaitą faktūrą, teismas konstatuoja, jog nurodyta sąskaita faktūra atitinka atliktų darbų akte (1 t., b.l. 38) nurodytus atliktus, todėl ši sąskaitą – faktūra laikytina pagrįsta ir turėjo būti apmokėta.
Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad A. J. yra pareiga atsikaityti su UAB „Geonetas“ pagal Sutartį ir dėl nurodytų priežasčių.
Todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į šalių ir liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad Trakų rajono apylinkės teismo (dabar Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai) 2017-10-09 priimtas preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3716-239/2017, yra pagrįstas ir įrodytas leistinais įrodymais, atmetus atsakovo pateiktus įrodymus bei argumentus, paliktinas nepakeistu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Sutinkamai su CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, teisinę pagalbą.
Ieškovo UAB „Geonetas“ bylinėjimosi išlaidos: ieškovas iki bylos išnagrinėjimo teisme pateikė įrodymus apie turėtas advokato išlaidas, t.y. 420 Eur (1 t., b.l. 136, 137, 138). Kadangi priimtas preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 420 Eur tūrėtų bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, 1,79 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
nusprendžia:
Trakų rajono apylinkės teismo 2017-10-09 Preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Geonetas“, į.k. 300861891.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.