Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui A. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio sūnaus A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai. Ieškovės ir sūnaus A. T. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). A. T. lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Ieškovė nekilnojamojo turto savo vardu nėra įgijusi. Ieškovės gaunamos pajamos iš individualios veiklos per mėnesį sudaro apie 700 Eur, ji dirba kirpėja - stiliste. Iš pateiktos A. T. poreikių lentelės matyti, kad nepilnamečio poreikiams patenkinti reikalinga 500-600 Eur suma mėnesiui. Atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad nuosavybės teise savo vardu nekilnojamojo turto neturi, nuo 2019 m. lapkričio 4 d. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nuo 2018 m. kovo 8 d. registruotas darbo biržoje, jokių pajamų negauna. Teismui išreikalavus duomenis iš administracinių nusižengimų registro apie atsakovo A. T. registruotus administracinius pažeidimus, nustatyta, kad atsakovas ne kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, paskirtos piniginės baudos yra galiojančios, jos nėra sumokėtos. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu 2015 m. sausio 23 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nuosprendį ir pripažino kaltu atsakovą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaikų gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaikų interesus. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.196 straipsnis). Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti šalių vaiko gyvenamąją vietą su ja, atsakovas tokio reikalavimo teisme nepareiškė.

Byloje nustatyta, jog šiuo metu ieškovė viena augina sūnų, jį prižiūri ir juo rūpinasi. Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena tėvams priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu yra deklaruota ieškovės ir sūnaus gyvenamoji vieta. Sūnus lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Teismas duomenų, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams neturi, atsakovas prieštaravimų nepateikė. Kauno miesto VTAS atstovas išvadoje nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina neprieštarauja. Nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į nurodytus motyvus, taip pat į tai, jog ieškovė turi visas galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, į Kauno miesto VTAS išvadą, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio sūnaus A. T. gyvenamosios vietos nustatymo su motina A. L. tenkinamas (CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, nustatančią tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, įtvirtinančią abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192-3.203 straipsniuose įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos yra įprastiniai ir visiškai suprantami – tai poreikiai būstui, maistui, lavinimui, rūbams, gydymui ir kt., t. y. būtinoms reikmėms, kad vaikas visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinamas. Pagal ieškovės nurodomas sumas, išleidžiamas vaiko poreikiams patenkinti, didžiausia dalis tenka maistui, rūbams, t. y. būtiniesiems vaiko poreikiams. Vaiko poreikių tenkinimo išlaidas ieškovė pagrindė byloje pateiktais mokėjimo nurodymais, kvitais, paaiškinimais. Savaime suprantama, jog vaikui reikalingi rūbai, avalynė, tinkama mityba. Ieškovės nurodytos sumos būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti teismo vertinimu nėra padidintos bei laikytinos realiomis. Ieškovės paskaičiavimu vaikui maisto išlaidos mėnesiui sudaro 120 Eur. Vertinant nurodytą sumą darytina išvada, kad vaikui maistui namuose per mėnesį vienai dienai yra skiriama 4 Eur. Teismo nuomone siekiant vaiką maitinti visaverčiu, kokybišku maistu ieškovės nurodytos išlaidos maistui yra protingos ir atitinkančios vaiko amžių. Išlaidos gydymui, vitaminams taip pat laikytinos būtinomis bei pagrįstomis, kadangi jos tiek reikalingos vaikų ligos atveju, tiek siekiant palaikyti vaikų fizinę būklę. Taip pat pagrįstomis išlaidomis laikytinos išlaidos sūnaus ikimokyklinio ugdymo įstaigos paslaugoms, ugdymo priemonėms apmokėti. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės į bylą pateikti banko sąskaitos išrašai, pažyma. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013), todėl pagrįstomis laikytinos ieškovės nurodytos išlaidos vaiko žaislams, knygoms, kitoms lavinimo priemonėms. Pagrįstomis laikytinos neplanuotos išlaidos, kadangi vaikui likus su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Ieškovės nurodytos „grupės fondo (koncertai, spektakliai, išvykos)“ išlaidos byloje nėra pagrįstos jokiais įrodymais, be to pažymėtina, jog šių išlaidų kiekvieną mėnesį gali ir nebūti, todėl šioje dalyje išlaidos gali būti mažintinos. Ieškovė nurodo, kad ji patiria 500-600 Eur mėnesiui vaiko išlaikymo išlaidas, o ateityje reikės paruošti vaiką mokyklai, leisti į būrelius, todėl iš atsakovo prašo priteisti 300 Eur išlaikymą. Duomenų, jog šalių sūnus šiuo metu lanko mokamus būrelius, jį reikia vežioti patiriant išlaidas transportui, ieškovė teismui nepateikė, todėl šioje dalyje, teismo nuomone, vaiko išlaikymui išlaidos yra mažintinos. Taip pat mažintinos išlaidos auklės paslaugoms, ieškovė privalo taip planuoti savo darbo laiką, kad galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaiku. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vaiko amžių teismo nuomone vaiko poreikiams patenkinti 500 Eur išlaidos mėnesiui yra pakankamos.

Ieškovei išaiškintina, kad CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį laikoma nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Įvertinus ieškovės nurodytus vaiko poreikius, taip pat atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str., 3.3 str.), vertintina, kad šiuo metu, nepilnamečio sūnaus A. T. poreikiams patenkinti yra reikalinga ne mažesnė kaip 500 Eur suma per mėnesį.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės pajamos mėnesiui sudaro apie 700 Eur, nekilnojamojo turto ieškovė neturi.

Atsakovas nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi, su darbu susijusių pajamų negauna. Atsakovas teismui pateikė duomenis, jog nuo 2019 m. lapkričio 4 d. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nuo 2018 m kovo 8 d. registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. spalio 15 d. jam išmokėta 329,59 Eur mokymo stipendija.

Bylos nagrinėjimo metu duomenų, jog atsakovas yra nedarbingas, jam nustatytas neįgalumas ar yra kitos priežastys, dėl kurių atsakovas negali teikti vaikui išlaikymo, negauta. Atsakovo pateikti įrodymai nėra vertintini kaip pakankami padaryti išvadai, jog atsakovas yra nepajėgus teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui.

Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iš vis jų negavimu, skolomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Teismo vertinimu tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra panaši – abu yra sveiki, darbingi, todėl abu tėvai prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti po lygiai.

Taip pat teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę: „<...pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Nagrinėjamos bylos atveju teismui nustačius, jog teiktino išlaikymo dydis yra 500 Eur, įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, išlaikymo dydis mažintinas išmokos vaikui dydžiu (60 Eur).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes dėl vaiko išlaikymui būtinų išlaidų, atsižvelgiant į tai, jog šalių materialinė padėtis yra panaši, atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, jog vaikas specialių poreikių neturi, ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo A. T. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui A. T. 220 Eur (500 Eur – 60 Eur = 440 Eur : 2 = 220 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2019-08-12) iki vaiko pilnametystės (Civilinio PK 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė A. L., išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovė nurodė, jog atsakovas savo nepilnamečiam vaikui nuo pat gimimo išlaikymo neteikia. Šalys daugiau kaip trys metai kartu negyvena.

Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas atsižvelgia į ieškovės nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas teismui nepateikė įrodymų, jog teikė vaikui išlaikymą ieškovės nurodytu laikotarpiu, todėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteisiant išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. liepos mėnesio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. po 190 Eur kas mėnesį, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. po 200 Eur kas mėnesį, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. po 215 Eur kas mėnesį, viso 7 110 Eur (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis).

Ieškovė prašo išlaikymo įsiskolinimą priteisti iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Pažymėtina, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsižvelgiant į tai išlaikymo įsiskolinimas priteistinas už tris metus nuo 2016 m. liepos mėn. 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. imtinai (CK 3.200 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jų sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos. CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Ieškovė prašo nustatyti sūnaus A. T. ir skyrium gyvenančio tėvo A. T. bendravimą tvarką, kad tėvas A. T. su sūnumi praleidžia antrą ir ketvirtą savaitgalius per mėnesį. Savaitgalis tai laikas nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 19.00 val. Savaitgaliui tėvas pasiims sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžins sūnų sutartu laiku į jo gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių tėvas negalės bendrauti su sūnumi antrą ar ketvirtą mėnesio savaitgalį jis iš anksto (prieš keletą dienų) informuos A. L. telefonu (SMS žinute, Vyber ar Messenger pagalba). A. T. su sūnumi bendraus Tėvo dieną (pirmą birželio mėn. sekmadienį), 12 val. pasiimant sūnus iš jo gyvenamosios vietos ir sugrąžinant sūnų iki tos pačios dienos 19 val. į jo gyvenamąją vietą.

Ieškovės prašoma bendravimo tvarka yra konkreti, lengvai įgyvendinama, sudaranti galimybes atsakovui bendrauti su sūnumi, palaikyti emocinį tėvo ir sūnaus ryšį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei atsakovui nepateikus kitokios bendravimo tvarkos, nesant duomenų, jog prašoma nustatyti bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas (CK 3.170 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 3.175 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Ieškovė byloje reiškė du neturtinio pobūdžio reikalavimus (nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo su tėvu tvarką) už kuriuos sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį, šiuos reikalavimus teismas tenkino pilnai. Taip pat pilnai tenkino reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą A. T. patenkintas 74 proc. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog ieškovės patenkinti reikalavimai sudaro 93 proc., o atmesti - 7 proc. (100+100+100+74=374:400=0,93x100=93 proc.).

Ieškovė byloje patyrė 940 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 150 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio, viso 1 090 Eur. Ieškovės reikalavimus patenkinus 93 proc. iš atsakovo ieškovei priteistinos 1 013,70 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą mokėtinas 159,97 Eur žyminis mokestis, už reikalavimą priteisti išlaikymą mokėtinas 59,40 Eur žyminis mokestis, viso mokėtinas 219,37 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nuo kurio mokėjimo teikiant ieškinį ieškovė atleista CK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Mokėtinas žyminis mokestis 219,37 Eur sumoje priteistinas valstybei iš atsakovo.

Ieškinį patenkinus iš atsakovo valstybei priteistina 9,70 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnis, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių. 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo dėl laikinos gyvenamosios vietos ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymo bei laikino išlaikymo priteisimo.

Ieškinį tenkinus iš dalies, laikinos apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2019-08-12) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise priteistų lėšų tvarkytoja iki A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pilnametystės. Įpareigoti A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodytą sumą pervesti į asmeninę A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“ iki kiekvieno mėnesio 15 d. už einamąjį mėnesį.

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo sūnaus A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui sumą 7 110 Eur (septynis tūkstančius vieną šimtą dešimt eurų) už laikotarpį nuo 2016 m. liepos mėnesio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. imtinai.

Nustatyti A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir skyrium gyvenančio tėvo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

-tėvas A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su sūnumi A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleidžia antrą ir ketvirtą savaitgalius per mėnesį. Savaitgalis tai laikas nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 19.00 val. Savaitgaliui tėvas A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasiims sūnų, A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžins sūnų sutartu laiku į jo gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių tėvas A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) negalės bendrauti su sūnumi A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) antrą ar ketvirtą mėnesio savaitgalį jis iš anksto (prieš keletą dienų) informuos A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) telefonu (SMS žinute, Vyber ar Messenger pagalba);

-A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su sūnumi A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendraus Tėvo dieną (pirmą birželio mėnesio sekmadienį), 12 val. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir sugrąžinant sūnų iki tos pačios dienos 19 val. į jo gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 013,70 Eur (vieną tūkstantį trylika eurų) bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą bei sumokėtą žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 219,37 Eur (du šimtus devyniolika eurų 37 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos gyvenamosios vietos ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymo bei laikino išlaikymo priteisimo panaikinti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.