Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui D. C.,

mišriame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. patikslintą ieškinį atsakovui S. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skyriaus atstovas D. C. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Situacija ieškovės šeimoje pasikeitė į gerąją pusę, išnyko priežastys neterminuotam motinos valdžios apribojimo taikymui. Nepilnametė K. K. išreiškė norą gyventi su ieškove, su ja faktiškai gyvena jau kurį laiką. Byloje yra pagrindas panaikinti ieškovei neterminuotai apribotą jos motinos valdžią. Iš atsakovo turėtų būti priteisiamas po 120 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ne tik CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, bet ir CK 3.181 straipsnyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos.

Įstatymas numato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis). CK 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatytos tėvų valdžios ribojimo panaikinimo sąlygos, įrodymai, kad: 1) tėvai (ar vienas iš jų) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios apribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina įrodyti esant visas tris sąlygas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepilnametės K. K. motina yra ieškovė E. B., o vaiko tėvas – atsakovas S. K.. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neterminuotai apribota ieškovės motinos valdžia jos nepilnamečio vaiko K. K. atžvilgiu. Nepilnamečiui vaikui K. K. nustatyta nuolatinė institucinė globa, nuolatiniu globėju paskiriant Ukmergės vaikų globos namus. Nepilnametės K. K. gyvenamoji vieta nustatyta (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose. Minėtu teismo sprendimu iš ieškovės priteistas išlaikymas jos nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokant po 1 MGL nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečių K. K. ir B. K. priteistų lėšų tvarkytoja skiriant jų globėją - (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų administraciją. Ukmergės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime konstatuota, kad nepilnametė K. K. buvo palikta kitų asmenų priežiūrai, ieškovės buvimo vieta buvo nežinoma, todėl vaikas buvo paimtas iš jo buvimo vietos ir apgyvendintas (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų laikino apgyvendinimo grupėje. Ieškovė buvo visiškai nusišalinusi nuo savo nepilnamečių vaikų priežiūros, bendravo su asocialiais žmonėmis, dažnai keitė gyvenamąsias vietas, nedirbo, į vaiko teisių apsaugos skyrių neatvykdavo, nerodė noro susigrąžinti dukras.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Ji (duomenys neskelbtini) sudarė socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu nuomojasi dviejų kambarių, 48.55 kv. m. butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, jog nuomojamas socialinis būstas yra nedidelis, tačiau jos lėšomis suremontuotas, vaikui yra skiriamas atskiras kambarys. Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi savo ir kitų dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini). Remiantis ieškovės pateikta pažyma apie jos gaunamas socialines išmokas, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėnesio iki 2021 m. birželio mėnesio vidutiniškai per mėnesį ieškovės pajamas sudarė apie 654 Eur. Ieškovė, duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu, parodė, kad tokios sumos išlaikyti šeimą jai pakanka, taip pat ieškovė dirba pavienius darbus ir ieškosi pastovaus darbo bei nuo 2019 m. gegužės 13 d. yra registruota Užimtumo tarnyboje. Ieškovė suvokė savo problemą dėl alkoholio vartojimo ir ją sprendžia, t.y. lankėsi pas psichologą, užsikodavo, vartoja vaistus, alkoholio beveik nevartoja, veda tvarkingą gyvenimo būdą, stengiasi patenkinti vaikų poreikius ir jais rūpinasi. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės šeimoje pasitaiko alkoholio vartojimo atvejų, tačiau jie nėra dažni, moteris ieško problemos sprendimo būdų. Ieškovė neturi skolų, vaikais rūpinasi, bendradarbiauja su specialistais. 2021 m. rugpjūčio 11 d. apsilankymo metu pas ieškovę buvo nustatyta, kad E. B. su trimis vaikais gyvena dviejų kambarių socialiniame bute su daliniais patogumais adresu: (duomenys neskelbtini). K. K. gyvena atskirame kambaryje. Buities ir gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaiko ugdymuisi, poilsiui ir laisvalaikiui. Pokalbio metu ieškovė nurodo, kad K. K. anksčiau turėjo elgesio problemų, tačiau dabar jos elgesys pasikeitė į gerąją pusę. Tarp vaiko įstatyminių atstovų nėra ginčo dėl K. K. gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Išvadą teikianti institucija nurodo, kad neturi duomenų, jog E. B. šiuo metu netinkamai atlikinėja motinos pareigas dukros atžvilgiu. K. K. nuo 2020 metų vasario mėnesio gyvena su motina, išreiškė norą likti gyventi su motina ir Skyrius neturi duomenų, kad vaiko noras gyventi su motina prieštarauja vaiko interesams. Skyriaus manymu, E. B. elgesio pokyčiai dukros K. K. atžvilgiu yra esminiai ir ilgalaikiai. Įvertinus tai, kas išdėstytas, teismas daro išvadą, kad ieškovė pakeitė savo elgesį nepilnamečio vaiko K. K. atžvilgiu, ilgą laiką nevartoją alkoholio, sprendžia jo vartojimo problemas, pakeitė gyvenimo būdą, ne tik rūpinasi, bet ir sąmoningai siekia susigrąžinti vaiką į šeimą bei siekia užtikrinti jam saugią aplinką.

Pažymėtina, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl tėvai siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog tėvai, siekiantys, kad laikinas tėvų valdžios ribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės (tėvų pastangos išlaikyti ryšius su vaikais, domėtis jų reikmėmis, ugdymu, vystymusi, tinkamos gyventi aplinkos sukūrimas ir išlaikymas, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovė įrodė, jog padarė žymią pažangą, nes nevartoja alkoholio, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina ir rūpinasi savo dukra, įgyvendino visus jai paskirtus įpareigojimus, bendradarbiauja su valstybės institucijomis, dirbančiomis su šeima. Apie teigiamus ieškovės pasikeitimus teismo posėdžio metu pasisakė ir atsakovas. Skyrius pateikė išvadą, kad neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimas E. B. jos nepilnametės dukros K. K. atžvilgiu, atitinka šio vaiko teises ir teisėtus interesus. Nepilnametis vaikas taipogi išreiškė norą grįžti gyventi pas ieškovę.

Teismas pažymi, kad motinos ir vaikų buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Biologinės šeimos tarpusavio santykiai negali būti nutraukti dėl vaiko perdavimo globai. Vaiko perdavimas globai turi būti laikomas laikinąja priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdomas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Kiekviena globos taikymo priemonė turi būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės prašymas panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą jos nepilnamečio vaiko K. K. atžvilgiu laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis dėl nepilnametės K. K. gyvenamosios vietos nustatymo keistina ir nepilnametės K. K. gyvenamoji viena nustatytina su jos motina E. B. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl atskirai gyvenančio atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti atskirai gyvenančio tėvo S. K. bendravimo su nepilnamete dukra K. K. bendravimo tvarką. Ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su dukra K. K., dalyvauti jos ugdyme, įpareigojant atsakovą apie būsimą bendravimą su dukra informuoti ieškovę iš anksto, t.y. prieš vieną dieną iki 20 val.

Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog šalių dukra K. K. nuolat palaiko ryšius su atsakovu, su juo bendrauja ir susitinka. Ji tam neprieštarauja. Ginčo tarp šalių dėl atskirai gyvenančio atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamete K. K. nustatymo nėra. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka neprieštarauja mergaitės interesams. Atsižvelgdamas į siekį, jog nepilnametis vaikas turi turėti galimybę bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu, yra pareikštas reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp skyrium gyvenančių šalių, kuris yra tiesiogiai susijęs su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, teismas ieškovės ieškinį dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkina visiškai ir nustato nepilnametės K. K. bendravimo tvarką su atsakovu. Įvertinus visą esamą situaciją, atsakovui nustatoma bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, nurodant, jog atsakovas netrukdomai bendrauja su dukra K. K., dalyvauja jos ugdyme, tačiau yra įpareigojamas apie būsimą bendravimą su dukra informuoti ieškovę E. B. iš anksto, t.y. prieš vieną dieną iki 20 val. (CPK 376 straipsnis).

Teismas pažymi, kad šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus. Taip pat pasikeitus aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikau tvarkos pakeitimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis)

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė pateikė patikslintą reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei K. K. 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat pavesti dukros piniginėmis lėšomis disponuoti ieškovę. Atsakovas sutinka, kad nepilnametei dukrai yra reikalingas priteisti išlaikymas, tačiau nurodo galintis mokėti po 100 Eur kas mėnesį ir prisidėti papildomai pagal vaiko poreikius.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Nepilnametė K. K. bylos nagrinėjimo yra šešiolikos metų amžiaus. Bylos duomenimis mokosi (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, jog nepilnamečio vaiko realius ir pagrįstus poreikius per mėnesį sudaro apie 400 Eur išlaidos. K. K. poreikiams per mėnesį reikalinga: maistui – 150 Eur, dienpinigiai į mokyklą - po 2 Eur į dieną, viso: apie 40 Eur per mėnesį, drabužiai, avalynė - 50 Eur, vaistams, vitaminams, higienos prekėms - 50 Eur, mokymo priemonėms - 35 Eur, šventės, ekskursijos - 45 Eur, internetas, ryšio priemonės - 15 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad iš atsakovo prašo prisidėti prie vaiko poreikių tik 120 Eur suma per mėnesį, nes jos gaunamos pajamos yra pakankamos išlaikyti vaiką. Socialiniam būstui, kuriame gyvena ieškovė su trimis nepilnamečiais vaikais, yra tiekiama elektra, vanduo, reikalingos pirkti malkos krosnies kūrenimui. Ieškovė moka už buto nuomą apie 34 Eur per mėnesį, už elektrą – apie 24 Eur, vandenį – apie 7 Eur, internetą – apie 14 Eur. K. K. tenkančią komunalinių paslaugų ir būsto nuomos dalį per mėnesį sudaro apie 20 Eur. Byloje nustatyta, kad nepilnametė šalių dukra yra terapiškai sveika, specialių sveikatos ar ugdymosi poreikių neturi. Ieškovė į vaiko poreikių apskaičiavimą įtraukė aprangos, avalynės, higienos priemonių ir kitus būtiniausius vaikų poreikius atitinkančias išlaidas. Tokios išlaidos kaip būsto komunalinių mokesčių dalis, išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, lėšos, susijusios su papildomu ugdymu, lėšos, skirtos laisvalaikio praleidimui yra akivaizdžios, jos yra būtinos ir neišvengiamos. Pažymėtina, jog į nepilnamečių vaikų poreikius ieškovė neįtraukė jokių prabangos prekių. Teismas, vertindamas nepilnametės poreikius, sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog vaiko poreikių apskaičiavime nurodytos sumos būtų neatitinkančios ekonominės realybės ar joms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, sveika, yra registruota Užimtumo tarnyboje ir dirba pavienius darbus. Ieškovės šeimos pajamas sudaro socialinės išmokos ir gaunamos pajamos iš pavienių darbų, kas, ieškovės teigimu, sudaro apie 700 Eur per mėnesį. Ieškovės šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai. Ieškovė neturi jokio nekilnojamojo, kilnojamojo ar kito vertingo turto. Ji su savo nepilnamečiais vaikais gyvena dviejų kambarių socialiniame būste. Ieškovė moka už būsto nuomą, elektrą, vandenį, nuotekas, internetą, per mėnesį apie 80 Eur. Vertinant ieškovės indėlį į nepilnametės K. K. išlaikymą, teismas pažymi, kad nuo 2020 m. vasario mėnesio nepilnametė dukra gyvena pas ieškovę ir yra jos pilnai išlaikoma. Atsakovas teikė dukrai išlaikymą pagal galimybes, tačiau bylos duomenimis nėra aišku kiek materialiai jis prisidėjo. Taigi ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu vaiko aprūpinimo užtikrinimu.

Byloje nustatyta, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas verčiasi individualia veikla. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, įgytą specialybę, išlaikytinių skaičių, išlaidas, finansinius įsipareigojimus ar darbingumo lygio sumažėjimą nėra. Pagal Kelių transporto priemonių registruose pateiktą informaciją, atsakovo vardu yra registruota dvi transporto priemonės, iš kurių vienai yra draudžiamas eismas ir taikomas areštas. Atsakovo atžvilgiu yra vykdomos vykdomosios bylos antstolių kontorose ir taikomas priverstinis skolų išieškojimas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negali gauti pajamų nepilnamečio vaiko išlaikymo teikimui. Pažymėtina, jog tėvai turi pareigą pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurių užtektų augantiems vaiko poreikiams tenkinti. Tokia nuostata įtvirtinta ir kasacinio teismo praktikoje, kuris, spręsdamas dėl vaiko tėvų turtinės padėties nustatymo akcentavo, jog nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog atsakovas prisideda prie jų dukters išlaikymo, ja domisi ir su vaiku susitinka. A. K. K. gyveno pas atsakovą ir jis ją pilnai išlaikė, kai ieškovė to padaryti negalėjo. Teismas, atsižvelgdamas į turimus duomenis apie atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį, finansinius įsipareigojimus, daro išvadą, jog ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečio vaiko K. K. amžių, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie vaiko poreikius, sveikatos būklę, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, ieškovės patikslintą ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkina visiškai ir priteisia iš atsakovo S. K. išlaikymą nepilnametei K. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 120,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, 120,00 Eur išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas jo poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskiriama ieškovė E. B. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškintina, kad išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. K. ji privalo naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.203 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškinį patenkinus visiškai ir priėmus galutinį sprendimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pagal 2020 m. spalio 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Remiantis VGTPT 2021 m. spalio 4 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei E. B. yra sudariusios 378,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Byloje nustatyta, kad šalys reiškė pagrįstus reikalavimus ir prašymus, nevilkino proceso, tinkamai ir sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Ginčo byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo nebuvo, atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimais. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, teismas sprendžia, jog tinkamas šalių elgesys ir siekis baigti bylą nesukėlė papildomų turtinių pasekmių. Teismas, atsižvelgdamas į procesinį atsakovo elgesį, šalių suinteresuotumą vienoda bylos baigtimi ir į tai, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti visiškai, taip pat įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir bylinėjimosi išlaidų valstybei už ieškovei teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą iš atsakovo nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406-407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą neterminuotą motinos valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko K. K., gimusios (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatytą nepilnametės K. K. gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečio vaiko K. K., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jos motina E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Grąžinti nepilnametę K. K., gimusią (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos motinai E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutraukti iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai K. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 57,92 Eur (200 Lt) nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo (duomenys neskelbtini)., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Atsakovas S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) netrukdomai bendrauja su nepilnamete K. K., gimusia (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyvauja jos ugdyme. Apie būsimą bendravimą su dukra turi informuoti vaiko motiną E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš anksto, t.y. prieš vieną kalendorinę dieną iki 20 val.

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnamečiam vaikui K. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 00 ct) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. K., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.

Išaiškinti ieškovei E. B., jog, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, jai yra atnaujinamos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu.

Sprendimą dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.