- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- e2S-1430-480/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09241-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- Z. V., A. V.
- Atsakovas
- D. J., K. K., J. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų Z. V. ir A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Z. V., A. V. ieškinį atsakovams D. J., K. K., J. P. dėl žemės sklypų ribos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. B., A. G., D. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose iškelta civilinė byla pagal ieškovų Z. V., A. V. ieškinį atsakovams D. J., K. K., J. P. dėl žemės sklypų ribos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. B., A. G., D. B..
Žemesnės instancijos teismas
2. 2023 m. rugpjūčio 14 d. gautas atsakovės D. J. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Nekilnojamojo turto kadastre registruoti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., kadastrinius matavimus ar tokių duomenų pakeitimus ir atlikti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie draudimą Nekilnojamojo turto kadastre registruoti šio žemės sklypo kadastrinius duomenis ar tokių duomenų pakeitimą.
3. Atsakovė prašymą argumentavo tuo, kad 2023 m. liepos 24 d. ieškovo A. V. pavedimu matininkas A. M. surašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą. Akto surašymo metu nustatytos ginčo sklypo ir atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo posūkių taškų bendros koordinatės, kurios neatitinka plane pažymėtų koordinačių. Tokiu būdu matininkas A. M., ieškovo A. V. pavedimu, nepaisant šioje civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo dėl žemės sklypų ribos nustatymo, savavališkai ėmėsi keisti šias koordinates. Ieškovas A. V. iniciavo ginčo sklypo kadastrinių matavimo atlikimo ir kadastro duomenų patikslinimo įregistravimo procedūrą Nekilnojamojo turto kadastre. Tuo atveju, jei ši procedūra bus baigta ir Nekilnojamojo turto kadastre bus įregistruotos naujos ginčo sklypo ribos, teismui šioje byloje ieškovams nepalankų sprendimą (nustačius ginčo sklypo ir atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas pagal atsakovės pateiktą žemės sklypo ribų nustatymo planą), jo įvykdymas akivaizdžiai pasunkės. Todėl siekiant išsaugoti esamus Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotus ginčo sklypo ir atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis iki byloje bus išspręstas ginčas iš esmės yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsakovės D. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino: iki galutinio teismo procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos taikė laikinąją apsaugos priemonę – viešame registre įregistruoti draudimą Nekilnojamojo turto kadastre registruoti ar pakeisti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., kadastrinius duomenis. Nutartį pavedė vykdyti skubiai.
5. Teismas nurodė, kad atlikęs atsakovės pateikto atsiliepimo preliminaraus pagrįstumo vertinimą, duomenų dėl atsiliepimo akivaizdaus nepagrįstumo nenustatė. Teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje nėra duomenų, liudijančių akivaizdų atsiliepimo nepagrįstumą. Ieškovams teisminio nagrinėjimo metu atlikus ginčo sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistravus Nekilnojamojo turto kadastre, atsakovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje pasunkėtų, t. y. ieškovams savavališkai pakeitus plane nurodytas koordinates, neišsprendus šio ginčo galėtų kilti nauji ginčai, ko pasekoje tektų spręsti klausimus dėl priimtų sprendimų atitikties faktinei situacijai arba iš naujo atlikti ginčo sklypo matavimus, tokiu būdu patiriant papildomas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti patenkintas, nes nesiėmus reikalavimų užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Siekiant užtikrinti galimo atsakovei palankaus procesinio sprendimo byloje įvykdymą ir apsaugoti atsakovės interesus, tačiau nepažeidžiant ir ieškovų teisių, iki procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo taikytina laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl draudimo Nekilnojamojo turto kadastre registruoti ar pakeisti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., kadastrinius duomenis.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo klausimą arba klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės D. J. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nurodo, kad atliko ,,pateikto atsiliepimo preliminaraus pagrįstumo vertinimą” ir ,,duomenų dėl atsiliepimo akivaizdaus nepagrįstumo nenustatė”, kas akivaizdžiai prieštarauja tiek proceso teisės nuostatoms, susijusioms su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje pagrindais, tiek apskritai teisinei logikai. Šioje byloje apskritai nėra aiškios bylos nagrinėjimo ribos ir ieškovų reikalavimai atsakovams.
6.2. Atsakovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nei iki prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo, nei su šiuo prašymu nereiškia byloje jokių materialiųjų reikalavimų. Atsakovė teismui pateikė prašymą taikyti konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones, tačiau atsakovė su prašymu nepateikė priešieškinio nurodydama, kad tik ketina pateikti savo žemės sklypo ribų planą vėliau.
6.3. Teismui nebuvo pagrindo vertinti ir konstatuoti, kad atsakovės atsiliepimas yra preliminariai pagrįstas. Šioje procesinėje situacijoje teismo nurodymas, esą laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinamas galimo atsakovei palankaus procesinio sprendimo byloje įvykdymas, nuteikia vertinti teismą turint išankstinę nuomonę ir šališkumą atsakovės atžvilgiu. Nepagrįstai pasirėmė išimtinai atsakovės nurodymu, esą neišsprendus teisme ginčo dėl žemės sklypų ribų negali būti registruojami jokie ieškovų žemės sklypo kadastriniai matavimai, keičiantys žemės sklypų ribas, kadangi esą nustačius teismo sprendimu kitokias ribas, tai apsunkins teismo sprendimo įvykdymą.
6.4. Viešosios įstaigos (toliau – ir VĮ) Registro centras duomenys gali būti keičiami ir tikslinami ir teismo sprendimo pagrindu, kuris yra besąlyginis pagrindas pakeisti VĮ Registrų centro duomenis. Sakyti, kad VĮ Registrų centre įregistruoti kadastro duomenys bus savaime neteisingi, taip pat nėra jokio pagrindo, kadangi VĮ Registrų centro viena iš funkcijų tvarkant nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą atlikti kadastrinių matavimų bylų patikrą ir įvesti duomenis į kadastro duomenų bazę, kas taip pat iš dalies padidina duomenų patikimumą.
Atsiliepimas
7. Atsakovės atsiliepimu prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė:
7.1. Civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypų ribos nustatymo, atsakovas turi teisę pateikti teismui kitokį žemės sklypo ribos nustatymo variantą ir jį pagrįsti, nėra būtina priešinio ieškinio forma reikšti savarankiško reikalavimo ir pakanka teismui pateikti tik jo siūlomą žemės sklypų ribos nustatymo variantą bei jį pagrįsti. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokiose bylose turi tam tikrą specifiką.
7.2. Atsakovė teikė teismui 2023 m. birželio 16 d. VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ parengtus žemės sklypų situacijos planą bei žemės sklypų tarpusavio ribos pasiūlymo planą, kurie pagrindžia faktinę aplinkybę, kad byloje atsakovės siūlo teismui nustatyti žemės sklypų ribą pagal jų siūlomą variantą. Atsakovėms palankus teismo sprendimas šioje byloje yra galimas ir nesant atsakovių savarankiško reikalavimo, pareikšto priešinio ieškinio forma.
7.3. Ieškovams teisminio nagrinėjimo metu atlikus sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistravus Nekilnojamojo turto kadastre, atsakovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje pasunkėtų, t. y. ieškovams savavališkai pakeitus sklypo plane nurodytas koordinates, neišsprendus šio ginčo, tikėtina, kils nauji ginčai, ko pasekoje tektų spręsti klausimus dėl šioje byloje priimto teismo sprendimo atitikties faktinei situacijai arba iš naujo atlikti ginčo sklypo matavimus, tokiu būdu patiriant papildomas išlaidas ir nepatogumus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios priemonės – įregistruoti viešame registre draudimą Nekilnojamojo turto kadastre registruoti ar pakeisti žemės sklypo kadastrinius duomenis – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Ieškovai, kvestionuodami teismo nutarties teisėtumą, iš esmės remiasi šiomis aplinkybėmis: atsakovai byloje nereiškė jokio materialinio reikalavimo, todėl jie negali kelti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje ar atsakovo priešieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys (priešieškinis) patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar ieškinys (priešieškinis) atmetamas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje (priešieškinyje) pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje teisingai pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai lemia keletą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklių: 1) teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti; 2) siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.
12. Nagrinėjamu atveju byloje ieškovai Z. V. ir A. V. pareiškė ieškinį atsakovams D. J., K. K., J. P. dėl žemės sklypų ribos nustatymo.
13. Atsakovė D. J. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą viešame registre Nekilnojamojo turto kadastre registruoti ar pakeisti žemės sklypo kadastrinius duomenis, argumentuodama, kad 2023 m. liepos 24 d. ieškovo A. V. pavedimu matininkas A. M. surašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą. Akto surašymo metu nustatytos ginčo sklypo ir atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo posūkių taškų bendros koordinatės. Tokiu būdu ieškovas savavališkai, vykstant teisminiam ginčui, ėmė keisti koordinates. Iš atsakovės prašyme išdėstytų aplinkybių matyti, kad šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Atsakovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę grindžia siekiu, kad ieškovai neturėtų galimybės iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo įregistruoti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovams teisminio nagrinėjimo metu atlikus ginčo sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistravus Nekilnojamojo turto kadastre, atsakovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje pasunkėtų, t. y. ieškovams savavališkai pakeitus plane nurodytas koordinates, neišsprendus šio ginčo galėtų kilti nauji ginčai, ko pasekoje tektų spręsti klausimus dėl priimtų sprendimų atitikties faktinei situacijai arba iš naujo atlikti ginčo sklypo matavimus, tokiu būdu patiriant papildomas išlaidas. Dėl to teismas, esamai padėčiai išlaikyti iki ginčo išnagrinėjimo, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – viešame registre įregistruoti draudimą Nekilnojamojo turto kadastre registruoti ar pakeisti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., kadastrinius duomenis.
15. Šiuo aspektu atskirajame skunde keliamas klausimas, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas iš esmės siejamas su byloje reiškiamais materialiniais reikalavimais ir taikytinas jų užtikrinimui, t. y. subjektas, turintis teisę reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti pareiškęs ieškinį (priešieškinį), o šiuo atveju atsakovai tokio procesinio dokumento nėra pateikę.
16. Aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo taip pat suponuoja išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės siejamas su procesinio dokumento (ieškinio ar priešieškiniu), kuriame reiškiamas materialinis reikalavimas užtikrinimu. Tačiau ši taisyklė nėra imperatyvi ir iš esmės bet kokiu atveju užkertanti galimybę proceso šaliai, net nereiškiančiai savarankiškų reikalavimų, teikti savarankišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
17. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, priklausomai nuo būsimo teismo sprendimo turinio tokios priemonės kai kuriais atvejais gali būti taikomos ne tik atsakovui, bet ir ieškovui, kuriam nepareikšta savarankiškų materialinių teisinių reikalavimų. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš principo yra galimas ir ieškovui (atsakovui nepareiškus ieškinio), atsižvelgiant į galimą būsimo teismo sprendimo turinį, kuris nustatytų pareigas ne tik atsakovui, bet ir ieškovui.
18. Pažymėtina, kad atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kad Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-676-877/2023 2023 m. spalio 12 d. rezoliucija priimtas jų priešieškinis ieškovams, kuriuo reiškiamas reikalavimas dėl bylos šalių žemės sklypų bendros ribos nustatymo.
19. Kadangi šiuo atveju byloje vyksta ginčas tarp ieškovų ir atsakovų dėl sklypo ribos nustatymo, akivaizdu, kad teismas sprendimu iš esmės turės pasisakyti tiek dėl ieškovų, tiek dėl atsakovų teisių ir pareigų apimties, kas leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo vienareikšmiai vertinti, jog šioje byloje atsakovė neturėjo teisės reikšti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Esant nurodytoms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmė ir nagrinėjo, taikydamas šio instituto sąlygų visetą.
20. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys: pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-381-236/2018). Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
21. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje nustatė, kad egzistuoja abi būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. 1) šioje proceso stadijoje nėra duomenų, liudijančių akivaizdų atsiliepimo nepagrįstumą (tikėtinai pagrįstas ieškinio reikalavimas); 2) atsakovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje pasunkėtų (grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui).
22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš lot. iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017).
23. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad byloje ginčas sprendžiamas dėl ieškovų ir atsakovų sklypo ribos nustatymo, o atsakovų atsiliepime išdėstyti argumentai nebuvo akivaizdžiai nepagrįsti, tuo labiau, kad jie teikia priešieškinį ginčo klausimu, aiškiai bei detaliai išdėstydami faktines aplinkybes, teikdami teismui savo argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus ir kt., todėl šiame bylos nagrinėjimo etape nėra jokių duomenų, kad atsakovų argumentai ir/ar reikalavimai negalės būti tenkinami dėl gana akivaizdaus šių reikalavimų nepagrįstumo, t. y. nustatyta pirmoji prieš tai minėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
24. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimą (antroji sąlyga) privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1669-781/2020).
25. Spręsdamas dėl antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (ne)buvimo, teismas atsižvelgia į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, taip pat ir į padarinius, kurie kiltų atsakovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017).
26. Šiuo aspektu, įvertinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto tikslus bei paskirtį, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui kriterijų (gali pasunkėti). Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė neproporcingai, neįvertinęs teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje pasunkėjimo rizikos.
27. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pažymi, kad CPK 137 straipsnio 6 dalį reglamentuota imperatyvi teismo pareiga priėmus ieškinį bylose, susijusiose su daiktinėmis teisėmis, t. y. teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį.
28. Šiuo atveju, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam A. V., registruotas juridinis faktas: iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu; Įregistravimo pagrindas: 2023 m. rugpjūčio 25 d. apylinkės teismo nutartis Nr. e2-676-877/2023; Aprašymas: Dėl žemės sklypų ribos nustatymo; Įrašas galioja: Nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jau vien ši aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registre yra registruotas toks faktas patvirtina, nesant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio ir būtinybės, kadangi šis įrašas yra tam tikras saugiklis, įpareigojantis Registro tvarkytoją itin atidžiai ir atsakingai vertinti prašymus dėl duomenų, susijusių su konkrečiu objektu, įregistravimo.
29. Registro tvarkytojas, gavęs prašymus ir Registro duomenis, siekdamas įregistruoti arba išregistruoti Registro objektą arba pakeisti duomenis apie jį, atlieka pateiktų Registro duomenų analizę, įvertina duomenis ir priima sprendimą Registro objektą įregistruoti, išregistruoti arba pakeisti jo duomenis, o Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytais atvejais – atsisakyti Registro objektą įregistruoti ar išregistruoti arba pakeisti duomenis apie jį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 19 punktas). VĮ Registrų centro viena iš funkcijų yra tvarkant nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą prieš registruojant duomenis ne tik atlikti kadastrinių matavimų bylų patikrą ir įvesti duomenis į kadastro duomenų bazę, bet įvertinti aplinkybes, ar apskritai registracija galima ir nėra jokių kliūčių, galinčių sukelti neigiamas pasekmes.
30. Vertindamas grėsmės kriterijų pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovams savavališkai pakeitus plane nurodytas koordinates, neišsprendus šio ginčo, galėtų kilti nauji ginčai, ko pasekoje tektų spręsti klausimus dėl priimtų sprendimų atitikties faktinei situacijai arba iš naujo atlikti ginčo sklypo matavimus, tokiu būdu patiriant papildomas išlaidas, tačiau, kaip matyti, teismas tokius argumentus tik nurodo, tačiau jų nepagrindžia jokiais objektyviais motyvais, nepateikia jokio išsamaus savo argumentų paaiškinimo.
31. Negana to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje situacijoje, ieškovams net ir atlikus keitimo veiksmus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas atsakovams iš esmės nepasunkėtų ir nebūtų grėsmės jo vykdymui. Net iš atlikus registravimo veiksmus, o teismui priėmus sprendimą, kurio galutinis rezultatas skirtųsi (galėtų skirtis) nuo VĮ Registro centre įregistruotų duomenų, VĮ Registrų centre ieškovų registruoti duomenys netektų juridinės reikšmės, kadangi galutinis teismo sprendimas (įsiteisėjęs) sudarytų pagrįstą pagrindą keisti prieš tai buvusius registruotus duomenis. Taigi, atsakovams palankaus teismo sprendimo atveju, ieškovai neišvengtų sukuriamų teisinių padarinių, o jų atlikti veiksmai neturėtų jokios prioritetinės reikšmės ir neišspręstų žemės sklypų ribos nustatymo klausimo kitu būdu ir/ar forma, nei būtų nustatyta teismo procesiniame dokumente. Tokioje situacijoje ieškovai, inicijuodami ginčo sklypo ir atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo posūkių taškų bendrų koordinačių nustatymą (surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas), kai dėl sklypo ribos koordinačių vyksta ginčas teisme, akivaizdu, jog patiria išlaidų, tačiau atsakovams palankaus sprendimo atveju šias išlaidas jie prisiima savo rizika. Išlaidų, kurias atsakovai patirtų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju, nėra nustatyta.
32. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. N. j. of 19 April 1994, S. A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis nurodytu ir įvertinus tai, kad kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
33. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė nepagrįstą nutartį, dėl to atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovės D. J. 2023 m. rugpjūčio 14 d. prašymą (reg. Nr. DOK-98435) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nutartį išsiųsti VĮ Registrų centrui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.