Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Danrava“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3285-291/2018 pagal ieškovės BUAB „Danrava“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Fleet unions“ bei trečiajam asmeniui bankrutavusiai akcinei bendrovei „Kustodija“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais, negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Byloje sprendžiama dėl mokėjimo pavedimų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis), CK 6.930¹ bei CK 1.80 straipsnių pagrindu.

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neviršydamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neviršijus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu, papildomai pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Dėl mokėjimų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais CK 1.80 str. ir CK 6.930¹ pagrindais

12. Byloje ieškovė ginčija atsakovei atliktus bankinius mokėjimus: 2016-08-22 mokėjimą 2 000,00 Eur sumos; 2016-08-29 mokėjimą 1 000,00 Eur sumos; 2016-09-06 mokėjimą 1 000,00 Eur sumos; 2016-09-09 mokėjimą 1 000,00 Eur sumos; 2016-09-15 mokėjimą 1 000,00 Eur sumos; 2016-09-23 mokėjimą 1 000,00 Eur sumos; 2016-09-30 mokėjimą 290,00 Eur sumos; 2016-09-30 mokėjimą 1 000,00 Eur sumos; 2016-10-17 mokėjimą 1 000,00 Eur sumos; 2016-10-25 mokėjimą 1 000,00 Eur sumos; 2016-11-02 mokėjimą 1 000,00 Eur sumos; 2016-11-10 mokėjimą 1 000,00 Eur sumos; 2016-11-29 mokėjimą 600,00 Eur sumos; 2016-12-02 mokėjimą 1 000,00 Eur sumos; 2016-12-16 mokėjimą 1 000,00 Eur sumos; 2016-12-23 mokėjimą 1 000,00 Eur sumos; 2017-01-13 mokėjimą 1 000,00 Eur sumos; 2017-01-27 mokėjimą 700,00 Eur sumos; 2017-02-15 mokėjimą 950,00 Eur sumos, iš viso 18 540,00 Eur bendros sumos.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ieškovė turėjo įsipareigojimų darbuotojams, „Sodrai“, VMI, „Generica Europa Limited“, R. D., R. B. ir t. t. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pradelsti ieškovės reikalavimai savo kreditoriams 2016 ir 2017 metais siekė 1 371 553,64 Eur, o turto buvo tik 517 100 Eur vertės. Ieškovė buvo nemoki ir neturėjo jokių realių galimybių 2016 m. atsiskaityti su visais savo kreditoriais, todėl apeliantė įsitikinusi, kad 2016 m. atsiskaitymus su savo kreditoriais ieškovė turėjo vykdyti pagal CK 6.930¹ str. reikalavimus.

14. Pagal CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ str. 1 d.). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ str. 2 d.).

15. Kaip matyti iš įstatymo nuostatos, šiam reikalavimui būtina sąlyga – išduotas vykdomasis dokumentas. Pažymėtina, kad byloje nepateikta duomenų, jog laikotarpiu nuo 2016-08-22 iki 2017­-02-15 UAB „Danrava” būtų išduoti vykdomieji dokumentai pagal teismo sprendimus dėl priteistos žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ar išlaikymo išieškojimo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos teismuose bylų dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ar išlaikymo išieškojimo, kuriuose ieškovei būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, nėra.

16. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, aiškinant teisės normos imperatyvųjį pobūdį, sprendžia, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, nes šios normos 1 dalyje įsakmiai yra nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims, jei neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Pažymėtina, kad toks išaiškinimas yra pateiktas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017). Tačiau norint, kad atlikti mokėjimai būtų pripažįstami prieštaraujančiais imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniais pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visuma: pirma, kad skolininkas (nagrinėjamu atveju ieškovė) atsiskaitymo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; antra, ar egzistavo tuo metu pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami minėtoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).

17. Byloje nustatyta, kad UAB „Danrava“ bankroto byla iškelta Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi ir šioje nutartyje nėra konstatuota įmonės nemokumo būsena ginčijamų mokėjimų (sandorių) atlikimo metu (nuo 2016-08-22 iki 2017­-02-15). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi prejudiciniu faktu, kad po ginčijamų sandorių sudarymo ieškovė buvo faktiškai moki. Nors apeliantė nurodo, kad ieškovė buvo skolinga kreditoriams A. R. ir R. R., tačiau vykdomųjų dokumentų, kuriais būtų priteistas atlyginimas darbuotojams pagal darbo santykius, byloje nepateikta. BUAB „Danrava“ bankroto byloje Nr. B2-406-357/2018 2018 m. sausio 26 d. nutartimi patvirtintame kreditorių sąraše minėtų kreditorių reikalavimai nebuvo patvirtinti, jų finansiniai reikalavimai patvirtinti tik 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi. Byloje nėra duomenų, kad nors vienas UAB „Danrava” darbuotojas būtų kreipęsis į teismą ar darbo ginčų komisiją dėl jam nesumokėto atlyginimo priteisimo, taip pat nėra duomenų, jog tokie ginčai būtų buvę apskritai, teisme būtų priteisti neišmokėti atlyginimai ar, juo labiau, būtų išduoti vykdomieji dokumentai dėl šių sumų išieškojimo iš UAB „Danrava” laikotarpiu 2016-08-22 iki 2017­-02-15.

18. Apeliantė tvirtina, kad teismas nesigilino į 2018-01-22 VMI sprendimo turinį, nes jame aiškiai ir išsamiai išdėstyta, kokiu laikotarpiu UAB „Danrava“ nemokėjo mokesčių. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka, nes, kaip pagrįstai vertino ir bylą nagrinėjęs teismas, apeliantės nurodomi valstybei nesumokėti mokesčiai buvo apskaičiuoti tik 2018 m. sausio 22 d., aktas surašytas atlikus „pakartotinį mokestinį patikrinimą“ ir tuo metu mokestinių nepriemokų nebuvo. Be to, 2018-01-22 Šiaulių AVMI sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo surašytas 2018-01-22, t. y. jau po bankroto bylos iškėlimo (nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo priimta 2017-10-23), ir tai suponuoja išvadą, jog sutarčių sudarymo metu ir ginčijamų mokėjimų (sandorių) atlikimo metu ieškovei nebuvo kilusi prievolė mokėti mokestinių nepriemokų ar atlikti mokėjimų kreditoriams pagal eiliškumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikšminga tai, kad pačiame sprendime nurodoma, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai atliko UAB „Danrava“ pelno mokesčio laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31, pridėtinės vertės mokesčio laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-03-31, gyventojų pajamų mokesčio, įmokų į garantinį fondą, valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomojo sveikatos draudimo įmokų laikotarpiais nuo 2008-01-01 iki 2009-03-31 ir nuo 2012-01-01 iki 2013-03-31 pakartotinį mokestinį patikrinimą. Nors apeliantė teigia, kad 2018-01-22 sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo buvo papildomai apskaičiuotos nepriemokos gyventojų pajamų mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo, PVM ir kt. mokesčių, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apskaičiuotos 2011–2013 metų nepriemokos buvo konstatuotos tik 2018 metais, o ne ginčijamų mokėjimo pavedimų sudarymo laikotarpiu. Byloje pateiktas kreditorių sąrašas patvirtina, kad 2017-03-31 ieškovė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos nebuvo skolinga, o įsiskolinimas „Sodrai“ siekė tik 473,17 Eur, kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, ši suma atitinka vieno einamojo mėnesio įmoką. Taigi, iš nurodytų aplinkybių spręstina, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2016-08-22 iki 2017­-02-15 minėtoms įstaigoms nebuvo skolinga.

19. Iš bylos duomenų matyti, kad su kreditore „Generica Europa Limited“ pagal sąskaitas faktūras ieškovė turėjo atsiskaityti dar 2016 m. rugpjūčio mėnesį. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad UAB „Danrava“ ginčijamų mokėjimų atlikimo metu turėjo pradelstų skolų kreditoriams R. D. ir R. B.. Pažymėtina ir tai, kad kreditoriai „Generica Europa Limited“, R. D. ir R. B. nėra kreditoriai, kurių reikalavimai turėtų būti tenkinami pirmesne eile, nes, vadovaujantis CK 6.930¹ straipsniu, minėti kreditoriai yra penktos eilės išieškotojai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kreditoriai R. D. ir R. B. nėra atlikę kokių nors aktyvių veiksmų, siekdami išsiieškoti skolas.

20. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2016-08-22 iki 2017­-02-15 įmokas į biudžetą mokėjo laiku, o įsiskolinimas VSDFV fondui sudarė tik labai mažą dalį visų įsipareigojimų. Kreditorių „Generica Europa Limited“, R. D. ir R. B. reikalavimai yra penktos eilės reikalavimai, t. y. tokios pat eilės kaip ir kitų kreditorių, todėl konstatuotina, kad pervedant lėšas atsakovei UAB „Fleet unions“ už UAB „Kustodija“ CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas atsiskaitymų eiliškumas nebuvo pažeistas, ir neteisi apeliantė teigdama, kad UAB „Danrava“ pirmiausia turėjo sumokėti įsiskolinimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, „Sodrai“, R. D., R. B. ir „Generica Europa Limited“. Nesutiktina ir su apeliantės argumentu, kad skola buvo sumokėta atsakovei, kuri net nebuvo UAB „Danrava“ kreditorė. Ieškovė atlikdama 18 540,00 Eur mokėjimą atsakovei sumažino įsiskolinimą didžiausią kreditorinį reikalavimą turinčiai savo kreditorei UAB „Kustodija“. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ginčijami mokėjimo pavedimai buvo pagrįsti verslo logika ir įmonių tarpusavio atsiskaitymų praktika, jais buvo sąžiningai siekiama bent iš dalies atsiskaityti su didžiausiu UAB „Danrava“ kreditoriumi UAB „Kustodija“ bei nepažeisti kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamais mokėjimo pavedimais kitų kreditorių teisės nebuvo pažeistos.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 str. nustatytu pagrindu (actio Pauliana)

21. Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (CK 6.66 str. 1 d.). Actio Pauliana (Pauliano ieškinio) institutas suteikia teisę ne sandorio šaliai – kreditoriui – ginčyti jo skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl taikydami šią kreditoriaus teisių gynimo priemonę teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą.

22. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana ieškiniui patenkinti būtinosios sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Dėl to ieškovė, teikdama ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų aptartų sąlygų buvimą, išskyrus preziumuojamų pagal įstatymą. Esant tokioms prezumpcijoms, jas paneigti pareiga jau kyla atsakovei.

23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas skundžiamame sprendime netinkamai taikė CK 6.66 str. nuostatas, neįvertinęs to, kad ieškinys teikiamas bankrutuojančios įmonės vardu, jį teikia bankroto administratorius, siekdamas apginti tiek pačios įmonės, tiek jos kreditorių interesus. Apeliantė įsitikinusi, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nes BUAB „Danrava“ bankroto administratorius ne tik atstovauja bankrutuojančiai bendrovei teisme, tačiau gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad aplinkybę, jog byloje atsakovė neabejotinai yra ieškovės skolininkė, privalo įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę, kadangi atsakovė nėra ieškovės kreditorė, ieškovė niekada neskolino pinigų atsakovei ir (ar) neatliko jokių mokėjimų, todėl atsakovė nėra gavusi jokių ieškovės pinigų be teisinio pagrindo.

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sąlygų visumos actio Pauliana ieškiniui tenkinti nėra. Apeliantė įsitikinusi, kad įrodė visas actio Pauliana sąlygas.

25. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad, kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-511/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ieškovė nebuvo nemoki, jai nebuvo iškelta bankroto byla, todėl spręsti, kurių kreditorių reikalavimus tenkins – ieškovės pasirinkimo teisė.

26. Apeliantės nuomone, ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ieškovė turėjo įsipareigojimų kreditoriams, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių 18 540,00 Eur pervedė atsakovei už trečiąjį asmenį UAB „Kustodija“, kuri nebuvo ieškovės kreditore.

27. Kaip jau minėta, laikotarpiu nuo 2016-08-22 iki 2017­-02-15 mokėjimo pavedimais atsakovei UAB „Fleet unions“ buvo pervesta 18 540,00 Eur suma, nurodant, kad apmokama už UAB „Kustodija“. Nenustatyta, kad minėtų bankinių mokėjimų metu ieškovė buvo nemoki, nes ieškovės nemokumas konstatuotas 2017-10-23, o ginčytinais mokėjimo pavedimais nebuvo sumažintas skolininkės mokumas. Pažymėtina, kad BUAB „Danrava“ kreditorių sąraše nurodyta, jog 2017 m. kovo 31 d. UAB „Kustodija“ turėjo 1 232 175,82 Eur reikalavimo teisę į ieškovę, t. y. jos vienos kreditorinis reikalavimas sudarė daugiau nei pusę visų kreditorių reikalavimų. Minėta, kad ieškovės ginčijamais mokėjimo pavedimais atsakovei buvo sumažinta (sudengta) ieškovės skola UAB „Kustodija“. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovės mokėjimai buvo būtini, kadangi UAB „Danrava” turėjo didžiausią iš visų kreditorių įsiskolinimą UAB „Kustodija” ir mokėjimus (nors ir per trečiąjį asmenį) atliko grąžindama jai skolą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neturėjo pareigos atlikti tokių mokėjimų.

28. Pažymėtina, kad pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandorio šalių nesąžiningumas siejamas su jų žinojimu ar turėjimu žinoti, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises, todėl, nenustačius kreditorių teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu, sandorį sudariusių šalių nesąžiningumo vertinimas nebeturi būti atliekamas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 27 d. nutartis c. b. Nr. 2A-218-823/2018). Teisėjų kolegija nutarties 20 punkte konstatavo, kad ginčijamais mokėjimo pavedimais kitų kreditorių teisės nebuvo pažeistos, todėl vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis, kaip ir pirmosios instancijos teismas, ieškovės nesąžiningumas nevertina. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad UAB „Danrava“ buvo nesąžininga, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises, UAB „Danrava“ žinojo savo finansinę padėtį, įskaitant įsipareigojimų dydį savo kreditoriams, dėl to lėšų 18 540,00 Eur sumoje pervedimas atsakovei už UAB „Kustodija“ pagrindžia ieškovės nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu.

29. Sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir taikyti teisinius padarinius galima tik esant nurodytų sąlygų visetui, nenustačius bent vienos CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. Esant visumai šių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė visų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, savo ieškinio reikalavimų nepagrindė įrodymais, todėl ieškinys atmestas pagrįstai. Teisėjų kolegija papildomai vadovaujasi Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-556-368/2018, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-477-210/2018, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-714-856/2018, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-74-210/2019, kaip prejudiciniais sprendimais, vertinant ieškovės ginčijamus mokėjimus ir nustatant, kad actio Pauliana taikymo sąlygų viseto nebuvimą.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį teisės taikymo aspektu, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, reikšmingus bylos aplinkybėms nustatyti, atmetė ieškinio reikalavimus, nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo. Taigi apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Vien tai, kad apeliantei nepatinka pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai ir jos argumentų vertinimas, nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai ar formaliai.

31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

32. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus apie tai, jog ji patyrė 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, kurias prašo priteisti iš apeliantės. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus ieškovės BUAB „Danrava“ apeliacinio skundo, atsakovei UAB „Fleet unions“ iš ieškovės priteistinos apeliacinės instancijos teisme atsakovės patirtos 968,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Danrava“, juridinio asmens kodas 145255736, atsakovei akcinei bendrovei UAB „Fleet unions“, juridinio asmens kodas 304140223, 968,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, apmokant jas iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Danrava“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.