Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. Ž. skundą dėl 2024 m. sausio 25 d. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-1128 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 86 straipsnio 1 dalis numato, kad Lygtinio paleidimo komisijos nutarimai per septynias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos gali būti skundžiami vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismui. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisijos nutarimas priimtas 2024 m. vasario 8 d., 2024 m. vasario 12 d., įteiktas nuteistajam, taigi terminas skundui pateikti baigėsi 2024 m. vasario 19 d. Skundas teismui pateiktas tai yra iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo namų išsiųstas 2024 m. kovo 13 d. Nuteistasis skunde, nurodo, kad skundą būtų pateikęs anksčiau, tačiau neturėjo voko ir pašto ženklų. Teismas tai vertina kaip prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apelianto valia yra akivaizdi, taip pat akivaizdžios termino praleidimo priežastys, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, pažymint, kad terminuoto laisvė atėmimo bausmę atliekančių asmenų galimybės yra apribotos, nutaria teisme gautą P. Ž. skundą priimti ir nagrinėti, atnaujinant terminą jam paduoti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis 2019 m. vasario 15 d. nuteistas Panevėžio apygardos nuosprendžiu už BK 129 straipsnio 1 dalyje padarymą jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyneriems) metams. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 6 mėnesiai 3 dienos laisvės atėmimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

Nustatyta, kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Nuteistasis anksčiau teistas 5 kartus, jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir bausmės vykdymo atidėjimas, įstatymas „ Dėl amnestijos akto“, nors teistumai išnykę, tačiau akivaizdu, kad anksčiau paskirtos ir atliktos bausmės, net ir laisvės atėmimo, įtakos jo elgesiui nepadarė, kadangi nuteistasis ir toliau pažeidinėjo nustatytą tvarką tiek darydamas administracinius nusižengimus, tiek padarydamas labai sunkų nusikaltimą, kas neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei, bei rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam vis tik nepavyko išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Be to, šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama, į ją turi būti atsižvelgiama visų nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Pažymėtina, kad įvertinti, ar nuteistojo pataisos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Būtent nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Be to, nuteistasis nesugebėjo laikytis nustatytų taisyklių ir pataisos namuose (baustas už grubų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą), nors nuobauda negalioja, tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus.

Pažymėtina, kad būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tačiau šių kriterijų nuteistasis šiuo metu vis dar neatitinka – nuteistajam nustatyta vidutinė, pagal OASys pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo sistemą pakartotinio nusikalstamumo rizika. Vertinamu atveju socialinio tyrimo išvadoje yra išskirti net 7 kriminogeniniai veiksniai, kurių didžioji dalis yra dinaminiai, susiję su nuteistojo gyvenimo stiliumi, mąstymu ir elgesiu.

Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis linkęs pasielgti impulsyviai, neblaivus praranda savitvardą, jam sunkiai sekasi pakeisti savo problemines sritis. Nors nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, akivaizdu, kad ženklūs pokyčiai nustatytose probleminėse srityse nevyksta ir kriminogeniniai veiksniai išlieka. Darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas nėra baigtas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Be to, turimų alkoholio vartojimo problemų pataisos namuose nuteistasis nesprendė, nors šios aplinkybės yra tiesiogiai susiję su nuteistojo neteisėtus elgesiu. Be to, nuteistasis pataisos įstaigoje nedirbo, (atleistas nes neatliko užduočių), nors turi labai didelių finansinių įsipareigojimų- yra neatlyginęs 39648,73 Eur ieškinių bei 466,76 Eur administracinių baudų.

Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

Pripažintina, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose- tačiau jas lankė nenuosekliai, nuteistasis nedirba, neskatintas, aktualių jam socialinių programų nelankė, Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vertintina kaip pasyvus, jis vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teismo vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą.

Nuteistasis skunde reiškia kaltinimus Komisijos pirmininkei, kaltina ją neteisėtu elgesiu, prašo priteisti neturinę žalą, pradėti ikiteisminį tyrimą, pažymėtina, kad šios nuteistojo nurodomos aplinkybės ir prašymai tiesiogiai susiję su Komisijos pirmininkės atsakomybe, nėra skundo nagrinėjimo dalykas. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, 86 straipsniu, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 31, 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Nuteistojo P. Ž. skundą dėl Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo priimti, atnaujinant terminą šiam skundui pateikti.

Nuteistojo P. Ž. skundą dėl Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. RV-20-1128 atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.