Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės GNSB „Rakštis“ atstovei bendrijos pirmininkei L. L., atstovui L. M.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. M. ieškinį atsakovei GNSB „Rakštis“ sprendimą patvirtinti investicinį planą KLJ0049 pripažinimo negaliojančiu, senaties termino atnaujinimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų bendrijos GNSB „Rakštis“ nariai, Klaipėdos miesto savivaldybė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Tretieji asmenys GNSB „Rakštis“ nariai T. V., G. K., I. N., R. D., A. R., J. M., R. R., G. K., R. K., P. S., B. S., S. P., K. G., R. S., S. P., L. Č., G. S., J. S., A. B., R. B., G. M., E. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie bylos nagrinėjimą informuoti viešo paskelbimo būdu. Teismui pasiūlius, pasirinko atstovus, kurie dalyvavo bylos nagrinėjime teisme.

Teismo posėdžio metu ieškovė O. M. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi ir patvirtino jame išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad ji iš esmės nesutinka su namo renovacija ir patvirtintu investiciniu planu, kadangi nuosavybės teise valdo du butus ir jai renovacija būtų labai brangi, be to, mano, jog jos, kaip bendrijos narės, teisės buvo pažeistos, kadangi pirmininkė atsisakė priimti jos ir kitų kaimynių balsavimo biuletenius ir jos balsas nebuvo priskaičiuotas. Mano, kad pirmininkė neteisingai iš esmės apskaičiavo balsus, todėl toks sprendimas turi būti negaliojantis. Prašė atnaujinti praleistą senaties terminą, kadangi neturi teisinių žinių, o kreipėsi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, į kelis advokatus ir ši procedūra užtruko, be to, turi sveikatos problemų, yra iš dalies darbinga.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. B. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog ji buvo kartu su ieškove ta vakarą nuėjusi pas pirmininkę grąžinti balsavimo biuletenių ir jos biuletenio pirmininkė taip pat nepriėmė. Šį sprendimą ji skundė savivaldybei, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Mano kad jos kaip bendrijos narės teisės buvo taip pat pažeistos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų valdytojas yra GNSB „Rakštis“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Nustatyta, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų skaičius yra 27.

Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 7 d. iki 2016 m. balandžio 21 d. vyko pakartotinis daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu dėl namo atnaujinimo (modernizavimo patikslinto investicijų plano Nr. KLJ0049 tvirtinimo ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygų.

Nustatyta, kad 2016 m. balandžio 27 d. buvo surašytas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolas Nr. B-1/2016, kuriame nurodyta, kad 15 (penkiolika) butų ir kitų patalpų savininkų biuletenių, turinčių 15 (penkiolika) balsų ir tai sudaro 55,55 procento visų namo butų ir kitų patalpų nuosavybės teisės objektų skaičiaus, balsuojant raštu grąžino balsavimo biuletenius. Nustatyta, kad atsižvelgus į 2015-06-08 gyventojų nuomonę dėl namo atnaujinimo patikslinto investicijų plano Nr. KLJ0049 tvirtinimo ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygų buvo nuspręsta pritarti siūlomam sprendimui.

Ieškovė iš esmės ginčija priimtą bendrijos narių sprendimą dėl namo atnaujinimo patikslinto investicijų plano Nr. KLJ0049 tvirtinimo ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygų tuo pagrindu, jog balsavimo paskutinę dieną, t.y. 2016-04-21 pirmininkė atsisakė priimti jos ir kitų bendrijos narių balsavimo biuletenius ir taip pažeidė balsavimo tvarką, todėl sprendimas buvo priimtas neteisėtai ir turi būti pripažintas negaliojančiu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija išnagrinėjo daugiabučio namo gyventojos prašymą dėl 2016-04-21 pasibaigusio balsavimo galimų pažeidimų ir nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas prašymas dėl GNSB „Rakštis“ pirmininkės L. L. galimai padarytų pažeidimų organizuojant butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl patikslinto investicinio plano KLJ 0049 patvirtinimo. Prašymo nagrinėjimo eigoje GNSB “Rakštis“ pirmininkė L. L. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikė paaiškinimą dėl balsavimo raštu biuletenių nepriėmimo priežasčių. Ji nurodė, kad 2016-04-21 jai buvo pateikti nedalyvavusiųjų balsavimo biuletenių perdavime asmenų - S. P., gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda, R. R., gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda ir E. Ž., gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda, balsavimo raštu biuleteniai. K. B. raštu biuletenio 8 punktas numato, kad biuleteniai gali būti grąžinami balsavimo organizatoriui išsiunčiant paštu arba įteikiant organizatoriui pasirašytinai, ji minėtų nedalyvavusių perdavime asmenų biuletenių nepriėmė. Tokiu būdu nebuvo pažeista balsavimo raštu biuletenių grąžinimo tvarka.

Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, praleidusi įstatyme numatytą ieškinio senaties terminą. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir jo neatnaujinti nesant svarbių priežasčių.

Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

Ieškiniams dėl juridinio asmens organo priimtų nutarimų (sprendimų) apskundimo įstatyme nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis). Bendrija yra juridinis asmuo, o bendrijos narių susirinkimas yra bendrijos valdymo organas (DNSBĮ 3 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 1 dalis). Bendrijos narių susirinkimo nutarimas (sprendimas) sukelia teisinių padarinių ieškovui ir būtent šis nutarimas yra ieškinio dalykas. Ieškinio senaties terminas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais yra įstatymų leidėjo specialiai aptartas kaip bendrojo ieškinio senaties termino išimtis, todėl spręsdamas aptariamo pobūdžio ginčą teismas privalo taikyti sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2010).

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas terminas – atnaujinamas. Aiškindamas šią nuostatą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; kt.). Įstatymo leidėjo nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas tam, kad būtų užtikrinamas atitinkamų teisinių santykių stabilumas, todėl, sprendžiant dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, reikia įvertinti ieškovo pažeistos teisės svarbą, kokia teisė yra pažeista, ar ji gali būti pašalinta vėlesniais juridinio asmens sprendimais, ar ginčo kilimo ir nagrinėjimo metu ši teisė dar aktuali ir kt.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, siekdama apginti savo teises kreipėsi nemokamos teisinės pagalbos. Nustatyta, o be to, tai patvirtino ir ieškovės atstovė, advokatė G. Morozova, jog tinkama teisinė pagalba nebuvo ieškovei suteikta laiku, visų pirma, dėl ilgai trunkančių procedūrų, o be to, ir dėl tarnybos advokatų kaltės, nes iš karto buvo suteikta tinkamai. Be to, byloje yra duomenys, jog ieškovė yra iš dalies darbinga, turi sveikatos problemų. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog sutrumpintas ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis ir tai sudaro pagrindą ieškovei praleistą senaties terminą atnaujinti.

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (2012 m. balandžio 12 d. įstatymo redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos.

DNSBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad bendrijos nariai, taigi, remiantis šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, – ir visi butų ir kitų patalpų savininkai (žr. nutarties 41 punktą), sprendimus gali priimti balsuodami raštu, išskyrus sprendimus dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodytų klausimų (dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo). Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Ši DNSBĮ nuostata iš esmės atitinka CK 4.85 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisės normą.

Aplinkos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-560 patvirtintu Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašu reglamentuota konkreti bendrijos ir jos valdymo organų kompetencija vykdant balsavimą raštu. Apraše nustatyta, kad balsavimą raštu organizuoja bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba (toliau – ir balsavimo organizatorius) (2 punktas); balsavimo biuletenį balsavimo organizatorius bendrijos nariams įteikia asmeniškai pasirašant balsavimo biuletenių išdavimo lape arba išsiunčia registruotu laišku (aprašo 4.2 punktas); gavę balsavimo biuletenį, bendrijos nariai (ar jų įgalioti asmenys) turi ne vėliau kaip per 2 savaites nuo šio biuletenio įteikimo dienos jį grąžinti balsavimo organizatoriui užpildę žymą „pritariu“ ar „nepritariu“ (aprašo 4.3 punktas). Užpildytą balsavimo biuletenį bendrijos narys turi grąžinti įmesdamas į specialiai tam įrengtą balsadėžę gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato bendrojo naudojimo patalpose (laiptinėje, hole ir t. t.) ar atsiųsti paštu arba kitu balsavimo biuletenyje nurodytu būdu perduoti balsavimo organizatoriui (aprašo 4.4 punktas). Balsavimo rezultatus skaičiuoja balsavimo organizatoriaus sprendimu ne mažiau kaip 3 asmenų sudaryta balsų skaičiavimo komisija (aprašo 4.5 punktas).Balsavimo rezultatai įforminami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo balsavimo dienos balsų skaičiavimo komisijos protokolu (2 priedas); protokolą pasirašo balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas ir nariai; pasirašytas protokolas registruojamas teisės aktų nustatyta tvarka ir dedamas į atskirą bylą. DNSBĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo sprendimai registruojami ir skelbiami bendrijos organų nustatyta tvarka. Nagrinėjamos bylos atveju Bendrijos įstatų 52.7 punkte nustatyta, kad balsavimo biuleteniai susegami į bylą ir saugomi ne trumpiau nei 3 metus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paskutinė balsavimo raštu data buvo 2016 m. balandžio 21 d. ir ieškovė savo bei kitų asmenų balsavimo biuletenius norėjo perduoti bendrijos pirmininkei jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovės teigimu, ji turėjo teisę perduoti balsavimo biuletenį iki tos dienos 24.00 val., todėl pirmininkei atsisakius priimti balsavimo biuletenį, ji nebeteko galimybės išsiųsti jo paštu. Bendrijos pirmininkė teigė, jog neturėjo galimybės priimti balsavimo biuletenių, kadangi jai buvo pateikti nedalyvavusiųjų balsavimo biuletenių perdavime asmenų - S. P., gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda, R. R., gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda ir E. Ž., gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda, balsavimo raštu biuleteniai, be to, jie buvo pateikti taip, kad nebuvo galimybės juos priimti pasirašytinai. K. B. raštu biuletenio 8 punktas numato, kad biuleteniai gali būti grąžinami balsavimo organizatoriui išsiunčiant paštu arba įteikiant organizatoriui pasirašytinai, ji minėtų nedalyvavusių perdavime asmenų biuletenių nepriėmė.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovė, būdama bendrijos nare, turėjo teisę pasirinkti siųsti balsavimo biuletenį paštu arba kitu balsavimo biuletenyje nurodytu būdu perduoti balsavimo organizatoriui. Šiuo atveju sutiktina su atsakovų pozicija, jog ieškovė, norėdama perduoti pirmininkei ne tik savo, bet ir kitų perdavime nedalyvavusių asmenų biuletenius, nesant galimybės jų priimti pasirašytinai, paskutinės balsavimo dienos 21.00 val. vakaro nesielgė pakankamai apdairiai ir rūpestingai, ir bendrijos pirmininkė, nepriimdama balsavimo biuletenių tokiu būdu, kokiu jie buvo pateikti, nepažeidė balsavimo raštu biuletenių grąžinimo tvarkos.

Be to, ieškovė dar turėjo galimybę net ir kitą dieną išsiųsti savo balsavimo biuletenį paštu, nes pagal Aplinkos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-560 patvirtintu Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašo nuostatas, balsavimo rezultatai įforminami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo balsavimo dienos balsų skaičiavimo komisijos protokolu, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog ieškovė reiškia ieškinį, būdama bendrijos nare ir nagrinėjamu atveju gina tik savo, kaip vienos iš bendrijos narių subjektines teises. Ieškinys yra pareikštas vienos ieškovės, tuo tarpu, kitos byloje minimos bendrijos narės reikalavimų dėl netinkamo balsavimo biuletenių priėmimo ir skaičiavimo nereiškė ir dėl savo galimai pažeistų teisių į teismą nesikreipė, todėl šiuo atveju teismas neturi galimybės pasisakyti ar vertinti ieškovės ir jos atstovės nurodytų aplinkybių ir dėl kitų bendrijos narių nepriimtų biuletenių. Duomenų, kad ieškovė būtų išrinkta bendrijos narių atstove ir veikia, atstovaudama visų bendrijos narių interesus, byloje taip pat nėra.

DNSBĮ, CK nėra įtvirtinta, kad bendrijos narių susirinkimas ar valdyba gali spręsti dėl visų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu. Minėta, kad bendrijos valdybai arba pirmininkui yra reglamentuota balsavimo raštu organizavimo funkcija, o balsavimo rezultatus įformina balsų skaičiavimo komisija protokolu, kurį ji pasirašo ir kuris registruojamas teisės aktų nustatyta tvarka (žr. nutarties 43 punktą). Bylos duomenimis, balsų skaičiavimo komisija protokolu įformino balsavimo rezultatus, taigi visų butų ir patalpų savininkų sprendimas buvo priimtas.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

Analizuojant byloje pateiktų įrodymų visetą ir juos vertinant remiantis pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi reikšdama ieškinį, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.

Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.