- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-19
- Bylos Nr.
- e2A-653-254/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01433-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- J. M. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kautra“
- Trečiasis asmuo
- V. G., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 2.6.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6435-775/2018 pagal ieškovės J. M. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kautra“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – V. G. ir akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė J. M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės 3 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. važiavo atsakovės UAB „Kautra“ maršrutiniu miesto autobusu, kurį vairavo trečiasis asmuo V. G.. Ieškovei išlipus, vairuotojas, neįsitikinęs, kad ieškovė spėjo pasitraukti nuo mikroautobuso, pajudėjo ir parbloškė ją ant gatvės. Ieškovė prarado sąmonę, buvo išvežta į ligoninę. Iš ligoninės išrašyta 2017 m. rugsėjo 26 d., toliau gydėsi namuose, gulėjo lovoje 8 mėnesius, nes negalėjo paeiti. Nors ieškovės sveikatos būklė buvo sunki dar iki įvykio, tačiau po jo ieškovės sveikata dar labiau pablogėjo, jos gyvenimas pasikeitė negrįžtamai, nes ji nuolat patiria nepatogumus, suprastėjo miego kokybė, nuolatos jaučia didelę baimę, nuolat vartoja skausmą malšinančius medikamentus, o sąmonės netekimas autoįvykio metu gali turėti rimtų pasekmių ateityje.
4. Atsakovė UAB ,,Kautra” su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, jog ieškovė dėl padaryto sveikatos sutrikdymo patyrė neigiamą įtaką, psichologinį sukrėtimą, lankėsi pas psichologus, naudojo raminančius ar kitus vaistus, kad padariniai buvo ilgalaikiai, suprastėjo ar iš esmės pakito ieškovės socialinis, profesinis gyvenimas, darbingumas ir bendravimo galimybės. Ieškovė dar iki eismo įvykio buvo neįgali, po eismo įvykio neįgalumo laipsnis nepakito, papildomų poreikių neatsirado, ji taip pat neįrodinėja darbinių galimybių sumažėjimo, dvasinių kančių. Atsakovė mano, kad yra netinkama atsakovė byloje, kadangi reikalavimas priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, turėjo būti pareikštas draudimo bendrovei.
5. Trečiasis asmuo V. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad yra UAB „Kautra“ darbuotojas, vairuodamas maršrutinį miesto autobusą, 2017 m. rugsėjo 22 d. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota ieškovė. Prisipažino sukėlęs autoįvykį, iškvietė ieškovei medikus, gailisi dėl to, kas atsitiko ir atsiprašė ieškovės. Nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtos neturtinės žalos dydį. Ji yra solidaus amžiaus, autoįvykio dieną judėjo pasiremdama lazdele, todėl tikėtina, kad iki autoįvykio turėjo sunkių sveikatos sutrikimų, kurie galėjo įtakoti ligos paaštrėjimus bei blogėjančią būklę. Nepateikus duomenų apie sveikatos būklę, vartotus vaistus iki autoįvykio, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės sveikatos būklės blogėjimas yra susijęs su autoįvykiu. Mano, kad atsakove šioje byloje turėtų būti draudimo bendrovė, o ne UAB „Kautra“, nes atsakovė apsidraudusi privalomuoju draudimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:
1.1. Atsakovės vairuotojas atliko neteisėtus veiksmus (pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to yra pripažintas kaltu bei nubaustas administracine nuobauda), kuriais ieškovei buvo sutrikdyta sveikata ir ji patyrė žalą. Byloje yra nustatytas atsakovės vairuotojo veiksmų ir ieškovės patirtos žalos priežastinis ryšys. Taigi, nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti ir ji yra atsakinga už padarytą žalą.
1.2. Ieškovė po eismo įvykio neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, papildomus nepatogumus kasdienėje veikloje, diskomfortą, ir šios aplinkybės patvirtinamos bylos faktiniais duomenimis: ieškovei eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Po avarijos gydyta nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d., būklė išrašant – patenkinama. Rekomendacijos: gulimas režimas 4 savaites. Išleidus į namus, dėl nepakeliamų skausmų kelis kartus kviesta šeimos gydytoja. Šeimos gydytoja pažymoje nurodė, jog dėl kūno sumušimų: peties, galvos, klubų, kojų srityje moteriai reikėjo stiprių nuskausminančiųjų vaistų. Ieškovę konsultavęs ortopedas traumatologas lūžimų nenustatė, konstatavo kaulų osteoporozę.
Šalies argumentai
1.3. AB „Lietuvos draudimas“, sužinojusi, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, sumokėjo ieškovei 1 000 Eur, tačiau ieškovė ir toliau palaikė pareikštą ieškinį, nurodydama, kad jai buvo neteisingai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes po avarijos ji negalėjo judėti apie septynis mėnesius, jai atsirado daug liekamųjų reiškinių, jos sveikata labai bloga, nes nuolat vartoja vaistus nuo skausmo, sunkiai juda.
1.4. Ieškovė yra senyvo amžiaus, jos sveikatos būklę pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad jau iki eismo įvykio ieškovė buvo gana sunkus ligonis: (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu ieškovei buvo išaiškinta, kad ji turi pareigą įrodyti, jog iki šiol ji blogai jaučiasi būtent dėl liekamųjų reiškinių, kuriuos sukėlė 2017 m. rugsėjo 22 d. įvykusi avarija, o ne dėl prieš tai nustatytų ankstesnių susirgimų, ieškovė skirti ekspertizės neprašė.
1.5. Įvertinus tai, kad autobuso vairuotojas V. G. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas administracine bauda, byloje nėra jokių objektyvių medicininių duomenų, kad dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ieškovei būtų nustatyti liekamieji reiškiniai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismo vertinimu ieškovei turėtų būti atlyginta 1 000 Eur neturtinė žala, kuri yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui. Kadangi šią žalą ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ jau atlygino, ieškovės ieškinys yra atmetamas.
1.6. Nors ieškovė turėtų atlyginti atsakovės bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į bylos pobūdį, į tai, kad eismo įvykio metu atsakovės darbuotojas sutrikdė ieškovės sveikatą, į tai, kad teismas pripažino ieškovei teisę į 1 000 Eur neturtinę žalą, į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo ir jai ši suma nėra labai didelė ir reikšminga, remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, šių išlaidų iš ieškovės nepriteisė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesikreipė į draudiką dėl žalos atlyginimo, o kreipėsi iškart į teismą, tenkinti ieškovės prašymo priteisti jos naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo taip pat nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
7. Ieškovė J. M. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti priteisiant ieškovei 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, taip pat netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, ko pasėkoje nustatė neadekvatų pažeidimui neturtinės žalos dydį:
1.1. Teismas be pagrindo rėmėsi 2017 m. spalio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus išvada, kadangi joje netinkamai nustatytas ieškovės sužalojimų mastas: ieškovė nebuvo vertinta iš karto po autoįvykio, išvada surašyta parėjus mėnesiui laiko po autoįvykio, ji surašyta remiantis tik medicininiais ieškovės duomenimis.
1.2. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į pažeistos vertybės reikšmingumą ir padarytos žalos pasekmes. Tai, kad ieškovės būklė suprastėjo būtent po autoįvykio, patvirtina ieškovės ligoninės, kurioje ji buvo hospitalizuota po autoįvykio, medicininiai duomenys. Iš jų matyti, kad ieškovei buvo sumušta kairė krūtinės ląstos pusė, kairys petys, kairio kirkšnies sritis, nustatyti 5-10 laipsnių judesiai per kelių sąnarius, konstatuoti dešinės pėdos jutiminiai sutrikimai, judesiai per kairės čiurnos sąnarį buvo riboti, skausminga, nustatyti dešinio ir kairio klubo flekcija 40 laipsnių, rotaciniai judesiai buvo negalimi dėl skausmo. Net ir išrašius ieškovę iš ligoninės, jos būklė buvo tik patenkinama, ji ir toliau patyrė didelius fizinius skausmus, dėl ko kelis kartus buvo kviečiama šeimos gydytoja. Ieškovei buvo nustatytas 4 savaičių gulimas rėžimas, tačiau realiai ieškovė po avarijos gulimame rėžime buvo apie septynis mėnesius.
1.3. Ieškovės sveikatos sužalojimų tęstinumas ir liekamieji reiškiniai matyti ir iš su apeliacinius skundu pridedamo 2018 m. gruodžio 13 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto išrašo, kuriame užfiksuota, jog ieškovė skundžiasi viso kūno skausmu, negalėjimu apsitarnauti, judėti, bendru silpnumu, sutrikusiu miegu. Ieškovę apžiūrėjusi gydytoja konstatuoja, kad ji juda tik kelis žingsnius su ramentu ir kito asmens pagalba, tuo tarpu iki įvykio ieškovė nors vaikščiojo su lazda, tačiau galėjo viena nuvykti į reikiamas vietas. Ieškovei nustatyti daugybiniai skausmingi taškai visame kūne pulpuojant, nustatytos sutrikusios biosocialinės funkcijos (apsitarnavimo, mobilumo), kontraktūros per apatinių ir viršutinių galūnių sąnarius. Liekamieji eismo įvykio reiškiniai ieškovės sveikatai buvo matomi ir iš kitų dokumentų: 2018 m. gegužės 15 d. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės medicinos išrašo/siuntimo, 2018 m. birželio 14 d. UAB „Bendrosios medicinos praktika“ medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, 2018 m. liepos 26 d. Medicinos centro „Neuromeda“ pažymos.
1.4. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra garbingo amžiaus (81 metų), jau iki tol turėjo sveikatos problemų, sužalojimai jai turi didesnį neigiamą poveikį nei sveikam žmogui - jos gijimo ir pasveikimo galimybės yra ribotos, ir kiekviena papildoma trauma sunkiai paveikia jos sveikatą. Ieškovės patiriami skausmai, dėl kurių vartojami stiprūs nuskausminamieji, neigiamai veikia kitus organus (širdį, inkstus, kepenis), ir pačios ieškovės emocinę būklę, gyvenimo kokybę. Nurodytos aplinkybės sudaro prielaidas ne mažinti atsakovės atsakomybės mastą, ką padarė pirmosios instancijos teismas, o priešingai – jį didinti.
Žemesnės instancijos teismas
1.5. Teismo argumentai, kad ieškovė atsisakė ekspertizės byloje yra visiškai nelogiški, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2018 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu ieškovė nebuvo atstovaujama, nurodė nesuprantanti, kaip vyksta procesas ir nežinanti savo reikalavimų, todėl vertinimas, kad išaiškinus ieškovei teisę skirti byloje ekspertizę ieškovė tokios galimybės atsisakė, akivaizdžiai pažeidžia ieškovės teisę į teisingą teismą.
1.6. Teismas neatsižvelgė į atsakovės darbuotojo kaltę ir į jo veiksmus po ieškovės sužalojimo. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, vairuotojas tvirtino, kad eismo įvykį nulėmė pačios ieškovės didelis neatsargumas, tačiau įvykio liudininkės patvirtino priešingas aplinkybes – kad ieškovė buvo sužalota dėl vairuotojo nepakantumo pradėjus judėti nelaukiant kol ieškovė, buvusi su ramentais, saugiai išlips. Pati atsakovė po autoįvykio nesidomėjo sužalotosios sveikata, ji taip pat apie autoįvykį neinformavo draudiko, nors tokią pareigą turi pagal įstatymą, vietoje to ji teigė, kad yra netinkama atsakovė byloje. Policijai pareikalavus mikroautobuse daromų vaizdo įrašų, atsakovė teigė, kad saugo juos tik 5 dienas, taigi, atsitikus įvykiui, ji nesiėmė veiksmų įrašams išsaugoti, t. y. dangstė savo darbuotoją, kurio elgesys buvo akivaizdžiai netinkamas.
1.7. Teismas neatsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį. Atsakovė yra viena didžiausių Lietuvoje transporto paslaugas tiekiančių bendrovių, kuriai ieškinio suma yra visiškai nereikšminga. Ji, turėdama savo teisininkų, samdė advokatų kontorą ir sumokėjo jiems didesnę sumą, nei ieškovės prašoma žalos atlyginimo suma, kuri ieškovei, sunkios sveikatos senatvės pensininkei, yra didelė. Šios aplinkybės neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų ir turėtų būti taip pat įvertintos.
Žemesnės instancijos teismas
1.8. Teismas nustatė, kad ieškovei atlygintinas žalos dydis yra 1 000 Eur, tačiau ši suma, atsižvelgiant į priteistus žalos dydžius analogiškose bylose, neatitinka net vidurkio. Pagal teismų praktiką, nukentėjusiesiems eismo įvykio metu, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 2.000 Lt iki 10.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K- 215/2010, 2K-350/2012); nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 30.000 Lt iki 80.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K- 511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-453/2011), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003 priteista 120.000 Lt).
1.9. Teismas, pripažindamas, kad ieškovei buvo padaryta žala, be pagrindo nepriteisė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė neturėjo jokių galimybių kreiptis į atsakovės draudiką, kadangi ji tokia informacija nedisponavo. Tai atsakovė turėjo pareigą informuoti apie įvykį savo draudiką, tačiau to sąmoningai nepadarė.
Atsiliepimas
8. Atsakovė UAB „Kautra“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus tiek apie ieškovės sveikatos būklę, tiek ir apie atsakovės vairuotojo veiksmus:
2.1. Byloje pateikta specialisto išvada patvirtino, kad ieškovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jokios kitos ekspertizės išvados nebuvo pateikta, o ieškovė teismo posėdžio metu ekspertizės atsisakė.
2.2. Nežymus sveikatos sutrikdymas negali sukelti tokių padarinių, kurie deklaruojami ieškinyje ir apeliaciniame skunde. Specialisto išvadoje konstatuota, jog ieškovė patyrė poodines kraujosruvas. Net ir neturint specialiųjų medicininių žinių aišku, jog ieškovės eismo įvykio metu patirtos traumos padariniai buvo odos sumušimai, kurie sąlygojo mėlynių įvairiose jos kūno vietose atsiradimą. Ieškovės tvirtinama padidėjusio skausmo lokalizacija neatitinka eismo įvykio metu sužalotų kūno vietų. Specialisto išvadoje aiškiai nurodoma, jog ieškovei konstatuotos poodinės kraujosruvos kairės kojos srityje, tačiau ieškovė nurodo, jog skausmai buvo dešinėje kojoje. Jokie organai ar gilieji audiniai nebuvo sužaloti, todėl ieškovė, reikalaudama didesnės kompensacijos, turėjo įrodyti priežastinį ryšį tarp jos tvirtinamų sveikatos sutrikimų ir būtent poodinių kraujosruvų, kurias ir nulėmė minimas eismo įvykis. Tačiau ši aplinkybė niekaip nebuvo įrodyta.
2.3. Ieškovei buvo išmokėta jos situacijoje visiškai adekvati 1 000 Eur kompensacija. Dėl didesnės kompensacijos, ieškovė į AB „Lietuvos draudimas” net nesikreipė. Ieškovės prašomas atlyginti neturtinės žalos dydis nors ir turi būti nustatomas individualiai, tačiau šis dydis neturi nutolti nuo vieningai formuojamos teismų praktikos. Nagrinėjamoje situacijoje, ieškovės sužalojimai nebuvo sunkūs ar netgi nebuvo nesunkūs, kurie užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Ieškovė patyrė tik nežymius sužalojimus, kurie pasireiškė kraujosruvomis, todėl draudiko išmokėta kompensacija turi būti laikoma adekvačia, kuri netgi viršija teismų praktikoje taikomus kompensacijų dydžius.
2.4. Iš bylos medžiagos ir trečiojo asmens liudijimų matyti, jog vairuotojas iš karto iškvietė pagalbą, vėliau susiekė su ieškove ir siūlėsi padėti, niekada savo atsakomybės neneigė ir dėl įvykusio įvykio gailėjosi. Savo ruoštu atsakovė, kaip trečiojo asmens darbdavys, taip pat niekada savo atsakomybės neneigė, o priešingai visą laiką siekė padėti ieškovei ir byloje sudaryti taikos sutartį. Atsakovė netgi neteikė apeliacinio skundo dėl priimto sprendimo, nors jos patirtos bylinėjimosi išlaidos ir nebuvo priteistos. Atsakovė apgailestauja dėl įvykio, tačiau ji įstatymo nustatyta tvarka yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę ir panašių situacijų atveju žalą atlygina draudikas, kas ir buvo padaryta.
2.5. Byloje pateiktas draudiko sprendimas atlyginti turtinę žalą dėl ieškovės gydymo, ir jis patvirtina, kad atsakovė draudiką informavo apie įvykį. Informacija apie kontaktinį asmenį žalos atlyginimo klausimu buvo pateikta ir ieškovei ikiteisminio tyrimo pareigūno pranešime, tačiau ieškovė jokių veiksmų dėl žalos atlyginimo nesiėmė.
2.6. Teisingas žalos atlyginimas negali būti sietinas su atsakovės turtine padėtimi, nes neturtinės žalos paskirtis yra atlyginti dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus, o ne nubausti atsakingą asmenį vien dėl to, kad jis yra turtingas.
2.7. Ieškovė yra pati tiesiogiai atsakinga už teisminės bylos, kuri lėmė jos bylinėjimosi išlaidas, beprasmį ir nesavalaikį iniciavimą, nes situacija galėjo būti realiai išspręsta ikiteisminėje stadijoje ir tokiu būdu būtų išvengta prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų. Be to, iš byloje pateikto 2018 m. lapkričio 28 d. prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priedo – pinigų priėmimo kvito Nr. 833552 matyti, jog ieškovės atstovė minėtą kvitą galimai pasirašė už savo atstovaujamąją, o tokia veika laikytina neteisėta ir teismo taip pat turi būti vertinama sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320 straipsnis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Byloje sprendžiamas ginčas dėl eismo įvykio metu ieškovei padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė ir prašo priimti naują įrodymą – 2018-12-13 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto išrašą/siuntimą, kuris, ieškovės manymu, patvirtina jos sveikatos sužalojimų tęstinumą ir liekamuosius reiškinius, atsiradusius po jos sužalojimo eismo įvykio metu. Nurodo, kad šiame išraše užfiksuota, jog ieškovė skundžiasi viso kūno skausmu, negalėjimu apsitarnauti, judėti, bendru silpnumu, sutrikusiu miegu. Atsakovė savo samprotavimų ir argumentų dėl šio ieškovės prašymo atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodė.
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisiškai reikšmingi byloje faktai – ar ieškovė dėl eismo įvykio patyrė sveikatos sužalojimus – turi būti nustatyti tik patikimais įrodymais. Todėl teisėjų kolegija, siekdama visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą ir nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, priima 2018-12-13 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto išrašą/siuntimą, kuris ieškovei išduotas jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš esmės pabaigos.
13. 2019 m. balandžio 15 d. teisme gautas ieškovės 2019 m. sausio 17 d. apeliacinis skundas su jo priedais. Kadangi šie duomenys pateikti teisėjų kolegijai jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, t. y., po to kai įrodymų tyrimas (CPK 183 straipsnis) ir bylos nagrinėjimas buvo baigtas iš esmės, jie atsisakytini priimti ir grąžintini juos padavusiam asmeniui. Pastebėtina, kad dauguma ieškovės pateiktų duomenų yra byloje, jie buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Dėl ginčo esmės
14. Ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas jos ieškinys priteisti iš atsakovės 3000 Eur neturtinę žalą, nes mano, kad teismas pagal ieškovės įrodinėjamas aplinkybes nustatė jai per mažą atlygintinos neturtinės žalos dydį. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas be pagrindo rėmėsi 2017 m. spalio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus išvada, kadangi joje netinkamai nustatytas ieškovės sužalojimų mastas; nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į pažeistos vertybės reikšmingumą ir padarytos žalos pasekmes, sveikatos sužalojimų tęstinumą ir liekamuosius reiškinius; neatsižvelgė į tai, kad ieškovė yra garbingo amžiaus (81 metų), jau iki tol turėjo sveikatos problemų, todėl padaryti sužalojimai jai turi didesnį neigiamą poveikį nei sveikam žmogui; neatsižvelgė į atsakovės darbuotojo kaltę ir tai, kad jis nepripažino savo kaltės dėl eismo įvykio; atsakovė po autoįvykio nesidomėjo sužalotosios sveikata, apie autoįvykį neinformavo draudiko, nors tokią pareigą turi pagal įstatymą, taip pat neišsaugojo mikroautobuse daromų vaizdo įrašų; neatsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį, nes ji yra viena didžiausių Lietuvoje transporto paslaugas tiekiančių bendrovių, kuriai ieškinio suma yra visiškai nereikšminga; teismas pažeidė ieškovės teisę į teisingą teismą, nes neteisingai vertino, kad ieškovė atsisakė ekspertizės byloje, nors 2018 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu ieškovė nebuvo atstovaujama, todėl nesuprato, kaip vyksta procesas ir nežinojo savo reikalavimų.
15. Šie ieškovės apeliacinio skundo argumentai teikia pagrindą išvadai, kad apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, ir procesines teisės normas, netinkamai įvertindamas ieškovės įrodinėjamų aplinkybių dėl neturtinės žalos fakto visumą, todėl prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priėmus naują sprendimą ieškovei iš atsakovės priteisti 2000 Eur neturtinę žalą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo ir neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais.
16. Neturtinė žala kompensuoja ne turtinius praradimus, bet pažeistus asmens interesus, kurie neturi ekonominės vertės. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atveju šių nuostolių dydžio įrodinėti nereikia, todėl teismas nagrinėjamoje byloje jų dydį pagrįstai nustatinėjo pagal ieškovės įrodinėjamas aplinkybes ir CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus kriterijus. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Todėl teismas nagrinėjamu atveju teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, kuomet sprendė, kad neturtinės žalos fakto įrodinėjimo našta byloje teko ieškovei – nukentėjusiam asmeniui.
17. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad žala ieškovei padaryta 2017 m. rugsėjo 22 d. eismo įvykio metu. Eismo įvykį sukėlė UAB „Kautra“ darbuotojas V. G., kuris vairuodamas UAB „Kautra“ maršrutinį miesto autobusą nepastebėjo išlipusios keleivės – ieškovės, kuri nebuvo nutolusi nuo autobuso saugiu atstumu, ir ją nežymiai sužalojo. V. G. administracinio nusižengimo byloje Nr. 17075818470 2017-12-12 buvo priimtas nutarimas, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį ir nubaustas 225 Eur bauda (b. l. 9–10). Nutarime konstatuota, kad dėl eismo įvykio keleivė J. M. B. buvo nežymiai sužalota, taip pat nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl apeliantės argumentai, kad trečiasis asmuo nepripažįsta savo kaltės, yra nepagrįsti.
18. V. G. administracinio nusižengimo byloje Nr. 17075818470 2017-12-12 nutarime nurodytas nežymus ieškovės sužalojimas konstatuotas pagal 2017 m. spalio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus išvadą. Šioje išvadoje yra nurodyta, kad ieškovei konstatuotos poodinės kraujosrūvos peties, alkūnės, dilbio, kairės kojos srityje; kad po minėto autoįvykio J. M. B. gydėsi ambulatoriškai (šeimos gydytojo įrašai 2017-09-26 ir 2017-10-03) ir, kad ji serga lėtinėmis ligomis, kurios su 2017-09-22 trauma nesusiję. Apeliantė apeliaciniame skunde tik pakartojo pirmosios instancijos teismo sprendime detaliai nurodytus byloje esančius medicininius duomenis apie ieškovės sveikatą. O jie patvirtina tai, kad ieškovė jautė skausmą, jai buvo skirti nuskausminamieji vaistai, ją 2017-10-06 konsultavęs ortopedas traumatologas, nustatė, kad lūžimų nematyti, yra kaulų osteoporozė (b. l. 120). Nors apeliantė nurodė, kad iki šiol liko daug liekamųjų reiškinių, jos sveikata ryškiai pablogėjo, padidėjo fiziniai skausmai, jos judėjimas apsunkintas, tačiau nagrinėjant šalių ginčą nepakanka tik nurodyti šias faktines aplinkybes. Ieškovė turėjo įrodyti, kad jos sveikata pablogėjo būtent dėl ginčo eismo įvykyje patirtų sužalojimų, t. y. įrodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų trečiojo asmens veiksmų ir atsiradusios žalos (CPK 12, 178 straipsnis, CK 6.247 straipsnis).
19. Pastebėtina, kad priežastinio ryšio su trečiojo asmens V. G. neteisėtais veiksmais nustatymas nagrinėjamu atveju ypač svarbus todėl, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė buvo sunkus ligonis ir iki eismo įvykio. Šią pirmosios instancijos teismo išvadą pagrindžia skundžiamame teismo sprendime nurodyti duomenys, kurių apeliantė nekvestionuoja. Apeliacinės instancijos teismas tik pastebi, kad ieškovė jau prieš 2017-09-22 ginčo eismo įvykį, prieš 5 metus, buvo patyrusi kitą avariją, kurios metu jai buvo traumuoti klubai, kelių sąnariai, ji kentė didžiulius skausmus, labai sunkiai judėjo, buvo priklausoma nuo kito asmens didelės pagalbos (b. l. 141). Administracinio nusižengimo byloje esančioje 2016-12-07 specialiųjų poreikių nustatymo pažymoje nurodyta, kad ieškovei nuo 2016-11-06 neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b . l. 19-20). Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nepakanka duomenų nustatyti, kad trečiojo asmens neteisėtais veiksmais padarytas ieškovės sveikatos sutrikdymas eismo įvykio metu yra susijęs su jos šiuo metu nurodomu sveikatos pablogėjimu.
20. Apeliantė akcentuoja liekamųjų reiškinių svarbą jos sveikatai ir nurodo, kad jie yra matomi iš 2018 m. gegužės 15 d. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės medicinos išrašo/siuntimo (1 t., b. l. 113 – 116), 2018 m. birželio 14 d. UAB „Bendrosios medicinos praktika“ medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (1 t., b. l. 118), 2018 m. liepos 26 d. Medicinos centro „Neuromeda“ pažymos (1 t., b. l. 116) bei naujo įrodymo – 2018 m. gruodžio 13 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto išrašo/siuntimo (2 t., b. l. 18). Įvertinusi šių medicininių dokumentų turinį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal juos negalima spręsti, kad ieškovės jaučiamo viso kūno skausmo priežastis yra liekamieji reiškiniai po ginčo eismo įvykio metu patirtų sumušimų. Pastebėtina, kad apie tokį ryšį galima būtų spręsti tik iš pačios ieškovės nusiskundimų, nurodytų aptariamų medicininių dokumentų anamnezėse, bet ne iš juose esančių objektyvių duomenų ir ją gydžiusių specialistų medicininių išvadų.
21. Pastebėtina, kad 2018-10-11 ieškovės šeimos gydytoja nurodė, kad ir prieš 2017-09-22 įvykį ieškovė turėjo skausmų įvairiose vietose, o ar įvykis turėjo liekamųjų reiškinių, pagal pirminį tyrimą ir tyrimus po to, dokumentuotų įrodymų nėra (1 t., b. l. 141). 2018 m. gruodžio 13 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto išraše/siuntime nurodyta, kad ieškovė 1978 m. buvo suluošinta darbo metu. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal ieškovės į bylą pateiktus medicininius dokumentus 2017-09-22 eismo įvykio metu patirtos traumos liekamųjų reiškinių nustatyti negalima. Ieškovė sutinka su teismo sprendime nurodytu argumentu, kad ji byloje neprašė skirti ekspertizės šioms aplinkybėms įrodyti, bet nurodė, kad ji 2018 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu buvo be atstovės ir nesuprato kaip vyksta procesas. Tačiau tokio prašymo ieškovė nesuformulavo ir apeliaciniame skunde. Be to, jame nurodė, kad, kita vertus, byloje yra pakankamai medicininių dokumentų, patvirtinančių ieškovės sveikatos būklę po eismo įvykio. Tai suponuoja išvadą, kad ieškovė laisvai disponuoja jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis) ir nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje buvo pažeista jos teisė į teisingą teismą.
22. Apeliantė nurodo, kad 2017-10-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada yra netinkama spręsti dėl jai padarytų sužalojimų eismo įvykio metu, nes surašyta parėjus mėnesiui laiko po autoįvykio ir surašyta remiantis tik medicininiais ieškovės duomenimis. Pastebėtina, kad administracinio nusižengimo byloje yra daug medicininių dokumentų išrašų, tame tarpe apie ieškovės gydymą Ortopedijos ir traumotologijos II skyriuje (b. l. 13) iš karto po eismo įvykio, kai ji buvo hospitalizuota nuo 2017-09-23 iki 2017-09-26. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė, kokius duomenis vertinant papildomai 2017-10-27 specialisto išvada galėjo pasikeisti. Teisėjų kolegija pažymi, kad specialisto išvada administracinio nusižengimo byloje – tai tik vienas iš rašytinių įrodymų ir ji netampa teismui privaloma. Tačiau ieškovė, neigdama šį įrodymą, kuriame konstatuotas eismo įvykio metu jai padarytas sveikatos sužalojimo laipsnis, nenurodė, kad išvados tiriamojoje dalyje neteisingai nurodyti medicininiai duomenys ar jie yra nepilni, kas galėjo būti pagrindu duoti kitokią išvadą apie jos sveikatos sužalojimo pobūdį ir laipsnį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal bylos duomenis nėra pagrindo nustatyti nei didesnį ieškovės sveikatos sužalojimo laipsnį, nei tai, kad šiuo metu ieškovės nurodomas jos sveikatos pablogėjimas yra susijęs su ginčo eismo įvykiu.
23. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010). Nagrinėjamos bylos duomenimis eismo įvykio metu ieškovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. pats mažiausias sveikatos sutrikdymo laipsnis, kuris pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis peties, alkūnės, dilbio, kairės kojos srityje. Dėl eismo įvykio pavojus ieškovės gyvybei nekilo. Byloje nėra duomenų konstatuoti, kad būtent dėl eismo įvykio ieškovė turi negrįžtamų sveikatos sutrikimų ir, kad dėl to jos gyvenime atsirado esminių pasikeitimų. Tačiau neabejotina, jog ieškovė po vertinamo eismo įvykio patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, papildomus nepatogumus kasdienėje veikloje, diskomfortą, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju draudimo bendrovė pagrįstai pripažino ieškovės teisę į neturtinės žalos atlyginimą ir sumokėjo jai 1000 Eur draudimo išmoką.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje eismo įvykiu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 144 iki 83 989 Eur. Šie kasacinio teismo priteisti neturtinės žalos dydžiai apima atvejus nuo lengvo sveikatos sutrikdymo iki sunkaus sužalojimo, taip pat atvejus, kai žala atsirado iš dalies ir dėl nukentėjusio asmens kaltės ar dalis jos buvo atlyginta draudimo kompanijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016). Vertinant teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio bylose, kuriose nukentėjusiesiems buvo padaryti nežymūs arba nesunkūs sveikatos sutrikdymai, matyti, kad trečiasis asmuo ieškovei yra išmokėjęs 1000 Eur draudimo išmoką, kuri yra net didesnė už vidutiniškai priteisiamą tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-699/2016 (800 Eur, 500 Eur); 2017 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-222/2017 (1000 Eur, 500 Eur), Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-242-430/2019 (600 Eur), 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1466-640/2018 (500 Eur), Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-896-480/2018 (1000 Eur, neturtinė žala priteista už tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarytą sveikatos sutrikdymą), Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-312-253/2018 (500 Eur) ir kt.). Todėl tokiu atveju ieškovės reikalaujama atlyginti 3000 Eur neturtinė žala vertintina, kaip esmingai nukrypstanti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, o bylos faktiniai ypatumai nesudaro pagrindo per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, nei ieškovei jau atlygino trečiasis asmuo – draudimo kompanija.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir teisminę praktiką bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepriteisė iš atsakovės jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė, todėl jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovės nepriteistas pagrįstai. Pastebėtina, kad trečiajam asmeniui atlyginus ieškovei 1000 Eur neturtinę žalą, ieškovė ieškinio reikalavimo dėl 3000 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės nesumažino, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnis).
27. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
28. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą suformulavo prašymą priteisti iš ieškovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus. Atsakovė pateikė teismui prašymą priteisti jos turėtas 580,80 Eur išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. CPK 98 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurių dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkto nuostatų, priteisiamos iš ieškovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės J. M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kautra“, j. a. k. 132138957, 580,80 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti ieškovei J. M. B. 2019 m. balandžio 15 d. teismui pateiktus papildomus dokumentus (reg. Nr. DOK-11576).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.