Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Aušros Maškevičienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. Š., J. V. ir D. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-10-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. T. ieškinį atsakovams G. Š., D. Š. ir J. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantai nereiškė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Konstatuotina, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Dėl naujų įrodymų

Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, kad teikia naujus įrodymus – 2016­07­26 liudytojo Ž. T. apklausos protokolą. Apeliantai nurodo, kad pateikti šiuos duomenis anksčiau nebuvo būtinybės, nes tik posėdžio metu advokatas tvirtino, kad dalyvavo Ž. T. apklausoje. Apeliantai teigia, kad ieškovo advokatas apklausoje nedalyvavo. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas taip pat teikia naujus įrodymus – 2016-09-21 prašymo leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga kopiją, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2016-09-26 rašto kopiją ir Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK nutarimo leisti įgaliotam atstovui dalyvauti procese kopiją.Apeliacinės instancijos teisme ribojamas naujų įrodymų pateikimas. CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, numatant šios taisyklės išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad reikalavimas dėl ikiteisminio tyrimo metu turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, kaip turtinės žalos atlyginimo, buvo pareikštas iš karto ieškovui pateikiant ieškinį, šalių teikiami dokumentai buvo sudaryti dar iki ieškinio pareiškimo teisme, ir į įstatyme numatytą naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimą, daro išvadą, kad šie duomenys galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija šalių teikiamų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Pagal bendrąją nuostatą deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti privalo egzistuoti visos būtinosios sąlygos kilti civilinei atsakomybei: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių (žalos) (CK 6.246–6.249 straipsniai).Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai konstatavo ieškovo Ž. T. sužalojimo aplinkybes. Apeliantai nesutinka, kad Ž. T. buvo užpultas, ir akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog Ž. T. buvo sumuštas po to, kai „dėl mažareikšmės priežasties“ iš pradžių buvo sukeltas žodinis konfliktas. Apeliantai pabrėžia, kad ieškovas su kitais asmenimis netilpo eiti šaligatviu ir ėjo dviračių taku, nepraleido dviračiais važiuojančių G. Š. ir J. V.. Apeliantai taip pat nesutinka, kad įvykio metu sužaloti ieškovo du apatiniai dantys, ir teigia, kad įvykio metu buvo sužalotas (sulaužytas) žandikaulis, bet dantys sužaloti nebuvo, o dantų taisymas buvo reikalingas, kaip susijęs su žandikaulio lūžiu.Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina ieškovo Ž. T. ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad 2016‑05-29, apie 3 val. nakties, (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, ieškovas Ž. T. buvo sumuštas G. Š. ir J. V.. Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-07-05 specialisto išvados Nr. G 1214/2016(03) duomenų matyti, kad dėl žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgam laikui (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui) – Ž. T. sužalojimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Iš byloje esančios gydytojos odontologės 2017‑09‑26 pažymos duomenų nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 12–24 d. laikotarpiu ieškovui dėl apatinio žandikaulio lūžio tarp 41 ir 31 dantų buvo atiliktas 31 ir 33 dantų gydymas.Pažymėtina, kad nors apeliaciniame skunde apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas netiksliai konstatavo ieškovo sužalojimo aplinkybes, tačiau apeliantai iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų atsakovų G. Š. ir J. V. deliktinės atsakomybės sąlygų. Apeliantai akcentuoja kilusį žodinį konfliktą, tačiau neneigia ir neginčija aplinkybės, kad G. Š. ir J. V. smurtavo prieš ieškovą. Apeliantai taip pat neginčija aplinkybės, kad dėl G. Š. ir J. V. kaltės ir jų neteisėtų veiksmų (vartoto smurto) ieškovui Ž. T. sutrikdyta sveikata. Nors apeliantai teigia, kad įvykio metu ieškovui buvo sužalotas žandikaulis, o dantys nebuvo sužaloti, tačiau apeliantai neginčija aplinkybės, kurią patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, kad dėl apatinio žandikaulio sužalojimo ieškovui buvo reikalingas ir dviejų dantų gydymas. Taigi tarp minėtų atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos yra priežastinis ryšys.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad byloje nekilo ginčo dėl bendraatsakės D. Š. subsidiariosios atsakomybės ir neįrodinėta, jog žala atsirado ne dėl jos kaltės, taikė CK 6.276 straipsnio nuostatas dėl tėvų atsakomybės už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą ir konstatavo subsidiariąją šios atsakovės atsakomybę. Apeliaciniame skunde nenurodoma savarankiškų argumentų dėl nesutikimo su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.Apeliaciniu skundu apeliantai iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškovui priteistino turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Ieškovas Ž. T. ieškiniu prašė priteisti 740 Eur turtinės žalos atlyginimą ir nurodė, kad šią suma sudaro 140 Eur dantų gydymo išlaidos ir 600 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo ieškinio reikalavimą dėl 740 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkino. Apeliaciniu skundu atsakovai neginčija teismo sprendimo dalies, kuria ieškovui priteistas 140 Eur išlaidų už dantų gydymą atlyginimas, tačiau nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovų priteista kaip turtinė žala likusi 600 Eur ieškovo išlaidų suma.Apeliantai nesutinka, kad ginčijamos 600 Eur išlaidos yra susijusios su ieškovo sužalojimu. Apeliantai nesutikimą su minėta teismo sprendimo dalimi taip pat grindžia motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, kokia konkreti teisinė pagalba buvo suteikta ieškovui, neįvertino priežasčių, kodėl ieškovas ikiteisminio tyrimo metu negalėjo iš karto pateikti mokėjimo kvito, kai šios išlaidos buvo patirtos, arba jį patiekti kartu su civiliniu ieškiniu. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad naujas reikalavimas dėl 600 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo už advokato teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu pareikštas civilinio proceso tvarka pateiktame ieškinyje, taip pat teismas nepagrįstai priteisė visą prašomą sumą. Ištyrusi ir įvertinusi bylos duomenis teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl šios teismo sprendimo dalies neteisėtumo atmeta kaip nepagrįstus.CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje bei CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, reiškiantis, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama žalą patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-09-21 ieškovas Ž. T. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu. Šia sutartimi ieškovas pavedė advokatui atstovauti Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK ikiteisminio tyrimo metu, pareikšti ieškinį Ž. T. vardu ikiteisminio tyrimo metu, rašyti prašymus, skundus bei atlikti kitus procesinius veiksmus, susijusius su teisinių paslaugų sutartimi. Ž. T. pagal minėtą teisinių paslaugų sutartį sumokėjo advokatui 600 Eur.Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-28 nutartimi, išnagrinėjus G. Š. ir J. V. skundą, panaikinta Klaipėdos miesto apylinės teismo ikiteisminio tyrimo tyrėjo 2017-01-17 nutartis ir dėl skundo priimtas naujas sprendimas – patvirtintas Klaipėdos apygardos prokuratūros (Klaipėda-1) prokuroro Žilvino Šiurnos 2017-01-06 nutarimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsniu, atleisti nepilnamečius įtariamuosius J. V. ir G. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminį tyrimą nutraukti, paskiriant BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą. Taigi matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl atsakovų nutrauktas ne todėl, kad nepadaryta nusikalstama veika, o dėl to, kad buvo nustatyti pagrindai atleisti minėtus atsakovus nuo baudžiamosios atsakomybės.Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad duomenys apie ieškovui suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimą nepateikti ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusysis negalėjo prognozuoti ir tikėtis tokios ikiteisminio tyrimo baigties. Be to, nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl atsakovų, nukentėjusiojo turėtų išlaidų atlyginimo klausimas iš esmės nespręstas. Tai neriboja ieškovo teisės leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti turtinės žalos dydį civilinio proceso tvarka (CK 1.138 straipsnio 6 punktas, CPK 5 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis, 178 straipsnis).Apeliantai teigia, kad neaišku, kokios paslaugos apima sumokėtą 600 Eur sumą, tačiau teisėjų kolegija įvertina duomenis, kad teisinių paslaugų sutartyje detalizuota ieškovo suteikiamo pavedimo apimtis, taip pat įvertina kitus bylos duomenis apie tokio pavedimo vykdymą. Pačių atsakovų apeliaciniame skunde nurodoma ir neginčijama aplinkybė, kad ieškovas Ž. T. buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovo Ž. T. atstovas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai pradėti (duomenys neskelbtini), dėl to vykta į šią vietovę, taip pat reikėjo susipažinti su byla. Bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu 2016-10-03 parengtas civilinis ieškinys. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti, kad teisinės paslaugos ieškovui buvo teiktos. Ieškovas, byloje įrodinėdamas turinės žalos dydį, pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius 600 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Duomenys dėl teisinių paslaugų sutarties sudarymo ir advokato teisinių paslaugų apmokėjimo nesudaro pagrindo abejoti ieškovo nurodyta aplinkybe, kad šias išlaidas ieškovas realiai patyrė ikiteisminio tyrimo metu. Ieškovo, kaip nukentėjusiojo, procesinę padėtį ir tokias išlaidas iš esmės lėmė atsakovų J. V. ir G. Š. neteisėti veiksmai, dėl to sutiktina su teismo išvada, kad šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog minėtos išlaidos nepagrįstos ir nesusijusios priežastiniu ryšiu su ieškovo sužalojimu.Nustatyta, kad priimant skundžiamą teismo sprendimą buvo įvertinti atsakovų argumentai dėl civilinėje byloje pareikšto ieškinio ir ikiteisminio tyrimo metu pateikto civilinio ieškinio tapatumo. Pirmosios instancijos teismas atmetė argumentus dėl ieškinių analogiškumo ir konstatavo, kad ieškinys, pareikštas ikiteisminio tyrimo metu ar jau pačioje baudžiamojoje byloje, nėra tapatus ieškiniui, vėliau pareikštam civiline tvarka. Teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais sutinka. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tad jo metu pateiktas civilinis ieškinys iš esmės nenagrinėtas. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad ieškovo ikiteisminio tyrimo metu turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija teisės aktuose rekomenduojamų priteisti dydžių. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė pagrindo konstatuoti, kad 600 Eur teisinės pagalbos išlaidos nepagrįstai pripažintos ieškovo patirtos turtinės žalos dalimi ir priteistos iš atsakovų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovui buvo padaryta 1 500 Eur neturtinė žala ir, įvertinęs, kad dalį šios sumos – 1 000 Eur – atsakovai ieškovui jau atlygino, ieškovui iš atsakovų priteisė iš viso dar 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškovui Ž. T. padarytos neturinės žalos dydžiu ir apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.Įstatymas numato, kad asmens sveikatos sužalojimo atvejais už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į padarytos žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Apeliantai nurodo, kad atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžius, priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis turėtų būti sumažintas. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienokį ar kitokį neturtinės žalos atlyginimo dydį lemia ne tik pažeistos vertybės pobūdis ir padarytos žalos pasekmės, bet ir vertinamųjų kriterijų visuma. Kiekvienu atveju neturtinės žalos dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į neturtinės žalos padarymo aplinkybes konkrečioje byloje ir į kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, jų visuma ir nulemia neturtinės žalos dydį.Iš Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-28 nutarties duomenų apie ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes matyti, jog atsakovai G. Š. ir J. V. sudavė ieškovui ne vieną smūgį į galvą, veidą bei kitas kūno vietas, padarydami jam veido sumušimą ir poodines kraujosrūvas, odos nubrozdinimus, dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą ties dešine šaka ir 31 bei 41 dantų sritimi. Taigi šiuo atveju smurtinius veiksmus prieš ieškovą bendrai atliko du atsakovai. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovui nustatytas žandikaulio lūžis, ieškovui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl žandikaulio sužalojimo (lūžio) ieškovui buvo atiliktas dviejų dantų gydymas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. Š. ir J. V. mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, jokio turto neturi ir išieškojimas iš jų yra negalimas, o priteisiant iš jų neturtinės žalos atlyginimą būtų iš esmės pabloginta jų materialinė padėtis. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina nustatant neturtinės žalos dydį. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškiniu ieškovas, pažymėdamas, jog jam atlyginta 1 000 Eur neturtinė žala, papildomai prašė teismo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, nustatė mažesnį ieškovui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino tiek įvykyje dalyvavusių ir žalą padariusių atsakovų kaltės formą, tiek ir ieškovo elgesį įvykio metu. Pirmosios instancijos teismas dalį ieškovo teiginių pripažino neįrodytais, kadangi nepateikta juos patvirtinančių duomenų. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas šalia kitų reikšmingų aplinkybių, taip pat įvertino ir duomenis apie sunkią atsakovų turtinę padėtį ir į tai atsižvelgė, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio.Ištyrusi bylos medžiagą teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad esant nurodytoms nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė kompensacijos ieškovui už patirtą neturtinę žalą dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteisto neturinės žalos atlyginimo dydis yra adekvatus sveikatos sutrikdymo mastui ir pobūdžiui, ieškovo patirtam fiziniam skausmui, stresui dėl įvykio ir dėl gydymo patirtiems nepatogumams kompensuoti. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti šią teismo sprendimo dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies punktą ir nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta.CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybė teismui nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamu atveju aplinkybės dėl ieškovo turėtų 140 Eur išlaidų dėl dantų gydymo buvo nurodytos ieškinyje. Iš ieškinio turinio matyti, kad šios išlaidos buvo grindžiamos rašytiniais įrodymais – specialisto išvada Nr. G1214/2016(03) bei 2016-08-24 sąskaita faktūra. Matyti, kad gydytojos odontologės 2017-09-26 pažyma sudaryta po ieškovo ieškinio pareiškimo. Darytina išvada, kad vien aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė papildomus įrodymus turtinei žalai ir jos priežastingumui pagrįsti, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo nesąžiningumą ir netinkamą procesinių pareigų vykdymą. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją ir remdamasis tuo paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstytos neteisingai.

Dėl bylos baigties

Apibendrindama teisėjų daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, nustatė visas būtinas deliktinei atsakomybei kilti sąlygas ir teisingai nustatė ieškovui iš atsakovų priteistino turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydį. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo atsakovų skundžiamą teismo sprendimo dalį naikinti. Konstatavus, kad atsakovų apeliacinis skundas nepagrįstas, jis atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios įstatymo nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis). Ieškovas Ž. T. pateikė prašymą priteisti iš apeliantų turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius turėtas 500 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas atmestas, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis po 166,67 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-10-10 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui Ž. T. iš atsakovų J. V., G. Š. ir D. Š. po 166,67 Eur iš kiekvieno apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.