- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-31
- Bylos Nr.
- 1-1629-1170/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39613-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Nukentėjusysis
- M. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.14.10.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. B. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent – jis 2023 m. spalio 2 d., apie 21.17 val., būdamas (duomenys neskelbtini), priėjęs prie M. K. priklausančio automobilio „Renault Talisman“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tyčia, nenustatytu aštriu daiktu subraižė automobilio bagažinės dangtį ir kairės pusės keleivio duris, po ko pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu sugadino svetimą, nukentėjusiajam M. K. priklausantį 416,70 Eur nedidelės vertės svetimą turtą.
Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas V. B. parodė, kad kaltės nepripažįsta. Kartu kaltinamasis detalizavo, kad nieko neprisimena, nes į policiją buvo iškviestas tik (duomenys neskelbtini). Jo draugas mirė (duomenys neskelbtini). Jį glumina tai, kad jis tariamai pasišalino iš įvykio vietos. Jis niekur nebėgo. Aplinkui buvo žmonės, stovėjo žmogus prie suolelio, kuris matosi nuotraukose. Automobilį jis yra įsidėmėjęs, matė keletą kartų. Jis pats yra aktyviausias žmogus tame rajone, jį absoliučiai visi pažįsta ir prašo pagalbos. Jis ilgus metus buvo namo atstovas, yra aktyvus žmogus, sutvarkė name rūkymą, sutvarkė asocialų vaikščiojimą. Jo kiekvienas prašymas, o neretai tai yra reikalavimas, būna vykdomas, todėl žmonės jį gerbia. M. K. jis nepažįsta. Šis asmuo jo name negyvena. Paklaustas apie ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis nurodė, kad žino kas ir kokį automobilį vairuoja, prižiūri automobilių stovėjimo aikštelę, kaltinamasis nurodė, jog buvo ne vienas atvejis, kuomet žmonės palieka dokumentus, buvo mėginta juos pavogti. Buvo išdaužti stiklai. Žmonės palieka daug ką, o jis perspėja ir taip pasižymi minėta priežiūra. Jis dieną nebūna automobilių aikštelėje, būna vakare, kadangi daug pats vaikšto. Jis būtinai vaikšto ir automobilių aikštelėje. „Renault Talisman“ yra svetimas automobilis, ne jų kiemo. Spalio 2 d., jeigu buvo filmuota, kad jis vaikščiojo aikštelėje, būtų kvaila tai neigti. Vadovaudamasis vaizdo įrašu, jis buvo spalio 2 d., apie 21.00 val. automobilių aikštelėje (duomenys neskelbtini). Neprisimena ar tuo metu matė „Renault Talisman“ automobilį, tačiau jeigu ėjo ir automobilis ten buvo, gal jis pats neatkreipė dėmesio. Tą vakarą, iš to ką matė, jis buvo su sportinėmis kelnėmis ir liemene, kurią buvo suplėšęs. Paklaustas apie tai, kai būna automobilių stovėjimo aikštelėje, ar eina tarp automobilių, kaltinamasis nurodė, kad jeigu kerta kelią, pereina tarp automobilių. Jis domisi naujais modeliais kaip atrodo, pažįsta vaizdo registratorius. Paklaustas apie tai, kodėl ikiteisminio tyrimo metu vienoje apklausoje minėjo striukę, kitoje liemenę, kaltinamasis nurodė, kad taip pavadino tyrėja ir užtrauktuku pavadino irgi tyrėja. Užtrauktuko ten nėra, ten buvo džinsinė liemenė su sagomis. Negali pasakyti ar vaikščiodamas tarp automobilių galėjo užkabinti nukentėjusiojo automobilį, bet galbūt. Pirmą kartą jis buvo policijoje, jam buvo pateiktas kaltinimas. Per apklausą jis pasimetė šiek tiek. Neprisimena ar teisė turėti gynėją buvo išaiškinta. Po to jis suprato, kad turi gintis. Aikštelėje jis automobilio nepastebėjo, todėl kaip galėjo pastebėti įbrėžimus. Jis pastebi daug, jeigu būna nubraižyta, jis perspėja. Kaltinamasis paklaustas apie ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad įvykio dieną vaikštant tarp automobilių buvo visiškai atsitiktinai ir, mano, kad tokius įbrėžimus netyčia gali padaryti liemenė, jeigu ja užkliudė automobilį, nurodė, kad ten yra žodis „galbūt“. Jį kaltina policija. Nors jis treniravosi prie savo seno automobilio ir jis nei aukščio pasiekia, nei ką. Jam buvo užduotas klausimas „gal Jūs palietėte?“, todėl jis ir atsakė „galbūt“. Kaltinamasis apklaustas apie tai ar tuo metu, kai vaikščiojo automobilių aikštelėje buvo toks momentas, kurio metu jis būtų stipriai prisiglaudęs prie automobilio, ar pajautė kokį nors užstrigimą, nurodė, kad jis vadovaujasi tuo, ką matė vaizdo įraše. Galimai jis galėjo veidrodėlį kliudyti, jis yra didelis žmogus. Galbūt, bet nesąmoningai, nes matė iš vaizdo įrašo, kad jis pats truputį užmetė akį. Galimai jis kliudė, bet jis ėjo link ten, kur gyvena nukentėjusysis. Matosi vaizdo įraše, kad jis (V. B.) ėjo link ten, todėl vienareikšmiškai atsakyti negali. Pirmosios apklausos metu jo daug labai nepaklausė. Jo tyrėja paklausė gal užtrauktuku ir tiek, ji užvedė mintį, bet jis pasakė, kad užtrauktuko nėra. Jo raktai yra visada dešinėje kišenėje. Jis žino puikiai kur yra jo daiktai. Jis sakė, kad liemenėje yra 7 kišenės. Jis yra veiklus žmogus, todėl negalėjo prisiminti tos dienos ir dėl šios priežasties pasakė, kad galėjo taip būti. Jis toje aikštelėje turėjo savo automobilius. Tą dieną tuos automobilius jis galėjo perstatyti. Pas juos yra aikštelė ir po to eina papildoma jos dalis. Jie šią dalį padarė už savo pinigus. Visi jų rajone žino, kad ten statyti automobilius gali tik jų namo žmonės. Kai jis mato, kad yra vieta bendroje aikštelėje, pasiima savo automobilį ir perstato, kad kažkam iš jų kiemo gyventojų palikti laisvą vietą. Jis niekada nestato automobilio į dviejų automobilių vietą. Perstatyti automobilį jis galėjo būtent tuo tikslu, kad atlaisvinti vietą toje mokamoje aikštelėje. Kai jis perstatinėjo automobilį, negalėjo matyti nukentėjusiojo automobilio, jo neįsiminė. Nukentėjusiojo automobilio numeris buvo pateiktas kaltinime. Spalio 2 d., kai jis (V. B.) perstatinėjo savo automobilį, į nukentėjusiojo automobilio numerį nežiūrėjo, o jeigu ir žiūrėjo, tai negali prisiminti. Jam visi automobiliai yra iki alkūnės. Jis yra didelio ūgio, todėl gali siekti ir automobilio langą. Kaltinamasis nurodė, kad girdėjo vaizdo įraše braižymo garsą ir paskui tamsoje iš kažkur atsirado jis pats. Neįsivaizduoja kuo jis tai padarė ir kaip galėjo paslėpti kažką iš savo rankų. Kažkoks judesys turėjo būti iš jo pusės, jis nežinojo, kad jį filmuoja. Jeigu tyčia darant, drąsiai galėjo tą padaryti. Žmogus turi būti pasiruošęs tam, o jis įraše nemato, kad rankose kažką turėtų. Jeigu jis netoli buvo, galėjo kažkaip įbrėžti tą automobilį, bet ten dar žmonių buvo, jie irgi galėjo. Tie žmonės buvo prašalaičiai. Ten matosi, kad jis mostelėjo ranka, reiškia, kad kažką pamatė iš savų. Prie suoliuko stovėjo žmogus, kuris keistas, neina ilgai namo, ten rūko, alaus atsigeria. Jis stovėjo ir tikrai būtų girdėjęs tokį didžiulį įbrėžimą, kokį jam (V. B.) parodė. Pasak kaltinamojo, tegul nevietiniai pasistato savo automobilius, tik ne ant jų vietos, kurią pasidarė už savo pinigus. Nukentėjusiojo automobilis stovėjo ne ant mokamos vietos, tai jis mato pagal bordiūrą. Nukentėjusiojo nepažįsta, o sutuoktinę pirmą kartą (posėdžio metu) mato. Klausimą dėl civilinio ieškinio palieka teismo valiai. Atsakydamas į prokurorės klausimą dėl to, kad jeigu dieną įvykio vietoje jis perstatė automobilį, kodėl ėjo būtent pro nukentėjusiojo automobilį, kaltinamasis nurodė, kad kokią trasą tuo momentu sugalvojo, tokia ir ėjo. Paklaustas kuria kryptimi ėjo, kaltinamasis nurodė, kad jis gyvena toje aikštelėje. Vaizdo įraše ėjo nuo savo namo. Laikas 21.30 val. buvo labai dar veiklus, jis vaikšto daug vėliau. Iš buto galo ėjo ratu, gal grįžo prie antro automobilio kažką paimti. Paklaustas apie tai ar automobilį galėjo pastatyti tokiu atstumu nuo nukentėjusiojo automobilio, kad vėliau nebūtų galėjęs praeiti tarp jų, kaltinamasis nurodė, jog bordiūras yra riba, prie kurios turi stovėti automobilis, sekantis automobilis stovės kampe ir nevažiuos ant bordiūro, todėl tarpas ten visiškai normalus. Kartu kaltinamasis negalėjo atsakyti ar jo automobilis buvo paliktas šalia nukentėjusiojo automobilio, nurodydamas, kad perstatė į laisvą vietą, todėl, tikėtina buvo prie nukentėjusiojo automobilio. Jeigu jis perstatinėjo „Zafirą“ automobilį, vadinasi, kad tą dieną turėjo būti rūsyje, nes jos akumuliatorius nusėsdavo. Į rūsį jis nusineša įvairių instrumentų į kišenę susidėjęs. Galėjo būti atsuktuvai, testeris akumuliatoriui, žirklės. Jis spalio mėnesį turėjo „Zafirą“. Kartais ją naudoja, kad atlaisvinti vietą, bet labai retai, kada akumuliatorius nebūna nusėdęs. Jeigu dar galima užvesti, patraukia ją. Tą vakarą neatsimena ar taip darė. Tą vakarą, kai grįžo, neprisimena kur pastatė automobilį. Nežino, neprisimena ar turėjo smailių daiktų. Jis, jeigu mato, kad kažkas svetimas, kurio nežino kontakto, pasistato automobilį mokamoje vietoje, jis (V. B.) informuoja rašteliu. Šiuo atveju nukentėjusiojo automobilis stovėjo šalia mokamos aikštelės. Tai yra paskutinė vieta iki jų (V. B. ir kiemo gyventojų) aikštelės. Kaltinamajam parodžius įvykio vietos apžiūros protokolą, nurodė, kad toje nuotraukoje yra jo automobilis, o nukentėjusiojo automobilis yra ant grotelių. Kaltinamajam parodžius bylos 1-ame tome, 33-iame lape esančią fotonuotrauką, pastarasis nurodė, kad tai yra ta aikštelė. Ant grotelių stovi nukentėjusiojo automobilis. Ten, kur stovi nukentėjusiojo automobilis, tai nėra mokama aikštelė. Nėra jokių įprastų pasistatymo vietų. Jis stato automobilį bet kur, kur laisva vieta yra. Vienintelis požymis nukentėjusiojo automobilio yra Nr. (duomenys neskelbtini), kaip (duomenys neskelbtini). Jis galėjo matyti minėtą automobilį iki įvykio. Jis pats (V. B.) stato automobilį prie (duomenys neskelbtini) „Volvo“, kadangi tai yra vienintelis žmogus, kuris atsargiai atidarinėja automobilio duris. Komentuodamas parodytą nuotrauką, kaltinamasis nurodė, kad ten, kur stovi „Ford“ automobilis, už bordiūro yra mokama vieta. Ten, kur stovi nukentėjusiojo „Renault“ yra pirmoji vieta. Trečia vieta yra R.. Jis stengiasi pasistatyti prie R., iš bet kurios pusės, nes jis yra atsargus žmogus.
Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis parodė, kad save atpažįsta. Girdi trumpą garsą. Detaliai papasakoti, kas buvo prieš metus laiko, jis negali. Jis vaikšto, kartais užkliudo veidrodėlius, juos pataiso, visiems taip gali būti. Ar jis galėjo kliudyti, negali pasakyti, nėra aiškiaregis. Jeigu jis laikė kažką kumštyje, norėtų sužinoti ką, ir jeigu turėjo peilį, tai kaip taip greitai jį paslėpė. Jis nežino ar užkliuvo. Galbūt galėjo užkliūti. Tyrėja jam be užuolankų pasakė, kad jis tai padarė. Jeigu jį iškvietė policija ir sako, kad turi įrodymus, tai jis žmogus paklusnus. Žino, kad be reikalo niekas nieko turbūt nedarys. Jis tyrėjai pasakė „jeigu aš tai padariau ir Jūs turite įrodymus, aš atsiskaitau su žmogumi“. Jis labai dažnai laiko rankas suspaudęs kumštyje, nieko neturi, nebent servetėlę, elektorinę cigaretę. Tuo metu jis ėjo nuo savo namo. Jeigu mostelėjo ranka, reiškia kažką pamatė, galbūt ėjo link to žmogaus. Jis neprisimena kada tada grįžo. Negali pasakyti kokiu maršrutu grįžo. Kaltinamasis apklaustas apie vaizdo įraše užfiksuotą trumpą jo grįžimą atgal, nurodė, kad tuo metu galėjo kliudyti veidrodėlį, galbūt pažiūrėjo į jį. Atsisuko ir sustojo. Subraižęs automobilį sustojo, nejaugi jis nesveikas? Jis negali pasakyti kuria kūno vieta užkliuvo. Jis yra didelis žmogus, galėjo kliudyti bet kuria kūno vieta. Paklaustas apie tai, kodėl praeidamas pro automobilio šonines dureles, nukreipė žvilgsnį žemyn, kaltinamasis nurodė, kad jis visą laiką žiūri į apačią, jis tokio ūgio yra. Jis neatsimena kurioje vietoje buvo priparkuotas jo automobilis. Tyrimo metu jo abu automobiliai buvo vietoje. Atsakydamas į klausimą ar jo automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas neužstatant kitų automobilių, kaltinamasis nurodė, kad jis automobilį perstato 5 kartus, kad niekam netrukdyti ir auklėja kitus. Grįžus į kiemą, nežino ar buvo laisvų vietų prisiparkuoti. Jeigu neranda laisvų vietų, važiuoja bet kur, į gatvę. Peržiūrėjus vaizdo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis paklaustas apie vaizdo įraše užfiksuotą asmenį, nurodė, kad jeigu taip sako tyrėjai, ko gero buvo jis, bet jis nežino. Kai jis nuėjo nuo namo pusės, negali pasakyti, ar grįžinėjo per kiemą link savo namų. Be jo tą dieną niekas nevairavo automobilių su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Kartais sūnus pasiima minėtus automobilius, bet jis savo kieme pasistato. Vargu ar jis vairavo tą dieną, tai buvo ruduo, jis rudenį sportuoja. Žmona nevairuoja visiškai, o jis pats (V. B.) daugiau niekam neduoda automobilio. Peržiūrint vaizdo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir paklausus kaltinamojo ar jame yra matomas koks nors jam priklausantis automobilis, kaltinamasis nurodė, kad matomas (duomenys neskelbtini) automobilis, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis taip pat atkreipė dėmesį, kad iš vaizdo įrašų matyti, kad kieme yra dar du ne jų kiemo automobiliai, bet jis jų kažkodėl nepalietė. Paklaustas apie tai, ką jis turėjo omenyje, kaltinamasis nurodė, kad jeigu jam yra inkriminuojama, jog jis sugadino automobilį, todėl ir sako, kad dar yra svetimų automobilių, kurių jis nelietė. Kaltinamasis, aptardamas automobilių stovėjimų aikštelių prie jo gyvenamosios vietos pobūdį, nurodė, kad jie nuolinkį darė specialiai už savo pinigus, nes gaudavo daug baudų. Šis pakilimas skiria dvi aikšteles, važiuojamąją dalį nuo nevažiuojamosios. Važiuojamoji dalis yra korys. Ta vieta yra žinoma visiems, kadangi tai yra vienintelė vieta jų rajone, kur pasidarė korį. Aplinkiniai žmonės žino, kad tai yra jų (V. B. ir kitų gyventojų) apmokėta aikštelė. Ten retenybė kai kažkas pasistato ir tai, jeigu būna svečiai atvažiavę. Yra nerašyta taisyklė, kurią visi padorūs žmonės supranta. Tai nereiškia, kad toje vietoje, kur yra korys, gali statyti tik jų namo gyventojai, tiesiog žmonės supranta, kad jie už savo pinigus pasidarė tą aikštelę ir tiek. Ne visi gali ten statytis, kadangi neturi automobilio, o vienas turėjo du automobilius, bet jis nemokėjo principingai, tačiau jis nestato ten automobilio, jis viską supranta. Ten kur liudytoja (G. K.) pastatė automobilį yra pati blogiausia vieta, kadangi ten yra kanalizacijos vamzdis. Dažniausiai, jeigu būna lietus, visi stengiasi ten nestatyti. (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris yra jo automobilis. Jis visą laiką stengiasi pasistatyti automobilį prie „Volvo“ automobilio, kadangi jis priklauso jo draugui R., kuris yra labai prižiūrintis. Spalio 5 d. ir 6 d. du kartus buvo perbrauktas jo automobilis. Jis neprisimena, kur stovėjo jo „Dacia“ automobilis, bet jo automobiliai visi stovėjo tame pačiame kieme, turbūt. Jeigu M. sako, kad matė jo automobilį, tai jis neginčys. Vaizdo įraše jo automobilis stovi tiesiai kairėje pusėje šalia balto automobilio. Yra esminis skirtumas, ratlankiai yra vienodi, durelių rankenos ir ragai yra juodi. Numerio nesimato. Jo automobilio ragai yra (duomenys neskelbtini). Jis labai dažnai patraukia automobilį, kai reikia užleisti vietą. Paklaustas ar vaizdo įraše jis savo „Dacia“ automobilį perstatė į „Opel“ vietą, kaltinamasis nurodė, kad neprisimena, bet jeigu jis ten stovi, vadinasi perstatė. Pas juos kieme yra tokia praktika, kad įvažiuoja, pastato automobilį ir kažkas išvažiojant skambteli, kad perstatyti automobilį. Jeigu niekas nepaskambino, reiškia dėl to jis perstatė automobilį būtent ten. Jis niekam neužstatinėja nieko. Kažkas išvažiuodamas skambteli, kad išvažiuoja. Pas juos yra taip sutarta. Jie neužstato, o palieka automobilį, kadangi visi žino kieno tai automobilis. Reiškia tuo metu jis išėjo ir perstatė automobilį, kadangi daugiau nebuvo kitų variantų. Kaltinamasis, aptardamas aplinkybes dėl jo automobilio įbrėžimo, nurodė, kad jis skambino policijai abu kartus, bet kadangi nėra tiek įgudęs, tiek išmanantis vaizdo registratorius, todėl yra apdraudęs viską. Policija buvo atvykusi, viskas buvo užfiksuota, jis pats su policija nebendravo, jam tiesiog kaimynai pranešė, kad policija buvo atvykusi. Jis pats minėjo tai tyrėjai, tai buvo žinoma jau seniai. Kartu kaltinamasis detalizavo, kad automobiliu su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), jo sūnus naudojasi retkarčiais, būna kartą į mėnesį, kartą į savaitę. Spalio mėnesį neprisimena ar be jo dar kažkas naudojosi jo automobiliu. Prisimena tik tai, kad spalio 5 d. ir 6 d. pamatė įbrėžimus, o spalio 7 d. paskambino į draudimo bendrovę. Paklausus kodėl draudimo rašte yra nurodyta ne spalio 7 d., o spalio 9 d., kaltinamasis nurodė, kad tokiu atveju skambino spalio 9 d. Jis iš ryto pamatė įbrėžimus. Tikėtina, kad naktį buvo įbrėžimai padaryti. Be to, tokie įbrėžimai buvo padaryti ir anksčiau. Jų kieme iš viso daug tokių dalykų. Kaltinamasis teigė, kad tą rytą važiavo paimti draugą, todėl vairavo automobilį. Vakare tikrai nebuvo to kryžiaus ant kapoto, o po nakties jis jau jį pamatė perbrauktą. Įbrėžimai galėjo atsirasti tik kieme. Jo „Zafira“ braukė 12 kartų ir net bamperis buvo specialiai nulaužtas. Jam servise patarė, kad būtinai turi policija užfiksuoti, tada draudimas priima tą prašymą. Spalio 5 d. ir 6 d. tikrai yra skambinęs policijai ir užfiksavęs. Jį kaimynai perspėjo, kad policija buvo. Su policija jis automobilio neapžiūrinėjo. Policija po to buvo paskambinusi ir klausė ar jis kels bylą, į ką šis atsakė, kad pasitiki draudimu. Tyrėja siuntė pranešimus sūnui dėl įvykio (duomenys neskelbtini). Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis nereiškė jokių pretenzijų. Rašė tik dėl frančizės, nes draudimas perspėjo, kad frančizė bus išmokėta, jeigu policija nepatvirtins, kad yra įvykis. Kaltinamasis, paklaustas kodėl vienu atveju dėl jo automobilio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o kitu – ne, nurodė, kad jam naktį ganėtinai vėlai paskambino tyrėjas ir pasakė, kad jo automobilis yra apgadintas adresu (duomenys neskelbtini). Jis tada paskambino sūnui. Sūnus tuo momentu buvo išvažiavęs iš to kiemo. Jis (V. B.) jam pasakė pasižiūrėti į veidrodėlį. Buvo nulaužtas veidrodėlis, įlenkta durelių statmena ir dar kraujo dėmės buvo, įlenktas stovas kur durelės įeina. Po to servise pamatė, kad ir sparnas dar įlenktas. Iki lapkričio mėnesio tie nubrėžimai buvo jau seniai sutaisyti. Kai jam apmoka draudimas, jis operatyviai sutvarko servise. Jis pats paminėjo tyrėjai apie savo automobilio apgadinimą. Tyrėja pasakė, kad jis turi kreiptis dėl bylos iškėlimo. Paklaustas apie tai kodėl ikiteisminio tyrimo metu neteikė 2023 m. lapkričio mėnesio žalos dokumentų, kaltinamasis nurodė, kad jeigu automobilis buvo suremontuotas, kam jis pretenzijų turės, jis yra apsidraudęs. Tuo metu kai rado automobilį subraižytą, jis buvo tame pačiame kieme, trečioje vietoje. (duomenys neskelbtini) yra kitas įvykis. Jis neprisimena kur pirmiausiai kreipėsi. Paskambino policijai, nes jį perspėjo, kad reikia užfiksuoti draudimui. Kreipėsi į servisą tada, kai jau buvo paskambinęs policijai, nes reikėjo užfiksuoti. Vieną kartą kai su senuoju automobiliu pats nubraukė šoną, jis skambino irgi policijai, kadangi tokios yra draudimo sąlygos (t. 2, b. l. 22-29, 37-45, 58-65).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis M. K. parodė, kad jo žmona spalio 2 d. grįžo vėlai vakare. Kadangi jų kieme irgi statosi daug kas iš kitų kiemų, ji neradusi vietos, būdama su vaikais, pastatė automobilį arčiau namų, šiuo atveju prie (duomenys neskelbtini), nes ten buvo laisva vieta. Iki tol jie ten automobilį statydavo labai retai, stengėsi statyti tik savo kieme, bet suprasdami, kad tai yra vieša vieta, statosi šalia. Kitą dieną, apie 11.00 val. jis iš žmonos gavo skambutį, kad yra subraižytas automobilis. Tada buvo įtampa, jie buvo su vaikais, vieną iš jų reikėjo perrengti. Jis sakė, kad ji (G. K.) gali perstatyti automobilį, o jis grįžęs peržiūrės įrašus. Kamera ne visada užfiksuoja momentus, kadangi ji yra priklausoma nuo baterijos. Grįžęs vakare, jis peržiūrėjo įrašus, pastebėjo, kad 20.33 val. automobilis, numeriu (duomenys neskelbtini), įvažiuoja į kiemą, neradęs vietos, pravažiuoja iki aikštelės galo ir užstato kitus automobilius. Toliau įraše nesimato, bet iš eisenos silueto matė, kad 20.49 val. kaltinamasis išeina iš laiptinės, greičiausiai kažką turėjo, detalių jau nesimatė. Įrašuose matosi, kad 20.46 val. girdisi subraižymo garsas aiškus ir aštrus, po to matosi iš priekio išeinančio kaltinamojo vaizdas. Aplinkui vaikščiojo daug žmonių, kamera veikė nuo judesio. Peržiūrėjus galima matyti, kad praeinantys žmonės, jų skleidžiamas garsas nėra toks aiškus ir yra duslus, nes automobilis turi stiklų dvigubo garso izoliaciją ir garsą suslopino. Tas aiškus garsas negalėjo būti sagos ar piršto garsas, nes buvo jaučiamas metalo įbrėžimo garsas. Kaip ir minėjo kaltinamasis, jis nuėjo prie suoliuko, praėjo ratą ir kažkur nuėjo, kamera to nefiksuoja. Iš kameros įrašų matosi, kad kaltinamasis 21.15 val. patraukė kieme esantį savo automobilį „Zafira“ į priekį, kad atsirastų laisva vieta. Matosi, kad jis, eidamas nuo „Opel Zafira“, 21.17 val. suplanuotai link jų automobilio, šoniniu judesiu perbraukia galinę automobilio dalį. Matosi, kad rankoje trumpas aštrus daiktas, kurio nesimatys dėl tamsos ir šešėlio. Matosi tiek liemenės siluetas, tiek eisena. 21.17 val. subraižo automobilį ir 21.18 val. automobilis (duomenys neskelbtini) pajuda atgal bei pasistato į atlaisvintą vietą. Automobilio vairuotojas minutės skirtumu, galėjo nubraižyti bagažinės dangtį. Matosi, kad prisiparkuoja ir tada vaizdo įrašas nutrūksta, kadangi judesio nebelieka. Nukentėjusysis detalizavo, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Tame kieme žmona buvo linkusi palikti automobilį, jis stengiasi ten nepalikti. Žmona, kadangi grįžta vėlai arba su vaikais, stengiasi ieškoti kur arčiau pasistatyti, kad būtų patogu su vaikais grįžti namo. Jie gyvena gretimame name. Jis nieko nebuvo girdėjęs apie tą kiemą ar asmenį, kuris prižiūri tame kieme esančius automobilius. Jie matė anksčiau, kad minėto namo gyventojai statydavosi ant žolės ir buvo išvažinėta zona. Kažkuriuo momentu jie nusprendė ar juos privertė išsiasfaltuoti ir 6 vietomis padidėjo aikštelė. Automobilis yra registruotas jo vardu, juo dar žmona naudojasi. Iki spalio 2 d. ant automobilio buvo nubraižymų, kaimynė buvo šonu nubrėžusi ir liko toks plėmas. Kai žmona nufotografavo, matėsi, kad ten yra drožlių sluoksnis. Jeigu ten būtų iš anksčiau padarytas įbrėžimas, tai tos drožlės natūraliai būtų nupustos. Ant automobilio yra natūralių pabraižymų elementų, bet tų, kurie perėjo į baltą sluoksnį. To nubraižymo, po kurio jis kreipėsi į policijos pareigūnus, iki įvykio nebuvo. Jie (M. K. ir G. K.) dažniausiai važiuoja į savo kiemą, pasižiūri kitoje šalia esančioje vietoje, o neradus, važiuoja į šią aikštelę. Parodžius nukentėjusiajam įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas foto nuotraukas ir paklausus ar automobiliai stovėjo tokiu pat būdu kaip ir nuotraukose, nukentėjusysis nurodė, kad tai policijos daryta nuotrauka. Kai atvažiavo ikiteisminio tyrimo pareigūnas daryti nuotrauką, jis (M. K.) pasakė, kad automobilį pastatys ten, kur daugmaž buvo įvykis. Jo žiniomis, kaltinamasis tuo metu turėjo automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir kitą automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kai sutuoktinė pasistatė automobilį, nei vienas kaltinamojo automobilis nestovėjo šalia jų automobilio. Įvažiuojant tikrai nestovėjo, kadangi viename įraše matosi, kaip ji parkuojasi ir parkavimo metu automobilis nestovėjo. (duomenys neskelbtini) automobilis stovėjo prie įvažiavimo. Žmona kitą dieną, apie 11.00 val. pastebėjo subraižymus, iš karto susisiekė su juo ir padarė nuotraukas. Vaizdo registratoriuje vaizdas fiksuojamas kai yra judesys arba pajudinimas. Baterija veikė iki 08.00 val. spalio 3 d. Jis nežino ar kieme buvo kiti asmenys, kai sutuoktinė pasistatė automobilį. Apie tai reikėtų jos klausti. Tai dienai jis nežinojo, kad namo gyventojai turi konkrečias statymo vietas. Dabar jau žino. Kiek tenka matyti, kaltinamasis turi savo vietą, kur dažniausiai statosi. Dažniausiai nukentėjusysis mato kaltinamojo automobilį „Dacia“. Tą vakarą ar kitą dieną jo sutuoktinė nebuvo pamačiusi jokio raštelio. Kamerose taip pat nesimato, kad būtų uždėtas. Jie yra gavę baudą, kad ant žolės pasistatė, nes kaimynas pranešė. Žmona, jeigu kažkur stato, pasitikrina ar netrukdys, kartu įvertina, kad neužimti erdvių vietų. Vaizdo registratoriuje matosi, kad žmona, kai pasistatė automobilį, išėjo į priekį ir apžiūrėjo tiek vieną, tiek kitą pusę. Jam atrodo, kad ten buvo pakankamai vietos, kad išlipti iš automobilio, tačiau į tai turėtų atsakyti žmona. Jie kreipėsi į žalų ekspertus, kurie įvertino kiek kainuotų atstatymas ir sąmata. Iki šiol jis nėra suremontavęs automobilio. Tuo momentu, kai žmona į jį kreipėsi, tuo nuotraukų siuntimo momentu jis dirbo, o grįžęs iš darbo apžiūrėjo, pats padarė nuotraukas iš įvairių kampų, nes nuo apšvietimo gali pilnai nesimatyti. Paklaustas apie įbrėžimų pobūdį, nukentėjusysis nurodė, kad jis teiravosi ir įvertino, kad ten neužtektų poliravimo, reikėtų pilnai perdažyti dureles, tačiau žalų ekspertai nekomentavo, kaip galėjo atsirasti įbrėžimas. Šis automobilis yra šeimos automobilis, bet dažniausiai važinėja žmona. Jam atrodo, kad spalio 2 d. jis nevažinėjo tuo automobiliu. Į kompaktą su vaizdo registratoriaus medžiaga netilpo visa medžiaga. Į vieną kompaktą jis įdėjo iki įvykio reikšmingą momentą ir nuo 20.00 val. vakaro, nuo įvažiavimo momentą. Kamera ne visada įrašinėja, ji veikia pagal judesį. Vaizdai, kuriuose nėra judesio, buvo teikiami dėl bendro vaizdo. Jis pateikė reikšmingą dalį, kadangi pateikus, jo daugiau nebeklausė, o jis daugiau ir nebepateikinėjo. Vaizdo registratoriaus kamera garso nefiksuoja. Buvo atvejis, kai iš galo važiavo automobilis ir tuo metu kamera jau buvo įsijungusi. Prieš subraižymą, kamera buvo įjungta kitu signalu, užfiksavo garsą ir po to praeinantį asmenį. Reikia atkreipti dėmesį, kad rašomas ir priekio ir galo vaizdas. Jeigu viena iš kamerų užfiksuoja kažkokį parametrą, tai stebintis priekyje įrašas fiksuoja, kad nieko nėra, bet pirminė kamera užfiksavo. Automobilis neturi signalizacijos. Jo manymu, yra natūralus subraižymo dydis ir garsas. Kai perklausinėjo, girdisi, kad kai yra subraižymas, jis turi tokius sustabdymo elementus, kurie pagal jį atitinka visą pobūdį. Kadangi jis yra panašaus ūgio kaip kaltinamasis, su ranka vizualiai buvo praėjęs ir matėsi, kad tas įbrėžimas yra tame aukštyje. Jo manymu, įbrėžimas pagal ilgį ir garsą atitiktų, bet turbūt reikėtų eksperto nuomonės. Paklaustas apie ankstesnius automobilio subraižymus, nukentėjusysis nurodė, kad tose vietose, kur yra šioje byloje aptariami subraižymai, anksčiau žymių nebuvo. Įbrėžimų yra daug smulkių, bet nėra gilių, jie yra bamperio apačiose. Jeigu kalbant apie galinį bagažinės dangtį ir keleivio dešines dureles, tai ten nebuvo žymių. Aptardamas vaizdo įrašus (duomenys neskelbtini), taip pat nuotrauką (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis nurodė, kad matosi kurioje vietoje yra priparkuotas (duomenys neskelbtini) automobilis. Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) matysis iš galo stovintis (duomenys neskelbtini) automobilis. Kairiame viršutiniame kampe turėtų matytis „Opel“ siluetas ir momentas, kai jis yra patraukiamas atgal link krašto. Jo automobilis buvo pastatytas taip, kad liktų laisva vieta prie laiptų. Žiūrint įrašą, kadangi blankus vaizdas, matosi, kad automobilis yra pajudamas ir pavažiuoja atgal. Praeina šuo ir tuo momentu yra patraukiamas „Opel“. Tas siluetas yra tęsinys vaizdo, kuris yra kampe. Kai patraukiamas „Opel“, nuo jo ateina siluetas ir kitame įraše, kurį ką tik peržiūrėjo, jis toliau eina link „Talissman“ galo, perbrėžia ir nueina prie pastatyto automobilio. Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) yra vaizdas iš galinės kameros. Automobilis, kuris išvažiuoja yra (duomenys neskelbtini), tai yra kaltinamojo automobilis. Jis nuvažiuoja ir pasistato į atlaisvintą vietą. Vaizdo įraše yra „Dacia“ automobilis ir jis buvo užstatęs kitus automobilius. Jis pagal vaizdo įrašus atsekė, kad tuo metu, kai jis pastatė, vietų nebuvo ir jis užstatė kitus automobilius. Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini), jo gale girdisi paskutinėse sekundėse uždaromos durelės ir užvedamas variklis. Ten yra svarbus momentas, kai perbrėžia dureles, keletą sekundžių praėjus, girdisi šone uždaromų durelių garsas ir variklio užvedimas. Šiame vaizdo įraše taip pat yra siluetas, kuris ateina, jis buvo nuo (duomenys neskelbtini) stovinčio automobilio, jis buvo patrauktas atlaisvinant vietą. Reikėtų klausyti su ausinėmis, girdisi, kaip užvedamas variklis. Kai žiūrima kitą įrašą, tas automobilis (duomenys neskelbtini) pravažiuoja. Įraše (duomenys neskelbtini) matosi, kad siluetas ateina nuo (duomenys neskelbtini), kuris yra pastumiamas atgal. Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) matosi, kad praeinantis asmuo perbrėžia galą, girdisi po to durelių uždarymas, variklio išjungimas ir tada vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) matosi pravažiuojantis (duomenys neskelbtini) automobilis. Paskutiniame vaizdo įraše, jau dienos metu, matosi pripakuotas „Dacia“ į atlaisvintą vietą. Tam, kad geriau suprasti bendrą vaizdą, galima pažiūrėti paskutinį įrašą (duomenys neskelbtini). Nuotraukoje (duomenys neskelbtini), kurią jis pridėjo, matosi vaizdas įvažiuojant į kiemą ir dešinėje pusėje stovintis (duomenys neskelbtini) automobilis, gale yra laisva vieta, kuri yra prie laiptų. Įrašuose matosi, kad „Opel“ yra patraukiamas atgal į atlaisvintą vietą, kur nuo „Opel“ einantis žmogus praeina „Talisman“, įsėda į (duomenys neskelbtini) automobilį ir priparkuoja į atlaisvintą vietą. Matosi, kad šių automobilių vairuotojas praeina pro „Talisman“ ir jį perbrėžia. Peržiūrėjus nukentėjusiojo teismui pateiktus vaizdo įrašus, pastarasis nurodė, kad nėra išlikusi ta medžiaga (po 08.00 val. ryto), kadangi baterijos laikas yra fiksuotas, tai šiuo atveju yra užfiksuotas paskutinis įrašas ir nuo to momento kamera nustojo veikti. Kadangi pirmo posėdžio metu prašė pateikti visą, todėl jis ir neatrinkinėjo. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu jis pateikė jam atrodančią svarbią informaciją, kurioje nebuvo pradžios. Kadangi teismo metu atsirado poreikis peržiūrėti ir pradžią, ir galą, todėl jis pateikė viską ką turėjo. Nukentėjusysis taip pat detalizavo, kad prie pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą jis pridėjo jo darytas nuotraukas. Tas nuotraukas jis turi USB laikmenoje, taip pat turi žmonos darytas nuotraukas. Jo vertinimu, jos nėra kokybiškos. Peržiūrėjus nuotraukas, užfiksuotas USB laikmenoje, nukentėjusysis nurodė, kad jos darytos liepos mėnesį, kur jis detaliai užfiksavo įbrėžimą. 11.57 val. yra žmonos daryta nuotrauka. Žmona pateikė daugiau ir galo, ir priekio nuotraukų, bet jis tų nuotraukų nefiksavo, kadangi iš galo fiksuojant, iš toli aiškiai nesimatė įbrėžimo atspindžių. Grįžęs vakare, jis padarė nuotraukas 16.00 val. ir 22.00 val. Šioje USB laikmenoje liko viena sutuoktinės daryta nuotrauka, bet nuotraukas siuntė jam el. paštu. Jeigu reikėtų, galėtų pateikti, bet iš priekio ir galo nėra aiškiai matomas įbrėžimas. Kartu nukentėjusysis nurodė, kad iš pateiktų foto nuotraukų matyti, kad įbrėžimai buvo padaryti naudojant tą patį įrankį. Nors įbrėžimo įrankis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas, tačiau šiuos du įbrėžimus bendrai charakterizuoja vienodas įbrėžimo stovis. Įbrėžimo pradžia (šono nuotraukos (duomenys neskelbtini)) ir galo nuotraukos ((duomenys neskelbtini)), kuri ties viduriu pereina į tam tikrą raštą (šono nuotraukos (duomenys neskelbtini) ir galo nuotraukos (duomenys neskelbtini)), gale grįžta į lygią ir plonėjančią liniją (šono nuotrauka (duomenys neskelbtini), galo nuotrauka (duomenys neskelbtini)). Šone įbrėžimas yra 79-83 cm aukštyje (nuotraukos (duomenys neskelbtini)) ir gale 85-88 cm aukštyje (nuotraukos (duomenys neskelbtini)). Kadangi kaltinamasis neprisimena kur pasistatė automobilį, yra tarpiniai įvykiai užfiksuoti vaizdo registratoriuje, kuriame matosi, kad automobiliui (duomenys neskelbtini) įvažiavus į kiemą ir iki subraižymo momento, kieme nebuvo laisvų vietų. Žmonai įvažiavus, buvo laisva ketvirta iš dešinės vieta, kur ji pasistatė ir laisva vieta pirma iš kairės. Nuo to momento kai žmona įvažiuoja 20.04 val. iki momento, kai važiuoja kaltinamasis 20.33 val., tos laisvos vietos užimamos, keli automobiliai neradę vietos, išvažiavo, tačiau kaltinamojo automobilis (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas viduryje ant korio. Tai yra svarbus momentas, kuris yra tęstinis nuo to momento, kai grįžta asmuo perbraukiant galą, įsėda į priparkuotą šone esantį automobilį ir perstato į „Opel“ vietą. Nukentėjusysis paklaustas apie automobilio remonto sąmatą, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam reikėjo žalos įvertinimo, todėl jis norėjo, kad įvertintų ekspertai. Kadangi tokią ekspertizę tik teismo užsakymu atlieka, todėl jis nusprendė kreiptis į įmonę, kuri užsiima žalų taisymu, draudiminiais įvykiais ir paprašė jų atliktų įvertinimą. Jie turi sąmatas pagal žalas, pagal modelį, jie darė nuotraukas. Tai jie susiveda į programą ir jiems pateikia sąmatą. Jis norėjo sužinoti, kad galėtų bet kuriame servise taisytis nepriklausomai nuo jų įvertinimo. Paklaustas ar kreipėsi į papildomus servisus dėl žalos nustatymo, kaltinamasis nurodė, kad reikėjo pateikti civilinį ieškinį, todėl jis klausė ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir jam akcentavo, kad pilnai to pakanka, nes žalą vertina ne pagal visą sąmatą, o pagal medžiagas. Pareigūnas teiravosi ar jis susitaisė automobilį, bet kadangi turėjo vidinių nuojautų, kad gali būti klausimų teisme, tai automobilio netaisė. Nustatant žalos dydį, jis galimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė foto nuotraukas, tiksliai neprisimena. Nukentėjusysis paklaustas kodėl jo darytose foto nuotraukose dalyje automobilis yra švarus, kitoje dalyje jau nebe, nurodė, kad žmona pamatė, pagrindinį įbrėžimą nufotografavo ir paskambino jam, jis grįžęs irgi nufotografavo. Tuo metu jis pilnai automobilio neapžiūrėjo. Nuėjęs išsitraukė įrašus 16.00 val. Peržiūrėdamas ar tikrai tuo metu buvo tas įbrėžimas, vaizdo įraše pastebėjo, kad galinėje kameroje buvo užfiksuotas įbrėžimas. Tuo metu suprato, kad jie yra praleidę vieną įbrėžimą, todėl nubėgo į kiemą ir nufotografavo tą įbrėžimą. Nukentėjusysis paklaustas apie tai ar pirmą kartą apžiūrėjęs automobilį, jį apžiūrėjo iš visų pusių, nurodė, kad negali atsakyti, nes tuo metu galbūt skubėjo. Žmona pasakė, kad yra įbrėžimas, o jam svarbiausia buvo išsitraukti vaizdo įrašus. Jis pasidarė nuotrauką, kadangi žmona atsiuntė nepakankamą. Pasidarė tikslesnes nuotraukas, nuėjo namo, peržiūrėjo įrašus ir gale pamatė, kad yra perbraukiamas galas. Tada nuėjo į kiemą ir nufotografavo galą. Iki tol nebuvo įtarimų, kad kitose pusėse yra kažkas. Kai paskambino žmona, ji pasakė, kad perbrėžtas automobilio šonas. Jis tada norėjo pasitikslinti ar ji įvažiavo. Ji pasakė, kad ne, o yra kažkuo perbraukta. Jeigu būtų su automobiliu, tai būtų paskambinta policijai ir laukta kada atvažiuos išmatuoti aukščius, bet kadangi nuvažiavo, jie neturėjo už ko užkibti, todėl jis sakė, kad nufotografuotų, o vaizdo įrašus peržiūrės atvykęs namo. Paklaustas ar neprašė žmonos apžiūrėti automobilį iš visų pusių, nukentėjusysis nurodė, kad ji iš šono apėjo. Automobilis buvo nešvarus, tas įbrėžimas šone yra baltas ant metalinių durų, o gale yra plastmasinis dangtis ir galimai įbrėžimas buvo nepastebėtas. Jeigu jis būtų aiškesnis, jis būtų aiškiai kliuvęs. Tai priklauso nuo apšvietimo ir atspindžių. Jo manymu, žmona automobilį apžiūrėjo. Galimai tą įbrėžimą automobilio gale žmona galėjo praleisti, kadangi buvo su vaikais. Ji tiksliai negali pasakyti kokia buvo jo veiksmų seka, bet kadangi buvo susikoncentravęs į šoninį įbrėžimą, tai užfiksavo jį, išsitraukė vaizdo įrašą ir ėjo pasižiūrėti. Aptardamas byloje esančius vaizdo įrašus nukentėjusysis nurodė, kad nuotraukų pavadinimo galas yra nuotraukų padarymo laikas. Iš vaizdo medžiagos 21.15.51 val. laiko matyti, kad išvažiuojantis automobilis yra kaltinamojo automobilis. Kartu nukentėjusysis nurodė, kad šiuo metu automobilį jau yra pardavęs (t. 2, b. l. 22-29, 37-45, 58-65).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta G. K. parodė, kad spalio 2 d. vakare grįžo namo. Tą vakarą, kaip ir dažniausiai, paskambino vyrui į namus, paprašė, kad pažiūrėtų pro langą ar yra kur prisiparkuoti jų kieme, kad automobilis būtų jiems po langais, tada jie jaučiasi saugesni. Pokalbio metu ji vairavo kiemo teritorijoje, vyras priėjo prie lango, pasižiūrėjo ir pasakė „mūsų kieme nėra vietos, prisiparkuok kur nors pakeliui“. Ji nusprendė nesukti į savo kiemo pusę, bet važiuoti tęsiau ir pasižiūrėti kas vyksta gretimame kieme. Važiuodama, pastebėjo kairėje pusėje, po žibintu esančią vietą. Kadangi vyras dar nepadėjo telefono ragelio, ji jam sakė, kad yra vieta, bet jų automobilis yra ilgas ir neapsimoka statyti, nes didelė rizika, kad kažkas nubraižys važiuodamas. Ji pabandė grįžti į priekį, gal ras vietos. Pavažiavo, pamatė kad yra laisva vieta, bandė įkišti nosį ir pasižiūrėti ar telpa, nes „Talismanas“ yra gana ilgas automobilis. Jie visą laiką stengdavosi nesudaryti kitiems kliūčių ir pasistatyti automobilį tvarkingai, kad kaimynai visi tilptų. Ji pasistatė automobilį, išlipo, pasižiūrėjo, kad iš visų pusių automobilių vairuotojai gali įlipti ir išlipti. Nieko neįtardama galvojo, kad ir savo automobilį gražiai pastatė, ir kitiems bus vietos. Tada nuėjo namo. Kitą dieną su vaikais išėjo į lauką pasivaikščioti. Nusprendė lipti į automobilį ir persiparkuoti savo kieme. Einant prie automobilio, pamatė, kad kažkas su jų automobiliu ne taip. Ji priėjo arčiau ir pamatė, kad vairuotojo pusėje didžiulis dryžis. Visa drebanti paskambino vyrui, jis pasakė padaryti nuotraukas. Padėjo telefono ragelį ir nufotografavo. Kadangi automobilis turi vaizdo registratorių, bateriją, kuri ilgai įrašinėja vaizdą, galvojo, kad tikrai nebus jokių klausimų. Ji su vaikais susėdo į automobilį ir jį parsivarė į savo kiemą. Parėjo namo ir vyras sakė, kad reikėjo policiją išsikviesti, bet viskas vyko gana greitai. Savo kieme niekada nenutikdavo nieko panašaus. Vakare grįžo vyras, darė nuotraukas, išsiėmė visus įrašus. Liudytoja detalizavo, kad iš vakaro automobilis buvo paliktas (duomenys neskelbtini), o jie gyvena (duomenys neskelbtini). Dienos metu pro jų langus matosi ir tas kiemas. Atsakydama į klausimą ar anksčiau tekdavo statyti automobilį minėtame kieme, liudytoja nurodė, kad jeigu niekur neranda vietos, gal ir tekdavo, bet išskirtiniais atvejais. Paprastai stengiasi statyti savo erdvėje arba pakeliui į išvažiavimą. Jiems patogiau yra įsodinti ir išlaipinti vaikus arčiau gyvenamosios vietos. Ta aikštelė (duomenys neskelbtini) visą laiką buvo mažesnio dydžio. Prieš 1-2 metus buvo padidinta aikštelė su koriu, bet kad būtų parašyta privati valda ar priklauso kažkokiam valstybiniam numeriui, to nėra. Ten yra bordiūras, bet jis yra žemėje. Pakilimo nėra, gal toks mini, apie 2 centimetrų. Ji pastatė automobilį ant asfaltuotos dalies, ne ant korio. Neįsivaizduoja ar yra automobilių stovėjimo vietų paskirstymas, kadangi niekas neužrašyta, žymėjimų jokių nėra. Anksčiau nebūtų pasakiusi iš kurio namo yra kaltinamasis, bet kai ten gyvena, išeina į lauką pasivaikščioti, matosi kas yra matytas. Paklausta ar jai yra žinoma apie tai, kad kaltinamasis prižiūri prie namo esančią automobilių aikštelę, liudytoja nurodė, kad jai tas nėra žinoma, ji nedalyvauja namų bendruomenės tvarkymo klausimuose. Detalizuodama įvykio detales, liudytoja nurodė, kad spalio 2 d. grįžo vakare, buvo jau tamsu, žibintai švietė. Kai gyvena daugiabučių kiemuose, tų visokių automobilių durelių prisilietimų tikėtina, kad buvo. Galų gale jie nepirko automobilio visiškai iš salono, tačiau tie įbrėžimai, kuriuos pamatė spalio 2 d., jie buvo švieži. Matėsi drožlės, atšerpetojimai. Jausmas buvo, kad tai įvyko visai neseniai. Paklausta ar sustojusi, automobilį apžiūrėjo, liudytoja tą pripažino ir nurodė, kad labai dažnai, kai prisiparkuoja nestandartinėje vietoje, arba nestandartiškai, visą laiką išlipa ir pasižiūri, kad būtų visiems gerai. Nestandartiškai yra priekiu, jai visada priekiu yra sunku važiuoti. Ji visą laiką galu įsistumia, tačiau šis kiemas yra gana siauras ir visi skersai statosi. Dėl to ji ir išlipo, pasižiūrėjo ar tikrai neužvažiavo ant bordiuro. Ji išlipo iš vairuotojo pusės, priėjo į priekį, pasižiūrėjo, įvertino, kad kitas automobilio vairuotojas turės vietos įlipti ir galės išvažiuoti. Tą vakarą ji daugiau nebuvo prie automobilio. Tik ryte ji pastebėjo įbrėžimus. Apie 11.00 val. išėjo su vaikais pasivaikščioti, nepažiūrėjo į laikrodį. Ji pati matė vaizdo įrašus iš registratoriaus. Įraše matė žmogaus siluetą ateinančio iš galo, matė eiseną, suspaustą kumštį, matė, kad priartėjus, įrašinėjamas yra garsas. Tai ką matė vaizdo registratoriuje, visi irgi matė pateiktuose duomenyse. Ji matė asmenį, kuris galėjo įbrėžti automobilį. Paklausta ar kitą dieną ryte automobilių stovėjimo aikštelėje matė kokius nors daiktus, kurie galėjo subraižyti automobilį, liudytoja nurodė, kad aikštelė ryte yra pustuštė ir yra laisvai pravažiuojama. Vaizdo registratorius užfiksavo, kad vakare ji važiavo sklandžiai. Vakare kiemas buvo tikrai pilnas, bet įvažiuojant, po žibintu kairėje pusėje buvo tokia vieta, bet labiau buvo mažam automobiliui. Jeigu jie (ji ir jos sutuoktinis) gali rinktis vietas, tai pavažiuoja toliau. Vaizdo registratorius užfiksavo, kad šioje vietoje ji svarstė dėl galimybės statyti, bet greitai atmetė, nes jų automobilis yra ilgas ir ji turi pervažiuoti, paieškoti vietos, kur pastatyti, kad nenubrėžtų. Ji atvykusi išvakarėse, prisiparkavo automobilį, neužstatė pėsčiųjų takų. Praeinant, užmetė akį, ir jos suvokimu atrodė, kad pastatė automobilį neblogai. Kai atvyko buvo apie 20.00 val. Darbą tą dieną ji baigė vėlai. Kadangi jų darbo parkingo aikštelė yra prie gatvės, ji yra labai apšviesta, prieblanda, bet pakankamai šviesu. Išėjusi iš darbo, nieko nepastebėjo. Kai atvyko namo, ji pažiūrėjo į automobilio priekį, 75 procentai automobilio apėjo. Vairuotojo pusėje tikrai būtų pamačiusi įbrėžimą, tai buvo labai ryškus įbrėžimas. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo foto nuotraukų liudytoja nurodė, kad lyginant su ketvirta ir penkta nuotraukomis, ji gal ne taip identiškai, bet ten, kur yra pastatyta (duomenys neskelbtini), pastatė savo automobilį. Pati ji tyrimui nepateikė jokių nuotraukų. Ji nufotografavo, persiuntė vyrui, jis perdavė visus duomenis policijos pareigūnams atliekantiems tyrimą. Pateiktos nuotraukos yra darytos iš vaizdo registratoriaus, ne jos telefonu. Gal 2-3 nuotraukas padarė ji pati. Ji buvo susikoncentravusi į vaikus, jautėsi saugiau, kadangi yra registratorius. Jos manymu, nufotografavus iš karto, ji išsiuntė nuotraukas vyrui. Paklausta ar išlipusi iš automobilio, apžiūrėjusi automobilio priekį, ji matė ir automobilio šonus, liudytoja nurodė, kad užmėtė akį. Ji atėjo prie automobilio vidurio, pasižiūrėjo bamperį, tada žvilgtelėjo kas už automobilio vyksta, tada grįžo atgal ir apėjo savo automobilį pro galą ir nuėjo į savo kiemą. Matė 75 procentus savo automobilio. Paklausta apie automobilių apžiūrėjimą įvykio išvakarėse ir ryte, liudytoja nurodė, kad tą dieną, kai pamatė subraižymą, nereikėjo automobilio apžiūrinėti. Ji atėjo iš tos pusės, kur yra subraižyta, ir ėjo tiesiai link automobilio. Kuo labiau artėjo, tuo labiau matė, kad kažkas ne taip. Kai priėjo, ji ėmėsi veiksmų fotografuoti, vaikai šoko į automobilį. Tam, kad pamatyti subraižymą, iš ryto nereikėjo imtis papildomų apžiūros veiksmų (t. 2, b. l. 37-45).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta D. P. parodė, kad kaip visose bylose, lygiai taip pat, pirma, surašė įtarimo projektą, suderino jį su prokurore, tada išsikvietė įtariamąjį, išaiškino jam jo teises, išaiškino teises dėl gynėjo, įteikė įtarimą ir tada vyko apklausa. Po pirmosios apklausos buvo paskirta kardomoji priemonė. Ji visą laiką perskaito pranešimą apie įtarimą, paklausia įtariamojo pozicijos ar jis prisipažįsta iš dalies, visiškai ar neprisipažįsta visai. Tada pasiūlė papasakoti įtariamajam įvykio aplinkybes ir iš jo pasakojimų uždavė jai kilusius klausimus. Ji visose bylose akcentuoja, kad įtariamasis bet kuriuo proceso metu gali pasisamdyti gynėją. Taip ir šiame ikiteisminiame tyrime ji tai akcentavo. Ji neprisimena kokia buvo įtariamojo pozicija dėl gynėjo. Fizinis parašas yra, ji įrašė, kad gynėjas nereikalingas, todėl frazės neišgalvojo. Tikriausiai bent jau tos paklausos metu nebuvo reikalingas gynėjas. To, kad įtariamasis sakytų, kad nesupranta klausimų, ji neatsimena. Jos manymu, to nebuvo. Įtariamojo atsakymai nebuvo sklandūs. Viskas buvo pasakojama aplink, nuo to kaip kaimynei keitė padangą iki to, kad jo pažįstamas (duomenys neskelbtini) nusišovė. Visokie dalykai, kurie nebuvo susiję su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ji visą laiką po apklausos duoda asmeniui perskaityti protokolą arba siūlo perskaityti jį pati. Bet kokiu atveju duoda pasirašyti. Šiuo atveju ji neprisimena ar skaitė. Pastabų tikrai nebuvo, jeigu būtų buvę, tai būtų padariusi ar papildomą apklausą, ar fiziniame apklausos protokole būtų pažymėjusi, kad buvo pastabų. Ji neprisimena ar įtariamasis sakė ar buvo liemenė, ar striukė, nelabai gali pakomentuoti ir nelabai prisimena iš vaizdo įrašų. Ji kartu su įtariamuoju peržiūrėjo vaizdo įrašus abiejų apklausų metu ir ne po vieną kartą, ir su garsu, ir sulėtintai. Kažkuriuo metu, galbūt baigiantis ikiteisminiam tyrimui, ji sulėtino vaizdo medžiagą ir padarė ekrano nuotrauką, kadangi jai pasirodė, jog pamatė kažkokį dalyką įtariamojo rankoje. Atėjus įtariamajam, ji parodė šią nuotrauką ir paklausė kaip jam atrodo, ką jis galvoja apie šią nuotrauką. Jis pasakė, kad „taip, galbūt matosi, kad kažką rankoje ir turiu“. Ji neužfiksavo, kad parodė šią nuotrauką. Kai žiūrėjo vaizdo įrašus kartu, ji lygtais užfiksavo apklausoje, tiksliai neprisimena, bet turėjo užfiksuoti. Prisimena, kad įtariamasis sakė, jog girdisi tas garsas. Vis tiek neprisipažino, bet sakė, kad galbūt galėjo netyčia sagomis ar liemenėje/striukėje buvusiais įrankiais užkabinti. Aptarusi su prokurore bylą, prokurorė nurodė jai apžiūrėti įtariamojo liemenę. Ji pasikvietė įtariamąjį ir jis pasakė, kad liemenėje nešiodavosi įvairius daiktus, nes pas jį yra rūsys ar sandėliukas ir ten galėjo būti statybiniai įrankiai. Apklausoje ji buvo išvardinusi ką įtariamasis sakė. Po to atsimena kaip jis pasakojo, kaip jis buvo pas draugą ir kažkaip tą liemenę suplėšė, išmėtė ją kitame mieste ir dėl to jos apžiūrėti neturėjo galimybės. Taip pat paminėjo, kad yra sagos toje liemenėje/striukėje. Paklausta apie tai ar kaltinamasis kažką minėjo apie jo automobilio apibraižymą, liudytoja nurodė, kad prisimena ir jai atrodo, jog pirmosios apklausos metu ji tai paminėjo apklausoje. Įtariamasis tikrai sakė, kad buvo jo automobilis subraižytas. Ji nežino ar tai susiję, kadangi ji turėjo kitą ikiteisminį tyrimą, kuriame buvo vienas iš nukentėjusiųjų įtariamojo sūnus ir ten irgi vienas asmuo sugadino labai daug automobilių, tarp kurių buvo ir įtariamojo sūnaus automobilis. Jai atrodo, kad tai tas pats automobilis, nes numeris buvo (duomenys neskelbtini). Ji nežino ar tai tas pats įvykis. Teismo baudžiamuoju įsakymu ta byla buvo baigta, o įvykis buvo lapkričio 19 d. Tai nesusiję su šiuo įvykiu. Tas įvykis lapkričio 19 d. buvo (duomenys neskelbtini). Liudytoja detalizavo, kad įtariamasis jai pasakojo koks jis yra geras kaimynas, kaip jis visus automobilius apžiūrinėja, žiūri pro kaimynų automobilių langus ar ten nėra paliktų vertingų daiktų, kad jeigu ką, jiems praneštų. Ji pati stengėsi iš jo pasakojimų užduoti klausimus, kurie būtų susiję su tuo įvykiu. Įtariamasis, jos manymu, apklausoje pasakojo nelabai su įvykiu susijusius dalykus. Prisimena, kad apklausoje ji paminėjo tas aplinkybes, ką įtariamasis pasakojo apie tai, kad jis yra geras kaimynas ir panašiai, bet ji stengėsi rašyti iš įtariamojo žodžių kas susiję su įvykiu. Ji pati fotografavo automobilį. Aukščio niekaip išskirtinai neakcentavo. Turėtų būti apžiūros protokolas, turėtų būti aprašiusi įbrėžimo ilgį ir aukštį. Paklausta apie tai, ką įtariamasis nurodė ikiteisminio tyrimo metu – kad jis praeidamas automobilį galėjo subraižyti striukės užtrauktuku, jis pats sugalvojo ar tai buvo jos žodžiai, liudytoja nurodė, kad ji pati nieko tikrai neišgalvojo. Po pirmosios apklausos įtariamasis jai pateikė raktus, ji juos apžiūrėjo, nes įtariamasis lygtais pasakė, kad jis galėjo praeidamas su raktais striukėje subraižyti netyčia tą automobilį. Vaizdo medžiagą iš vaizdo registratoriaus ji žiūrėjo kartu su įtariamuoju. Ji nėra ekspertė ir negali teigti pagal garsą ar tokio ilgio įbrėžimas galėjo būti padarytas ar negalėjo, tai gali vertinti tik ekspertai. Ikiteisminio tyrimo metu, neprisimena tiksliai kuriuo metu, įtariamajam ji parodė nuotrauką, kuri yra iš vaizdo įrašo. Vaizdo įrašas yra įkeltas prie bylos. Ji vaizdo įrašą pažiūrėjo sulėtintai, pristabdė ir pamatė, kad kažkas matosi kitokios spalvos nei įtariamojo ranka. Ji neteigia, kad tai yra daiktas įtariamojo rankoje, tiesiog paklausė jo nuomonės. Ši nuotrauka prie bylos nėra įkelta, tai yra iš vaizdo įrašo. Ji nematė tuomet reikalo kelti šios nuotraukos prie bylos, kadangi su įtariamuoju tuos vaizdo įrašus žiūrėjo, jie juos stabdė, nagrinėjo ar ten kažkas matosi ar ne. Tai yra tiesiog sustabdyto vaizdo įrašo nuotrauka, kuris yra įkeltas prie bylos (t. 2, b. l. 58-65).
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 17 d. apklaustas kaltinamasis V. B. parodė, kad psichiatrinėse ligoninėse negydytas, narkologinėje įskaitoje neįrašytas, galvos traumų neturėjęs. Pranešimo apie įtarimą esmę suprato. Yra (duomenys neskelbtini). Savo kieme žino visus automobilius, pažįsta beveik visus namo gyventojus, žino, kas vairuoja kokį automobilį. Galvoja, kad automobilį, nurodytą pranešime apie įtarimą žino, yra matęs, jis kartais būna pastatytas jų kieme. Jis tikrai neturėtų tikslo braižyti automobilių, nes jis prižiūri visus automobilius aikštelėje, visada fotografuoja, kai kažkas pasistato automobilį netinkamai. Jis beveik kiekvieną vakarą eina į lauką apsižiūrėti automobilių, apžiūri, ar automobiliai stovi tvarkingai, ar nesubraižyti, ar kiemas yra tvarkingas. Visada atidarinėja savo automobilio dureles atsargiai, kad nedaužtų į kitą automobilį durelių. Net neįsivaizduoja dėl kokios priežasties jis būtų braukęs kažkieno automobilį. Žino, kad už turto sugadinimą gresia atsakomybė, to tikrai nenori, todėl negadintų jokio svetimo turto. Taip pat vaizdo įrašuose matosi, kad aplink vaikšto žmonės, todėl nežino kaip būtų galima sugalvoti braižyti kitus automobilius šalia vaikštant kitiems asmenims. Peržiūrėjęs vaizdo įrašus gali pasakyti, kad juose yra užfiksuotas jis, metalo braižymo garsą girdi, galvoja, jog įmanoma, kad galėjo praeidamas automobilį įbraukti su striukės užtrauktuku, be jokios tyčios, tačiau tikrai negalėjo subraižyti automobilio su raktais, nes jo visi raktai yra bukais galais, jie tikrai nieko neįbrėžtų, o tuo labiau jis visada raktus įsideda į kišenę, niekada nelaiko jų rankoje. Raktus pateikia tyrėjai apžiūrai. Taip pat vaizdo įraše užfiksuota, kad perstato savo automobilį, tačiau tai jis daro dažnai. Jie su draugu dažnai stato automobilius šalia vienas kito, norint išvengti automobilio sugadinimo trenkiant durelėmis. Perstatyti automobilį jis dar galėjo dėl to, kad atsilaisvintų praėjimas pėstiesiems, ar atsilaisvintų platesnės vietos kitiems gyventojams. Jis dar visiems gyventojams namo kieme siūlė įsirengti vaizdo stebėjimo kameras, kad išvengtų tokių įvykių, tačiau niekas to nenorėjo, nes tai jiems pasirodė per brangu. Visi namo gyventojai į jį dažnai kreipiasi pagalbos, žino, kad jis jiems padės, nes, kaip minėjo, niekada nelinki niekam blogo, visada visiems stengiasi padėti. Jo paties automobilis buvo sugadintas keletą kartų, dėl to kreipėsi į policiją, tačiau tikrai niekam nekeršija, kadangi net nežino kas tokie jo automobilį subraižė (t. 1, b. l. 157-160).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 29 d. papildomai apklaustas kaltinamasis V. B. parodė, kad lieka prie savo anksčiau duotų parodymų, nori papildyti, jog 2023 m. spalio 15 d. ar spalio 14 d. (duomenys neskelbtini) buvo pas draugą, atvažiavo jam padėti. Buvo su liemene, kuri yra matoma vaizdo įrašuose. Draugas turi sandėlį, kuris apkrautas daiktais. Jis įėjęs į sandėlį, kėlė įtaisą, kuris buvo sunkus, ir jis dėl ten buvusių daiktų suklupo bei liemenė, kurią buvo apsivilkęs, už kažko užsikabino ir gale, išilgai suplyšo. Suplyšo ir marškiniai, kuriais buvo apsivilkęs po liemene. Jis, pamatęs, kad liemenė suplyšo, daug negalvojęs ją išmetė į konteinerį, buvusį gatvėje, šalia sandėlio, kuriame suplyšo liemenė. Apie liemenę dar gali papasakoti, kad joje įprastai nešiodavosi testerį elektrai matuoti, reples, metalo žirkles (jam jos yra reikalingos akumuliatoriui tvarkyti) atsuktuvą, raktus. Dar prisiminė, kad ant liemenės apačios buvo metalinės aštrios sagos. Įvykio dieną ėjo būtent tarp to automobilio visiškai atsitiktinai, jis vaikšto tarp įvairių automobilių dažnai, apžiūrinėja kas yra juose, siekdamas apsaugoti turtą. Vakarais vaikšto tarp daug automobilių. Jo manymu, tokio gylio ir dydžio automobilio įbrėžimus netyčia galima būtų padaryti praeinant pro automobilį ir užkliudant jį liemenėje buvusiais daiktais ar liemenės sagomis. Jis, praeidamas pro automobilį, negirdėjo garso, vaizdo įraše girdimas garsas, jo vertinimu, galėjo būti nuo registratoriaus. Jeigu būtų girdėjęs brėžimo garsą, būtų susisiekęs su automobilio savininkais. Tikrai nejautė, kad praeidamas subraižė automobilio dureles ir jokio garso negirdėjo (t. 1, b. l. 182-183).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. K. parodė, kad 2023 m. spalio 2 d., apie 20.05 val. jo žmona G. K., vairuodama automobilį „Renault Talisman“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į (duomenys neskelbtini) kiemą ir radusi automobiliui laisvą vietą, jį pastatė. Vieta nebuvo pažymėta jokiais žymėjimo ženklais. Pastačiusi automobilį išlipo iš jo ir užrakino. Apžiūrėjusi jokių automobilio apgadinimų nepastebėjo. Įsitikino, kad automobilis pastatytas tvarkingai ir nuėjo į namus adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 3 d., apie 11.50 val. priėjusi prie automobilio, žmona pastebėjo, kad subraižytos automobilio „Renault Talisman“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kairės pusės keleivio durys ir bagažinės dangtis. Apie tai jį telefonu informavo žmona. Jam grįžus namo, jis peržiūrėjo esančių automobilyje įrengtų registratorių vaizdo įrašus, kurie pradeda vykdyti įrašymą nuo esančio aplink automobilį judesio. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, yra užfiksuota kaip 2023 m. spalio 2 d., apie 20.33 val. asmuo automobiliu „Dacia Duster“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvažiuoja į kiemą adresu (duomenys neskelbtini), ir palieka automobilį gale kiemo. 20.56 val. vaizdo registratoriaus užfiksuota, kaip pro kairę pusę praeinantis asmuo, kuris buvo pastatęs minėtą automobilį, braižo kairės pusės duris, vaizdo įraše girdisi aštriu daiktu subraižymo garsas ir vėliau vyras nueina link jo automobilio priekio. Galinio automobilio vaizdo registratoriumi yra užfiksuota kaip tas pats vyras patraukė galimai jam kitą priklausantį automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kad turėtų vietos priparkuoti „Dacia Duster“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Galiniu automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuota, kaip minėtas vyras subraižioja jo automobilio bagažinės dangtį. Vaizdo įraše girdisi aštriu daiktu subraižymo garsas. Vyras atpažintas pagal siluetą. Vyras nuėjo prie savo stovėjusio automobilio „Dacia Duster“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į jį įsėdęs atbuline eiga išvažiuoja į kitą kiemo pusę, kurioje prisiparkuoja automobilį prie stovėjusio automobilio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Išlipęs iš automobilio nuėjo (duomenys neskelbtini). Peržiūrint vaizdo įrašus, daugiau padarytų apgadinimų jo automobiliui nebuvo. Vyro, apgadinusio jo automobilį, nepažįsta, asmens duomenų nežino, prieš tai nėra matęs, jokių konfliktų nei jis, nei jo žmona su juo neturėjo. Jo automobilis draustas civiliniu draudimu. Kreipėsi į autoservisą patirtai turtinei žalai paskaičiuoti, jam nustatyta bendra turtinė 1 158,14 Eur žalą, medžiagų kaina 348,69 Eur. Automobilis šiuo metu nėra suremontuotas, kai bus nustatytas asmuo įvykdęs nusikalstamą veiką, automobilį pristatys į autoservisą remontui (t. 1, b. l. 35-38).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. K. parodė, kad 2023 m. spalio 2 d., apie 20.05 val. vairuodama automobilį „Renault Talisman“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į (duomenys neskelbtini) kiemą ir radusi automobiliui laisvą vietą prisiparkavo. Vieta nebuvo pažymėta jokiais žymėjimo ženklais. Prisiparkavusi automobilį, išlipo ir užrakino automobilį. Apžiūrėjusi jokių automobilio apgadinimų nepastebėjo. Įsitikino, kad automobilis priparkuotas tvarkingai ir nuėjo namo adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 3 d., apie 11.50 val. priėjo prie automobilio ir pastebėjo, kad yra subraižytos automobilio „Renault Talisman“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kairės pusės keleivio durys ir bagažinės dangtis. Apie tai ji telefonu informavo savo vyrą. Tada atsisėdo į automobilį ir su juo nuvažiavo (duomenys neskelbtini) bei priparkavusi automobilį nuėjo namo. Grįžęs namo, vyras peržiūrėjo esančių automobilyje įrengtų registratorių vaizdo įrašus, kurie pradeda vykdyti įrašymą nuo esančio aplink automobilį judesio. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, buvo užfiksuota kaip asmuo apgadino jų automobilį. Vyras jai parodė vaizdo įrašus, kuriuose ji pamatė asmenį, kuris pagadino automobilį. Asmens ji nepažįsta, kontaktinių duomenų nežino, bet asmenį yra mačiusi anksčiau prie namo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nežino kuriame bute gyvena asmuo. Su asmeniu jokių konfliktų nėra turėjusi, po įvykusio įvykio asmens daugiau nebuvo sutikusi (t. 1, b. l. 61-64).
2023 m. spalio 4 d. M. K. pateikė pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2023 m. spalio 3 d. M. K. žmona G. K., apie 11.50 val. priėjusi prie automobilio, pastebėjo įbrėžimą kairėje pusėje. Padarė kelias nuotraukas ir skambučiu informavo jį. Jis grįžęs iš darbo parsisiuntė filmuotą medžiagą iš automobilyje esančio vaizdo registratoriaus, kuris fiksuoja priekį ir galą (t. 1, b. l. 1-9).
Įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 10 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini). Aikštelė yra padengta asfalto sluoksniu, tačiau ant jos yra purvas ir lapai. Aikštelėje stovi automobilis „Renault Talisman“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galu į medį ir priekiu į daugiabučio namo langus. Minėto automobilio dešinėje pusėje stovi automobilis „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje stovi automobilis „Dacia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Prie aukščiau minėto namo laiptinės, aikštelėje stovi ir kiti automobiliai: „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „Dacia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „Dacia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Aplink minėtą automobilių stovėjimo aikštelę vaizdo stebėjimo kamerų neįrengta. Apšvietimas neįrengtas. Automobilyje „Renault Talisman“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), matosi salone įrengtas vaizdo registratorius (t. 1, b. l. 27-33).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. spalio 11 d. remonto sąmatoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad bendra automobilio remonto kaina yra 1 158,14 Eur. Medžiagų kainą sudaro 348,69 Eur suma, papildomų dalių kaina – 68,01 Eur. Iš viso – 416,70 Eur (t. 1, b. l. 53-55).
Vaizdo įrašų 2023 m. lapkričio 8 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad yra apžiūrimas vaizdo įrašas, kuris buvo užfiksuotas automobilio vaizdo stebėjimo kamera (duomenys neskelbtini). Atidaromo vaizdo įrašo pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo trukmė 59 sekundės. Įrašo kairėje pusėje, apačioje yra data ir laikas. Dešinėje pusėje, apačioje užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo pradžia 2023-10-02, 20:33:27. Vaizdo registratorius fiksuoja galinę automobilio pusę. Vaizdo įrašas filmuotas tamsiu paros metu, matosi aikštelėje stovintys automobiliai, pravažiuojantys automobiliai.
???Apžiūrimas vaizdo įrašas, kuris buvo užfiksuotas automobilio vaizdo stebėjimo kamera (duomenys neskelbtini). Atidaromo vaizdo įrašo pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo trukmė 1 minutė. Įrašo kairėje pusėje, apačioje yra data ir laikas. Dešinėje pusėje, apačioje užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo pradžia 2023-10-02, 20:56:32. Vaizdo įrašas filmuotas tamsiu paros metu, matosi medžiai, takas. Įrašo pradžioje girdisi brėžimo per metalą garsas ir iš kairės vaizdo kameros fiksuojamos pusės praeina vyras vilkintis tamsų švarką, dėvintis pilkšvas kelnes ir avintis tamsius batus.
Apžiūrimas vaizdo įrašas, kuris buvo užfiksuotas automobilio vaizdo stebėjimo kamera (duomenys neskelbtini). Atidaromo vaizdo įrašo pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo trukmė 59 sekundės. Įrašo kairėje pusėje, apačioje yra data ir laikas. Dešinėje pusėje, apačioje užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo pradžia 2023-10-02, 20:56:33. Vaizdo registratorius fiksuoja galinę automobilio pusę. Vaizdo įrašas filmuotas tamsiu paros metu, matosi aikštelėje stovintys automobiliai. Įrašo pradžioje girdisi brėžimo per metalą garsas.
Apžiūrimas vaizdo įrašas, kuris buvo užfiksuotas automobilio vaizdo stebėjimo kamera (duomenys neskelbtini). Atidaromo vaizdo įrašo pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo trukmė 59 sekundės. Įrašo kairėje pusėje, apačioje yra data ir laikas. Dešinėje pusėje, apačioje užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo pradžia 2023-10-02, 20:58:10. Vaizdo registratorius fiksuoja galinę automobilio pusę. Vaizdo įrašas filmuotas tamsiu paros metus, matosi aikštelėje stovintys automobiliai, pravažiuojantys automobiliai.
???Apžiūrimas vaizdo įrašas, kuris buvo užfiksuotas automobilio vaizdo stebėjimo kamera (duomenys neskelbtini). Atidaromo vaizdo įrašo pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo trukmė 59 sekundės. Įrašo kairėje pusėje, apačioje yra data ir laikas. Dešinėje pusėje, apačioje užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo pradžia 2023-10-02, 21:07:35. Vaizdo registratorius fiksuoja galinę automobilio pusę. Vaizdo įrašas filmuotas tamsiu paros metus, matosi aikštelėje stovintys automobiliai, pravažiuojantys automobiliai.
???Apžiūrimas vaizdo įrašas, kuris buvo užfiksuotas automobilio vaizdo stebėjimo kamera (duomenys neskelbtini). Atidaromo vaizdo įrašo pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo trukmė 1 minutė. Įrašo kairėje pusėje, apačioje yra data ir laikas. Dešinėje pusėje, apačioje užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo pradžia 2023-10-02, 21:16:47. Vaizdo įrašas filmuotas tamsiu paros metu, matosi medžiai, takas. Keliu pareina grupelė žmonių. 21:17:17 val. yra girdimas brėžimo per metalą garsas.
Apžiūrimas vaizdo įrašas, kuris buvo užfiksuotas automobilio vaizdo stebėjimo kamera (duomenys neskelbtini). Atidaromo vaizdo įrašo pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo trukmė 59 sekundės. Įrašo kairėje pusėje, apačioje yra data ir laikas. Dešinėje pusėje, apačioje užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo pradžia 2023-10-02, 21:16:47. Vaizdo registratorius fiksuoja galinę automobilio pusę. Vaizdo įrašas filmuotas tamsiu paros metu, matosi aikštelėje stovintys automobiliai. 21:17:17 val. pro automobilį praeina asmuo ir yra girdimas brėžimo per metalą garsas.
Apžiūrimas vaizdo įrašas, kuris buvo užfiksuotas automobilio vaizdo stebėjimo kamera (duomenys neskelbtini). Atidaromo vaizdo įrašo pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo trukmė 59 sekundės. Įrašo kairėje pusėje, apačioje yra data ir laikas. Dešinėje pusėje, apačioje užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo pradžia 2023-10-02, 22:08:23. Vaizdo registratorius fiksuoja galinę automobilio pusę. Vaizdo įrašas filmuotas tamsiu paros metu, matosi aikštelėje stovintys automobiliai.
Apžiūrimas vaizdo įrašas, kuris buvo užfiksuotas automobilio vaizdo stebėjimo kamera (duomenys neskelbtini). Atidaromo vaizdo įrašo pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo trukmė 59 sekundės. Įrašo kairėje pusėje, apačioje yra data ir laikas. Dešinėje pusėje, apačioje užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo pradžia 2023-10-03, 00:32:54. Vaizdo registratorius fiksuoja galinę automobilio pusę. Vaizdo įrašas filmuotas tamsiu paros metu, matosi aikštelėje stovintys automobiliai. Matosi, kaip atvažiuoja automobilis šalia.
Apžiūrimas vaizdo įrašas, kuris buvo užfiksuotas automobilio vaizdo stebėjimo kamera (duomenys neskelbtini). Atidaromo vaizdo įrašo pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo trukmė 59 sekundės. Įrašo kairėje pusėje, apačioje yra data ir laikas. Dešinėje pusėje, apačioje užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo pradžia 2023-10-03, 00:33:48. Vaizdo registratorius fiksuoja galinę automobilio pusę. Vaizdo įrašas filmuotas tamsiu paros metu, matosi aikštelėje stovintys automobiliai. Matosi, kaip stovi automobilis šalia su avariniu signalu. Daugiau naudingos informacijos vaizdo įraše neužfiksuota.
???Apžiūrimas vaizdo įrašas, kuris buvo užfiksuotas automobilio vaizdo stebėjimo kamera (duomenys neskelbtini). Atidaromo vaizdo įrašo pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo trukmė 59 sekundės. Įrašo kairėje pusėje, apačioje yra data ir laikas. Dešinėje pusėje, apačioje užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo pradžia 2023-10-03 00:34:42. Vaizdo registratorius fiksuoja galinę automobilio pusę. Vaizdo įrašas filmuotas tamsiu paros metu, matosi aikštelėje stovintys automobiliai. Matosi, kaip stovi automobilis šalia su avariniu signalu. Daugiau naudingos informacijos vaizdo įraše neužfiksuota.
???Apžiūrimas vaizdo įrašas, kuris buvo užfiksuotas automobilio vaizdo stebėjimo kamera (duomenys neskelbtini). Atidaromo vaizdo įrašo pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo trukmė 59 sekundės. Įrašo kairėje pusėje, apačioje yra data ir laikas. Dešinėje pusėje, apačioje užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo pradžia 2023-10-03, 00:35:39. Vaizdo registratorius fiksuoja galinę automobilio pusę. Vaizdo įrašas filmuotas tamsiu paros metu, matosi aikštelėje stovintys automobiliai. Matosi, kaip stovi automobilis šalia su avariniu signalu. Daugiau naudingos informacijos vaizdo įraše neužfiksuota.
???Apžiūrimas vaizdo įrašas, kuris buvo užfiksuotas automobilio vaizdo stebėjimo kamera (duomenys neskelbtini). Atidaromo vaizdo įrašo pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo trukmė 59 sekundės. Įrašo kairėje pusėje, apačioje yra data ir laikas. Dešinėje pusėje, apačioje užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo pradžia 2023-10-03, 00:36:33. Vaizdo registratorius fiksuoja galinę automobilio pusę. Vaizdo įrašas filmuotas tamsiu paros metu, matosi aikštelėje stovintys automobiliai. Matosi, kaip išvažiuoja prieš tai minėtas automobilis su avariniu signalu. Daugiau naudingos informacijos vaizdo įraše neužfiksuota.
Apžiūrimas vaizdo įrašas, kuris buvo užfiksuotas automobilio vaizdo stebėjimo kamera (duomenys neskelbtini). Atidaromo vaizdo įrašo pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo trukmė 59 sekundės. Įrašo kairėje pusėje, apačioje yra data ir laikas. Dešinėje pusėje, apačioje užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo pradžia 2023-10-03, 08:51:40. Vaizdo registratorius fiksuoja galinę automobilio pusę. Vaizdo įraše matosi aikštelėje stovintys automobiliai. Pro šalį praeina asmuo (t. 1, b. l. 69-75).
Vaizdo įrašų 2023 m. lapkričio 9 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurį atsiuntė pareiškėjas el. laišku. Vaizdo įrašo trukmė 59 sekundės. Peržiūrint vaizdo įrašą matyti, kad 2023-10-02, 20.04 val. važiuojančiame automobilyje yra filmuojamas vaizdo įrašas iš priekyje esančio įrengto vaizdo registratoriaus. Automobilis važiuoja tiesiai ir vėliau automobiliui pasukant į kairę pusę bei važiuojant į (duomenys neskelbtini) kiemą, prieš posūkį matyti dešinėje pusėje stovintis priekiu automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vėliau peržiūrint vaizdo įrašą matyti, kaip minėtame kieme automobilis prisiparkuoja, vėliau vaizdo įrašas nutrūko (t. 1, b. l. 76-78).
Vaizdo įrašų 2023 m. lapkričio 23 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti: vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 59 sekundės. Vaizdo įrašas filmuojamas iš automobilio gale esančio vaizdo registratoriaus. Vaizdo įrašas filmuojamas tamsiu paros metu. Peržiūrint vaizdo įrašą matyti, kaip 2023-10-02, 20:30:35 val. iš kairės pusės pravažiuoja automobilis, dėl tamsaus paros laiko, automobilio valstybinių numerių nesimato, kas vairavo, taip pat nesimato. Vėliau automobilis filmuojamas nebuvo, vaizdo įrašas nutrūko. Vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 1 minutė. Vaizdo įrašas filmuojamas iš automobilio priekyje esančio vaizdo registratoriaus. Vaizdo įrašas filmuojamas tamsiu paros metu. Peržiūrint vaizdo įrašą 2023-10-02, 20:56:37 val. girdisi brėžimo per metalą garsas ir iš kairės automobilio pusės praeina (duomenys neskelbtini) vyras, (duomenys neskelbtini) plaukų, (duomenys neskelbtini), vilkintis tamsų švarką, dėvintis pilkšvas kelnes ir avintis tamsius batus. Vyras dešinės rankos pirštus sugniaužęs į kumštį. Vyras nueina ant kalniuko priešais automobilio priekį, sustoja pasisukęs dešine puse į automobilį ir žiūri į namo pusę. 20:56:37 val. vyras nueina link esančio takelio, dešinėje pusėje, toliau nėra filmuojamas, vaizdo įrašas nutrūko. Vaizdo įrašas užvadintas „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 59 sekundės. Vaizdo įrašas filmuojamas iš automobilio gale esančio vaizdo registratoriaus. Vaizdo įrašas filmuojamas tamsiu paros metu. Peržiūrint vaizdo įrašą matyti kaip 21:17:17 val. pro automobilį praeina vyras ir yra girdimas brėžimo per metalą garsas, vyras vėliau nėra filmuojamas, vaizdo įrašas nutrūko. Vaizdo įrašas užvadintas „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 59 sekundės. Vaizdo įrašas filmuojamas iš automobilio gale esančio vaizdo registratoriaus. Vaizdo įrašas filmuojamas tamsiu paros metu. Peržiūrint vaizdo įrašą matyti kaip 21:18:02 val. pro automobilį atbuline eiga, iš dešinės pusės pravažiuoja automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vėliau automobilis nėra filmuojamas, vaizdo įrašas nutrūko (t. 1, b. l. 79-83).
2024 m. sausio 17 d. savanoriškų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. B. pateikė 6 raktus (t. 1, b. l. 85-87).
V. B. pateiktų raktų 2024 m. sausio 17 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra raktai. Ant apvalaus pakabuko pakabinti 6 raktai. Vienas iš jų yra mėlynos spalvos, plastmasinis, jo apačioje yra apvalus magnetas. Šalia esantis raktas yra nedidelis, jo viršutinė dalis yra juodos spalvos, plastikinė, keturkampė. Apatinės dalies viena pusė su nedideliais išpjovimais (dantukais), rakto galas smailėjantis, tačiau ne aštrus. Šalia esančio rakto viršutinė dalis yra plastikinė, juodos spalvos, keturkampė. Apatinės dalies abi pusės yra su išpjovimais (dantukais), rakto galas smailėjantis, tačiau ne aštrus. Šalia esantis raktas yra metalinis, ilgas. Rakto gale iš abiejų pusių yra metalinės dalys su išpjovimais (dantukais), rakto galas yra bukas, apvalus. Šalia esantis raktas yra metalinis, jo viršutinė dalis yra apvali, ant jos yra išraižyti ornamentai. Apatinės dalies viena pusė su išpjovimais (dantukais). Raktas smailėjantis, tačiau ne aštrus. Šalia esantis raktas metalinis, ant jo viršutinės dalies yra išraižyti skaičiai, ji yra apvali. Rakto apatinės dalies viena pusė yra su išpjovimais, raktas smailėjantis, tačiau pats galas bukas, ne aštrus (t. 1, b. l. 88-93).
Automobilio „Renault Talisman“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 12 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas automobilis „Renault Talisman“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis yra (duomenys neskelbtini) spalvos, keturių durų, stovi ant kietos dangos. Ant automobilio kairės pusės galinių keleivio durelių matomas įbrėžimas. Įbrėžimas yra ties durelių rankena, jo aukštis nuo žemės yra maždaug 80 centimetrų, ilgis – 64 centimetrai. Ant automobilio bagažinės durų kairės pusės matomas įbrėžimas, kuris yra žemiau žibinto. Įbrėžimo aukštis nuo žemės yra maždaug 86 centimetrai, ilgis – 34 centimetrai (t. 1, b. l. 95-105).
Kitų objektų 2024 m. kovo 13 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad matavimo liniuote išmatuojamas atstumas nuo žemės iki įtariamojo V. B. rankos. Asmens ūgis (duomenys neskelbtini). Atstumas nuo žemės iki asmens rankos (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 106-111).
(duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2023 m. spalio 3 d. buvo subraižytas nukentėjusiajam M. K. priklausantis automobilis „Renault Talisman“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus filmuotą medžiagą iš nukentėjusiojo automobilyje esančio vaizdo registratoriaus, kuris fiksuoja priekį ir galą, matoma kaip pro automobilio šoną ir galą praeina asmuo bei girdimas brėžimo garsas. Nustatyta, kad automobilį galėjo subraižyti V. B. Pastarasis 2024 m. sausio 17 d. apklausos metu nurodė, kad nukentėjusiojo M. K. automobilį galėjo subraižyti praeidamas pro automobilį, striukės užtrauktuku. Siekiant atlikti minėtos striukės apžiūrą, 2024 m. vasario 28 d. telefonu (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su V. B.. Jis nurodė, kad striukę, kuri matoma vaizdo įraše, jau išmetė, nes ji yra labai sena, suplyšusi. Asmuo nurodė, kad yra išvykęs, darbų metu, galutinai sudėvėjo striukę, dėl to ją išmetė, tačiau paminėjo, kad striukė turėjo 8 kišenes, automobilį galėjo subraižyti ne tik striukės užtrauktukas, bet ir kišenėse galbūt buvę daiktai, pavyzdžiui, atsuktuvas. Nepaisant to, V. B. tiksliai neprisimena, kokie daiktai įvykio metu buvo jo striukės kišenėse. Atsižvelgiant į tai, kad striukė, kurią įtariamasis vilkėjo įvykio metu, jau yra išmesta, jos apžiūros atlikti neįmanoma (t. 1, b. l. 112-113).
(duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad buvo peržiūrėti pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas asmuo, galimai įvykdęs nusikalstamą veiką. Dirbant su policijos informacinėmis sistemomis, nustatyta, kad asmens išvaizdą atitinka V. B., kuris yra automobilių „Dacia Duster“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas (t. 1, b. l. 121-122).
Žemesnės instancijos teismas
(duomenys neskelbtini) atsakyme į paklausimą nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) neteikia automobilių dažymo paslaugos, tačiau kreipėsi į savo partnerius ir gavo atsakymą. Remiantis paklausimu, automobilio „Renault Talisman“ galinių kairės pusės durelių bei bagažinės durelių dažymo darbų kaina būtų 600-850 Eur (t. 2, b. l. 66).
(duomenys neskelbtini) išmokos potvarkyje, automobilių ir keleivių savanoriškame draudime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad draudėjas V. B. 2023 m. spalio 9 d. kreipėsi dėl 2023 m. spalio 7 d. automobiliui „Dacia Duster“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarytos žalos. Išmokėta 673,83 Eur išmoka (t. 2, b. l. 67).
(duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilio brėžimo garso trukmės sutapimo su automobilio įbrėžimo ilgiais nustatymas nėra trasologinės ekspertizės objektas ir atitinkamai nėra patvirtintų tyrimo metodikų tokiam ekspertiniam tyrimui atlikti (t. 2, b. l. 84-85).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). Turtas yra laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Aptariamos nusikalstamos veikos dalykas – svetimas nedidelės vertės turtas. Kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos dalykas yra apibrėžiamas turto verte nuo 3 MGL (150 Eur) iki 10 MGL (500 Eur). Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė –(didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298-697/2016, 2K-14-387/2022, 2K-268-628/2023). Aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą arba sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių realių padarinių. Subjektyviai ši veika pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas arba sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jeigu ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60-495/2023, 2K-128-511/2022).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ginčo dėl to, kad 2023 m. spalio 2 d., apie 21.17 val. (duomenys neskelbtini) kieme buvo paliktas nukentėjusiajam M. K. priklausęs automobilis „Renault Talisman“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nekilo. Šią aplinkybę viso proceso metu patvirtino nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiojo M. K. ir jo sutuoktinės liudytojos G. K. parodymai (t. 1, b. l. 35-38, 61-64, t. 2, b. l. 22-29, 37-45, 58-65). Be kita ko, šią aplinkybę įrodo ir nukentėjusiojo pateikti, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai. Svarbu ir tai, jog šioje baudžiamojoje byloje ginčo dėl to, kad nukentėjusiojo automobilio „Renault Talisman“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bagažinės dangtis ir kairės pusės keleivio durys buvo subraižytos, taip pat nekilo. Analogiškai pirmajai aplinkybei, automobilio apgadinimo faktas yra atskleistas nukentėjusiojo M. K. ir liudytojos G. K. parodymais (t. 1, 35-38, 61-64, t. 2, b. l. 22-29, 37-45, 58-65). Jį taip pat įrodo jau pirmiau minėti vaizdo įrašai bei nukentėjusiojo pateiktos fotonuotraukos, taip pat automobilio apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 95-105, t. 2, b. l. 47-50). Svarbu ir tai, jog nagrinėjamu atveju ginčo nekilo ir dėl sugadinto turto vertės. Minėtą, BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos inkriminavimui būtiną aplinkybę, įrodo (duomenys neskelbtini) remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra detalizuoti apgadinto turto pobūdis ir jo vertė (t. 1, b. l. 53-55). Kita vertus, nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. B. neigia bet kokias sąsajas su šioje baudžiamojoje byloje nustatytu nukentėjusiajam M. K. priklausiusio automobilio apgadinimo faktu. Pasak kaltinamojo ir jo gynėjo, šioje byloje nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis bylai aktualiu laiku ir vietoje atliko kokius nors nusikalstamus veiksmus, dėl kurių buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis. Antai, tiek nukentėjusiojo pateikti vaizdo įrašai, tiek foto nuotraukos, taip pat vėlesnis paties kaltinamojo automobilio apgadinimo faktas, tik įrodo, kad egzistuoja išimtinai tik prielaidos dėl V. B. nusikalstamo elgesio, bet ne neabejotini įrodymai, pagrindžiantys pagrįstą V. B. veiksmų vertinimą pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo V. B. viso baudžiamojo proceso metu pateiktų parodymų turinį, juos sugretinęs su kitais byloje esančiais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, su pirmiau aptarta kaltinamojo ir jo gynėjo advokato pozicija neturi pagrindo sutikti. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas tiek į paties kaltinamojo viso baudžiamojo proceso metu pateiktų parodymų turinį, tiek į kitų baudžiamojoje byloje surinktų ir įrodymais pripažintų duomenų visumą.
Prieš detaliau aptariant kaltinamojo V. B. pateiktų parodymų turinį, svarbu atkreipti dėmesį į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, jog vertinant asmens parodymus kaip patikimumus, svarbu nustatyti, kad proceso metu asmens duodami parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra nekintantys, juos galima patikrinti BPK numatytais veiksmais ir juos patvirtina kiti BPK nustatyta tvarka surinkti baudžiamosios bylos duomenys (įrodymai) (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-648/2021).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą buvo apklaustas 2024 m. sausio 17 d., kuomet peržiūrėjęs vaizdo įrašus, patvirtino, jog vaizdo įrašuose yra užfiksuotas būtent jis, taip pat girdi metalo braižymo garsą ir neatmetė tikimybės, kad praeidamas pro automobilį galėjo jį perbraukti su striukės užtrauktuku, tačiau tikrai negalėjo automobilio subraižyti su raktais, nes juos visada įsideda į kišenę ir nelaiko rankose (t. 1, b. l. 157-160). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas antrą kartą (2024 m. kovo 29 d.) kaltinamasis V. B. teigė, kad įvykio metu jis buvo užsidėjęs liemenę, kurioje nešioja daug aštrių daiktų – testerį elektrai matuoti, reples, metalo žirkles, atsuktuvą, raktus. Be to, šios liemenės apačioje buvo metalinės aštrios sagos. Jo manymu, automobilio įbrėžimai galėjo būti padaryti praeinat pro automobilį ir netyčia užkliudant jį liemenėje buvusiais daiktais ar liemenės sagomis (t. 1, b. l. 182-183). Galiausiai, apklaustas baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamasis kelis kartus nurodė, kad negalėjo prisiminti ar subraižė nukentėjusiojo automobilį. Pasak kaltinamojo, jis galimai kliudė automobilio veidrodėlį, bet be jo tuo metu įvykio vietoje buvo ir kitų žmonių, kurie galėjo subraižyti nukentėjusiojo automobilį. Kartu kaltinamasis neprisiminė ar įvykio metu su savimi turėjo kokių nors smailių, aštrių daiktų, o visi ikiteisminio tyrimo metu apklausoje užfiksuoti terminai – striukė ir jos užtrauktukas, liemenė, buvo tyrėjos pavartoti žodžiai, jis pats jų nesakė (t. 2, b. l. 22-29, 37-45, 58-65).
Iš visų pirmiau aptartų ir tarpusavyje sugretintų kaltinamojo V. B. parodymų matyti, kad pastarasis tiek aptardamas jo galimai atliktų veiksmų pobūdį, tiek savo poziciją dėl kaltės, teikė prieštaringus parodymus. Pirmosios apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis neatmetė pagrįstos tikimybės, kad būtent jis striukės užtrauktuku galėjo subraižyti nukentėjusiajam M. K. priklausančią transporto priemonę. Vėlesnės apklausos metu jis kartotinai neneigė minėtos aplinkybės, tačiau jau nurodė, kad tai galėjo padaryti liemenėje buvusiais įrankiais ar šios liemenės sagomis. Apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu, V. B. daugelio aplinkybių neprisiminė, teigė, kad automobilio subraižyti tikrai negalėjo ir galimai tik užkliuvo už automobilio veidrodėlio, o apie ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teigė, jog iš esmės didžioji dalis aplinkybių, įskaitant ir minėtas striukę bei liemenę, buvo jo apklausą atlikusios tyrėjos žodžiai. Akivaizdu, kad viso proceso metu kaltinamojo pozicija dėl jo veiksmų įtakos nukentėjusiojo automobiliui keitėsi. Pradinėje baudžiamojo proceso stadijoje pastarasis neneigė, kad galėjo subraižyti M. K. automobilį, tačiau kaskart minėjo vis kitas priemones, su kuo tai galėjo padaryti. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu, siekiant patikrinti kaltinamojo pateiktas versijas dėl automobilio subraižymo, buvo bandoma gauti pastarojo nurodytus objektus, kuriais, pasak kaltinamojo automobilis galėjo būti subraižytas, tačiau šių objektų (liemenės) kaltinamasis nepateikė, nurodydamas, kad praėjus tam tikram laikui po įvykio jis liemenę suplėšė, todėl teko ją išmesti (t. 1, b. l. 112-113). Pažymėtina, jog apklaustas teisme V. B. automobilio subraižymą neigė, iškėlė versiją dėl automobilio veidrodėlio kliudymo, o savo ankstesnius, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, aiškino jo apklausą atlikusios tyrėjos savarankiškais parodymų turinio papildymais. Siekiant išsiaiškinti šių kaltinamojo V. B. pateiktų parodymų objektyvumą, teismo posėdžio metu buvo apklausta pastarojo apklausas atlikusi D. P., kuri kategoriškai neigė kaltinamojo nurodytą aplinkybę, o būtent tai, kad kaltinamojo parodymų turinį papildė aplinkybėmis, kurių pats kaltinamasis nenurodė. Anaiptol, pasak jos, parodymai buvo užfiksuoti būtent taip, kaip minėjo pats V. B. Be kita ko, po parodymų pateikimo kaltinamajam buvo leista susipažinti su jo pateiktais parodymais, dėl kurių V. B. jokių pastebėjimų neturėjo ir juos patvirtino savo parašu (t. 2, b. l. 58-65). Teismas pagrindo abejoti šiais liudytojos pateiktais paaiškinimais neturi, kadangi, kaip matyti iš abiejų kaltinamojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausos protokolų, abu šie protokolai yra kaltinamojo pasirašyti, nurodant, jog jis jokių pastabų dėl protokolų turinio neturi (t. 1, b. l. 157-160, 182-183).
Taigi, teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartų kaltinamojo parodymų nenuoseklumą bei prieštaringumą, taip pat į kitų byloje surinktų įrodymų, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, visumą, kaltinamojo pateiktus parodymus, susijusius su jo atliktų veiksmų pobūdžiu, vertina kritiškai.
Priešingai, pirmiau aptartiems kaltinamojo V. B. parodymams, nukentėjusiojo M. K. ir jo sutuoktinės G. K. viso proceso metu pateikti nuoseklūs parodymai, taip pat jų turinį atitinkanti vaizdinė medžiaga, neginčijamai patvirtina, kad 2023 m. spalio 2 d., apie 20.00 val. į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) kieme, atvyksta liudytojos G. K. vairuojamas automobilis „Renault Talisman“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini), t. 2, b. l. 33, 1 kompaktinis diskas). Liudytoja, suradusi tinkamą automobilio parkavimo vietą, šį automobilį apie 20.05 val. pastato tarp dviejų automobilių, priekiu į veją (vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini), t. 2, b. l. 33, 1 kompaktinis diskas). Automobilis yra pastatomas ties automobilių stovėjimo aikštelės skiriamąja linija, kuri, kaip tą bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė pats kaltinamasis V. B., atskiria pačių daugiabučio namo gyventojų įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę, nuo savivaldybės įrengtos. Tai yra, nukentėjusiojo automobilis yra paliekamas savivaldybės įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelės vietoje. G. K., išlipusi iš automobilio, šį apžiūri (vaizdo įrašai (duomenys neskelbtini), t. 2, b. l. 33, 1 kompaktinis diskas). Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo gynėjas apeliavo į tai, kad iš pateiktų vaizdo įrašų nesimato, kad liudytoja G. K. būtų tinkamai apžiūrėjusi automobilį, tačiau tiek aptariami vaizdo įrašai, tiek pačios liudytojos viso proceso metu pateikti nuoseklūs parodymai, leidžia daryti priešingą išvadą. Liudytoja G. K. viso proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, nuosekliai teigė, kad visada labai rūpinasi automobilio pastatymu –stengiasi jį palikti taip, kad kitiems nesudarytų jokių problemų, taip pat apžiūri ar jis nekliudo jokių pašalinių objektų. Nagrinėjamu atveju, ji išlipusi iš automobilio, priėjo prie jo priekio ir įsitikino ar automobilio priekis nesiremtų į šaligatvį. Be to, liudytoja pažymėjo ir tai, kad nuo automobilio priekio, grįždama per automobilio kairiąją pusę, jokių jo nubrozdinimų nepastebėjo, kaip jų nepastebėjo ir iki kelionės iš darbo, kadangi prieš išvykstant iš darbo vietos, automobilis buvo gerai apšviestas ir jokie jo sugadinimai nebuvo matomi (t. 1, b. l. 61-64, t. 2, b. l. 37-45). Svarbu ir tai, jog šios liudytojos nurodytos aplinkybės yra atvaizduotos ir jau pirmiau minėtoje vaizdinėje medžiagoje, kurioje akivaizdžiai matyti, kad liudytoja, prieš palikdama automobilį, įsitikina, jog jis yra tinkamai priparkuotas ir nekliudantis jokių pašalinių objektų, o vien tai, kad vaizdo įraše nėra užfiksuotas liudytojos atliktas automobilio kairiosios pusės detalus apžiūrėjimo veiksmas, nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad šių veiksmų liudytoja neatliko ir automobilio įbrėžimas ant automobilio buvo jau tuo metu, kai liudytoja atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę. Šią teismo išvadą patvirtina ne tik pirmiau teismo aptarti ir abejonių nekeliantys liudytojos G. K. parodymai bei prieš tai aptarta vaizdinė medžiaga, bet ir sekantys vaizdo įrašai. Vaizdinėje medžiagoje nuo 20.15 val. matyti, kad į automobilių stovėjimo aikštelę sistemingai atvažiuoja automobiliai ir jau 20.21 val. dėl automobilių vietų stokos, šie yra priversti iš daugiabučio namo kiemo išvažiuoti (vaizdo įrašai (duomenys neskelbtini), t. 2, b. l. 33, 1 kompaktinis diskas). Toks automobilių judėjimas stovėjimo aikštelėje yra stebimas ir 20.50 val. (vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini), t. 2, b. l. 33, 1 kompaktinis diskas), tačiau per visą tą laiką, taip pat nuo to momento, kai G. K. palieka automobilį „Renault Talisman“, jokie pašaliniai asmenys šalia minėto automobilio nėra fiksuojami. Be kita ko, aptartuose vaizdo įrašuose nėra fiksuojami jokie garsai, įskaitant ir metalo brėžimo garsą. Tuo tarpu jau 20.56 val. šalia kairės minėto automobilio pusės, būtent tos automobilio pusės, kurioje tiek nukentėjusiojo pateiktose fotonuotraukose, tiek ir automobilio apžiūros protokole, yra užfiksuotas įbrėžimas, pasirodo kaltinamasis V. B., kuris viso proceso metu neginčijo, kada vaizdo įraše yra užfiksuotas būtent jis (vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini), t. 2, b. l. 33, 1 kompaktinis diskas). Prieš minėtam asmeniui pasirodant vaizdo įraše, šioje vaizdinėje medžiagoje yra aiškiai girdimas duslus metalo brėžimo garsas ir tik jam nutrūkstant, vaizdo įraše pasirodo būtent kaltinamasis. Pažymėtina, jog pastarojo prasilenkimas su nukentėjusiojo automobiliu nėra nuoseklus ir nepertraukiamas. Anaiptol, V. B., pasirodęs vaizdo kameros fiksavimo lauke, akivaizdžiai žvilgsnį yra nukreipęs į automobilio kairę pusę, o ir prieš pasiekdamas automobilio priekinę dalį, trumpam grįžta atgal. Nors, kaip buvo minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, kaltinamasis apeliavo į tai, kad galimai užkliudė automobilio šoninį veidrodėlį, taip pat galimai automobilį įbrėžė liemenės sagomis ar ten buvusiais aštriais įrankiais, tačiau analogiškai pirmiau konstatuotai išvadai dėl kaltinamojo parodymų kritiško vertinimu, šioje vaizdinėje medžiagoje nei viena iš pirmiau kaltinamojo nurodytų aplinkybių nėra atvaizduota. Kaltinamojo V. B. akcentuojamos liemenės kišenėse nėra pastebimi kokie nors akivaizdžiai išsikišę, aštraus pobūdžio objektai. Be kita ko, vaizdinė medžiaga neatskleidžia ir to, kad aptariama liemenė pasižymi aiškiai matomomis, aštriomis sagomis ar užtrauktuku. Svarbu ir tai, jog vaizdinėje medžiagoje nesimato, kad būtent kaltinamojo liemenė būtų kaip nors užstrigusi ties automobiliu ir apribojusi pastarojo judėjimą. Anaiptol, kaltinamojo liemenė yra atsegta, laisvai judanti, o būtent tuo metu, kai kaltinamasis beveik praėjęs automobilio kairįjį sparną, trumpam grįžta atgal, nėra girdimas joks brėžimo garsas, kas tik patvirtina, jog pastarasis su jo akcentuojama liemene nebuvo užkliuvęs už automobilio ir, juo labiau, ja subraižęs automobilį. Svarbu ir tai, jog iš pirmiau aptartos vaizdinės medžiagos nesimato, kad kaltinamasis būtų kliudęs automobilio kairės pusės veidrodėlį. Nepaneigtina, jog vaizdo įraše yra girdimas tam tikras smūgio garsas, kita vertus, šis garsas yra girdimas jau po brėžimo garso. Be kita ko, nors pats kaltinamasis nurodė, kad užkliuvęs už veidrodėlio, jį atstatė į pirminę padėtį, tačiau šis atstatymo garsas ar vaizdas vaizdo įraše taip pat nėra girdimas ar matomas. Svarbu ir tai, jog iš aptartos vaizdinės medžiagos akivaizdžiai matyti, kad kaltinamasis V. B., praėjęs šalia nukentėjusiojo automobilio, savo dešinę ranką yra suspaudęs į kumščio formą, kai didysis rankos pirštas yra išsikišęs į priekį, ir šią ranką laiko arti savo kūno.
Iš pirmiau aptartos vaizdinės medžiagos matyti ir tai, kad po to, kai kaltinamasis apie 20.56 val. praėjo šalia nukentėjusiojo automobilio kairės pusės, jis nuėjo į dešinę pusę, link šaligatvio (vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini), t. 2, b. l. 33, 1 kompaktinis diskas). 20.58 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, dešinėje jos pusėje, pasirodė vyras, kuris lėtai judėjo link nukentėjusiojo automobilio, po ko iš vaizdo kameros stebėjimo lauko pasišalino (vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini), t. 2, b. l. 33, 1 kompaktinis diskas). Pažymėtina, jog analogiškos eisenos vyras, kurį kaltinamasis V. B. atpažino kaip save, vaizdo kameros stebėjimo lauke kartotinai pasirodė 21.17 val. ir lėtai judėjo link nukentėjusiojo M. K. automobilio. 21.17.16 val. minėtas vyras prisiartino prie automobilio galinio lango ir suspaudęs dešinės rankos kumštį, praėjo pro automobilio galinę pusę (vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini), t. 2, b. l. 33, 1 kompaktinis diskas). Pažymėtina, jog būtent tuo metu, kai vyras praeina pro automobilio galinį langą, yra akivaizdžiai girdimas metalo braukimo garsas. Be kita ko, iš pateikto vaizdo įrašo matyti ir tai, kad asmuo, priartėjęs prie automobilio galinės dalies, neženkliai pajudina dešinę ranką, tokiu būdu sudarydamas tiesioginę rankos ir bagažinės dangčio sąlyčio galimybę. Ką patvirtina ir prieš tai jau minėtas vyro praėjimo metu girdimas metalo brėžimo garsas. Minėtai aplinkybei aktualu ir tai, jog būtent toje vietoje, kur vaizdo įrašas fiksuoja kaltinamojo ir nukentėjusiojo automobilio sąlytį, yra užfiksuotas automobilio įbrėžimas, atvaizduotas tiek M. K. pateiktuose fotonuotraukose, tiek ir automobilio apžiūros protokole. Svarbu pabrėžti, jog analogiška pirmiau aptarta rankos laikysena, o būtent – kumščio suspaudimas, esant neženkliai atsikišusiam didžiajam pirštui, buvo užfiksuota ir pirmojo kaltinamojo praėjimo šalia nukentėjusiojo automobilio metu. Abiem atvejais, V. B., praeidamas šalia automobilio „Renault Talisman“, dešinę ranką buvo suspaudęs į kumščio formą, o didysis rankos pirštas buvo neženkliai pasislinkęs į priekį, ir ją laikė arti kūno. Pažymėtina, jog kaltinamasis, bylos nagrinėjimo teisme metu paklaustas apie tai, kodėl būtent tokia jo rankos forma yra užfiksuota vaizdo įrašuose, nurodė, kad jis dažnai vaikšto rankas suspaudęs į kumštį, kuriame kartais laiko elektroninę cigaretę, servetėlę. Kita vertus, baigiamųjų kalbų metu kaltinamasis jau apeliavo į tai, kad jo vienas iš dešinės rankos pirštų yra nupjautas, todėl jis yra linkęs dešinę ranką laikyti kumščio formos, kas tik patvirtina kaltinamojo parodymų nenuoseklumą, prieštaringumą ir pagrindo jais vadovautis nebuvimą. Minėtų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog neužilgo po to, kai iš vaizdo stebėjimo kameros lauko pasišalina kaltinamasis, kaip identifikavo ir pats V. B., 21.18 val. – nepraėjus nei minutei nuo girdėto brėžimo garso, pro nukentėjusiojo automobilį atgaline eiga pravažiuoja kaltinamojo automobilis „Dacia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini), t. 2, b. l. 33, 1 kompaktinis diskas).
Taigi, teismas, įvertinęs pirmiau detaliai aptartos vaizdinės medžiagos turinį, taip pat jį sugretinęs su automobilio foto nuotraukomis ir apžiūros protokolo turiniu, šią įrodomąją bazę išanalizavęs liudytojos ir nukentėjusiojo, o taip pat ir kaltinamojo pateiktų parodymų kontekste, neturi jokio pagrindo abejoti, jog būtent kaltinamasis bylai aktualiu laiku ir vietoje, per du kartus, t. y. pirmiausia, kairėje pusėje, o vėliau ir galinėje, įbrėžė nukentėjusiajam M. K. priklausiusį automobilį „Renault Talisman“. Būtent pastarojo judėjimo mechanizmas automobilių stovėjimo aikštelėje ir atlikti konkliudentiniai veiksmai: kaltinamojo buvimas šalia nukentėjusiojo automobilio būtent tuo metu, kai yra akivaizdžiai girdimi brėžimo garsai, jokių kitų pašalinių asmenų nebuvimas aptariamu laiku ir vietoje, taip pat nenuoseklus ir pertraukiamas kaltinamojo judėjimas šalia automobilio kairės pusės, dairymasis į kairę automobilio pusę, kurioje yra užfiksuotas automobilio įbrėžimas, kaltinamojo neženklus dešinės rankos, suspaustos į kumščio formą, nukreipimas ties automobilio bagažine, nesuteikia pagrindo teismui abejoti, jog nagrinėjamu atveju buvo surinkta pakankamai įrodomąją reikšmę turinčių ir vienas kitą papildančių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo veiksmų atitikimą jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviajai pusei, o būtent tai, kad kaltinamasis V. B. buvo tas asmuo, kuris subraižė nukentėjusiojo automobilį.
Be kita ko, teismo vertinimu, priešingai V. B. gynėjo advokato išsakytai pozicijai, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių ir kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, o būtent – tiesioginę tyčią subraižyti nukentėjusiajam priklaususį automobilį.
Bylos nagrinėjimo teisme metu V. B. teigė, kad savo kaltės nepripažįsta, nes jokių jam inkriminuotų veiksmų neatliko, ir neturėjo jokio pagrindo braižyti nukentėjusiojo M. K. automobilį. Svarbu pabrėžti, jog pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir panašiai. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-186-746/2016, 2K-253-693/2017, 2K-287-697/2017).
Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatytus kaltinamojo V. B. bylai aktualiu laiku ir vietoje atliktus konkliudentinius veiksmus, juos sugretinęs su pirmiau aptarta teismų praktiką, neturi jokio pagrindo abejoti, jog pastarojo veiksmai nebuvo nulemti netinkamai susiklosčiusių aplinkybių ar nepalankaus atsitiktinumo, o priešingai, pasižymėjo kryptingumu, nuoseklumu ir sąmoningumu.
Šioje baudžiamojoje byloje įrodyta, kad kaltinamojo V. B. lankymasis prie nukentėjusiojo automobilio nebuvo epizodinis. Anaiptol, pastarasis vieną kartą praėjęs prie pat automobilio, kartotinai grįžo prie jo ir kartotinai atliko brėžimo veiksmus. Be kita ko, kaip buvo minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, kaltinamojo iškelta versija dėl atsitiktinio automobilio kliudymo buvo paneigta vaizdo kamerų užfiksuotais duomenimis, o būtent tuo, kad abiem kartais, kaltinamasis, praeidamas šalia automobilio, buvo tikslingai suspaudęs dešinės rankos kumštį, jį laikė netoli savo kūno ir tokiame aukštyje, kuris sąlygojo tiesioginį sąlytį su automobiliu. Svarbu ir tai, jog pirmuoju atveju, praeidamas pro automobilį, V. B. žvilgsnį buvo nukreipęs būtent ta kryptimi, kurioje liko įbrėžimas, taip pat dar trumpam buvo sugrįžęs prie automobilio kairės pusės, o vėliau nedideliu atstumu atsitraukęs nuo automobilio, trumpą laiko tarpą stebėjo aplinką. Vėliau, antrą kartą sugrįžęs prie automobilio, jis kryptingai ėjo link automobilio galinės dalies, ranką laikydamas, beveik neatitraukęs nuo kūno, ir tik priartėjęs prie pat automobilio bagažinės dangčio, lengvai ranką pakreipė link automobilio, tokiu būdu sudarydamas tiesioginio sąlyčio su automobiliu galimybę. Taigi, akivaizdu, kad pirmiau aptarti ir šioje baudžiamojoje byloje įrodytais pripažinti konkliudentiniai kaltinamojo veiksmai, patvirtina, kad pastarojo atlikti ir objektyvioje tikrovėje pasireiškę nusikalstami veiksmai buvo sąlygoti būtent siekio veikti tokiu būdu ir automobilio savininkui sukelti neigiamus padarinius. Pažymėtina ir tai, jog šią teismo išvadą patvirtina paties kaltinamojo V. B. santykis su jo gyvenamo daugiabučio namo kieme paliekamais svetimais, ne to namo gyventojų, automobiliais.
Viso proceso metu kaltinamasis V. B. teigė, kad yra kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), prižiūrėtojas – stebi kaip automobilių stovėjimo aikštelėje yra paliekami automobiliai, praneša jų vairuotojams apie kilusias problemas, be to, jo iniciatyva buvo įrengta papildoma automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje automobilius gali palikti tik jo namo gyventojai. Kartu V. B. pripažino ir tai, jog jam yra žinomos visos minėto namo gyventojų transporto priemonės, todėl jeigu namo kieme yra paliekamas svetimas automobilis, jis visada tą pastebi, o jis pats turi du automobilius: „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Dacia Duster“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis, aptardamas 2023 m. spalio 2 d. įvykius, neginčijo, kad tos dienos vakare automobilių stovėjimo aikštelėje perstatinėjo jam nuosavybės teise priklausančius automobilius (t. 1, b. l. 157-160, 182-183, t. 2, b. l. 22-29, 37-45, 58-65). Iš byloje pateiktos vaizdinės medžiagos matyti, kad liudytojos G. K. atvykimo į minėtą kiemą metu – apie 20.00 val., iš dešinės įvažiavimo į kiemą pusės stovi automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (kaltinamojo V. B. automobilis) (vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini), t. 2, b. l. 33, 1 kompaktinis diskas). Jau apie 20.33 val., pro nukentėjusiojo automobilį pravažiuoja kitas kaltinamojo automobilis – „Dacia Duster“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini), t. 2, b. l. 33, 1 kompaktinis diskas), kuris vėliau, atbuline eiga, grįžo ta pačia kryptimi, kuria ir atvažiavo, - pravažiavo pro nukentėjusiojo automobilį ir tai įvyko beveik iš karto po to, kai kaltinamasis antrą kartą subraižė „Renault Talisman“ automobilį, o būtent – apie 21.18 val. (vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini), t. 2, b. l. 33, 1 kompaktinis diskas). Iš pirmiau aptartų duomenų matyti, kad kaltinamasis V. B. bylai aktualiu laiku ir vietoje aktyviai vykdė jam priklausančių automobilių perstatymo veiksmus. Be kita ko, iš įvykio vietos apžiūros protokolo, sugretinto su byloje esančiais vaizdo įrašais, matyti, kad kaltinamasis V. B. daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme savo automobilį „Dacia Duster“, stato būtent toje vietoje, kurioje 2023 m. spalio 2 d. buvo paliktas „Renault Talisman“ automobilis (t. 1, b. l. 27-33). Šios aplinkybės teismo posėdžio metu neginčijo ir pats kaltinamas, be to, ją patvirtino ir nukentėjusysis M. K., nurodęs, kad neretai daugiabučio namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamojo V. B. automobilius mato toje vietoje, kurioje 2023 m. spalio 2 d. buvo paliktas jo automobilis (t. 2, b. l. 22-29, 37-45, 58-65). Taigi, pirmiau aptartos aplinkybės leidžia teismui kartotinai daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis V. B. kryptingai ir sąmoningai subraižė nukentėjusiojo automobilį ir tokie jo veiksmai buvo sąlygoti nukentėjusiojo automobilio palikimo toje vietoje, kurioje kaltinamasis įprastai stato savo automobilį.
Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo gynėjas advokatas apeliavo į tai, jog viso proceso metu nebuvo nustatytas įrankis, kuriuo buvo įbrėžtas nukentėjusiojo automobilis, taip pat nepavyko nustatyti ar brėžimo garsas sutampa su įbrėžimo ilgiu, kas tik patvirtina, kad įrodymų tyrimas nebuvo išsamus.
Minėtų gynėjo advokato argumentų kontekste aktuali teismų praktika, kurioje pripažįstama, jog įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios, o ne visos įmanomos, bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015). Vien tai, kad baudžiamojo proceso metu nebuvo atlikti visi įmanomi ir BPK numatyti procesiniai veiksmai, įskaitant ir vaizdo įrašų garso sugretinimą su automobilio įbrėžimais, kas pasak ekspertų, net negali būti atlikta dėl atlikimo metodikos stokos (t. 2, b. l. 84-85), taip pat nebuvo surasti ir išimti visi padarytai nusikalstamai veikai reikšmingi objektai, įskaitant ir įrankį, kuriuo buvo subraižytas nukentėjusiajam priklausęs automobilis, jokiu būdu nepatvirtina, kad atliktas įrodymų tyrimas yra neišsamus, padrikas ir suponuojantis vien prielaidas, bet ne kategoriškas išvadas. Anaiptol, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pakanka nustatyti tik tas aplinkybes, kurios svarbios nustatant būtinuosius veikos požymius pagal tam tikrą BK straipsnį (LAT nutartys Nr. 2K-87-719/2019, 2K-120-511/2021), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, neabejotinai nustačius, jog būtent kaltinamasis V. B., kaltinime inkriminuotu laiku ir vietoje, per du kartus – automobilio kairėje pusėje ir gale, padarė įbrėžimus.
Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo gynėjas advokatas apeliavo ir į tai, jog byloje nėra pateikti visi automobilio „Renault Talisman“ vaizdo kamerų įrašai, taip pat nukentėjusysis automobilio foto nuotraukas padarė ne vienu metu, kas pasak advokato patvirtina, jog nukentėjusysis teikia ne visus bylai reikšmingus duomenis, o jo pateikti duomenys yra neobjektyvūs, tačiau teismas, šiuos gynėjo argumentus, sugretinęs su pirmiau aptarta bylos medžiaga, pripažintina įrodymais, juos vertina išimtinai kaip gynybinę poziciją, jokiu būdu nepaneigiančią tiek nukentėjusiojo parodymų, tiek jo pateiktų duomenų įrodomosios reikšmės.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja apklausta G. K. nurodė, kad iki 2023 m. spalio 2 d. šioje byloje aptariami automobilio įbrėžimai nebuvo fiksuoti. Automobilio „Renault Talisman“ įbrėžimus ji pastebėjo kitą dieną po to, kai automobilį buvo palikusi (duomenys neskelbtini) kieme, o būtent – 2023 m. spalio 3 d. Tą rytą, ji apie 11.00 val. atėjo su vaikais prie automobilio ir pamatė, kad su automobiliu yra kažkas ne taip. Iš karto pastebėjo, kad ant automobilio kairės pusės yra visiškai šviežias įbrėžimas, kadangi net matėsi šio įbrėžimo drožlės ir atšerpetojimai. Labai susijaudinusi paskambino M. K., kuris šiai pasakė padaryti automobilio foto nuotraukas, ką ji ir padarė bei šias nuotraukas persiuntė sutuoktiniui. Detaliau automobilio neapžiūrinėjo, nes buvo kartu su vaikais, juos buvo būtina užimti, o ir žinodama, kad automobilyje yra vaizdo registratorius, numanė, jog visa reikšminga informacija bus užfiksuota vaizdo kameromis (t. 1, b. l. 61-64, t. 2, b. l. 37-45). Nukentėjusysis M. K. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad 2023 m. spalio 3 d., apie 12.00 val. jo sutuoktinė jį informavo, kad buvo subraižytas jų automobilis „Renault Talisman“. Po ko jis sutuoktinei nurodė nufotografuoti automobilį. Vakare grįžęs namo, peržiūrėjo automobilio vaizdo registratoriaus duomenis ir nustatė, kad automobilis yra įbrėžtas ne tik kairėje pusėje, ką jau anksčiau buvo pastebėjusi sutuoktinė, bet ir ties bagažine. Pastebėjęs minėtą aplinkybę, jis nuėjo apžiūrėti automobilį ir pastebėjo, kad yra įbrėžtas automobilio bagažinės dangtis, todėl papildomai padarė ir šios automobilio dalies foto nuotraukas bei kreipėsi į policiją (t. 1, b. l. 182-183, t. 2, b. l. 22-29, 37-45, 58-65). Automobilio subraižymų aptikimo eiliškumą patvirtina ir nukentėjusiojo sutuoktinės ir jo paties darytų foto nuotraukų datos (G. K. foto nuotraukos darytos laikotarpiu nuo 11.56 val. iki 11.57 val., M. K. darytos foto nuotraukos 16.43 val. ir 22.52 val.), iš kurių matyti, kad nuotraukos yra darytos ne vienu tuo pačiu metu, o esant ne mažesnei nei pusdienio pertraukai (t. 2, b. l. 53, USB laikmena). Kita vertus, vien šios aplinkybės, o būtent tai, kad automobilio subraižymai nukentėjusiojo buvo aptikti ne tuo pačiu metu, jokiu būdu nepaneigia nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės pateiktų parodymų, taip pat teisėsaugos institucijoms ir teismui pateiktos vaizdinės medžiagos objektyvumo. Juo labiau, šios aplinkybės nepaneigia teismo išvados, jog būtent kaltinamasis buvo tas asmuo, kuris padarė šiuos subraižymus ir tai padarė bylai aktualiu laiku bei vietoje, o būtent – 2023 m. spalio 2 d., apie 21.17 val. Šią teismo išvadą pagrindžia tiek pirmiau detaliai aptarti vaizdo įrašai, kuriuose yra neginčijamai užfiksuoti abu kaltinamojo V. B. atlikti automobilio įbrėžimo veiksmai, atitinkantys įbrėžimus, užfiksuotus nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės darytose foto nuotraukose, tiek ir nuoseklūs bei logiški nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės parodymai, iš kurių seka, kad G. K. dėl patirto streso ir situacijos netikėtumo, pastebėjusi vieną automobilio įbrėžimą, papildomai automobilio neapžiūrinėjo. Be kita ko, palyginus abu ant automobilio kaltinamojo paliktus įbrėžimus, akivaizdu, kad pirmasis G. K. pastebėtas įbrėžimas akivaizdžiai kontrastavo su automobilio spalva, o ir buvo lengvai pastebimas, kadangi buvo prie pat vairuotojo durelių, kurias būtina atidaryti, siekiant naudotis automobiliu. Tuo tarpu, ant automobilio bagažinės dangčio esantis įbrėžimas buvo tarp bagažinės apdailos detalių ir automobilių žibintų, visi šie objektai yra skirtingų spalvų, o ir pats įbrėžimas, palyginus su pirmuoju, nėra toks ryškus. Be kita ko, jį buvo galima pastebėti tik tuo atveju, kai atsirado poreikis pasinaudoti bagažine, o kaip nurodė pati G. K., 2023 m. spalio 3 d. išėjusi į lauką su vaikais, ji neturėjo jokio poreikio naudotis automobilio bagažine. Akivaizdu, jog vien tai, kad nukentėjusysis automobilio foto nuotraukas padarė ne tuo pačiu metu, jokiu būdu nepaneigia prieš tai neginčijamai nustatytų kaltinamojo atliktų veiksmų. Be kita ko, šios išvados nepaneigia ir tai, jog automobilio vaizdo registratorius veikė tik iki 2023 m. spalio 3 d. 09.00 val. ryto. Nepaneigtina, jog vaizdo kameros nėra užfiksavusios laikotarpio nuo 09.00 val. iki to momento, kai automobilio įbrėžimus pamatė G. K.. Kita vertus, kaip matyti iš byloje esančios vaizdinės medžiagos, visa nagrinėjamu atveju reikšminga medžiaga yra užfiksuota žymiai ankstesniu laikotarpiu spalio 2 d. nuo 20.56 val. iki 21.17 val. Būtent šioje nukentėjusiojo pateiktoje vaizdinėje medžiagoje užfiksuotas kaltinamojo elgesys patvirtina jo atliktus automobilio įbrėžimus, kurie sutampa su tomis automobilio įbrėžimų lokacijomis, užfiksuotomis nukentėjusiojo pateiktose foto nuotraukose. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja G. K. jokių kitų automobilio įbrėžimų po 2023 m. spalio 2 d. įvykių nepastebėjo, todėl akivaizdu, kad viso laikotarpio, kurio metu automobilis „Renault Talisman“ buvo paliktas (duomenys neskelbtini) fiksavimas vaizdo kameromis jokių naujų ir bylai reikšmingų aplinkybių neatskleistų.
Galiausiai, be visų pirmiau aptartų argumentų, tariamai sąlygojančių kaltinamojo V. B. nepagrįstą kaltinimą pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, pastarojo gynėjas advokatas apeliavo ir į tai, kad 2023 m. spalio 7 d. buvo apgadintas V. B. priklausantis automobilis „Dacia Duster“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), - automobilis buvo subraižytas (t. 2, b. l. 67, 69, kompaktinis diskas), kas pasak gynėjo, patvirtina, jog ne kaltinamasis yra atsakingas už nukentėjusiajam priklaususio automobilio sugadinimą.
Minėtų gynėjo advokato argumentų aspektu pabrėžtina, jog kaip buvo minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, nagrinėjamu atveju yra neginčijamai įrodyta, jog būtent kaltinamasis bylai aktualiu laiku ir vietoje, nustatytu įrankiu subraižė nukentėjusiajam priklausiusį automobilį. Nuosprendyje detaliai aptarti vaizdo įrašai, sugretinti su foto nuotraukomis, automobilio apžiūros protokolu, taip pat liudytojos ir nukentėjusiojo parodymai, galiausiai, ir paties kaltinamojo parodymais, nekelia jokių abejonių, kad būtent kaltinamasis buvo tas asmuo, kuris atliko jam inkriminuotus veiksmus. Vien tai, kad paties kaltinamojo automobilis buvo subraižytas, jokiu būdu nepaneigia jo kaltės. Juo labiau, iš teismui pateiktų duomenų apie draudiminį įvykį, susijusi su V. B. automobilio subraižymu, nėra aišku nei kurioje vietoje, nei kada šis draudiminis įvykis įvyko. Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu teigė, kad tai įvyko būtent jo gyvenamojo daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teismas, įvertinęs prieš tai jau aptartų kaltinamojo parodymų viso proceso metu, turinį, jų prieštaringumą, taip pat tą faktą, jog duomenys apie aptariamą draudiminį įvykį buvo pateikti tik priešpaskutinio teismo posėdžio metu, šiuos kaltinamojo parodymus vertina kritiškai ir kartotinai pabrėžia, jog vien aptariamo draudiminio įvykio egzistavimas jokiu būdu kaltinamojo kaltės nepaneigia.
Taigi, teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę ir juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad V. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta bei jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.
Dėl skirtinos bausmės
BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam V. B., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją –kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baudžiamąjį nusižengimą, nukreiptą į kito asmens nuosavybę (BK 12 straipsnis, 187 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis V. B. anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 145), tačiau ne kartą baustas administracine tvarka, daugumoje atvejų už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos apmokėtos (t. 1, b. l. 132-142). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), nedirbantis (t. 1, b. l. 143-144).
Visi anksčiau teismo aptarti, kaltinamąjį V. B. ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis nėra sistemingas teisės pažeidėjas, o šioje baudžiamojoje byloje aptariama nusikalstama veika yra labiau vienkartinis atvejis, todėl teismo vertinimu, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. B. už padarytą BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą baudos bausmę. Teismo vertinimu, skirtina 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda, atitinka kaltinamojo V. B. asmenybę ir jo padaryto baudžiamojo nusižengimo pavojingumą.
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 1 158,14 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 56).
Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, turi vadovautis atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245–6.254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–6.291 straipsniai) ir kt. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
Iš šiame nuosprendyje detaliai aptartų įrodymų matyti, kad 2023 m. spalio 2 d. buvo sugadintas nukentėjusiajam M. K. priklausęs turtas – 416,70 Eur vertės automobilio „Renault Talisman“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bagažinės dangtis ir kairės pusės keleivio durys, kurių remonto vertė siekia 1 158,14 Eur. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad tarp kaltinamojo atliktų ir įrodytų nusikalstamų veiksmų, o būtent – automobilio subraižymo, bei kilusių padarinių – įbrėžimų, atsiradusių ant automobilio bagažinės dangčio ir kairės pusės keleivio durelių, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Iš nukentėjusiojo pateiktos (duomenys neskelbtini) remonto sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nurodyta minėtų automobilio dalių atkūrimo į pradinę padėtį vertė yra 348,69 Eur ir 68,01 Eur, iš viso – 416,70 Eur (t. 1, b. l. 52-55), todėl teismas, neturi pagrindo nepripažinti, jog nukentėjusysis M. K. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė 416,70 Eur turtinę žalą, kuri yra priteistina iš kaltinamojo.
Svarbu pabrėžti ir tai, jog nukentėjusysis civilinį ieškinį pareiškė dėl žymiai didesnės sumos, o būtent – 1 158,14 Eur, kurią sudarė ne tik pirmiau aptartų detalių vertė, bet ir būtinų atlikti darbų savikaina. Pastebėtina, jog viso proceso metu nukentėjusysis M. K. teigė, kad „Renault Talisman“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po kaltinamojo atliktų veiksmų nebuvo suremontavęs, o galiausiai nurodė ir tai, kad automobilį jau pardavė. Jokių duomenų apie tai, kad prieš automobilio pardavimą, šis buvo suremontuotas, nukentėjusysis nepateikė, todėl, nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad dėl automobilio apgadinimo, be 416,70 Eur žalos, M. K. patyrė likusius nuostolius, dėl kurių yra pateiktas civilinis ieškinys.
Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes ir neįrodžius, kad nukentėjusiojo M. K. patirta turinė žalą siekė būtent 1 158,14 Eur sumą, nukentėjusiojo M. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš kaltinamojo V. B. nukentėjusiojo naudai yra priteistina 416,70 Eur suma, kitoje dalyje – civilinis ieškinys atmestinas.
(duomenys neskelbtini) nutarimu kaltinamajam V. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 161-164), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – šeši kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais bei viena USB laikmena, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL (1 500 Eur) baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. K. civilinį ieškinį dėl 1 158,14 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš V. B. nukentėjusiojo M. K. naudai priteisti 416,70 Eur (keturis šimtus šešiolika eurų ir septyniasdešimt euro centų), kitoje dalyje – civilinį ieškinį atmesti.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – šešis kompaktinius diskus su vaizdo įrašais ir vieną USB laikmeną, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą –„(duomenys neskelbtini)“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.