Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas V. B. parodė, kad kaltės nepripažįsta. Kartu kaltinamasis detalizavo, kad nieko neprisimena, nes į policiją buvo iškviestas tik (duomenys neskelbtini). Jo draugas mirė (duomenys neskelbtini). Jį glumina tai, kad jis tariamai pasišalino iš įvykio vietos. Jis niekur nebėgo. Aplinkui buvo žmonės, stovėjo žmogus prie suolelio, kuris matosi nuotraukose. Automobilį jis yra įsidėmėjęs, matė keletą kartų. Jis pats yra aktyviausias žmogus tame rajone, jį absoliučiai visi pažįsta ir prašo pagalbos. Jis ilgus metus buvo namo atstovas, yra aktyvus žmogus, sutvarkė name rūkymą, sutvarkė asocialų vaikščiojimą. Jo kiekvienas prašymas, o neretai tai yra reikalavimas, būna vykdomas, todėl žmonės jį gerbia. M. K. jis nepažįsta. Šis asmuo jo name negyvena. Paklaustas apie ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis nurodė, kad žino kas ir kokį automobilį vairuoja, prižiūri automobilių stovėjimo aikštelę, kaltinamasis nurodė, jog buvo ne vienas atvejis, kuomet žmonės palieka dokumentus, buvo mėginta juos pavogti. Buvo išdaužti stiklai. Žmonės palieka daug ką, o jis perspėja ir taip pasižymi minėta priežiūra. Jis dieną nebūna automobilių aikštelėje, būna vakare, kadangi daug pats vaikšto. Jis būtinai vaikšto ir automobilių aikštelėje. „Renault Talisman“ yra svetimas automobilis, ne jų kiemo. Spalio 2 d., jeigu buvo filmuota, kad jis vaikščiojo aikštelėje, būtų kvaila tai neigti. Vadovaudamasis vaizdo įrašu, jis buvo spalio 2 d., apie 21.00 val. automobilių aikštelėje (duomenys neskelbtini). Neprisimena ar tuo metu matė „Renault Talisman“ automobilį, tačiau jeigu ėjo ir automobilis ten buvo, gal jis pats neatkreipė dėmesio. Tą vakarą, iš to ką matė, jis buvo su sportinėmis kelnėmis ir liemene, kurią buvo suplėšęs. Paklaustas apie tai, kai būna automobilių stovėjimo aikštelėje, ar eina tarp automobilių, kaltinamasis nurodė, kad jeigu kerta kelią, pereina tarp automobilių. Jis domisi naujais modeliais kaip atrodo, pažįsta vaizdo registratorius. Paklaustas apie tai, kodėl ikiteisminio tyrimo metu vienoje apklausoje minėjo striukę, kitoje liemenę, kaltinamasis nurodė, kad taip pavadino tyrėja ir užtrauktuku pavadino irgi tyrėja. Užtrauktuko ten nėra, ten buvo džinsinė liemenė su sagomis. Negali pasakyti ar vaikščiodamas tarp automobilių galėjo užkabinti nukentėjusiojo automobilį, bet galbūt. Pirmą kartą jis buvo policijoje, jam buvo pateiktas kaltinimas. Per apklausą jis pasimetė šiek tiek. Neprisimena ar teisė turėti gynėją buvo išaiškinta. Po to jis suprato, kad turi gintis. Aikštelėje jis automobilio nepastebėjo, todėl kaip galėjo pastebėti įbrėžimus. Jis pastebi daug, jeigu būna nubraižyta, jis perspėja. Kaltinamasis paklaustas apie ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad įvykio dieną vaikštant tarp automobilių buvo visiškai atsitiktinai ir, mano, kad tokius įbrėžimus netyčia gali padaryti liemenė, jeigu ja užkliudė automobilį, nurodė, kad ten yra žodis „galbūt“. Jį kaltina policija. Nors jis treniravosi prie savo seno automobilio ir jis nei aukščio pasiekia, nei ką. Jam buvo užduotas klausimas „gal Jūs palietėte?“, todėl jis ir atsakė „galbūt“. Kaltinamasis apklaustas apie tai ar tuo metu, kai vaikščiojo automobilių aikštelėje buvo toks momentas, kurio metu jis būtų stipriai prisiglaudęs prie automobilio, ar pajautė kokį nors užstrigimą, nurodė, kad jis vadovaujasi tuo, ką matė vaizdo įraše. Galimai jis galėjo veidrodėlį kliudyti, jis yra didelis žmogus. Galbūt, bet nesąmoningai, nes matė iš vaizdo įrašo, kad jis pats truputį užmetė akį. Galimai jis kliudė, bet jis ėjo link ten, kur gyvena nukentėjusysis. Matosi vaizdo įraše, kad jis (V. B.) ėjo link ten, todėl vienareikšmiškai atsakyti negali. Pirmosios apklausos metu jo daug labai nepaklausė. Jo tyrėja paklausė gal užtrauktuku ir tiek, ji užvedė mintį, bet jis pasakė, kad užtrauktuko nėra. Jo raktai yra visada dešinėje kišenėje. Jis žino puikiai kur yra jo daiktai. Jis sakė, kad liemenėje yra 7 kišenės. Jis yra veiklus žmogus, todėl negalėjo prisiminti tos dienos ir dėl šios priežasties pasakė, kad galėjo taip būti. Jis toje aikštelėje turėjo savo automobilius. Tą dieną tuos automobilius jis galėjo perstatyti. Pas juos yra aikštelė ir po to eina papildoma jos dalis. Jie šią dalį padarė už savo pinigus. Visi jų rajone žino, kad ten statyti automobilius gali tik jų namo žmonės. Kai jis mato, kad yra vieta bendroje aikštelėje, pasiima savo automobilį ir perstato, kad kažkam iš jų kiemo gyventojų palikti laisvą vietą. Jis niekada nestato automobilio į dviejų automobilių vietą. Perstatyti automobilį jis galėjo būtent tuo tikslu, kad atlaisvinti vietą toje mokamoje aikštelėje. Kai jis perstatinėjo automobilį, negalėjo matyti nukentėjusiojo automobilio, jo neįsiminė. Nukentėjusiojo automobilio numeris buvo pateiktas kaltinime. Spalio 2 d., kai jis (V. B.) perstatinėjo savo automobilį, į nukentėjusiojo automobilio numerį nežiūrėjo, o jeigu ir žiūrėjo, tai negali prisiminti. Jam visi automobiliai yra iki alkūnės. Jis yra didelio ūgio, todėl gali siekti ir automobilio langą. Kaltinamasis nurodė, kad girdėjo vaizdo įraše braižymo garsą ir paskui tamsoje iš kažkur atsirado jis pats. Neįsivaizduoja kuo jis tai padarė ir kaip galėjo paslėpti kažką iš savo rankų. Kažkoks judesys turėjo būti iš jo pusės, jis nežinojo, kad jį filmuoja. Jeigu tyčia darant, drąsiai galėjo tą padaryti. Žmogus turi būti pasiruošęs tam, o jis įraše nemato, kad rankose kažką turėtų. Jeigu jis netoli buvo, galėjo kažkaip įbrėžti tą automobilį, bet ten dar žmonių buvo, jie irgi galėjo. Tie žmonės buvo prašalaičiai. Ten matosi, kad jis mostelėjo ranka, reiškia, kad kažką pamatė iš savų. Prie suoliuko stovėjo žmogus, kuris keistas, neina ilgai namo, ten rūko, alaus atsigeria. Jis stovėjo ir tikrai būtų girdėjęs tokį didžiulį įbrėžimą, kokį jam (V. B.) parodė. Pasak kaltinamojo, tegul nevietiniai pasistato savo automobilius, tik ne ant jų vietos, kurią pasidarė už savo pinigus. Nukentėjusiojo automobilis stovėjo ne ant mokamos vietos, tai jis mato pagal bordiūrą. Nukentėjusiojo nepažįsta, o sutuoktinę pirmą kartą (posėdžio metu) mato. Klausimą dėl civilinio ieškinio palieka teismo valiai. Atsakydamas į prokurorės klausimą dėl to, kad jeigu dieną įvykio vietoje jis perstatė automobilį, kodėl ėjo būtent pro nukentėjusiojo automobilį, kaltinamasis nurodė, kad kokią trasą tuo momentu sugalvojo, tokia ir ėjo. Paklaustas kuria kryptimi ėjo, kaltinamasis nurodė, kad jis gyvena toje aikštelėje. Vaizdo įraše ėjo nuo savo namo. Laikas 21.30 val. buvo labai dar veiklus, jis vaikšto daug vėliau. Iš buto galo ėjo ratu, gal grįžo prie antro automobilio kažką paimti. Paklaustas apie tai ar automobilį galėjo pastatyti tokiu atstumu nuo nukentėjusiojo automobilio, kad vėliau nebūtų galėjęs praeiti tarp jų, kaltinamasis nurodė, jog bordiūras yra riba, prie kurios turi stovėti automobilis, sekantis automobilis stovės kampe ir nevažiuos ant bordiūro, todėl tarpas ten visiškai normalus. Kartu kaltinamasis negalėjo atsakyti ar jo automobilis buvo paliktas šalia nukentėjusiojo automobilio, nurodydamas, kad perstatė į laisvą vietą, todėl, tikėtina buvo prie nukentėjusiojo automobilio. Jeigu jis perstatinėjo „Zafirą“ automobilį, vadinasi, kad tą dieną turėjo būti rūsyje, nes jos akumuliatorius nusėsdavo. Į rūsį jis nusineša įvairių instrumentų į kišenę susidėjęs. Galėjo būti atsuktuvai, testeris akumuliatoriui, žirklės. Jis spalio mėnesį turėjo „Zafirą“. Kartais ją naudoja, kad atlaisvinti vietą, bet labai retai, kada akumuliatorius nebūna nusėdęs. Jeigu dar galima užvesti, patraukia ją. Tą vakarą neatsimena ar taip darė. Tą vakarą, kai grįžo, neprisimena kur pastatė automobilį. Nežino, neprisimena ar turėjo smailių daiktų. Jis, jeigu mato, kad kažkas svetimas, kurio nežino kontakto, pasistato automobilį mokamoje vietoje, jis (V. B.) informuoja rašteliu. Šiuo atveju nukentėjusiojo automobilis stovėjo šalia mokamos aikštelės. Tai yra paskutinė vieta iki jų (V. B. ir kiemo gyventojų) aikštelės. Kaltinamajam parodžius įvykio vietos apžiūros protokolą, nurodė, kad toje nuotraukoje yra jo automobilis, o nukentėjusiojo automobilis yra ant grotelių. Kaltinamajam parodžius bylos 1-ame tome, 33-iame lape esančią fotonuotrauką, pastarasis nurodė, kad tai yra ta aikštelė. Ant grotelių stovi nukentėjusiojo automobilis. Ten, kur stovi nukentėjusiojo automobilis, tai nėra mokama aikštelė. Nėra jokių įprastų pasistatymo vietų. Jis stato automobilį bet kur, kur laisva vieta yra. Vienintelis požymis nukentėjusiojo automobilio yra Nr. (duomenys neskelbtini), kaip (duomenys neskelbtini). Jis galėjo matyti minėtą automobilį iki įvykio. Jis pats (V. B.) stato automobilį prie (duomenys neskelbtini) „Volvo“, kadangi tai yra vienintelis žmogus, kuris atsargiai atidarinėja automobilio duris. Komentuodamas parodytą nuotrauką, kaltinamasis nurodė, kad ten, kur stovi „Ford“ automobilis, už bordiūro yra mokama vieta. Ten, kur stovi nukentėjusiojo „Renault“ yra pirmoji vieta. Trečia vieta yra R.. Jis stengiasi pasistatyti prie R., iš bet kurios pusės, nes jis yra atsargus žmogus.

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis parodė, kad save atpažįsta. Girdi trumpą garsą. Detaliai papasakoti, kas buvo prieš metus laiko, jis negali. Jis vaikšto, kartais užkliudo veidrodėlius, juos pataiso, visiems taip gali būti. Ar jis galėjo kliudyti, negali pasakyti, nėra aiškiaregis. Jeigu jis laikė kažką kumštyje, norėtų sužinoti ką, ir jeigu turėjo peilį, tai kaip taip greitai jį paslėpė. Jis nežino ar užkliuvo. Galbūt galėjo užkliūti. Tyrėja jam be užuolankų pasakė, kad jis tai padarė. Jeigu jį iškvietė policija ir sako, kad turi įrodymus, tai jis žmogus paklusnus. Žino, kad be reikalo niekas nieko turbūt nedarys. Jis tyrėjai pasakė „jeigu aš tai padariau ir Jūs turite įrodymus, aš atsiskaitau su žmogumi“. Jis labai dažnai laiko rankas suspaudęs kumštyje, nieko neturi, nebent servetėlę, elektorinę cigaretę. Tuo metu jis ėjo nuo savo namo. Jeigu mostelėjo ranka, reiškia kažką pamatė, galbūt ėjo link to žmogaus. Jis neprisimena kada tada grįžo. Negali pasakyti kokiu maršrutu grįžo. Kaltinamasis apklaustas apie vaizdo įraše užfiksuotą trumpą jo grįžimą atgal, nurodė, kad tuo metu galėjo kliudyti veidrodėlį, galbūt pažiūrėjo į jį. Atsisuko ir sustojo. Subraižęs automobilį sustojo, nejaugi jis nesveikas? Jis negali pasakyti kuria kūno vieta užkliuvo. Jis yra didelis žmogus, galėjo kliudyti bet kuria kūno vieta. Paklaustas apie tai, kodėl praeidamas pro automobilio šonines dureles, nukreipė žvilgsnį žemyn, kaltinamasis nurodė, kad jis visą laiką žiūri į apačią, jis tokio ūgio yra. Jis neatsimena kurioje vietoje buvo priparkuotas jo automobilis. Tyrimo metu jo abu automobiliai buvo vietoje. Atsakydamas į klausimą ar jo automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas neužstatant kitų automobilių, kaltinamasis nurodė, kad jis automobilį perstato 5 kartus, kad niekam netrukdyti ir auklėja kitus. Grįžus į kiemą, nežino ar buvo laisvų vietų prisiparkuoti. Jeigu neranda laisvų vietų, važiuoja bet kur, į gatvę. Peržiūrėjus vaizdo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis paklaustas apie vaizdo įraše užfiksuotą asmenį, nurodė, kad jeigu taip sako tyrėjai, ko gero buvo jis, bet jis nežino. Kai jis nuėjo nuo namo pusės, negali pasakyti, ar grįžinėjo per kiemą link savo namų. Be jo tą dieną niekas nevairavo automobilių su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Kartais sūnus pasiima minėtus automobilius, bet jis savo kieme pasistato. Vargu ar jis vairavo tą dieną, tai buvo ruduo, jis rudenį sportuoja. Žmona nevairuoja visiškai, o jis pats (V. B.) daugiau niekam neduoda automobilio. Peržiūrint vaizdo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir paklausus kaltinamojo ar jame yra matomas koks nors jam priklausantis automobilis, kaltinamasis nurodė, kad matomas (duomenys neskelbtini) automobilis, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis taip pat atkreipė dėmesį, kad iš vaizdo įrašų matyti, kad kieme yra dar du ne jų kiemo automobiliai, bet jis jų kažkodėl nepalietė. Paklaustas apie tai, ką jis turėjo omenyje, kaltinamasis nurodė, kad jeigu jam yra inkriminuojama, jog jis sugadino automobilį, todėl ir sako, kad dar yra svetimų automobilių, kurių jis nelietė. Kaltinamasis, aptardamas automobilių stovėjimų aikštelių prie jo gyvenamosios vietos pobūdį, nurodė, kad jie nuolinkį darė specialiai už savo pinigus, nes gaudavo daug baudų. Šis pakilimas skiria dvi aikšteles, važiuojamąją dalį nuo nevažiuojamosios. Važiuojamoji dalis yra korys. Ta vieta yra žinoma visiems, kadangi tai yra vienintelė vieta jų rajone, kur pasidarė korį. Aplinkiniai žmonės žino, kad tai yra jų (V. B. ir kitų gyventojų) apmokėta aikštelė. Ten retenybė kai kažkas pasistato ir tai, jeigu būna svečiai atvažiavę. Yra nerašyta taisyklė, kurią visi padorūs žmonės supranta. Tai nereiškia, kad toje vietoje, kur yra korys, gali statyti tik jų namo gyventojai, tiesiog žmonės supranta, kad jie už savo pinigus pasidarė tą aikštelę ir tiek. Ne visi gali ten statytis, kadangi neturi automobilio, o vienas turėjo du automobilius, bet jis nemokėjo principingai, tačiau jis nestato ten automobilio, jis viską supranta. Ten kur liudytoja (G. K.) pastatė automobilį yra pati blogiausia vieta, kadangi ten yra kanalizacijos vamzdis. Dažniausiai, jeigu būna lietus, visi stengiasi ten nestatyti. (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris yra jo automobilis. Jis visą laiką stengiasi pasistatyti automobilį prie „Volvo“ automobilio, kadangi jis priklauso jo draugui R., kuris yra labai prižiūrintis. Spalio 5 d. ir 6 d. du kartus buvo perbrauktas jo automobilis. Jis neprisimena, kur stovėjo jo „Dacia“ automobilis, bet jo automobiliai visi stovėjo tame pačiame kieme, turbūt. Jeigu M. sako, kad matė jo automobilį, tai jis neginčys. Vaizdo įraše jo automobilis stovi tiesiai kairėje pusėje šalia balto automobilio. Yra esminis skirtumas, ratlankiai yra vienodi, durelių rankenos ir ragai yra juodi. Numerio nesimato. Jo automobilio ragai yra (duomenys neskelbtini). Jis labai dažnai patraukia automobilį, kai reikia užleisti vietą. Paklaustas ar vaizdo įraše jis savo „Dacia“ automobilį perstatė į „Opel“ vietą, kaltinamasis nurodė, kad neprisimena, bet jeigu jis ten stovi, vadinasi perstatė. Pas juos kieme yra tokia praktika, kad įvažiuoja, pastato automobilį ir kažkas išvažiojant skambteli, kad perstatyti automobilį. Jeigu niekas nepaskambino, reiškia dėl to jis perstatė automobilį būtent ten. Jis niekam neužstatinėja nieko. Kažkas išvažiuodamas skambteli, kad išvažiuoja. Pas juos yra taip sutarta. Jie neužstato, o palieka automobilį, kadangi visi žino kieno tai automobilis. Reiškia tuo metu jis išėjo ir perstatė automobilį, kadangi daugiau nebuvo kitų variantų. Kaltinamasis, aptardamas aplinkybes dėl jo automobilio įbrėžimo, nurodė, kad jis skambino policijai abu kartus, bet kadangi nėra tiek įgudęs, tiek išmanantis vaizdo registratorius, todėl yra apdraudęs viską. Policija buvo atvykusi, viskas buvo užfiksuota, jis pats su policija nebendravo, jam tiesiog kaimynai pranešė, kad policija buvo atvykusi. Jis pats minėjo tai tyrėjai, tai buvo žinoma jau seniai. Kartu kaltinamasis detalizavo, kad automobiliu su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), jo sūnus naudojasi retkarčiais, būna kartą į mėnesį, kartą į savaitę. Spalio mėnesį neprisimena ar be jo dar kažkas naudojosi jo automobiliu. Prisimena tik tai, kad spalio 5 d. ir 6 d. pamatė įbrėžimus, o spalio 7 d. paskambino į draudimo bendrovę. Paklausus kodėl draudimo rašte yra nurodyta ne spalio 7 d., o spalio 9 d., kaltinamasis nurodė, kad tokiu atveju skambino spalio 9 d. Jis iš ryto pamatė įbrėžimus. Tikėtina, kad naktį buvo įbrėžimai padaryti. Be to, tokie įbrėžimai buvo padaryti ir anksčiau. Jų kieme iš viso daug tokių dalykų. Kaltinamasis teigė, kad tą rytą važiavo paimti draugą, todėl vairavo automobilį. Vakare tikrai nebuvo to kryžiaus ant kapoto, o po nakties jis jau jį pamatė perbrauktą. Įbrėžimai galėjo atsirasti tik kieme. Jo „Zafira“ braukė 12 kartų ir net bamperis buvo specialiai nulaužtas. Jam servise patarė, kad būtinai turi policija užfiksuoti, tada draudimas priima tą prašymą. Spalio 5 d. ir 6 d. tikrai yra skambinęs policijai ir užfiksavęs. Jį kaimynai perspėjo, kad policija buvo. Su policija jis automobilio neapžiūrinėjo. Policija po to buvo paskambinusi ir klausė ar jis kels bylą, į ką šis atsakė, kad pasitiki draudimu. Tyrėja siuntė pranešimus sūnui dėl įvykio (duomenys neskelbtini). Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis nereiškė jokių pretenzijų. Rašė tik dėl frančizės, nes draudimas perspėjo, kad frančizė bus išmokėta, jeigu policija nepatvirtins, kad yra įvykis. Kaltinamasis, paklaustas kodėl vienu atveju dėl jo automobilio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o kitu – ne, nurodė, kad jam naktį ganėtinai vėlai paskambino tyrėjas ir pasakė, kad jo automobilis yra apgadintas adresu (duomenys neskelbtini). Jis tada paskambino sūnui. Sūnus tuo momentu buvo išvažiavęs iš to kiemo. Jis (V. B.) jam pasakė pasižiūrėti į veidrodėlį. Buvo nulaužtas veidrodėlis, įlenkta durelių statmena ir dar kraujo dėmės buvo, įlenktas stovas kur durelės įeina. Po to servise pamatė, kad ir sparnas dar įlenktas. Iki lapkričio mėnesio tie nubrėžimai buvo jau seniai sutaisyti. Kai jam apmoka draudimas, jis operatyviai sutvarko servise. Jis pats paminėjo tyrėjai apie savo automobilio apgadinimą. Tyrėja pasakė, kad jis turi kreiptis dėl bylos iškėlimo. Paklaustas apie tai kodėl ikiteisminio tyrimo metu neteikė 2023 m. lapkričio mėnesio žalos dokumentų, kaltinamasis nurodė, kad jeigu automobilis buvo suremontuotas, kam jis pretenzijų turės, jis yra apsidraudęs. Tuo metu kai rado automobilį subraižytą, jis buvo tame pačiame kieme, trečioje vietoje. (duomenys neskelbtini) yra kitas įvykis. Jis neprisimena kur pirmiausiai kreipėsi. Paskambino policijai, nes jį perspėjo, kad reikia užfiksuoti draudimui. Kreipėsi į servisą tada, kai jau buvo paskambinęs policijai, nes reikėjo užfiksuoti. Vieną kartą kai su senuoju automobiliu pats nubraukė šoną, jis skambino irgi policijai, kadangi tokios yra draudimo sąlygos (t. 2, b. l. 22-29, 37-45, 58-65).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis M. K. parodė, kad jo žmona spalio 2 d. grįžo vėlai vakare. Kadangi jų kieme irgi statosi daug kas iš kitų kiemų, ji neradusi vietos, būdama su vaikais, pastatė automobilį arčiau namų, šiuo atveju prie (duomenys neskelbtini), nes ten buvo laisva vieta. Iki tol jie ten automobilį statydavo labai retai, stengėsi statyti tik savo kieme, bet suprasdami, kad tai yra vieša vieta, statosi šalia. Kitą dieną, apie 11.00 val. jis iš žmonos gavo skambutį, kad yra subraižytas automobilis. Tada buvo įtampa, jie buvo su vaikais, vieną iš jų reikėjo perrengti. Jis sakė, kad ji (G. K.) gali perstatyti automobilį, o jis grįžęs peržiūrės įrašus. Kamera ne visada užfiksuoja momentus, kadangi ji yra priklausoma nuo baterijos. Grįžęs vakare, jis peržiūrėjo įrašus, pastebėjo, kad 20.33 val. automobilis, numeriu (duomenys neskelbtini), įvažiuoja į kiemą, neradęs vietos, pravažiuoja iki aikštelės galo ir užstato kitus automobilius. Toliau įraše nesimato, bet iš eisenos silueto matė, kad 20.49 val. kaltinamasis išeina iš laiptinės, greičiausiai kažką turėjo, detalių jau nesimatė. Įrašuose matosi, kad 20.46 val. girdisi subraižymo garsas aiškus ir aštrus, po to matosi iš priekio išeinančio kaltinamojo vaizdas. Aplinkui vaikščiojo daug žmonių, kamera veikė nuo judesio. Peržiūrėjus galima matyti, kad praeinantys žmonės, jų skleidžiamas garsas nėra toks aiškus ir yra duslus, nes automobilis turi stiklų dvigubo garso izoliaciją ir garsą suslopino. Tas aiškus garsas negalėjo būti sagos ar piršto garsas, nes buvo jaučiamas metalo įbrėžimo garsas. Kaip ir minėjo kaltinamasis, jis nuėjo prie suoliuko, praėjo ratą ir kažkur nuėjo, kamera to nefiksuoja. Iš kameros įrašų matosi, kad kaltinamasis 21.15 val. patraukė kieme esantį savo automobilį „Zafira“ į priekį, kad atsirastų laisva vieta. Matosi, kad jis, eidamas nuo „Opel Zafira“, 21.17 val. suplanuotai link jų automobilio, šoniniu judesiu perbraukia galinę automobilio dalį. Matosi, kad rankoje trumpas aštrus daiktas, kurio nesimatys dėl tamsos ir šešėlio. Matosi tiek liemenės siluetas, tiek eisena. 21.17 val. subraižo automobilį ir 21.18 val. automobilis (duomenys neskelbtini) pajuda atgal bei pasistato į atlaisvintą vietą. Automobilio vairuotojas minutės skirtumu, galėjo nubraižyti bagažinės dangtį. Matosi, kad prisiparkuoja ir tada vaizdo įrašas nutrūksta, kadangi judesio nebelieka. Nukentėjusysis detalizavo, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Tame kieme žmona buvo linkusi palikti automobilį, jis stengiasi ten nepalikti. Žmona, kadangi grįžta vėlai arba su vaikais, stengiasi ieškoti kur arčiau pasistatyti, kad būtų patogu su vaikais grįžti namo. Jie gyvena gretimame name. Jis nieko nebuvo girdėjęs apie tą kiemą ar asmenį, kuris prižiūri tame kieme esančius automobilius. Jie matė anksčiau, kad minėto namo gyventojai statydavosi ant žolės ir buvo išvažinėta zona. Kažkuriuo momentu jie nusprendė ar juos privertė išsiasfaltuoti ir 6 vietomis padidėjo aikštelė. Automobilis yra registruotas jo vardu, juo dar žmona naudojasi. Iki spalio 2 d. ant automobilio buvo nubraižymų, kaimynė buvo šonu nubrėžusi ir liko toks plėmas. Kai žmona nufotografavo, matėsi, kad ten yra drožlių sluoksnis. Jeigu ten būtų iš anksčiau padarytas įbrėžimas, tai tos drožlės natūraliai būtų nupustos. Ant automobilio yra natūralių pabraižymų elementų, bet tų, kurie perėjo į baltą sluoksnį. To nubraižymo, po kurio jis kreipėsi į policijos pareigūnus, iki įvykio nebuvo. Jie (M. K. ir G. K.) dažniausiai važiuoja į savo kiemą, pasižiūri kitoje šalia esančioje vietoje, o neradus, važiuoja į šią aikštelę. Parodžius nukentėjusiajam įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas foto nuotraukas ir paklausus ar automobiliai stovėjo tokiu pat būdu kaip ir nuotraukose, nukentėjusysis nurodė, kad tai policijos daryta nuotrauka. Kai atvažiavo ikiteisminio tyrimo pareigūnas daryti nuotrauką, jis (M. K.) pasakė, kad automobilį pastatys ten, kur daugmaž buvo įvykis. Jo žiniomis, kaltinamasis tuo metu turėjo automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir kitą automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kai sutuoktinė pasistatė automobilį, nei vienas kaltinamojo automobilis nestovėjo šalia jų automobilio. Įvažiuojant tikrai nestovėjo, kadangi viename įraše matosi, kaip ji parkuojasi ir parkavimo metu automobilis nestovėjo. (duomenys neskelbtini) automobilis stovėjo prie įvažiavimo. Žmona kitą dieną, apie 11.00 val. pastebėjo subraižymus, iš karto susisiekė su juo ir padarė nuotraukas. Vaizdo registratoriuje vaizdas fiksuojamas kai yra judesys arba pajudinimas. Baterija veikė iki 08.00 val. spalio 3 d. Jis nežino ar kieme buvo kiti asmenys, kai sutuoktinė pasistatė automobilį. Apie tai reikėtų jos klausti. Tai dienai jis nežinojo, kad namo gyventojai turi konkrečias statymo vietas. Dabar jau žino. Kiek tenka matyti, kaltinamasis turi savo vietą, kur dažniausiai statosi. Dažniausiai nukentėjusysis mato kaltinamojo automobilį „Dacia“. Tą vakarą ar kitą dieną jo sutuoktinė nebuvo pamačiusi jokio raštelio. Kamerose taip pat nesimato, kad būtų uždėtas. Jie yra gavę baudą, kad ant žolės pasistatė, nes kaimynas pranešė. Žmona, jeigu kažkur stato, pasitikrina ar netrukdys, kartu įvertina, kad neužimti erdvių vietų. Vaizdo registratoriuje matosi, kad žmona, kai pasistatė automobilį, išėjo į priekį ir apžiūrėjo tiek vieną, tiek kitą pusę. Jam atrodo, kad ten buvo pakankamai vietos, kad išlipti iš automobilio, tačiau į tai turėtų atsakyti žmona. Jie kreipėsi į žalų ekspertus, kurie įvertino kiek kainuotų atstatymas ir sąmata. Iki šiol jis nėra suremontavęs automobilio. Tuo momentu, kai žmona į jį kreipėsi, tuo nuotraukų siuntimo momentu jis dirbo, o grįžęs iš darbo apžiūrėjo, pats padarė nuotraukas iš įvairių kampų, nes nuo apšvietimo gali pilnai nesimatyti. Paklaustas apie įbrėžimų pobūdį, nukentėjusysis nurodė, kad jis teiravosi ir įvertino, kad ten neužtektų poliravimo, reikėtų pilnai perdažyti dureles, tačiau žalų ekspertai nekomentavo, kaip galėjo atsirasti įbrėžimas. Šis automobilis yra šeimos automobilis, bet dažniausiai važinėja žmona. Jam atrodo, kad spalio 2 d. jis nevažinėjo tuo automobiliu. Į kompaktą su vaizdo registratoriaus medžiaga netilpo visa medžiaga. Į vieną kompaktą jis įdėjo iki įvykio reikšmingą momentą ir nuo 20.00 val. vakaro, nuo įvažiavimo momentą. Kamera ne visada įrašinėja, ji veikia pagal judesį. Vaizdai, kuriuose nėra judesio, buvo teikiami dėl bendro vaizdo. Jis pateikė reikšmingą dalį, kadangi pateikus, jo daugiau nebeklausė, o jis daugiau ir nebepateikinėjo. Vaizdo registratoriaus kamera garso nefiksuoja. Buvo atvejis, kai iš galo važiavo automobilis ir tuo metu kamera jau buvo įsijungusi. Prieš subraižymą, kamera buvo įjungta kitu signalu, užfiksavo garsą ir po to praeinantį asmenį. Reikia atkreipti dėmesį, kad rašomas ir priekio ir galo vaizdas. Jeigu viena iš kamerų užfiksuoja kažkokį parametrą, tai stebintis priekyje įrašas fiksuoja, kad nieko nėra, bet pirminė kamera užfiksavo. Automobilis neturi signalizacijos. Jo manymu, yra natūralus subraižymo dydis ir garsas. Kai perklausinėjo, girdisi, kad kai yra subraižymas, jis turi tokius sustabdymo elementus, kurie pagal jį atitinka visą pobūdį. Kadangi jis yra panašaus ūgio kaip kaltinamasis, su ranka vizualiai buvo praėjęs ir matėsi, kad tas įbrėžimas yra tame aukštyje. Jo manymu, įbrėžimas pagal ilgį ir garsą atitiktų, bet turbūt reikėtų eksperto nuomonės. Paklaustas apie ankstesnius automobilio subraižymus, nukentėjusysis nurodė, kad tose vietose, kur yra šioje byloje aptariami subraižymai, anksčiau žymių nebuvo. Įbrėžimų yra daug smulkių, bet nėra gilių, jie yra bamperio apačiose. Jeigu kalbant apie galinį bagažinės dangtį ir keleivio dešines dureles, tai ten nebuvo žymių. Aptardamas vaizdo įrašus (duomenys neskelbtini), taip pat nuotrauką (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis nurodė, kad matosi kurioje vietoje yra priparkuotas (duomenys neskelbtini) automobilis. Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) matysis iš galo stovintis (duomenys neskelbtini) automobilis. Kairiame viršutiniame kampe turėtų matytis „Opel“ siluetas ir momentas, kai jis yra patraukiamas atgal link krašto. Jo automobilis buvo pastatytas taip, kad liktų laisva vieta prie laiptų. Žiūrint įrašą, kadangi blankus vaizdas, matosi, kad automobilis yra pajudamas ir pavažiuoja atgal. Praeina šuo ir tuo momentu yra patraukiamas „Opel“. Tas siluetas yra tęsinys vaizdo, kuris yra kampe. Kai patraukiamas „Opel“, nuo jo ateina siluetas ir kitame įraše, kurį ką tik peržiūrėjo, jis toliau eina link „Talissman“ galo, perbrėžia ir nueina prie pastatyto automobilio. Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) yra vaizdas iš galinės kameros. Automobilis, kuris išvažiuoja yra (duomenys neskelbtini), tai yra kaltinamojo automobilis. Jis nuvažiuoja ir pasistato į atlaisvintą vietą. Vaizdo įraše yra „Dacia“ automobilis ir jis buvo užstatęs kitus automobilius. Jis pagal vaizdo įrašus atsekė, kad tuo metu, kai jis pastatė, vietų nebuvo ir jis užstatė kitus automobilius. Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini), jo gale girdisi paskutinėse sekundėse uždaromos durelės ir užvedamas variklis. Ten yra svarbus momentas, kai perbrėžia dureles, keletą sekundžių praėjus, girdisi šone uždaromų durelių garsas ir variklio užvedimas. Šiame vaizdo įraše taip pat yra siluetas, kuris ateina, jis buvo nuo (duomenys neskelbtini) stovinčio automobilio, jis buvo patrauktas atlaisvinant vietą. Reikėtų klausyti su ausinėmis, girdisi, kaip užvedamas variklis. Kai žiūrima kitą įrašą, tas automobilis (duomenys neskelbtini) pravažiuoja. Įraše (duomenys neskelbtini) matosi, kad siluetas ateina nuo (duomenys neskelbtini), kuris yra pastumiamas atgal. Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) matosi, kad praeinantis asmuo perbrėžia galą, girdisi po to durelių uždarymas, variklio išjungimas ir tada vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) matosi pravažiuojantis (duomenys neskelbtini) automobilis. Paskutiniame vaizdo įraše, jau dienos metu, matosi pripakuotas „Dacia“ į atlaisvintą vietą. Tam, kad geriau suprasti bendrą vaizdą, galima pažiūrėti paskutinį įrašą (duomenys neskelbtini). Nuotraukoje (duomenys neskelbtini), kurią jis pridėjo, matosi vaizdas įvažiuojant į kiemą ir dešinėje pusėje stovintis (duomenys neskelbtini) automobilis, gale yra laisva vieta, kuri yra prie laiptų. Įrašuose matosi, kad „Opel“ yra patraukiamas atgal į atlaisvintą vietą, kur nuo „Opel“ einantis žmogus praeina „Talisman“, įsėda į (duomenys neskelbtini) automobilį ir priparkuoja į atlaisvintą vietą. Matosi, kad šių automobilių vairuotojas praeina pro „Talisman“ ir jį perbrėžia. Peržiūrėjus nukentėjusiojo teismui pateiktus vaizdo įrašus, pastarasis nurodė, kad nėra išlikusi ta medžiaga (po 08.00 val. ryto), kadangi baterijos laikas yra fiksuotas, tai šiuo atveju yra užfiksuotas paskutinis įrašas ir nuo to momento kamera nustojo veikti. Kadangi pirmo posėdžio metu prašė pateikti visą, todėl jis ir neatrinkinėjo. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu jis pateikė jam atrodančią svarbią informaciją, kurioje nebuvo pradžios. Kadangi teismo metu atsirado poreikis peržiūrėti ir pradžią, ir galą, todėl jis pateikė viską ką turėjo. Nukentėjusysis taip pat detalizavo, kad prie pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą jis pridėjo jo darytas nuotraukas. Tas nuotraukas jis turi USB laikmenoje, taip pat turi žmonos darytas nuotraukas. Jo vertinimu, jos nėra kokybiškos. Peržiūrėjus nuotraukas, užfiksuotas USB laikmenoje, nukentėjusysis nurodė, kad jos darytos liepos mėnesį, kur jis detaliai užfiksavo įbrėžimą. 11.57 val. yra žmonos daryta nuotrauka. Žmona pateikė daugiau ir galo, ir priekio nuotraukų, bet jis tų nuotraukų nefiksavo, kadangi iš galo fiksuojant, iš toli aiškiai nesimatė įbrėžimo atspindžių. Grįžęs vakare, jis padarė nuotraukas 16.00 val. ir 22.00 val. Šioje USB laikmenoje liko viena sutuoktinės daryta nuotrauka, bet nuotraukas siuntė jam el. paštu. Jeigu reikėtų, galėtų pateikti, bet iš priekio ir galo nėra aiškiai matomas įbrėžimas. Kartu nukentėjusysis nurodė, kad iš pateiktų foto nuotraukų matyti, kad įbrėžimai buvo padaryti naudojant tą patį įrankį. Nors įbrėžimo įrankis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas, tačiau šiuos du įbrėžimus bendrai charakterizuoja vienodas įbrėžimo stovis. Įbrėžimo pradžia (šono nuotraukos (duomenys neskelbtini)) ir galo nuotraukos ((duomenys neskelbtini)), kuri ties viduriu pereina į tam tikrą raštą (šono nuotraukos (duomenys neskelbtini) ir galo nuotraukos (duomenys neskelbtini)), gale grįžta į lygią ir plonėjančią liniją (šono nuotrauka (duomenys neskelbtini), galo nuotrauka (duomenys neskelbtini)). Šone įbrėžimas yra 79-83 cm aukštyje (nuotraukos (duomenys neskelbtini)) ir gale 85-88 cm aukštyje (nuotraukos (duomenys neskelbtini)). Kadangi kaltinamasis neprisimena kur pasistatė automobilį, yra tarpiniai įvykiai užfiksuoti vaizdo registratoriuje, kuriame matosi, kad automobiliui (duomenys neskelbtini) įvažiavus į kiemą ir iki subraižymo momento, kieme nebuvo laisvų vietų. Žmonai įvažiavus, buvo laisva ketvirta iš dešinės vieta, kur ji pasistatė ir laisva vieta pirma iš kairės. Nuo to momento kai žmona įvažiuoja 20.04 val. iki momento, kai važiuoja kaltinamasis 20.33 val., tos laisvos vietos užimamos, keli automobiliai neradę vietos, išvažiavo, tačiau kaltinamojo automobilis (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas viduryje ant korio. Tai yra svarbus momentas, kuris yra tęstinis nuo to momento, kai grįžta asmuo perbraukiant galą, įsėda į priparkuotą šone esantį automobilį ir perstato į „Opel“ vietą. Nukentėjusysis paklaustas apie automobilio remonto sąmatą, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam reikėjo žalos įvertinimo, todėl jis norėjo, kad įvertintų ekspertai. Kadangi tokią ekspertizę tik teismo užsakymu atlieka, todėl jis nusprendė kreiptis į įmonę, kuri užsiima žalų taisymu, draudiminiais įvykiais ir paprašė jų atliktų įvertinimą. Jie turi sąmatas pagal žalas, pagal modelį, jie darė nuotraukas. Tai jie susiveda į programą ir jiems pateikia sąmatą. Jis norėjo sužinoti, kad galėtų bet kuriame servise taisytis nepriklausomai nuo jų įvertinimo. Paklaustas ar kreipėsi į papildomus servisus dėl žalos nustatymo, kaltinamasis nurodė, kad reikėjo pateikti civilinį ieškinį, todėl jis klausė ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir jam akcentavo, kad pilnai to pakanka, nes žalą vertina ne pagal visą sąmatą, o pagal medžiagas. Pareigūnas teiravosi ar jis susitaisė automobilį, bet kadangi turėjo vidinių nuojautų, kad gali būti klausimų teisme, tai automobilio netaisė. Nustatant žalos dydį, jis galimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė foto nuotraukas, tiksliai neprisimena. Nukentėjusysis paklaustas kodėl jo darytose foto nuotraukose dalyje automobilis yra švarus, kitoje dalyje jau nebe, nurodė, kad žmona pamatė, pagrindinį įbrėžimą nufotografavo ir paskambino jam, jis grįžęs irgi nufotografavo. Tuo metu jis pilnai automobilio neapžiūrėjo. Nuėjęs išsitraukė įrašus 16.00 val. Peržiūrėdamas ar tikrai tuo metu buvo tas įbrėžimas, vaizdo įraše pastebėjo, kad galinėje kameroje buvo užfiksuotas įbrėžimas. Tuo metu suprato, kad jie yra praleidę vieną įbrėžimą, todėl nubėgo į kiemą ir nufotografavo tą įbrėžimą. Nukentėjusysis paklaustas apie tai ar pirmą kartą apžiūrėjęs automobilį, jį apžiūrėjo iš visų pusių, nurodė, kad negali atsakyti, nes tuo metu galbūt skubėjo. Žmona pasakė, kad yra įbrėžimas, o jam svarbiausia buvo išsitraukti vaizdo įrašus. Jis pasidarė nuotrauką, kadangi žmona atsiuntė nepakankamą. Pasidarė tikslesnes nuotraukas, nuėjo namo, peržiūrėjo įrašus ir gale pamatė, kad yra perbraukiamas galas. Tada nuėjo į kiemą ir nufotografavo galą. Iki tol nebuvo įtarimų, kad kitose pusėse yra kažkas. Kai paskambino žmona, ji pasakė, kad perbrėžtas automobilio šonas. Jis tada norėjo pasitikslinti ar ji įvažiavo. Ji pasakė, kad ne, o yra kažkuo perbraukta. Jeigu būtų su automobiliu, tai būtų paskambinta policijai ir laukta kada atvažiuos išmatuoti aukščius, bet kadangi nuvažiavo, jie neturėjo už ko užkibti, todėl jis sakė, kad nufotografuotų, o vaizdo įrašus peržiūrės atvykęs namo. Paklaustas ar neprašė žmonos apžiūrėti automobilį iš visų pusių, nukentėjusysis nurodė, kad ji iš šono apėjo. Automobilis buvo nešvarus, tas įbrėžimas šone yra baltas ant metalinių durų, o gale yra plastmasinis dangtis ir galimai įbrėžimas buvo nepastebėtas. Jeigu jis būtų aiškesnis, jis būtų aiškiai kliuvęs. Tai priklauso nuo apšvietimo ir atspindžių. Jo manymu, žmona automobilį apžiūrėjo. Galimai tą įbrėžimą automobilio gale žmona galėjo praleisti, kadangi buvo su vaikais. Ji tiksliai negali pasakyti kokia buvo jo veiksmų seka, bet kadangi buvo susikoncentravęs į šoninį įbrėžimą, tai užfiksavo jį, išsitraukė vaizdo įrašą ir ėjo pasižiūrėti. Aptardamas byloje esančius vaizdo įrašus nukentėjusysis nurodė, kad nuotraukų pavadinimo galas yra nuotraukų padarymo laikas. Iš vaizdo medžiagos 21.15.51 val. laiko matyti, kad išvažiuojantis automobilis yra kaltinamojo automobilis. Kartu nukentėjusysis nurodė, kad šiuo metu automobilį jau yra pardavęs (t. 2, b. l. 22-29, 37-45, 58-65).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta G. K. parodė, kad spalio 2 d. vakare grįžo namo. Tą vakarą, kaip ir dažniausiai, paskambino vyrui į namus, paprašė, kad pažiūrėtų pro langą ar yra kur prisiparkuoti jų kieme, kad automobilis būtų jiems po langais, tada jie jaučiasi saugesni. Pokalbio metu ji vairavo kiemo teritorijoje, vyras priėjo prie lango, pasižiūrėjo ir pasakė „mūsų kieme nėra vietos, prisiparkuok kur nors pakeliui“. Ji nusprendė nesukti į savo kiemo pusę, bet važiuoti tęsiau ir pasižiūrėti kas vyksta gretimame kieme. Važiuodama, pastebėjo kairėje pusėje, po žibintu esančią vietą. Kadangi vyras dar nepadėjo telefono ragelio, ji jam sakė, kad yra vieta, bet jų automobilis yra ilgas ir neapsimoka statyti, nes didelė rizika, kad kažkas nubraižys važiuodamas. Ji pabandė grįžti į priekį, gal ras vietos. Pavažiavo, pamatė kad yra laisva vieta, bandė įkišti nosį ir pasižiūrėti ar telpa, nes „Talismanas“ yra gana ilgas automobilis. Jie visą laiką stengdavosi nesudaryti kitiems kliūčių ir pasistatyti automobilį tvarkingai, kad kaimynai visi tilptų. Ji pasistatė automobilį, išlipo, pasižiūrėjo, kad iš visų pusių automobilių vairuotojai gali įlipti ir išlipti. Nieko neįtardama galvojo, kad ir savo automobilį gražiai pastatė, ir kitiems bus vietos. Tada nuėjo namo. Kitą dieną su vaikais išėjo į lauką pasivaikščioti. Nusprendė lipti į automobilį ir persiparkuoti savo kieme. Einant prie automobilio, pamatė, kad kažkas su jų automobiliu ne taip. Ji priėjo arčiau ir pamatė, kad vairuotojo pusėje didžiulis dryžis. Visa drebanti paskambino vyrui, jis pasakė padaryti nuotraukas. Padėjo telefono ragelį ir nufotografavo. Kadangi automobilis turi vaizdo registratorių, bateriją, kuri ilgai įrašinėja vaizdą, galvojo, kad tikrai nebus jokių klausimų. Ji su vaikais susėdo į automobilį ir jį parsivarė į savo kiemą. Parėjo namo ir vyras sakė, kad reikėjo policiją išsikviesti, bet viskas vyko gana greitai. Savo kieme niekada nenutikdavo nieko panašaus. Vakare grįžo vyras, darė nuotraukas, išsiėmė visus įrašus. Liudytoja detalizavo, kad iš vakaro automobilis buvo paliktas (duomenys neskelbtini), o jie gyvena (duomenys neskelbtini). Dienos metu pro jų langus matosi ir tas kiemas. Atsakydama į klausimą ar anksčiau tekdavo statyti automobilį minėtame kieme, liudytoja nurodė, kad jeigu niekur neranda vietos, gal ir tekdavo, bet išskirtiniais atvejais. Paprastai stengiasi statyti savo erdvėje arba pakeliui į išvažiavimą. Jiems patogiau yra įsodinti ir išlaipinti vaikus arčiau gyvenamosios vietos. Ta aikštelė (duomenys neskelbtini) visą laiką buvo mažesnio dydžio. Prieš 1-2 metus buvo padidinta aikštelė su koriu, bet kad būtų parašyta privati valda ar priklauso kažkokiam valstybiniam numeriui, to nėra. Ten yra bordiūras, bet jis yra žemėje. Pakilimo nėra, gal toks mini, apie 2 centimetrų. Ji pastatė automobilį ant asfaltuotos dalies, ne ant korio. Neįsivaizduoja ar yra automobilių stovėjimo vietų paskirstymas, kadangi niekas neužrašyta, žymėjimų jokių nėra. Anksčiau nebūtų pasakiusi iš kurio namo yra kaltinamasis, bet kai ten gyvena, išeina į lauką pasivaikščioti, matosi kas yra matytas. Paklausta ar jai yra žinoma apie tai, kad kaltinamasis prižiūri prie namo esančią automobilių aikštelę, liudytoja nurodė, kad jai tas nėra žinoma, ji nedalyvauja namų bendruomenės tvarkymo klausimuose. Detalizuodama įvykio detales, liudytoja nurodė, kad spalio 2 d. grįžo vakare, buvo jau tamsu, žibintai švietė. Kai gyvena daugiabučių kiemuose, tų visokių automobilių durelių prisilietimų tikėtina, kad buvo. Galų gale jie nepirko automobilio visiškai iš salono, tačiau tie įbrėžimai, kuriuos pamatė spalio 2 d., jie buvo švieži. Matėsi drožlės, atšerpetojimai. Jausmas buvo, kad tai įvyko visai neseniai. Paklausta ar sustojusi, automobilį apžiūrėjo, liudytoja tą pripažino ir nurodė, kad labai dažnai, kai prisiparkuoja nestandartinėje vietoje, arba nestandartiškai, visą laiką išlipa ir pasižiūri, kad būtų visiems gerai. Nestandartiškai yra priekiu, jai visada priekiu yra sunku važiuoti. Ji visą laiką galu įsistumia, tačiau šis kiemas yra gana siauras ir visi skersai statosi. Dėl to ji ir išlipo, pasižiūrėjo ar tikrai neužvažiavo ant bordiuro. Ji išlipo iš vairuotojo pusės, priėjo į priekį, pasižiūrėjo, įvertino, kad kitas automobilio vairuotojas turės vietos įlipti ir galės išvažiuoti. Tą vakarą ji daugiau nebuvo prie automobilio. Tik ryte ji pastebėjo įbrėžimus. Apie 11.00 val. išėjo su vaikais pasivaikščioti, nepažiūrėjo į laikrodį. Ji pati matė vaizdo įrašus iš registratoriaus. Įraše matė žmogaus siluetą ateinančio iš galo, matė eiseną, suspaustą kumštį, matė, kad priartėjus, įrašinėjamas yra garsas. Tai ką matė vaizdo registratoriuje, visi irgi matė pateiktuose duomenyse. Ji matė asmenį, kuris galėjo įbrėžti automobilį. Paklausta ar kitą dieną ryte automobilių stovėjimo aikštelėje matė kokius nors daiktus, kurie galėjo subraižyti automobilį, liudytoja nurodė, kad aikštelė ryte yra pustuštė ir yra laisvai pravažiuojama. Vaizdo registratorius užfiksavo, kad vakare ji važiavo sklandžiai. Vakare kiemas buvo tikrai pilnas, bet įvažiuojant, po žibintu kairėje pusėje buvo tokia vieta, bet labiau buvo mažam automobiliui. Jeigu jie (ji ir jos sutuoktinis) gali rinktis vietas, tai pavažiuoja toliau. Vaizdo registratorius užfiksavo, kad šioje vietoje ji svarstė dėl galimybės statyti, bet greitai atmetė, nes jų automobilis yra ilgas ir ji turi pervažiuoti, paieškoti vietos, kur pastatyti, kad nenubrėžtų. Ji atvykusi išvakarėse, prisiparkavo automobilį, neužstatė pėsčiųjų takų. Praeinant, užmetė akį, ir jos suvokimu atrodė, kad pastatė automobilį neblogai. Kai atvyko buvo apie 20.00 val. Darbą tą dieną ji baigė vėlai. Kadangi jų darbo parkingo aikštelė yra prie gatvės, ji yra labai apšviesta, prieblanda, bet pakankamai šviesu. Išėjusi iš darbo, nieko nepastebėjo. Kai atvyko namo, ji pažiūrėjo į automobilio priekį, 75 procentai automobilio apėjo. Vairuotojo pusėje tikrai būtų pamačiusi įbrėžimą, tai buvo labai ryškus įbrėžimas. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo foto nuotraukų liudytoja nurodė, kad lyginant su ketvirta ir penkta nuotraukomis, ji gal ne taip identiškai, bet ten, kur yra pastatyta (duomenys neskelbtini), pastatė savo automobilį. Pati ji tyrimui nepateikė jokių nuotraukų. Ji nufotografavo, persiuntė vyrui, jis perdavė visus duomenis policijos pareigūnams atliekantiems tyrimą. Pateiktos nuotraukos yra darytos iš vaizdo registratoriaus, ne jos telefonu. Gal 2-3 nuotraukas padarė ji pati. Ji buvo susikoncentravusi į vaikus, jautėsi saugiau, kadangi yra registratorius. Jos manymu, nufotografavus iš karto, ji išsiuntė nuotraukas vyrui. Paklausta ar išlipusi iš automobilio, apžiūrėjusi automobilio priekį, ji matė ir automobilio šonus, liudytoja nurodė, kad užmėtė akį. Ji atėjo prie automobilio vidurio, pasižiūrėjo bamperį, tada žvilgtelėjo kas už automobilio vyksta, tada grįžo atgal ir apėjo savo automobilį pro galą ir nuėjo į savo kiemą. Matė 75 procentus savo automobilio. Paklausta apie automobilių apžiūrėjimą įvykio išvakarėse ir ryte, liudytoja nurodė, kad tą dieną, kai pamatė subraižymą, nereikėjo automobilio apžiūrinėti. Ji atėjo iš tos pusės, kur yra subraižyta, ir ėjo tiesiai link automobilio. Kuo labiau artėjo, tuo labiau matė, kad kažkas ne taip. Kai priėjo, ji ėmėsi veiksmų fotografuoti, vaikai šoko į automobilį. Tam, kad pamatyti subraižymą, iš ryto nereikėjo imtis papildomų apžiūros veiksmų (t. 2, b. l. 37-45).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta D. P. parodė, kad kaip visose bylose, lygiai taip pat, pirma, surašė įtarimo projektą, suderino jį su prokurore, tada išsikvietė įtariamąjį, išaiškino jam jo teises, išaiškino teises dėl gynėjo, įteikė įtarimą ir tada vyko apklausa. Po pirmosios apklausos buvo paskirta kardomoji priemonė. Ji visą laiką perskaito pranešimą apie įtarimą, paklausia įtariamojo pozicijos ar jis prisipažįsta iš dalies, visiškai ar neprisipažįsta visai. Tada pasiūlė papasakoti įtariamajam įvykio aplinkybes ir iš jo pasakojimų uždavė jai kilusius klausimus. Ji visose bylose akcentuoja, kad įtariamasis bet kuriuo proceso metu gali pasisamdyti gynėją. Taip ir šiame ikiteisminiame tyrime ji tai akcentavo. Ji neprisimena kokia buvo įtariamojo pozicija dėl gynėjo. Fizinis parašas yra, ji įrašė, kad gynėjas nereikalingas, todėl frazės neišgalvojo. Tikriausiai bent jau tos paklausos metu nebuvo reikalingas gynėjas. To, kad įtariamasis sakytų, kad nesupranta klausimų, ji neatsimena. Jos manymu, to nebuvo. Įtariamojo atsakymai nebuvo sklandūs. Viskas buvo pasakojama aplink, nuo to kaip kaimynei keitė padangą iki to, kad jo pažįstamas (duomenys neskelbtini) nusišovė. Visokie dalykai, kurie nebuvo susiję su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ji visą laiką po apklausos duoda asmeniui perskaityti protokolą arba siūlo perskaityti jį pati. Bet kokiu atveju duoda pasirašyti. Šiuo atveju ji neprisimena ar skaitė. Pastabų tikrai nebuvo, jeigu būtų buvę, tai būtų padariusi ar papildomą apklausą, ar fiziniame apklausos protokole būtų pažymėjusi, kad buvo pastabų. Ji neprisimena ar įtariamasis sakė ar buvo liemenė, ar striukė, nelabai gali pakomentuoti ir nelabai prisimena iš vaizdo įrašų. Ji kartu su įtariamuoju peržiūrėjo vaizdo įrašus abiejų apklausų metu ir ne po vieną kartą, ir su garsu, ir sulėtintai. Kažkuriuo metu, galbūt baigiantis ikiteisminiam tyrimui, ji sulėtino vaizdo medžiagą ir padarė ekrano nuotrauką, kadangi jai pasirodė, jog pamatė kažkokį dalyką įtariamojo rankoje. Atėjus įtariamajam, ji parodė šią nuotrauką ir paklausė kaip jam atrodo, ką jis galvoja apie šią nuotrauką. Jis pasakė, kad „taip, galbūt matosi, kad kažką rankoje ir turiu“. Ji neužfiksavo, kad parodė šią nuotrauką. Kai žiūrėjo vaizdo įrašus kartu, ji lygtais užfiksavo apklausoje, tiksliai neprisimena, bet turėjo užfiksuoti. Prisimena, kad įtariamasis sakė, jog girdisi tas garsas. Vis tiek neprisipažino, bet sakė, kad galbūt galėjo netyčia sagomis ar liemenėje/striukėje buvusiais įrankiais užkabinti. Aptarusi su prokurore bylą, prokurorė nurodė jai apžiūrėti įtariamojo liemenę. Ji pasikvietė įtariamąjį ir jis pasakė, kad liemenėje nešiodavosi įvairius daiktus, nes pas jį yra rūsys ar sandėliukas ir ten galėjo būti statybiniai įrankiai. Apklausoje ji buvo išvardinusi ką įtariamasis sakė. Po to atsimena kaip jis pasakojo, kaip jis buvo pas draugą ir kažkaip tą liemenę suplėšė, išmėtė ją kitame mieste ir dėl to jos apžiūrėti neturėjo galimybės. Taip pat paminėjo, kad yra sagos toje liemenėje/striukėje. Paklausta apie tai ar kaltinamasis kažką minėjo apie jo automobilio apibraižymą, liudytoja nurodė, kad prisimena ir jai atrodo, jog pirmosios apklausos metu ji tai paminėjo apklausoje. Įtariamasis tikrai sakė, kad buvo jo automobilis subraižytas. Ji nežino ar tai susiję, kadangi ji turėjo kitą ikiteisminį tyrimą, kuriame buvo vienas iš nukentėjusiųjų įtariamojo sūnus ir ten irgi vienas asmuo sugadino labai daug automobilių, tarp kurių buvo ir įtariamojo sūnaus automobilis. Jai atrodo, kad tai tas pats automobilis, nes numeris buvo (duomenys neskelbtini). Ji nežino ar tai tas pats įvykis. Teismo baudžiamuoju įsakymu ta byla buvo baigta, o įvykis buvo lapkričio 19 d. Tai nesusiję su šiuo įvykiu. Tas įvykis lapkričio 19 d. buvo (duomenys neskelbtini). Liudytoja detalizavo, kad įtariamasis jai pasakojo koks jis yra geras kaimynas, kaip jis visus automobilius apžiūrinėja, žiūri pro kaimynų automobilių langus ar ten nėra paliktų vertingų daiktų, kad jeigu ką, jiems praneštų. Ji pati stengėsi iš jo pasakojimų užduoti klausimus, kurie būtų susiję su tuo įvykiu. Įtariamasis, jos manymu, apklausoje pasakojo nelabai su įvykiu susijusius dalykus. Prisimena, kad apklausoje ji paminėjo tas aplinkybes, ką įtariamasis pasakojo apie tai, kad jis yra geras kaimynas ir panašiai, bet ji stengėsi rašyti iš įtariamojo žodžių kas susiję su įvykiu. Ji pati fotografavo automobilį. Aukščio niekaip išskirtinai neakcentavo. Turėtų būti apžiūros protokolas, turėtų būti aprašiusi įbrėžimo ilgį ir aukštį. Paklausta apie tai, ką įtariamasis nurodė ikiteisminio tyrimo metu – kad jis praeidamas automobilį galėjo subraižyti striukės užtrauktuku, jis pats sugalvojo ar tai buvo jos žodžiai, liudytoja nurodė, kad ji pati nieko tikrai neišgalvojo. Po pirmosios apklausos įtariamasis jai pateikė raktus, ji juos apžiūrėjo, nes įtariamasis lygtais pasakė, kad jis galėjo praeidamas su raktais striukėje subraižyti netyčia tą automobilį. Vaizdo medžiagą iš vaizdo registratoriaus ji žiūrėjo kartu su įtariamuoju. Ji nėra ekspertė ir negali teigti pagal garsą ar tokio ilgio įbrėžimas galėjo būti padarytas ar negalėjo, tai gali vertinti tik ekspertai. Ikiteisminio tyrimo metu, neprisimena tiksliai kuriuo metu, įtariamajam ji parodė nuotrauką, kuri yra iš vaizdo įrašo. Vaizdo įrašas yra įkeltas prie bylos. Ji vaizdo įrašą pažiūrėjo sulėtintai, pristabdė ir pamatė, kad kažkas matosi kitokios spalvos nei įtariamojo ranka. Ji neteigia, kad tai yra daiktas įtariamojo rankoje, tiesiog paklausė jo nuomonės. Ši nuotrauka prie bylos nėra įkelta, tai yra iš vaizdo įrašo. Ji nematė tuomet reikalo kelti šios nuotraukos prie bylos, kadangi su įtariamuoju tuos vaizdo įrašus žiūrėjo, jie juos stabdė, nagrinėjo ar ten kažkas matosi ar ne. Tai yra tiesiog sustabdyto vaizdo įrašo nuotrauka, kuris yra įkeltas prie bylos (t. 2, b. l. 58-65).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ginčo dėl to, kad 2023 m. spalio 2 d., apie 21.17 val. (duomenys neskelbtini) kieme buvo paliktas nukentėjusiajam M. K. priklausęs automobilis „Renault Talisman“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nekilo. Šią aplinkybę viso proceso metu patvirtino nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiojo M. K. ir jo sutuoktinės liudytojos G. K. parodymai (t. 1, b. l. 35-38, 61-64, t. 2, b. l. 22-29, 37-45, 58-65). Be kita ko, šią aplinkybę įrodo ir nukentėjusiojo pateikti, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai. Svarbu ir tai, jog šioje baudžiamojoje byloje ginčo dėl to, kad nukentėjusiojo automobilio „Renault Talisman“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bagažinės dangtis ir kairės pusės keleivio durys buvo subraižytos, taip pat nekilo. Analogiškai pirmajai aplinkybei, automobilio apgadinimo faktas yra atskleistas nukentėjusiojo M. K. ir liudytojos G. K. parodymais (t. 1, 35-38, 61-64, t. 2, b. l. 22-29, 37-45, 58-65). Jį taip pat įrodo jau pirmiau minėti vaizdo įrašai bei nukentėjusiojo pateiktos fotonuotraukos, taip pat automobilio apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 95-105, t. 2, b. l. 47-50). Svarbu ir tai, jog nagrinėjamu atveju ginčo nekilo ir dėl sugadinto turto vertės. Minėtą, BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos inkriminavimui būtiną aplinkybę, įrodo (duomenys neskelbtini) remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra detalizuoti apgadinto turto pobūdis ir jo vertė (t. 1, b. l. 53-55). Kita vertus, nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. B. neigia bet kokias sąsajas su šioje baudžiamojoje byloje nustatytu nukentėjusiajam M. K. priklausiusio automobilio apgadinimo faktu. Pasak kaltinamojo ir jo gynėjo, šioje byloje nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis bylai aktualiu laiku ir vietoje atliko kokius nors nusikalstamus veiksmus, dėl kurių buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis. Antai, tiek nukentėjusiojo pateikti vaizdo įrašai, tiek foto nuotraukos, taip pat vėlesnis paties kaltinamojo automobilio apgadinimo faktas, tik įrodo, kad egzistuoja išimtinai tik prielaidos dėl V. B. nusikalstamo elgesio, bet ne neabejotini įrodymai, pagrindžiantys pagrįstą V. B. veiksmų vertinimą pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.