Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. K. civilinis ieškinys dėl 1 158,14 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš V. B. nukentėjusiajam M. K. priteista 416,70 Eur, o kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. B. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent už tai, kad jis, 2023 m. spalio 2 d., apie 21.17 val., būdamas (duomenys neskelbtini) namo kieme, priėjęs prie M. K. priklausančio automobilio RENAULT TALISMAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tyčia, ikiteisminio tyrimo nenustatytu aštriu daiktu subraižė automobilio bagažinės dangtį ir kairės pusės keleivio duris, po to pasišalino iš įvykio vietos ir tokiu būdu sugadino svetimą, nukentėjusiajam M. K. priklausantį turtą, kurio vertė – 416,70 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

7. Dėl išlaidų, patirtų teisinėms paslaugoms, atlyginimo apeliaciniame skunde pažymima, kad BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi nukentėjusysis prašo priteisti jo turėtas išlaidas advokato, kuris parengė apeliacinį skundą, paslaugoms apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo M. K. apeliaciniame skunde keliamas tik nukentėjusiajam M. K. iš V. B. priteistos turtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas, tai yra ginčijama tik pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio tenkinimo apimties, kita nuosprendžio dalis neskundžiama. Todėl, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso pažeidimų neginčijamose nuosprendžio dalyse, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

Dėl nukentėjusiajam M. K. priteistos turtinės žalos atlyginimo dydžio

10. Kaip nustatyta, šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis M. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 158,14 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro apgadintų automobilio detalių (apgadintų automobilio dalių atkūrimo į pradinę padėtį) vertė – 416,70 Eur ir būtinų atlikti remonto darbų kaina – 741,44 Eur. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš V. B. nukentėjusiajam M. K. priteista 416,70 Eur turtinės žalos atlyginimo, kita civilinio ieškinio dalis atmesta, motyvuojant tuo, kad nukentėjusysis po V. B. atliktų veiksmų automobilio RENAULT TALISMAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neremontavo, o galiausiai nurodė ir tai, kad automobilį jau pardavė, ir jokių duomenų apie tai, kad prieš automobilio pardavimą šis buvo suremontuotas, nepateikė. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei proceso dalyvių apeliacinės instancijos teisme išdėstytus argumentus, taip pat nukentėjusiojo su apeliaciniu skundu papildomai pateiktus dokumentus, kurie prie bylos prijungti atlikus dalinį įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad toks apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog dėl šioje byloje nustatyto automobilio apgadinimo, be 416,70 Eur žalos už apgadintas automobilio detales, M. K. patyrė ir likusią civiliniu ieškiniu prašomą priteisti 741,44 Eur turtinę žalą, tai yra automobilio remonto išlaidas.

11. Pažymėtina, jog priimdamas nuosprendį teismas privalo išspręsti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

12. Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pažymėtina, kad sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą pagrindinis principas yra tas, kad nukentėjusysis, kiek įmanoma labiau turėtų būti grąžintas į padėtį, buvusią iki pažeidimo padarymo (restitutio in integrum). Tačiau pareiga įrodyti jam atsiradusią turtinę žalą, taip pat ir dėl padaryto nusikaltimo, tenka nukentėjusiajam. Šis privalo pateikti dokumentus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę.

13. Šiuo atveju byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad tarp baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens V. B. atliktų ir šioje byloje įrodytų veiksmų (nukentėjusiojo automobilio subraižymo) ir kilusių padarinių – apgadintų nukentėjusiajam priklausančio automobilio bagažinės dangčio ir kairės pusės keleivio durų – yra tiesioginis priežastinis ryšis. Taip pat nėra ginčo ir dėl nukentėjusiajam M. K. iš V. B. jau priteistos 416,70 Eur sumos turtinei žalai atlyginti. Todėl teisėjų kolegija detaliau dėl šių aplinkybių nepasisako. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančios UAB „Žalų servisas“ 2023 m. spalio 1 d. remonto sąmatos Nr. 241 (1 t., b. l. 52–55), visa automobilio remonto kaina, tai yra tiek su detalių verte (nukentėjusiajam jau priteista 416,70 Eur suma), tiek ir automobilio remontu (likusi nepriteista 741,44 Eur suma) yra nurodyta 1 158,14 Eur, tai yra, nukentėjusiojo teigimu, jam turi būti atlyginama ne tik detalių vertė, bet ir automobilio remonto išlaidos, tai yra visa remonto sąmatoje nurodyta jam padarytos žalos dydį sudaranti 1 158,14 Eur suma.

14. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog sugadinto (apgadinto) turto vertė gali būti nustatoma ir pagal turto atkūrimo kaštus ir yra išaiškinta, kad turi būti atlygintos nebūtinai faktiškai jau patirtos išlaidos (kasacinė nutartis Nr. 2K-276-458/2019). Taigi, nukentėjusiajam gali būti atlyginamos ir su šioje byloje nustatytais, V. B. padarytais apgadinimais susijusios būsimos ir tinkamais įrodymais pagrįstos automobilio remonto išlaidos. Tačiau, kaip nustatyta šioje byloje, nukentėjusysis M. K. automobilio RENAULT TALISMAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neremontavo ir 2024 m. liepos 26 d. pardavė (2 t., b. l. 143). Vadinasi, automobilio remonto išlaidų jis neturėjo ir ateityje nebeturės. Kita vertus, nukentėjusysis teigia, kad automobilį RENAULT TALISMAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis pardavė mažesne nei vidutinė rinkos ir net mažesne nei buvo nurodęs skelbime dėl automobilio pardavimo kaina, būtent dėl šioje byloje nustatytų jo automobiliui V. B. padarytų apgadinimų, todėl jis vis tiek patyrė civiliniame ieškinyje nurodytą turtinę žalą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, turėdamas pareigą tinkamais įrodymais pagrįsti žalos dydį, nukentėjusysis į bylą pateiktais duomenimis neįrodė, kad ginčo automobilio vertė, parduodant šį automobilį, sumažėjo 741,44 Eur ir būtent dėl šioje byloje nustatytų automobiliui padarytų apgadinimų.

15. Kaip matyti iš nukentėjusiojo kartu su apeliaciniu skundu pateikto www.autoplius.lt 2024 m. gegužės 5 d. patalpinto automobilio RENAULT TALISMAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavimo skelbimo (2 t., b. l. 140–142), pradinė šio automobilio pardavimo kaina buvo nurodyta 10 500 Eur, o 2024 m. gegužės 31 d. – 10 100 Eur, aprašyme, be kita ko, pažymėta, kad yra pabraižymų, didesnis įbrėžimas kairėje pusėje keleivio durelėse. Iš pateiktos Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties (2 t., b. l. 143) matyti, kad minėtą automobilį 2024 m. liepos 26 d. M. K. pardavė A. P. už 9 300 Eur, tai yra už 800 Eur mažesnę kainą nei paskutinė skelbime nurodyta jo pardavimo kaina. Šioje sutartyje, be kitos informacijos, nurodyta informacija apie įvykius ir trūkumus: kėbulo pabraižymai, skilęs stiklas. Nors šioje byloje nustatytus automobilio bagažinės dangčio ir kairės pusės keleivio durelių subraižymus galima priskirti kėbulo pabraižymams, vis tik konkretūs sugadinimai, kuriuos galima būtų identifikuoti, sutartyje nėra nurodyti, be to, pats nukentėjusysis M. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad iki nagrinėjamo įvykio (iki 2023 m. spalio 2 d.) ant šio automobilio jau buvo nubraižymų. O minėtoje sutartyje nurodytas skilęs stiklas apskritai nėra susijęs su šioje baudžiamojoje byloje nustatytais padariniais, be to, toks automobilio trūkumas nebuvo nurodytas ir automobilio pardavimo skelbime. Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo teigti, kad automobilio RENAULT TALISMAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavimo kaina sumažėjo nuo 10 100 Eur iki 9 300 Eur, tai yra 800 Eur, būtent dėl šioje byloje nustatytų automobilio apgadinimų (automobilio bagažinės dangčio ir kairės pusės keleivio durų subraižymų), kuriuos padarė V. B., o ne dėl su šiuo įvykiu nesusijusių automobilio apgadinimų (skilusio stiklo, kitų automobilio subraižymų). Juo labiau, kad automobilio pabraižymai, o ypač įbrėžimas kairėje pusėje keleivio durelėse, buvo įvertinti nukentėjusiajam nustatant pradinę automobilio pardavimo kainą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti skundžiamą nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir priteisti nukentėjusiajam M. K. visą civiliniame ieškinyje nurodytą jo patirtą turtinę žalą – 1 158,14 Eur, tai yra dar papildomai 741,44 Eur prie jau priteistos 416,70 Eur sumos, apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

16. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, juo nukentėjusysis prašo priteisti jam iš V. B. ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. LAT yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (LAT nutartys civilinėse ir baudžiamosiose bylose Nr. 3K-7-144/2014, 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis nekėlė reikalavimo priteisti procesines palūkanas, toks reikalavimas atsirado tik apeliaciniame skunde, tačiau, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, vadovaujantis CPK 312 straipsniu, reikalavimas priteisti procesines palūkanas, kuris yra neatsiejamai susijęs su jau pareikštu civiliniu ieškiniu, nėra laikomas nauju reikalavimu, kurio nebūtų galima kelti apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai, į aptartą teisinį reglamentavimą bei vadovaujantis teismų praktika, net ir netenkinus apeliacinio skundo reikalavimo dėl civilinio ieškinio, tačiau siekiant kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą, iš V. B. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistos 416,70 Eur dydžio sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme

17. Nukentėjusysis M. K. apeliaciniu skundu prašo jam iš V. B. priteisti ir jo apeliaciniame procese patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimą pagal pateiktus dokumentus. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų lėšų pervedimo nurodymo ir PVM sąskaitos faktūros už teisines paslaugas (2 t., b. l. 147, 148) matyti, kad M. K. advokatui M. A. už apeliacinio skundo projekto parengimą sumokėjo 484 Eur.

18. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad minėtos nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Tačiau tokiais atvejais, vadovaujantis teismų praktika, priteisiant atlyginti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2021, Nr. 2K-70-942/2022). Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko tik pagal nukentėjusiojo M. K. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, todėl nukentėjusiojo M. K. patirtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš V. B. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nuosprendžio atmesti.

Iš V. B. priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. K. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 416,70 Eur dydžio sumos, jas skaičiuojant nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki šio nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Neišieškoti iš V. B. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. K. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.