- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-19
- Bylos Nr.
- 2S-1222-524/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14938-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Kreditorius
- UAB „Pempininkų būstas“
- Skolininkas
- Ž. J., S. J.
- Kategorijos
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1222-524/2013
2013 m. birželio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės UAB „Pempininkų būstas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-08 nutarties civilinėje byloje Nr. L2-5487-769/2012 pagal kreditorės UAB „Pempininkų būstas“ pareiškimą dėl skolos iš skolininkų Ž. J. ir S. J. išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kreditorė CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka pateikė pareiškimą dėl 509,70 Lt skolos priteisimo solidariai iš abiejų skolininkų, 218,44 Lt priteisimo iš skolininkės Ž. J., 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 14 Lt žyminis mokestis, 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 5,80 Lt už Gyventojų registro tarnybos išrašo suformavimą, 72,60 Lt (60 Lt + PVM) už UAB „Skolos LT“ suteiktas teisines paslaugas rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-08 įsakymu kreditorės UAB „Pempininkų būstas“ pareiškimą tenkino iš dalies, t. y. kreditorei nepriteisė tik 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 5,80 Lt už Gyventojų registro tarnybos išrašo suformavimą, 72,60 Lt (60 Lt + PVM) už UAB „Skolos LT“ suteiktas teisines paslaugas rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo – dėl to priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad kreditorė nepateikė rašytinių įrodymų, jog yra sumokėjusi 8,80 Lt už duomenų paiešką. Pirmosios instancijos teismas savo nutartį motyvavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio, taip pat Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1190-345/2012, padarė išvadą, jog CPK 433, 435 straipsnių nuostatos, pagal kurias teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina tik kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, reiškia, įtvirtina kreditoriaus teisę neįrodinėti tik materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų pagrįstumo, tačiau neatleidžia nuo pareigos įrodyti procesinio pobūdžio aplinkybes – procesinio atstovavimo santykius, žyminio mokesčio sumokėjimą, patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pan. Dėl 72,60 Lt už UAB „Skolos LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teismas nurodė, jog asmens konstitucinė teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą suponuoja valstybės pareigą kiekvienam asmeniui užtikrinti tinkamą jo teisės į gynybą įgyvendinimą ir kvalifikuotą teisinės pagalbos teismuose teikimą, o ši pareiga gali būti įvykdyta tik visiems atstovams, atstovaujantiems asmenims teismuose, nustačius vienodus itin aukštos profesinės kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus, taip pat reikalavimus, užtikrinančius atstovų drausminę ir civilinę atsakomybę už aplaidų ir neetišką profesinių pareigų atlikimą. Atstovavimo civiliniame procese tikslas nebūtinai gali būti įsitraukti į procesą atstovaujamojo vardu ir pakeisti jį procese, bet teikti dalyvaujančiam nagrinėjant bylą atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą. Atstovaujamojo teisių apimtį apibrėžia įstatymas, o atstovas įgaliojime gali ją tik susiaurinti (CPK 59 str.) (E. Laužikas, V.Mikelėnas, V.Nekrošius Civilinio proceso teisės I t., 284 p.). Kadangi kreditorė nepateikė pavedimo sutarties dėl UAB „Skolos“ atstovavimo kreditorei konkrečioje byloje, teismas vadovaudamasis teisės doktrina bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-03 išaiškinimu, jog procesinių dokumentų surašymas ir pateikimas yra proceso sudedamoji dalis, šio proceso pradžia, o kai šiuos veiksmus atlieka asmens atstovas pagal pavedimą, atsiranda sutartinio atstovavimo teisme teisiniai santykiai, kreditorės prašymo dėl 72,60 Lt priteisimo už UAB „Skolos LT“ suteiktas paslaugas netenkino.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-08 nutartį panaikinti. Nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutarties 6.9. punktą duomenų gavėjas įsipareigoja už naudojimąsi duomenimis bei duomenų parengimą sumokėti sutarties 2 priede nustatytą atlyginimą. Duomenų teikėjas pateikia bendrą sąskaitą faktūrą už praėjusį mėnesį suteiktus duomenis, detalesnės ataskaitos, už kokias konkrečiai adresų paieškas išrašoma sąskaita, jis nepateikia. Duomenų gavėjui neapmokėjus pateiktos sąskaitos faktūros per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos, duomenų teikėjas turi teisę sustabdyti duomenų teikimą (sutarties 5.1. punktas) ir jį atnaujinti tik apmokėjus sąskaitą, o neapmokėjus per du mėnesius – sutartis vienašališkai duomenų teikėjo iniciatyva nutraukiama. Nustatyta tvarka neapmokėjus sąskaitų, duomenų teikimas sustabdomas ir nutraukiamas, todėl jau vien apeliantės pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas kartu su procesiniais dokumentais patvirtina, kad už minėtų duomenų gavimą yra atsiskaitoma pagal sutartis. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013-02-07 nutartimi analogiškoje byloje Nr. 2S-213-513/2013 nustatė, jog nors į bylą dėl kreditorės nurodytų priežasčių nebuvo pateikti paslaugų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai, tačiau pateiktų įrodymų visiškai pakako nustatyti, kad kreditorė už jai suteiktas paslaugas įgijo turtines prievoles, todėl teismas įsakymu galėjo priteisti ir būsimas išlaidas. Dėl už UAB „Skolos LT“ suteiktas paslaugas nurodo, jog su šia įmone sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis, kurioje nustatyta, kokias paslaugas už kokius įkainius bei kokia tvarka kreditoriui teikia minėta bendrovė. Ši sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, įstatymo nedraudžiama, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp kreditorės ir UAB „Skolos LT“ susiklostė pavedimo teisiniai santykiai, kadangi paslaugų teikėjas negynė kreditorės interesų santykiuose su trečiaisiais asmenimis veikdamas kreditorės vardu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nekilnojamojo turto registras ir Gyventojų registras yra pagrindiniai valstybės registrai (Registrų įstatymo 3 str.), šiuos registrus tvarko įstatymuose nustatytos institucijos/įstaigos (Nekilnojamojo turto registro 5 str., Gyventojų registro 6 str.). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 43 straipsnyje ir Gyventojų registro 11 str. 4 dalyje nustatyta, kad atlyginimo už naudojimąsi registrų duomenimis dydį ir tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 84 punkte nustatyta, kad registro duomenys duomenų gavėjams gali būti teikiami pagal duomenų teikimo sutartis (daugkartinio teikimo atvejais), sutartyse turi būti nurodytas apibrėžtas registro duomenų naudojimo tikslas, teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, sąlygos, tvarka, teikiamų duomenų apimtis ir pasižadėjimas tų duomenų neatskleisti tretiesiems asmenims, 86 punkte nustatyti atlyginimo už naudojimąsi registro duomenimis dydžiai. Vyriausybės 2000-11-06 nutarimu Nr. 1346 patvirtintų Gyventojų registro nuostatų 36 punkte nustatyta, kad registro duomenys teikiami už Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimą (išskyrus asmenis, nurodytus nuostatų 35 punkte: fiziniams asmenims, kurių duomenys tvarkomi, valstybės institucijoms ir įstaigoms, teismams, duomenų teikėjams). Atlyginimo už Gyventojų registro duomenų vienetą dydžiai patvirtinti Vyriausybės 2006-03-29 nutarimu Nr. 309. Pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 str. 7 dalį tiek Nekilnojamojo turto, tiek Gyventojų registrų tipinės duomenų teikimo sutartys bei atlyginimų dydžiai viešai skelbiami minėtų registrų tvarkytojų interneto svetainėse: http://www.registrucentras.lt/ntr/registracija.php, http://www.gyvreg.lt/html/atlyg_nutar.htm.
Su šiais registrais sudarytos sutartys yra viešosios (CK 6.184 str.), sudarytos standartinėmis sąlygomis (CK 6.185 str.), duomenų paslaugų teikimo tvarka, sąlygos ir įkainiai reglamentuoti atitinkamais teisės aktais, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo reikalauti iš kreditorės pateikti registrų įkainius, pateiktų įrodymų visiškai pakako nustatyti, kad kreditorė už jai suteiktas paslaugas įgijo turtines prievoles, todėl teismas įsakymu galėjo priteisti ir būsimas išlaidas pagal analogiją vadovaudamasis CK 6.249 str. 3 dalimi (CPK 3 str. 6 d., CK 1.1 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-30 konsultacijoje A3-86 (publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 19, 2003 m.) išaiškinta, kad teismo įsakymu gali būti priteisiamos ir būsimos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jei jas galima iš anksto apskaičiuoti.
Pažymėtina, kad visi šie motyvai buvo nurodyti ir Klaipėdos apygardos teismo 2013-02-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-213-513/2013, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, taip pat tokios praktikos laikomasi ir kitose analogiškose Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtose bylose (2012-12-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1961-370/2012, 2012-12-06 Nr. 2S-1963-370/2012, 2013-03-29 Nr. 2S-653-460/2013, 2013-05-15 Nr. 2S-1021-524/2013). Minėtose nutartyse taip pat buvo remtasi Civilinio proceso kodekso nuostatomis, kad prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami (CPK 433 str. 3 d.), taip pat, kad spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad minėtų nuostatų negalima suabsoliutinti, tačiau įstatymas įpareigoja teismą, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, negalima teisės aktuose nustatytos pareigos pateikti įrodymus apie sumokėtą žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d., 434 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-10-27 nutarimas Nr. 1240 Dėl žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo 6 p.) ar išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.) automatiškai perkelti kitoms su bylos nagrinėjimus susijusioms išlaidoms (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2012-06-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1190-345/2012, kadangi pastarojoje byloje nebuvo pridėta jokių įrodymų apie advokatui sumokėtą honorarą, ir teismas rėmėsi CPK 98 straipsniu, t. y. bylos aplinkybės iš esmės skyrėsi.
Be to, šioje byloje kreditorė pateikė įrodymus, kad yra sudariusi sutartis su registrais, kad gavo registrų duomenis (b. l. 36–52), reikalaujama šių išlaidų suma sudaro tik 8,80 Lt, kaip minėta, įkainiai nustatyti teisės aktais, todėl nėra protingo pagrindo šių išlaidų nepriteisti. Taip pat kreditorės teismui pateikė teisinių paslaugų teikimo sutartį su UAB „Skolos Lt“, įrodymus apie atsiskaitymą su paslaugų teikėju, už paslaugas sumokėtos sumos detalizavimą (b. l. 29–32). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, vykdantis teisėtą veiklą (individualią veiklą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 straipsnį; juridinis asmuo, vykdantis įstatuose ar kituose dokumentuose numatytą veiklą (CK 2.47 straipsnis), šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 str. 1 d. 8 punkte. Teismas, nagrinėdamas šių išlaidų priteisimo klausimą, turi įvertinti, ar šios išlaidos yra būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, kvitais ir kt.) (2005-05-02 konsultacija Nr. A3-127, skelbta Teismų praktikoje Nr. 23). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atstovavimą reglamentuojančiomis teisės normomis, ir nepagrįstai kreditorės reikalavimo priteisti šias išlaidas, kurios taip pat yra protingos, ne per didelės, netenkino.
Ypatingai pažymėtina, kad šioje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2013-03-28 nutartyje (b. l. 20–22) jau buvo konstatavęs, kad kreditorės „pateiktų įrodymų visiškai pakako nustatyti, kad kreditorė pagrindė jai suteiktų paslaugų, pripažintų būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, faktą ir dydį“ (b. l. 22).
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis byloje priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-08 įsakymas jau yra įsiteisėjęs, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas išspręstinas iš esmės jas priteisiant apeliacinėje instancijoje (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 339 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti.
Kreditorei UAB „Pempininkų būstas“, įmonės kodas 140514544, registruotos buveinės adresas Taikos pr. 117, Klaipėda, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), iš skolininkų Ž. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančių (duomenys neskelbtini), priteisti po 40,70 Lt bylinėjimosi