- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-13
- Bylos Nr.
- 2S-1190-345/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-00396-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- UAB „Furnitera LT“
- Kreditorius
- UAB „Furnitera LT“
- Skolininkas
- UAB „VD projektai“
- Kategorijos
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Furnitera LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Furnitera LT“ pareiškimas skolininkui UAB „VD projektai“ dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Furnitera LT“ kreipėsi į teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko UAB „VD projektai“ 550 Lt skolos, 8,13 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 414 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. sausio 31 d. įsakymu priteisė iš skolininko kreditoriaus naudai 550 Lt skolos, 8,13 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-01-31iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 14 Lt žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Furnitera LT” pateikė teismui pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė atnaujinti terminą pareiškimui pateikti ir priimti papildomą sprendimą, kuriuo priteisti iš skolininko kreditoriaus naudai 484 Lt bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartimi atmetė kreditoriaus UAB „Furnitera LT“ pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Teismas konstatavo, kad CPK 433 straipsnio 3 dalies ir CPK 435 straipsnio 3 dalies normos įtvirtina pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pateikiančio kreditoriaus teisę neįrodinėti (tik) materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų pagrįstumo. Teismo nuomone, CPK 433, 435 straipsnių nuostatos nepaneigia CPK VIII skyriaus „Bylinėjimosi išlaidos“ normų taikymo išduodant teismo įsakymus; taip pat neatleidžia kreditoriaus (ir skolininko) nuo pareigos įrodyti procesinio pobūdžio aplinkybes – procesinio atstovavimo santykius, žyminio mokesčio sumokėjimą, patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pan. Atsižvelgęs į tai, kad CPK 433 straipsnio 1 dalį ir į tai, kad nagrinėjamu atveju kreditorius prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo vis dėlto pridėjo įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą ir procesinio atstovavimo santykius, taigi iš esmės pripažino egzistuojančią pareigą prie pareiškimo pridėti tam tikrus dokumentus, patvirtinančius procesinio pobūdžio aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog iki priimant teismo įsakymą kreditorius nebuvo pateikęs įrodymų apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tai toks procesinio pobūdžio (išvestinis) reikalavimas priimtu teismo įsakymu netenkintas pagrįstai (CPK 98 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Furnitera LT“ prašo nutartį panaikinti ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreditoriaus naudai išspręsti iš esmės. Nurodo, kad CPK aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami. CPK 433 str. 3 d. normos tikslas – įtvirtinti teismo įsakymo proceso „be įrodymų“ modelį, todėl kreditoriaus reikalavimą pagrindžiantys dokumentai tik nurodomi pareiškime, bet nepridedami. Skolininkas nepareiškė prieštaravimų dėl jam įteikto kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą ir jam įsiteisėjus, teismas privalo priimti nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų net ir tada, jeigu jos atsiranda po teismo įsakymo išdavimo ir apie kurių išieškojimą nebuvo nurodyta pačiame teismo įsakyme kaip to reikalauja CPK 436 str. 2 d. 8 p.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius UAB „Furnitera LT“ kreipėsi į teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko UAB „VD projektai“ 550 Lt skolos, 8,13 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 414 Lt bylinėjimosi išlaidų: 14 Lt žyminio mokesčio ir 400 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai (b.l.2,3).Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. sausio 31 d. įsakymu priteisė iš skolininko kreditoriaus naudai 550 Lt skolos, 8,13 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-01-31iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 14 Lt žyminio mokesčio (b.l.7). Kreditorius pateikė teismui pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė atnaujinti terminą pareiškimui pateikti ir priimti papildomą sprendimą, kuriuo priteisti iš skolininko kreditoriaus naudai 484 Lt bylinėjimosi išlaidas (b.l. 12,13). Pirmosios instancijos teismas tokį kreditoriaus pareiškimą atmetė. Apeliantas nesutikdamas su tokia teismo nuomone, atskirajame skunde nurodo, kad prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami. CPK 433 str. 3 d. normos tikslas – įtvirtinti teismo įsakymo proceso „be įrodymų“ modelį, todėl kreditoriaus reikalavimą pagrindžiantys dokumentai tik nurodomi pareiškime, bet nepridedami. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto nuomone nesutinka.
CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 str. 3 d.), be to, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.). Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CPK 433 straipsnio 3 dalies ir CPK 435 straipsnio 3 dalies normos įtvirtina pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pateikiančio kreditoriaus teisę neįrodinėti tik materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų pagrįstumo, kai tuo tarpu CPK 433, 435 straipsnių nuostatos neatleidžia kreditoriaus (ir skolininko) nuo pareigos įrodyti procesinio pobūdžio aplinkybes – procesinio atstovavimo santykius, žyminio mokesčio sumokėjimą, patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pan. Tuo tarpu CPK 277 str. įtvirtintas papildomo sprendimo priėmimo institutas sietinas su konkrečių įstatyme tiesiogiai įvardintų teismo procesinio sprendimo, kuriuo užbaigiamas bylos nagrinėjimas, trūkumų šalinimu. Vienu iš tokių trūkumų laikytina situacija, kai teismas neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies paskirstymo klausimo (CPK 277 str. 1 d. 3 p.), t.y. kai teismas, turėdamas tam visas teisines bei faktines prielaidas, palieka aptariamą procesinį klausimą neišspręstą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.), prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas 2012-01-31 teismo įsakymu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, kadangi teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nutarė iš skolininko UAB „VD projektai“ išieškoti be kita ko ir bylinėjimosi išlaidas, t.y. 14 Lt žyminio mokesčio, kurie buvo pagrįsti šias išlaidas pagrindžiančiais įrodymais, kreditoriaus naudai (b.l. 7).
Kreditoriui teisines paslaugas suteikė advokatas, todėl preziumuojama, jog kreditoriaus atstovas, būdamas savo srities profesionalas, įvertino, kad teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumai lemia, jog teismo įsakymas priimamas per ganėtinai trumpą laiką (CPK 435 str. 1 d., 436 str. 1 d.), o jam įsiteisėjus, laikytina, jog byla iš esmės yra išnagrinėta, todėl kreditorius turėjo įvertinti ir ne ilgesnį terminą pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus (CPK 98 str.). Kadangi iki priimant teismo įsakymą kreditorius nebuvo pateikęs įrodymų apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tai tokio procesinio pobūdžio reikalavimo pirmosios instancijos teismas teismo įsakymu pagrįstai ir netenkino.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis iš esmės paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.