- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- 2S-213-513/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10925-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Kreditorius
- UAB „Vėtrungės būstas“
- Skolininkas
- A. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi kreditorės UAB „Vėtrungės būstas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-05 nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorės UAB „Vėtrungės būstas“ pareiškimą skolininkui A. B. dėl teismo įsakymo išdavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas išduoti teismo įsakymą ir priteisti iš skolininko 580,98 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 14 Lt žyminis mokestis, 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 2,90 Lt už vieno Gyventojų registro tarnybos išrašo paiešką duomenų bazėje ir jo peržiūrėjimą ekrane, 72,60 Lt už UAB „Skolos LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-20 nutartimi nustatė kreditorei 7 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos pašalinti pareiškimo trūkumus – pateikti rašytinius įrodymus, kad kreditorė patyrė realias išlaidas dėl Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro tarnybos duomenų paieškos duomenų bazėje.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-05 nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB „Vėtrungės būstas“ pareiškimą skolininkui A. B. dėl teismo įsakymo išdavimo ir grąžino jį kreditorei. Teismas nurodė, kad kreditorė nepateikė rašytinių įrodymų, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos – 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 2,90 Lt už vieno Gyventojų registro tarnybos išrašo paiešką duomenų bazėje ir jo peržiūrėjimą ekrane, yra realiai patirtos. Taip pat nepateikta pavedimo sutartis atstovauti kreditorių konkrečioje byloje dėl teismo įsakymo išdavimo (CPK 56 str.)
Šalies argumentai
Kreditorė UAB „Vėtrungės būstas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-05 nutartį. Nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutarties 6.9 ir 11.1 p. duomenų gavėjas įsipareigoja už naudojimąsi duomenimis bei duomenų parengimą sumokėti sutarties 2 priede nustatytą atlyginimą. Nekilnojamojo turto registro duomenys teikiami pagal griežtai įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose nustatytą tvarką. Duomenų gavėjui pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutarties VI dalyje nustatytą apmokėjimo ir atsiskaitymo tvarką gavėjui kiekvieno mėnesio pradžioje yra pateikiama sąskaita faktūra už naudojimąsi duomenimis ir duomenų parengimą praėjusį mėnesį, kurią duomenų gavėjas privalo apmokėti per 10 dienų nuo jos gavimo dienos. Duomenų teikėjas pateikia bendrą sąskaitą faktūrą už praėjusį mėnesį suteiktus duomenis, detalesnės atskaitos, už kokias konkrečiai adresų paieškas išrašoma sąskaita, jis nepateikia. Duomenų gavėjui neapmokėjus pateiktos sąskaitos faktūros per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos, duomenų teikėjas turi teisę sustabdyti duomenų teikimą (sutarties 5.1. p.), ir jį atnaujinti tik apmokėjus sąskaitą, o neapmokėjus per du mėnesius – sutartis vienašališkai duomenų teikėjo iniciatyva nutraukiama. Nustatyta tvarka neapmokėjus sąskaitų, duomenų teikimas sustabdomas ir nutraukiamas, todėl jau vien apeliantės pateiktas nekilnojamojo turto registro išrašas yra įrodymas apie patirtas išlaidas. Apeliantė teigia, kad gyventojų registrų tarnyba yra viešasis subjektas, teikiantis atlygintinas paslaugas ir jokia apimtimi neteikia neatlygintinų paslaugų. Vien išrašas iš gyventojų registrų tarnybos liudija aplinkybę, kad kreditorius naudojasi gyventojų registrų tarnybos paslaugomis ir už jas moka teisės aktuose nustatytą atlygį. Tiek VĮ Registrų centras, tiek gyventojų tarnyba jokiems privatiems subjektams neteikia neatlygintinų paslaugų. Apeliantę pažymi, kad neturi galimybės pateikti teismui papildomų įrodymų, pagrindžiančių kreditoriaus turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tik tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kadangi nustatė, jog kreditorė nepateikė rašytinių įrodymų, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos – 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 2,90 Lt už vieno Gyventojų registro tarnybos išrašo paiešką duomenų bazėje ir jo peržiūrėjimą ekrane, yra realiai patirtos. Nekilnojamojo turto registras ir Gyventojų registras yra pagrindiniai valstybės registrai (Registrų įstatymo 3 str.), šiuos registrus tvarko įstatymuose nustatytos institucijos/įstaigos (Nekilnojamojo turto registro 5 str., Gyventojų registro 6 str.). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 43 str. ir Gyventojų registro 11 str. 4 d. nustatyta, kad atlyginimo už naudojimąsi registrų duomenimis dydį ir tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 84 p. nustatyta, kad registro duomenys duomenų gavėjams gali būti teikiami pagal duomenų teikimo sutartis (daugkartinio teikimo atvejais), sutartyse turi būti nurodytas apibrėžtas registro duomenų naudojimo tikslas, teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, sąlygos, tvarka, teikiamų duomenų apimtis ir pasižadėjimas tų duomenų neatskleisti tretiesiems asmenims, 86 p. nustatyti atlyginimo už naudojimąsi registro duomenimis dydžiai. Vyriausybės 2000-11-06 nutarimu Nr. 1346 patvirtintų Gyventojų registro nuostatų 36 p. nustatyta, kad registro duomenys teikiami už Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimą (išskyrus asmenis, nurodytus nuostatų 35 p.: fiziniams asmenims, kurių duomenys tvarkomi, valstybės institucijoms ir įstaigoms, teismams, duomenų teikėjams). Atlyginimo už gyventojų registro duomenų vienetą dydžiai patvirtinti Vyriausybės 2006-03-29 nutarimu Nr. 309. Sutinkamai su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 str. 7 dalimi, tiek Nekilnojamojo turto, tiek Gyventojų registrų tipinės duomenų teikimo sutartys bei atlyginimų dydžiai viešai skelbiami registrų tvarkytojų interneto svetainėse.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad su Nekilnojamojo turto registru ir Gyventojų registru sudarytos sutartys yra viešosios (CK 6.184 str.), sudarytos standartinėmis sąlygomis (CK 6.185 str.), duomenų paslaugų teikimo tvarka, sąlygos ir įkainiai reglamentuoti atitinkamais teisės aktais, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo reikalauti iš kreditorės pateikti registrų įkainius. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas kreditorės pareiškimą atsisakė priimti todėl, kad kreditorė nepateikė įrodymų (mokėjimo nurodymo kopijos ar pan.), kad už registrų duomenų naudojimą išlaidas realiai patyrė, t. y. už paslaugas yra sumokėjusi paslaugų teikėjams. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors į bylą dėl kreditorės nurodytų priežasčių nebuvo pateikti paslaugų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai, tačiau pateiktų įrodymų visiškai pakako nustatyti, kad kreditorė už jai suteiktas paslaugas įgijo turtines prievoles, todėl teismas įsakymu galėjo priteisti ir būsimas išlaidas pagal analogiją vadovaudamasis įstatymo CK 6.249 str. 3 d.
Pažymėtina, kad CPK 433 str. 3 d. numatyta, jog prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami. CPK 435 str. 3 d. numato, kad spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Taigi pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis įstatymu apskritai galėjo jokių kreditorės pateiktų įrodymų nevertinti, o ne nustatyti terminą trūkumams šalinti. Be to, jei teismas manytų, kad bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, jos turi teisę taikyti CPK 439 str. 4 d. ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą nutartimi.
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pareiškimo priėmimo klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d., 338 str.), ir pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimai perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo bei teismo įsakymo išdavimo klausimus perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.