Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-02-23 · Civilinė byla Nr. 2-192-730/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-02-23Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-07-11Klaipėdos apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-10-05Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-23
Bylos Nr.
2-192-730/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-12620-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
UADB „Ergo Lietuva“
Atsakovas
V. B.
Civilinė byla Nr. 2-192-730/2012,(Proceso Nr. 2-06-3-12620-2011-6)Procesinio sprendimo kategorija (S) 116.1., 30.1., 32.8.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 23 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, Sandrai Žiobakaitei, Simonai Šukytei, dalyvaujant ieškovo atstovui J. S., atsakovo atstovui adv. Vidmantui Žylei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovui V. B. dėl nuostolių atlyginimo, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

byloje buvo nagrinėjamas ieškovo reikalavimas priteisti iš ieškovo žalos atlyginimą 51394,78 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė, kad 2009-07-26 eismo įvykio metu, Ispanijoje, Kartaginoje, Avenida de la Unifikacacion ir Rio Mula gatvių sankryžoje atsakovas, būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį AUDI COUPE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesuvaldė automobilio, išvažiavo į kairę kelio pusę ir atsitrenkė į stovinčius automobilius VWW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Citroen Xsara, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurie buvo sugadinti. Automobilio AUDI COUPE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovo, todėl ieškovas atlygino dėl eismo įvykio metu nukentėjusiųjų asmenų patirtą žalą, sugadinus automobilius, išmokėdamas 44 691, 10 Lt draudimo išmokų sumą, taip pat sumokėjo 6703,68 Lt administravimo išlaidų, žalos atlyginimą administravusiai draudimo įmonei. Kadangi atsakovas eismo įvykio metu buvo neblaivus, ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas atsakovą grąžinti ieškovo sumokėtas sumas, tačiau atsakovas negrąžino (b.l. 3-4).

Rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, nagrinėjant bylą teisme, ieškovo atstovas ieškinį palaikė, atsakovo atstovas ieškinio nepripažino.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 67). Atsakovo nesutikimo su ieškiniu motyvų esmė – atgręžtinis reikalavimas atsakovui yra reiškiamas nepagrįstai, kadangi atsakovas vairavo esant leistinai alkoholio kiekio normai, buvusiai jo kraujyje, eismo įvykio metu, nustatytas alkoholio kiekis buvo mažesnis už minimalų leistiną kiekį. Atsakovas nebuvo nubaustas administracine ar baudžiamąja tvarka už vairavimą esant neblaiviam. Esant atsakovo neatsargumui, kuris buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu padarytu transporto priemonių apgadinimu, padarytos žalos eismo įvykio metu atlyginimo rizika tenka pačiam ieškovui. Ieškovas nesiaiškino paskaičiuotų automobilių remonto išlaidų pagrįstumo, negretino jų su rinkos kainomis Lietuvoje, subjektyviai, nedalyvaujant atsakovui, įvertino padarytos žalos dydį (b.l. 67).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas pripažįsta byloje nustatytomis šias teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Ispanijoje, Kartagenos savivaldybėje, Avenida de la Inificacion (Los Urrutias) 2009-07-26 atsakovui, vairuojant automobilį AUDI COUPE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio registracijos vieta buvo Lietuvoje, įvyko eismo įvykis (b.l. 122). Eismo įvykio metu (b.l. 125-126), atsakovo vairuojamas automobilis AUDI COUPE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (schemoje automobilis A), išvažiavo iš kelio į kairę pusę, atsitrenkdamas į automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (schemoje automobilis B), kuris stovėjo lygiagrečiai kitiems automobiliams. Šis automobilis nuo smūgio atsitrenkė į automobilį CITROEN XSARA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (schemoje automobilis C), kuris stovėjo šalia ir kuris atsitrenkė į paskutinį šalia stovėjusį automobilį RENAULT MEGANE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (schemoje automobilis D). Eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės, atsakovas už eismo įvykį atsakingas todėl, kad jis vairavo neskirdamas tam pakankamai dėmesio, tokiu būdu jis padarė Ispanijos Bendrųjų kelių eismo taisyklių 18 straipsnio, nustatančio vairuotojų pareigas transporto priemonių vairavimo metu, pažeidimą (b.l. 125-126). Teismo nuomone, atsakovo kaltę patvirtina eismo įvykio tyrimo medžiagoje fiksuotų duomenų visuma net ir nepriėmus jį apkaltinančio teisinio akto baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje. Eismo įvykio metu atsakovas vairavo, būdamas neblaivus, tai yra, alkoholio kiekis viršijo leistiną alkoholio kiekį – 0,25 mg alkoholio viename iškvėpto oro litre, kurį nustato Ispanijos Bendrosios kelių eismo taisyklės, draudžiančios esant tokiam alkoholio kiekiui vairuoti, ir kurių atsakovas, vairuodamas Ispanijoje, turėjo pareigą laikytis (b.l. 89-90), atsakovui nustatytas 0,54 mg alkoholio viename iškvėpto oro litre (b.l. 125). Draudimo įmonė „MAPFRE“, kaip ieškovo atstovas pretenzijoms nagrinėti Ispanijoje, išmokėjo už automobilių sugadinimą draudimo išmokas (b.l. 35): RENAULT MEGANE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)– 1327, 91 Lt (384,59 EUR), CITROEN XSARA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)– 8632,00 Lt (2500,00 EUR), VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)– 34731, 16 Lt (10058, 85 EUR), iš viso 44691,10 Lt (b.l. 35). Ieškovas sumokėjo draudimo įmonei „MAPRE“ 44691,10 Lt draudimo išmokų ir 6703,68 Lt (1941,52 EUR) administravimo mokestį, iš viso 51394, 78 Lt arba 14884,96 EUR (b.l. 35, 57). Eismo įvykio metu automobilio AUDI COUPE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta Įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, sudaryta 2009-05-05 tarp ieškovo ir atsakovo (b.l. 8).

Dėl ieškovo atgręžtinio reikalavimo teisės.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisinio reguliavimo šaltiniai Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos Sąjungos teisės aktai, Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai aktai, Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos buvo perkeltos į Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą.

Nagrinėjamoje byloje taikoma Lietuvos Respublikos teisė, nes prievolėms, atsirandančioms draudimo sutarčių pagrindu, taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko verslo vieta, teisė (Lietuvos Respublikos CK 1.37 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju ieškovo, kaip draudiko, verslo vieta yra Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 22 straipsnis, CK 6.114 straipsnio 5 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, įtvirtina draudiko, kuris draudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, atgręžtinio reikalavimo teisę. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą, draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus. Atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui Įstatymo 22 straipsnio pagrindu kvalifikuotinas kaip regresinė prievolė (LAT Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgos 18 punktas). Draudimo objektas yra transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą (TPVCAPDĮ 3 straipsnis). Draudimo sutartimi apdraudžiama draudėjo ir kiekvieno asmens, teisėtai valdančio transporto priemonę, civilinė atsakomybė, kuri gali atsirasti valdant transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę. Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudimo išmokos mokėjimo sąlyga yra draudėjo pareigos atlyginti žalą (nuostolius) atsiradimas. Civilinės atsakomybės santykiuose atsakingas už padarytą žalą asmuo (draudėjas) yra skolininkas, o nukentėjęs – kreditorius, turintis teisę reikalauti žalos (nuostolių) atlyginimo.

Ieškovas reiškia regresinį reikalavimą, įgyvendindamas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte jai suteiktą teisę susigrąžinti draudimo išmoką, atsakovui vairavus transporto priemonę neblaiviam. Sutinkamai su TPVCAPDĮ 4 straipsnio 4 dalimi, draudikas, turintis teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą Lietuvos Respublikoje, privalo kiekvienoje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje paskirti atstovus pretenzijoms nagrinėti, kurie yra atsakingi už išmokos mokėjimą nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalį nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti pretenziją atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tai yra, jog eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės, eismo įvykio metu buvo padaryta turtinė žala transporto priemonių VWW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Citroen Xsara, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkams, sugadinant jų transporto priemones, yra pagrindas išvadai padaryti, jog buvo atsiradusi atsakovo civilinė atsakomybė, kurią buvo apdraudęs ieškovas tarp šalių sudaryta privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartimi, todėl ieškovas turėjo pareigą išmokėti draudimo išmokas. Aplinkybė, jog draudėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus draudimo santykiuose paprastai pripažįstama nedraudžiamuoju įvykiu, tačiau civilinės atsakomybės atveju – jei padaroma žala tretiesiems asmenis eismo įvykio metu – tai pripažįstama draudžiamuoju įvykiu nepaisant to, kad draudėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus (LAT 2006-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2006). Draudimo išmokas nukentėjusiems asmenims išmokėjo ieškovo, kaip atsakingo draudiko paskirtas atstovas pretenzijoms nagrinėti Ispanijoje draudimo įmonė „MAPFRE“.

Kadangi teismo nuomone, eismo įvykio metu buvo atsiradusi atsakovo civilinė atsakomybė, ieškovas turėjo pareigą išmokėti draudimo išmoką, o atsakovas eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo regreso tvarka žalos atlyginimo (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 6.114 straipsnio 5 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis).

Dėl žalos dydžio.

Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją nuostatą asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, t. y. teisę reikalauti nukentėjusiajam išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens. Asmuo, atlyginęs žalą, turi teisę reikalauti regreso tvarka tokio pat dydžio sumos, kokią išmokėjo nukentėjusiam asmeniui, jeigu įstatymuose nenustatytas kitoks dydis. Tai reiškia, kad regresinio reikalavimo atveju gali būti atlyginta žalai padengti sumokėta suma, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis.

Teismų praktikoje nustatyta, kad sprendžiant dėl žalos draudimo santykiuose atlyginimo, teismas turi pareigą patikrinti ar regreso tvarka išmokėtas žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam trečiajam asmeniui yra realus ir pagrįstas, tai yra ar išmokant draudimo išmoką nukentėjusiajam trečiajam asmeniui tinkamai buvo vykdoma pareiga bendradarbiauti, rūpintasi ekonomišku žalos atlyginimo prievolės įvykdymu, pareikalauta patikimų žalos atlyginimo įrodymų. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokos fakto, būtina įrodyti, kad atitinkamas draudimo išmokos dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (LAT 2010-02-23 civilinė byla Nr. 3K-3-78/2010).

Teismų praktikoje nustatyta (LAT 2007-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007, 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2007), kad tokiu atveju asmuo, kuriam pareikštas regresinis reikalavimas, turi teisę ginčyti atgręžtinio reikalavimo tvarka prašomo priteisti iš jo žalos atlyginimo dydį ir, be to, įrodinėti aplinkybes, dėl kurių atlygintinos žalos dydis teismo gali būti sumažintas (CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis).

Draudimo išmokos mokėjimo tvarka yra reglamentuota Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ (toliau Taisyklės). Taisyklių 13, 15 punktai numato, kad nustatant eismo įvykio metu padarytos žalos dydį vadovaujamasi ekspertų, turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais, taip pat atsižvelgiama į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos).

Atsakovas nenurodė konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių, kad išmokėtos draudimo išmokos dydis yra nepagrįstas ir nerealus, teismui pasiūlius, įrodinėjant draudimo išmokos dydžio nepagrįstumą ir nerealumą, prašymo atlikti ekspertizę neteikė (b.l. 146).

Ieškovas, įrodinėdamas išmokėtos draudimo išmokos dydžio pagrįstumą ir realumą, pateikė Ispanijos, Kartagenos policijos eismo įvykio tyrimo medžiagą, kurioje nurodytas eismo įvykio mechanizmas, eismo įvykio metu transporto priemonėms padaryti sugadinimai (b.l. 17, 122-126). Taip pat ieškovas, įrodinėdamas išmokėtos draudimo išmokos dydžio pagrįstumą ir realumą, pateikė sugadintus automobilius remontavusių įmonių sąskaitas, ataskaitas – vertinimus, kuriuos atliko ekspertai: (b.l. 41-46, 47-51, 52, 87), tai yra įrodymus, kuriais vadovaujantis turi būti nustatomas eismo įvykio metu padarytos žalos dydis (Taisyklių 13, 15 punktai). Tai sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog ieškovas pareikalavo patikimų žalos nustatymo įrodymų, iš eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimą administravusios draudimo įmonės.

Teismo nuomone, pateikti įrodymai savo objektyvumu abejonių nekelia. Vertinant šių įrodymų visumą, yra pagrindas išvadai padaryti, kad iš esmės policijos eismo įvykio tyrimo medžiagoje nurodyti automobilių sugadinimai atitinka eismo įvykio mechanizmą, atitinka remonto sąskaitose nurodytas remontuotinas dalis, remonto darbų, dalių kainos, nėra didesnės nei ataskaitas – vertinimus atlikusių ekspertų nurodytos kainos, ir jog automobiliai buvo remontuojami. Automobilio CITROEN XSARA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ataskaitoje – vertinime nurodyta padarytos žalos atstatymo suma 3842,86 EUR, tačiau faktiškai patirtų remonto išlaidų suma ir išmokėta draudimo išmoka 2500,00 EUR (b.l. 47-49, 87). Byloje nėra ataskaitos - vertinimo automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau sudarytoje sąskaitoje – faktūroje Nr. TB0900931 nurodyta, kad darbai yra nurodomi pagal eksperto ataskaitą, todėl teismas neturi pagrindo abejoti objektyvumu (b.l. 52). Todėl, teismo nuomone, yra pagrindas išvadai padaryti, kad ieškovo pateikti įrodymai patikimai pagrindžia realų eismo įvykio metu padarytą žalos dydį.

Teismas, priešingai nei nurodo atsakovas , neturi pagrindo abejoti ieškovo pateiktų įrodymų objektyvumu, kadangi atsakovas nedalyvavo nustatant eismo įvykio metu padarytos žalos dydį. Teismų praktikoje nustatyta, kad vienos pusės parengti ir pateikti įrodymai dėl nuostolių dydžio teisiniu požiūriu yra tinkami ir gali būti nuneigiami kitais įrodymais, o ne atmetami dėl to, kad skolininkas nedalyvavo juos renkant (LAT 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-730/2002). Atsakovas apie teikiamus įrodymus dėl žalos apimties ir nuostolių dydžio žinojo, todėl galėjo naudotis savo procesinėmis teisėmis ir teikti įrodymus dėl kitokio nuostolių dydžio.

Kadangi teismas laiko, jog ieškovas pareikalavo patikimų žalos nustatymo dokumentų, kurie tarpusavyje, teismo nuomone, neprieštarauja, patikimai pagrindžia eismo įvykio metu padarytos nurodomos žalos dydis yra realus, yra pagrindas išvadai padaryti, jog ieškovo prašomos priteisti nukentėjusiems asmenims 44691,10 Lt išmokėtos draudimo išmokos dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su atsakovo, kaip žalą padariusio asmens veiksmais, ir ieškovas rūpinosi ekonomišku žalos atlyginimo prievolės įvykdymu.

Vertinant išmokėtos žalos dydžio pagrįstumą, realumą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiesiems asmenims padarytos žalos, draudimo išmokų dydžiai buvo nustatyti ir apskaičiuoti kompetentingo asmens, tai yra, draudimo įmonės “MAPFRE”, kas sudaro pagrindą juos laikyti teisingais, kol jie nepaneigti kitais įrodymais, atsakovas, įrodymų, paneigiančių nustatytos žalos, draudimo išmokų dydį, nepateikė, nors teismo nuomone, tam, jeigu tokie buvo, turėjo realią galimybę, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo buvimo vieta šiuo metu yra Ispanijoje. Vertinama, kad galimai tokio dydžio draudimo išmokos dydį lėmė pats eismo įvykio pobūdis, jog buvo sugadinti ne vienas, o trys automobiliai, valstybių ekonominiai skirtumai, kas sąlygojo gal didesnes automobilių remonto kainas nei Lietuvoje, tačiau tai negali būti pagrindu išieškomų nuostolių dydžiui sumažinti.

Teismas laiko, kad ieškovas pagrįstai reikalauja regreso tvarka atlyginti iš atsakovo draudimo įmonei „MAPFRE“ sumokėtą eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo mokestį 6703, 68 Lt. Draudiko teisę kompensuoti išlaidas dėl žalos sureguliavimo numato tarptautinės Žaliosios Kortos Biurų tarybos patvirtintos Vidaus tvarkos taisyklės. Regreso instituto esmė yra, jog asmuo atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja teisė reikalauti nukentėjusiajam išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens. Pagal CK 6.251 straipsnį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, tai reiškia nukentėjusiojo grąžinimą į tokią turtinę padėtį kokia būtų buvusi jam nepadarius žalos, neatlyginus šių ieškovo su eismo įvykių susijusių nuostolių, šis principas būtų pažeistas. Atsakovas argumentų, įrodymų, pagrindžiančių, kad šis administravimo mokestis yra apskaičiuotas neteisingai, nepateikė.

Kadangi atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Dėl teismingumo.

Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra susijusios su Ispanija. Teismas užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą, t. y. patikrinti, ar byla jam teisminga. Šį klausimą teismas sprendžia ex officio (CPK 782 straipsnis) pagal tarptautinio civilinio proceso normas. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys.

Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumo klausimą. Teismo sprendime turi būti nurodyti motyvai ir atitinkamos teisės normos, kurių pagrindu byla su tarptautiniu elementu pripažintina teisminga Lietuvos teismui (LAT 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2009; 2009-12-11nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2009).

Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos nare, tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant civilinių bylų teismingumo klausimus, yra ir 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2006; 2009-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2009).

Kadangi Lietuvos Respublika ir Ispanijos Karalystė yra Europos Sąjungos valstybės narės, tai nagrinėjamoje byloje aktualus yra Reglamento Nr. 44/2001 normų, nustatančių jurisdikcijos taisykles, taikymas. Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnyje suformuluota bendrosios jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, nepaisant jų pilietybės, bylos turi būti keliamos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismuose.

Fizinio asmens gyvenamoji vietą laikoma ta, kur asmuo faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą būtina atsižvelgti ne tik į duomenis apie asmens gyvenamąją vietą, nurodytą viešuosiuose registruose, bet ir į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Taigi iš ieškovo pateiktos medžiagos matyti, kad atsakovas, pateikdamas informaciją ieškovui įprastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje apie savo gyvenamąją vietą, nurodė, kad faktinė jo gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje (b.l. 8), atsakovo transporto priemonė buvo registruota eismo įvykio metu Lietuvoje (b.l. 122), atsakovas nėra deklaravęs savo išvykimo į užsienį (b.l. 7), atsakovo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad atsakovas į Ispaniją išvažiavo dirbti (b.l. 146). Šie atsakovo pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą, duomenys viešuosiuose registruose duoda pagrindą daryti išvadą, kad atsakovo faktinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl bylos nagrinėjimas yra teismingas Lietuvos teismams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Kadangi sprendimas priimtas ieškovo naudai, iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje yra įrodymai apie ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1542,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 5), - 1254,55 Lt vertimo išlaidos (b.l. 12-13, 110 -113), todėl iš atsakovo priteistina 2796,66 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) valstybei.

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. B. ieškovui UADB „Ergo Lietuva“ 51394,78 Lt (penkiasdešimt vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt keturis Lt 78 ct) žalos atlyginimo, nuo šios priteistos sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2011-10-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. B. ieškovui UADB „Ergo Lietuva“ 2796,66 Lt (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt šešis Lt 66 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. B. valstybei 12,00 Lt (dvylika Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė